Rugsėjo 29-osios rytą, kai dalis mokytojų Lietuvoje paskelbė visuotinį streiką, kai kurie jų kolegos iš Klaipėdos ir kitų miestų protestuodami išžygiavo į Vilnių.

Klaipėdiečiams šis piligriminis kelias, kaip jį pavadino viena šio žygio iniciatorių Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Lilija Bručkienė, buvo pats ilgiausias, juolab žygeiviai negalėjo eiti šalia greitkelių, tad einant aplinkkeliais jų maršrutas dar pailgėjo.

Kai buvo paskelbta, kad mokytojų mitingas iš spalio 16 d. atkeltas į spalio 12-ąją, žygeiviams teko spartinti žingsnį ir per dieną nueiti ne po 30, kaip planuota, o po 40 km.

Vakar rytą jie paliko Elektrėnus ir žygiavo link Vievio, paskui – iki Grigiškių.

Priešpaskutinę dieną nužygiuota buvo 352 km, kelyje praleista 91 valanda, nueiti 438 886 žingsniai.

„Keliai, kaip ir gyvenimas – vingiuoti. Bet šiandien numatomos dar ir įkalnės bei nuokalnės. Šis kelias – tai simbolis. Kitaip tariant, atspindys realybės“, – tokį įrašą vakar rytą feisbuko paskyroje „Streiko kelias“ paliko žygeiviai.

„Mūsų yra apie 40 žmonių, žygeivių skaičius nuolat kinta, vieni po dienos žygio supranta, kad toliau nebegalės eiti, kiti – atvirkščiai, ryžtasi žygiuoti toliau. Žmonės „pasimatuoja“ kelią ir savo fizines galimybes. Mūsų komanda labai šauni, dabar svarbu nepraeiti V. Kudirkos aikštės tokiais tempais žygiuojant“, – juokavo L. Bručkienė, kuri viena iš keturių žygeivių, nuėjusi visą kelią be pertrūkių pėsčiomis nuo Klaipėdos iki Vilniaus.

Šiandien 16 valandą kartu su kitais protestuotojais žygeiviai dalyvaus mokytojų mitinge V. Kudirkos aikštėje Vilniuje.

Pirmą kartą šis sušaudytas greitosios pagalbos automobilis pristatytas kovo 7 dieną Kyjive, Michailivska aikštėje, dabar jis stovi Vilniuje, po to bus vežamas į Rygą, Taliną, Varšuvą, Briuselį, Berlyną ir kitus miestus, kad kuo daugiau Europos valstybių gyventojų pamatytų Rusijos kariuomenės karo nusikaltimų Ukrainoje įrodymus, teigiama Ukrainos ambasados pranešime.

Anot jo, sušaudytas greitosios pagalbos automobilis tapo vienu iš Rusijos okupantų žiaurumo prieš civilius gyventojus simbolių.

Prasidėjus Rusijos plataus masto įsiveržimui į Ukrainą ir užpuolikams laikinai okupavus Charkivo srities kaimus bei miestelius, šis automobilis naudotas žmonių evakuacijai iš pavojingiausių vietų.

Jie šaudė į jį, suvokdami, kad ten yra ligonių, sužeistų ir vaikų.

„Tai buvo vienintelis keturiais ratais varomas greitosios pagalbos automobilis, galėjęs bekele, esant blogam orui, pasiekti net atokiausius srities kampelius. Tačiau po apšaudymų automobilis buvo visiškai sugadintas, o jo vairuotojas sunkiai sužeistas. Dėl to daugelis žmonių neteko galimybės gauti skubią medicininę pagalbą“, – rašoma pranešime.

Vienos iš projekto „Greitoji pagalba“ iniciatorių Olenos Fedorovos teigimu, sušaudytas greitosios pagalbos automobilis yra vaizdinis pavyzdys, padedantis perteikti ukrainiečių  emocijas ir savijautą.

„Automobilis su medicininiais atpažinimo ženklais, skirtas gelbėti gyvybes, buvo negailestingai apšaudytas. Jie šaudė į jį, suvokdami, kad ten yra ligonių, sužeistų ir vaikų. Norime, kad čia, Europoje, žmonės suprastų, jog Ukraina ne tik kovoja už savo teisę į laisvę – ji gina visą demokratinį pasaulį“, – sakė ji.

Projekto tikslas – padėti surinkti lėšų greitosios medicinos pagalbos automobiliams įsigyti nukentėjusių bendruomenių poreikiams deokupuotose Ukrainos teritorijose.

Pranešama, kad sekmadienį po 14 val. priešais Vyriausybės pastatą esančioje V. Kudirkos aikštėje staiga mirė moteris.

Į įvykio vietą skubėjo medikai, tačiau moters gyvybės išgelbėti nepavyko.

„Norim ir pagyvent, o ne vien tik dirbt iki nukritimo!“ – skelbia jų šiemetinis šūkis.

Pasak Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos viešųjų ryšių specialistės Ramunės Motiejūnaitės-Pekkinen, norima atkreipti darbdavių, valdžios, visuomenės dėmesį į per pandemiją išaugusius darbo krūvius.

„Jau ir anksčiau jie nebuvo maži, tačiau per pandemiją žmonės visi yra ypač pervargę, nualinti“, – BNS sakė profsąjungos atstovė.

Vinco Kudirkos aikštėje profsąjungos planuoja pastatyti palapinę su informacine medžiaga.

„Nekviečiame specialiai ateiti į renginį dėl epidemiologinės situacijos. Tačiau praeiviai galės užeiti į palapinę, paklausti, papasakoti savo istoriją“, – BNS sakė R. Motiejūnaitė-Pekkinen.

Gegužės 1-oji pasaulyje minima Tarptautinė darbo diena. Lietuvoje ji yra paskelbta šventine diena.

Akcija norima atkreipti dėmesį į tai, kad pasaulyje kas trečia moteris ir mergaitė (beveik milijardas!) per savo gyvenimą patiria fizinį ar seksualinį smurtą.

Šiemet „One Billion Rising“ iniciatoriai kartu su šokių studijos „Soul lounge” vienu iš įkūrėju Deividu Meškausku ir grupe „Lady Gothenburg” kviečia bendru šokiu sostinės širdyje sukilti prieš moterų išnaudojimą ir tokiu būdu išreikšti solidarumą. Prie akcijos „One Billion Rising“ jau prisijungė Vilniaus moterų namai, Lygių galimybių plėtros centras. Pasaulinė akcija „One Billion Rising“ rengiama nuo 2012-ųjų, jos iniciatorė – žinoma dramaturgė Eve Ensler.

Vasario 14-ąją įvyks tūkstančiai įvairaus masto renginių beveik 200 pasaulio šalių. Juose politikai, visuomenės veikėjai, įžymūs žmonės, moksleiviai, studentai, įvairių organizacijų atstovai sušoks šokį, kuris simbolizuos jų poziciją ir asmeninį pasiryžimą prisidėti prie to, kad smurto prieš moteris pasaulyje neliktų.

Parodą inicijuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), administruojanti Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos lėšomis finansuojamus aplinkos sektoriaus projektus.

Kiekvieno parodos eksponato aprašas pradedamas provokuojančiu klausimu. Šalia jo iškelta vis kita problema ir pateikti siūlymai, kaip kiekvienas asmeniškai gali prisidėti prie problemos sprendimo.

Multidisciplininis dizaineris Jonas Liugaila, kūręs parodos „Ką gali padaryti tu?“ eksponatus, teigia, kad vienas ryškesnių šio proceso atradimų – savų vertybinių nuostatų ir vartojimo poreikių permąstymas, atsižvelgiant į kūrybos metu atrastą informaciją, duomenis.

„Žodį „vartojimas“ panaudojau neatsitiktinai, mat besigilinant į temas ir besikonsultuojant su ekspertais labiausiai išryškėjo viena tiesa – mažiau svarbu, ar rūšiuoji šiukšles, ar važinėji ekologišku automobiliu; visų svarbiausia, ar vartoji saikingai ir atsakingai: „vartoji“ maistą tiek, kiek tau reikia, „vartoji“ keliones, kurių tikrai reikia, „vartoji“ drabužius, baldus, elektrą, internetą. Nes vartojimas palieka ryškiausią pėdsaką“, – atradimais dalinosi vienas iš parodos autorių J. Liugaila, eksponatus sukūręs kartu su kolege Rūta Ivaškevičiūte.

Paroda „Ką gali padaryti tu?“ vyks spalio 11–16 dienomis V. Kudirkos aikštėje, Vilniuje.

Dvi Vilniaus reprezentacinės erdvės paskelbtos nerūkymo zonomis.

Sostinės savivaldybė pranešė trečiadienį nusprendusi, kad rūkyti nebebus galima Vinco Kudirkos aikštėje ir Bernardinų sode.

"V.Kudirkos aikštė pasirinkta kaip reprezentacinė Vilniaus centro vieta, kurioje dažnai lankosi šeimos su mažais vaikais, jaunimas, vyksta daug renginių", - teigiama pranešime.

Draudimas įsigalios nuo 2014 metų sausio 1 dienos.

Abiejose vietose bus pastatyti specialūs įspėjamieji ženklai, o jų nepaisantieji galės būti įspėjami arba baudžiami nuo 20 iki 50 litų baudomis.

Ateityje taryba planuoja dar daugiau vietų paskelbti nerūkymo zonomis. 

Jau netrukus miesto valdžia tarybos posėdyje turėtų nagrinėti siūlymą uždrausti rūkyti Vinco Kudirkos aikštėje. Miesto tarybos nario Žydrūno Savicko teigimu, tokia iniciatyva buvo pačių gyventojų, rašo savaitraštis "Vilniaus diena".

"Tai pasiūlė patys vilniečiai, kurie mato problemą, kad ten renkasi daug jaunimo, paauglių, ir rūko. Aikštė tampa kaip rūkymo zona. O tarp rūkančių daug jaunuolių, kuriems nederėtų to daryti", – sakė Ž.Savickas.

Šį projektą rengia Vilniaus tarybos narių darbo grupė "Už kultūringą Vilnių". Pasak tarybos nario, pasiekti, kad ir kitose panašiose vietose Vilniuje būtų uždrausta rūkyti, yra ilgas procesas, tačiau žingsnis po žingsnio tai galima padaryti. Pirmąja tokia vieta grupė pasirinko centrinę V.Kudirkos aikštę.

Ar nutarimas bus priimtas, priklauso nuo tarybos narių. "Viskas tarybos narių rankose, bet tikiuosi, kad rūkantys šiuo klausimu nepainios viešųjų ir privačiųjų interesų", – pajuokavo Ž.Savickas ir pridūrė, kad, jo manymu, nerūkantys šią idėją tikrai palaikys.

Priėmus tokį nutarimą, aikštėje būtų išstatyti ženklai, informuojantys gyventojus, kad šioje vietoje draudžiama rūkyti. Nepaisantiems jų grėstų įspėjimai arba piniginės baudos.

Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato, kad rūkymas vietose, kuriose pagal savivaldybių tarybų sprendimus draudžiama tai daryti, užtraukia įspėjimą arba 20–50 litų baudą. Bausti pažeidėjus gali policijos pareigūnai ir savivaldybės Sanitarijos inspekcija.

Ž.Savicko teigimu, tokių viešų vietų, kuriose draudžiama rūkyti, sostinėje ilgainiui turėtų atsirasti ir daugiau. "Kaune Laisvės alėjoje nerūkoma, norime ir Vilniuje turėti tokią zoną", – tvirtino pašnekovas.

"Vilniaus diena" primena, kad prieš dešimtmetį laikinosios sostinės valdžia buvo priėmusi nutarimą uždrausti rūkyti visoje Laisvės alėjoje. Tačiau tapęs miesto vadovu Vytautas Šustauskas su Kauno tarybos pritarimu tą draudimą panaikino. Prieš porą metų Kauno miesto taryba grįžo prie šio klausimo ir pradėjo pildyti reprezentacinių miesto vietų, kuriose draudžiama rūkyti, sąrašą. Šiuo metu Kaune draudžiama rūkyti septyniose tokiose erdvėse: Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir Istorinės prezidentūros sodeliuose, Miesto sode prie Kauno valstybinio muzikinio teatro ir Kauno miesto savivaldybės pastato prieigose iš Laisvės alėjos pusės, Kauno valstybinio lėlių teatro kiemelyje, teritorijoje tarp pastatų Laisvės al. 85A, 87B ir Kęstučio g. 74A, šalia Šv. Arkangelo (Įgulos) bažnyčios laiptų bei bažnyčios pamatinių pakopų ir Nepriklausomybės aikštėje esančioje vaikų žaidimo aikštelėje.