„Vyresnių mokinių amžiaus grupėje išsiskiria dalis mokinių, kurie turi antsvorį ir jie sudaro beveik 16 procentų“, – antradienį pristatydama duomenis kalbėjo Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Registrų skyriaus vyriausioji specialistė Indrė Židonienė.

Šie duomenys surinkti iš 2022 ir 2023 metų mokinių sveikatos rodiklių, pagal vaiko kūno masės indeksą.

Anot statistikos, 15,5 proc. moksleivių, priklausančių 7–17 metų amžiaus grupei, turi antsvorį, o 6,9 proc. vaikų yra nutukę. Daugumai (65 proc.) moksleivių būdingas normalus svoris, o per mažą turi 12,6 proc. vaikų.

Anot statistikos, vertinant 2–17 metų amžiaus grupės vaikus, pernai ir užpernai 13,4 proc. iš jų turėjo antsvorį, kai 2016–2017 metais šis procentas siekė 15,2.

Gerėjanti tendencija, jog pradėjo didėti skaičius mokinių, kurių svoris yra normalus.

Pasak Higienos instituto specialistės, gerėjantys rodikliai dėl nutukimo ir antsvorio fiksuojami ir 7–17 metų amžiaus grupėje.

„Gerėjanti tendencija, jog pradėjo didėti skaičius mokinių, kurių svoris yra normalus“, – pridūrė I. Židonienė.

Per septynerius metus didžiausias procentas nutukusių ir antsvorį turinčių vaikų užfiksuotas 2020–2021 metais.

Anot duomenų, per septynerius metus taip pat išaugo per mažą svorį turinčių vaikų.

Tuo metu vaikų gastroenterologas Vaidotas Urbonas kalbėjo matantis, kad nutukimo atvejų tarp vaikų daugėja. Jis taip pat pridūrė manantis, kad kūno masės indekso įvertinimas nėra labai tikslus, priklauso nuo to, kokiomis normomis vadovaujasi gydytojai.

„Tie duomenys gali būti pakitę, jei mes įvertinsime kitais metodais tuos svorio, ūgio matavimus“, – sakė gydytojas.

Daugėja vaikų autizmo atvejų, mažėja besiskiepijančių

Pasak I. Židonienės, praėjusiais mokslo metais 35 proc. vaikų iki 17 metų turėjo sveikus dantis.

„Tai reiškia tie mokiniai neturėjo ėduonies pažeistų dantų, nebuvo plombuotų ir jiems ištrauktų dantų“, – teigė Higienos instituto specialistė.

Anot duomenų, per pastaruosius trejus metus didėja vaikų iki šešerių metų amžiaus sergamumas kvėpavimo sistemos, infekcinės, parazitų sukeltomis ligomis. Tuo metu vyresni moksleiviai iki 17–os dažniausiai serga kvėpavimo sistemos, akių ir virškinimo sistemos ligomis.

Pasak vaikų gastroenterologo V. Urbono, šalies vaikų sveikata panašėja į Skandinavijos valstybių. Vis tik jis pridūrė, kad Lietuva atsilieka fizinio aktyvumo srityje.

Gydytojas išskyrė, kad daugėjo vaikų autizmo atvejų, mažėja besiskiepijančių. Jis kalbėjo tikslių duomenų neturintis.

„Tai sąlygoja, kad atsiranda ligos, kurios buvo išnykusios 20-30 metų ir netgi atsiranda mirties atvejų nuo šitų ligų“, – kalbėjo jis.

V. Urbonas taip pat kalbėjo manantis, kad vaikai praleidžia per daug laiko prie ekranų.

„Neretai vaiko nutukimas yra šeimos atspindys, ydingų šeimoje susiklosčiusių mitybos įpročių tęsimas iš kartos į kartą arba net pataikavimas vaikui“, – pastebi dr. N. Smetanina.

– Kokiu atveju nustatoma, kad vaikas turi antsvorio ar yra nutukęs?

– Nutukimas yra būklė, kai kaupiasi perteklinis riebalinis audinys, daugėja įvairių lėtinių neinfekcinių ligų, tokių kaip antrojo tipo cukrinis diabetas, metabolinis sindromas, širdies ir kraujagyslių ligos, grėsmė. Tai nustatoma remiantis kūno masės indekso (KMI) vertinimo kriterijais. Kol asmuo nepilnametis, tai vertinama ne absoliučiais skaičiais, bet atsižvelgiant į vaiko amžių ir lytį. Vaikų antsvoris nustatomas, kai jų KMI yra tarp 85–97 procentilio, o nutukimas – kai KMI viršija 97 procentilį.

– Koks procentas Lietuvos vaikų ir paauglių turi antsvorio arba yra nutukę?

– Remiantis naujausiais oficialiais duomenimis, pateikiamais Higienos instituto ataskaitoje, stebimas kas penkto šešto Lietuvos vaiko iki 18 metų antsvoris arba nutukimas. Žinoma, nutukimo dažnis sudaro mažesnę dalį – apie 7–8 proc. Anksčiau atrodė, kad šie skaičiai jau nusistovi, tačiau pernai pateiktoje ataskaitoje pastebime, kad antsvorio turinčių vaikų visose amžiaus grupėse po truputėlį vėl padaugėjo.

Natalija Smetanina./ KMUK nuotr. 

– Kaip manote, su kuo tai susiję?

– Vienas didžiausių vaikų antsvorio dažnio augimų fiksuotas kovidiniu laikotarpiu, kai buvo paskelbtas visuotinis karantinas dėl COVID-19 pandemijos. Vaikų judrumas tuomet buvo sumažėjęs dėl judėjimo apribojimo, ne visada buvo kontroliuojama jų mityba. Vaikams teko mokytis nuotoliu, iš namų, o dalis tėvų liko dirbti darbo vietose. Prie tam tikrų blogų valgymo įpročių susiformavimo (pvz., nuolatinio kramsnojimo) prisidėjo ir nerimas.

Antsvoris ir nutukimas (toliau – nutukimas) yra daugiaveiksmio elgesio padarinys, todėl tai ir turėtų būti sprendžiama kompleksiškai.

– Vaikų nutukimas – pavienių vaikų, pavienių šeimų problema ar jos mastas – kur kas didesnis?

– Į šį klausimą vienareikšmio atsakymo nėra. Galiu tik pritarti ekspertams, kad neretai vaiko nutukimas yra šeimos atspindys, ydingų šeimoje susiklosčiusių mitybos įpročių tęsimas iš kartos į kartą arba net pataikavimas nemokančiam pasirinkti sveikatai palankių produktų vaikui. Be to, mūsų kartos rykštė yra sumažėjęs vaikų fizinis aktyvumas. Mokykloje, ruošdami namų darbus ir laisvalaikiu vaikai daug laiko praleidžia prie įvairių skaitmeninių priemonių: kompiuterių, televizorių, telefonų. Taigi, daug laiko praleidžia pasyviai. Tai labai skiriasi nuo to, kaip vaikai laisvalaikį leisdavo anksčiau: daugiausia – gryname ore. Vaikai būdavo fiziškai labai aktyvūs. Šiais laikais vaiką siųsti sportuoti tolygu bausmei. Neretai jie net pasipiktina, kai pasakai, kad reikia pradėti sportuoti.

– Minėjote, kad vaikų antsvorio ir nutukimo problema turėtų būti sprendžiama kompleksiškai. Ar turėtų būti priimama sprendimų valstybiniu lygiu?

– Taip. Pirmiausia reikia pradėti nuo to, kad vaikas nėra vienas lauke karys. Jis auga tam tikroje socialinėje aplinkoje ir ji turi labai didelę įtaką. Vaikas iki tam tikro amžiaus, galima sakyti, neturi savo nuomonės – jis atspindi aplinkos nuomonę: tėvų, draugų, jam autoritetingų žmonių. Savo nuomonę jis pradeda formuoti į paauglystės pabaigą – 15–16 metų. Tokie vaikai jau būna labiau motyvuoti išmokti valdyti svorį. Jie patys pradeda to norėti. Iki tol jie priklausomi nuo tėvų, aplinkos mokykloje, draugų ir autoritetingų žmonių nuomonės. Visa ši aplinka pirmiausia ir turi formuoti taisyklingo valgymo režimą, sveikatai palankių produktų pasirinkimą, sveiko judėjimo įgūdžius. Pirmiausia reikia pradėti nuo šeimos. Tėvai turi rodyti pavyzdį: aktyviai leisti laisvalaikį, skatinti lankyti sporto būrelius, organizuoti savaitgaliais aktyvias išvykas, kad vaikas kuo mažiau laiko praleistų prie kompiuterio, turėtų noro, būtų paskatintas išeiti į lauką, pasportuoti, keisti mitybos įpročius. Visa šeima kartu turėtų kuo dažniau sėsti valgyti prie bendro stalo, nes tėvai geriausiai gali parodyti pavyzdį vaikams, kokį maistą vertėtų pasirinkti, neignoruoti tokio dažnai vaikų nemėgstamo maisto kaip daržovės. Tėvai turėtų mokyti vaikus, koks turėtų būti maisto kiekis (porcija) lėkštėje. Tai neturi būti pateikiama pamokslų forma – visa tai vaikas turi matyti šalia savęs.

Šiais laikais vaiką siųsti sportuoti tolygu bausmei. Neretai jie net pasipiktina, kai pasakai, kad reikia pradėti sportuoti.

Kalbant apie mokyklos aplinką, čia dar daug galima nuveikti. Nemažai pokyčių inicijuoja visuomenės sveikatos biurai, gyvensenos specialistai, jei mokykla tokių kontaktų turi. Pastaraisiais metais sparčiai daugėja pradinėse klasėse diagnozuojamo nutukimo atvejų. Manau, kad reikėtų spręsti ne tik nemokamų pietų mokykloje, bet ir fizinio aktyvumo klausimą. Vaikai pripranta darželiuose daug judėti, kiekvieną laisvą minutę leisti aktyviai, tačiau mokykloje tai netęsiama, vaikai juda nepakankamai. Mokykloje keičiasi ir mityba – valgoma valgykloje, papildomai atsinešama maisto, kurį vaikas mėgsta, iš namų. Neretai tai būna saldumynai, saldinti gėrimai, saldžios bandelės ir sausainiai. Dėl kalorijų pusiausvyros persvaros į kaupimą vaikų svoris ima greitai augti.

Kita neigiama šalies tendencija – žaidimų arba sporto aikštelės prie įvairių ugdymo įstaigų: jos renovuojamos, tampa gražios, kokybiškos, tačiau ta vieta, kur anksčiau vaikai galėjo laisvai žaisti, važinėti dviračiais, dabar yra aptverta, užrakinta, uždaryta, neprieinama aplinkui gyvenantiems. Vaikai nebegali ten įeiti. Suprantu, kad turtą reikia saugoti, bet reikėtų pagalvoti apie alternatyvą, kur vaikai ir jų šeimos galėtų aktyviai leisti laisvalaikį arčiau namų, jei tik turi noro. Tiesa, yra atviresnių mokyklų, kur iki vėlyvo vakaro aikštelės būna neužrakintos, tačiau kai kur jos užrakinamos vos tik baigiasi pamokos. Taigi, vaikai laisvalaikiu negali jose žaisti, nors tai būtų labai naudinga visiems, ne tik turintiems antsvorio.

– Užsiminėte, kad tėvai turėtų mokyti vaiką, koks turėtų būti porcijos dydis lėkštėje. Kaip tai apskaičiuoti?

– Mitybos pagrindas – sveikos mitybos piramidės principai. Joje išdėstyta, kurių maisto grupių maistas turėtų būti valgomas dažniausiai, kurių – mažiausiai, rečiausiai. Dažniausiai ir daugiausia turi būti valgoma daržovių ir vaisių, mažiausiai – saldumynų. Pusę vidutinės 20–22 cm skersmens lėkštės turėtų sudaryti daržovės, ketvirtadalį – baltyminis maistas (mėsa, žuvis, ankštiniai augalai) ir ketvirtadalį – lėto tipo angliavandeniai (garnyras). Nėra jokių patvirtintų tyrimų arba rekomendacijų, įrodančių, kad vaikams tinka monogamiška ar atskirų maisto grupių mityba. Jiems netinka ketogeninė dieta, protarpinis badavimas ar itin mažai karoringos dietos ir pan. Vaikai turi valgyti visavertį, subalansuotą visų maisto grupių maistą, taigi, organizmas turi gauti ir baltymų, ir riebalų, ir angliavandenių.

– Vis daugiau vaikų nevalgo vienokio ar kitokio sveiko maisto. Kaip pripratinti vaikus prie sveiko, bet jiems nelabai skanaus maisto, pvz., daržovių?

– Pirmiausiai tėvams reikia tą maistą valgyti patiems. Kai patys tėvai nevalgo daržovių, jų negamina, vaikas prie jų nepripranta. Tačiau, pvz., vaikų darželyje neretai vaikai, vadinamojo bandos jausmo vedami, ima valgyti tai, ką mato valgant kitus – ir tai, ko nevalgo namuose.

Pastaraisiais metais sparčiai daugėja pradinėse klasėse diagnozuojamo nutukimo atvejų.

Vaiko raciono papildymas tam tikru maistu neturi būti pavėluotas. Nereikia laukti, kol vaikui sueis 8–10 metų ir tik tada siūlyti daržovių. Jų reikia siūlyti anksčiau: kai vaikas mažas, kai jis pratinasi prie bendro stalo. Daržovių reikia patiekti įvairiu pavidalu: ir žalių, ir troškintų. Iš pradžių jas galima naudoti gaminant troškinius, vėliau – salotas. Vaikas iš pradžių gali išsirinkti, kokius maisto produktus ragaus. Reikia leisti – tegul  ragauja. Jei jis vis sako „ne“ – nereikia nuleisti rankų, reikia siūlyti jam to maisto ir dešimtą, penkioliktą, ir dvidešimtą kartą, kol įsidrąsins ir paragaus. Vaikas auga, bręsta – prisijaukina ne tik naujas aplinkybes, įgūdžius, bet ir naujus produktus.

– Ar tiesa, kad vaiko antsvorį vėlesniame amžiuje gali lemti tai, kad kūdikystėje jis negavo mamos pieno – buvo maitinamas mišinukais?

– Patvirtintų duomenų apie tai nėra. Yra tam tikrų pastebėjimų mokslinėse studijose, kad ilgesnis mamos žindymas yra susijęs su mažesniu vaiko KMI. Tačiau tai nėra absoliutus rodiklis. Jeigu vaiko svorio augimas yra normalus, jis nepermaitinamas, laiku pradedama maitinti įvairiapusiu maistu, didelės grėsmės paprasti mišinukai nekelia.

– Namuose ant stalo neretai puikuojasi picos, mėsainiai, bulvių traškučiai, įvairūs saldumynai, saldūs gazuoti gėrimai. Kaip dažnai visa tai vaikas gali valgyti, gerti?

– Visų šių nepalankių sveikatai užkandžių ir maisto produktų neturėtų nuolat būti namuose ant stalo, kad neviliotų vaikų. Šie produktai yra pačioje maisto piramidės viršūnėje – smaigalyje, kuriame esančių produktų turime valgyti itin mažai ir retai. Ne kiekvieną dieną. Jei šeima neišgyvena be traškučių, galima eiti į tam tikrą kompromisą – susitarti dėl atsipalaidavimo dienos. Tokios dienos labai populiarios užsienyje, jų metu valgoma, ko norima. Tačiau ir tada nereikia paleisti kontrolės stabdžių. Galima nusipirkti traškučių pakelį, bet pasidalyti visai šeimai ir visiems paskanauti, o ne pirkti po pakelį kiekvienam kas antrą ar kiekvieną dieną. Taigi, jei neišeina to blogo įpročio atsikratyti, reikia bent maksimaliai kontroliuoti. Kalbant apie saldintus gėrimus, vėlgi, čia yra įpročio dalykas. Vaikas yra šeimos atspindys. Visų pirma, tėvai turi pakeisti savo mitybos įpročius, nepirkti, ko nereikia, ir nelaikyti vaikams prieš akis pagundų, nes jie nemoka joms atsispirti – neturi valios. Tas pats vyksta ir mokykloje: jei saldinti gėrimai, saldumynai ir traškučiai valgyklose nebūtų dedami vaikams priešais akis, nekiltų pagundų ir jų norima būtų gerokai mažiau. Tačiau šiais laikais laimi komercija, o ne vaikų sveikatos interesai.

– Saldūs gėrimai turi kalorijų. Jeigu jų geriama daug, svoris gali augti ir dėl to?

– Gėrimų žmonės paprastai nevertina kaip maisto. Tačiau viskas, kas yra spalvingiau ir skaniau už vandenį, turi kalorijų ir yra maistas. To  reikia nepamiršti. Juk žmonės paprastai negeria sulčių ar kito gėrimo po 20–30 g. Jeigu jau geria, tai stiklinę ar dvi. Žmogui per parą reikia 2 l skysčių. Įsivaizduokite, kiek kalorijų organizmas gauna, jei per dieną išgeriama tiek sulčių, saldintų limonadų ar pan. Būna, kad tėvai stebisi: neaišku, kuo tas vaikas gyvas, jis nieko nevalgo. Tačiau išgėręs daug sulčių vaikas gali nenorėti valgyti, nes jau gavo daug kalorijų. Be to, iš sulčių vaikas gauna greitųjų angliavandenių, kurie išbalansuoja endokrininę sistemą, sotumo ir alkio centrų jautrumą. Gerdamas daug tokių gėrimų, vaikas gali nuolatos jausti alkį ir vėl norėti pasisotinti greitai, t. y. vėl ieškoti greitųjų angliavandenių: saldumynų, traškučių, saldintų gėrimų. Čia ydingas ratas užsidaro. Viso to padarinys – per greitai augantis vaiko svoris. Reikia pratinti vaikus gerti vandenį ar becukrę arbatą.

Taigi, norint atsikratyti antsvorio, pirmiausiai reikia atsikratyti nereikalingų kalorijų iš saldintų gėrimų, saldumynų, traškučių. Tai nebūtini mūsų mitybos komponentai. Vaikai gali augti ir vystytis be jų.

Etalonas: maisto piramidė parodo, koks turėtų būti mūsų racionas, porcijų dydis ir proporcijos. / Freepik.com nuotr.

– Jeigu iš vaiko atimi malonumą užkandžiauti saldumynais, traškučiais – ką pasiūlyti vietoj to?

– Rafinuotus cukrus ir dirbtinus saldiklius galima pakeisti natūraliais vaisiais, uogomis, riešutais. Žinoma, svarbus jų kiekis: jei vaikas suvalgys 0,5 kg riešutų, kalorijų bus daug. Tačiau saują – galima. Jei labai norima užkandžiauti – kur kas geriau suvalgyti natūralių uogų ar vaisių nei pyragėlį ar sausainį.

– Sakoma, kad viena iš suaugusiųjų antsvorio priežasčių yra emocinis valgymas. Jis būdingas ir vaikams, paaugliams?

– Taip. Nemažai su tuo susijusių problemų išryškėjo karantino metu, kai vaikai dažnai valgė dėl streso, nerimo. Jie nerimavo ne tik dėl savo pažymių, egzaminų, bet ir apskritai dėl tuo metu visuomenėje vyravusių emocinių įtampų. Tačiau emocinį valgymą galima išmokti valdyti. Jei nepavyksta patiems – gali padėti psichologai. Tam yra sukurta gerų, patikimų metodikų. Tikslas – išmokti valdyti emocijas ir atsikratyti grėsmingo, kartais net nejuntamo, užkandžiavimo. Patiems kartais nelengva to pasiekti. Pirmiausia reikia pašalinti priežastį, kodėl norima užkandžiauti, o tada bus lengva ir jo atsisakyti.

– Kokiais atvejais reikėtų įtarti, kad vaiko antsvoris atsirado ne dėl netinkamos, nesveikos mitybos, o dėl ligos?

– Tam reikia pasitelkti gydytojus specialistus. Tokiu atveju dažnai būna, kad stengiasi ir tėvai, ir vaikai, laikosi visų rekomendacijų, tačiau svorio suvaldyti nepavyksta. Būna ir tokių atvejų, kai dėl tam tikros įgimtos patologijos susiformuoja ydingų įpročių. Tokie vaikai nuolat užkandžiauja, neišrankūs maistui, tačiau taip ir nepasisotina, nuolat jaučiasi alkani. Žvelgiant iš šalies tai gali atrodyti tiesiog kaip nutukimas. Tėvai bando sureguliuoti, sustatyti jų gyvenimą ir svorį į vėžes, tačiau paprastai tai neduoda rezultato.

Netaisyklingos gyvensenos nutukimo atveju mitybos rekomendacijos veikia puikiai: jei šeima ima keisti gyvenimo įpročius, jeigu jie visi palaiko savo šeimos narį, kuriam reikia reguliuoti svorį, pradeda aktyviau, judriau gyventi – pajunta rezultatą. Vien atsisakius saldžių gėrimų per pirmą mėnesį galima numesti nemažai svorio. Vaikui atsiranda motyvacija tai tęsti. Tačiau sergantiems kažkokiomis ligomis, turintiems genetinį polinkį, patyrusiems sudėtingų svorio valdymo momentų, tai nepadeda. Tokiems vaikams atliekami specialūs tyrimai. Jų mityba koreguojama kiek kitaip, reikia labai individualaus požiūrio. Vaikų nutukimui gydyti farmacijos pramonė kol kas dar nelabai turi ką pasiūlyti.

– Kartais sakoma: na ir kas, kad vaikas apvalokas, – atėjus paauglystei išaugs. Ar galima to pagrįstai tikėtis?

– Tyrimai rodo, kad du trečdaliai vaikų iki aštuonioliktojo gimtadienio taip ir neišauga antsvorio. Tai pavyksta tik trečdaliui, ir tai dažniausiai tiems, kurie turi antsvorio, tačiau nėra nutukę. Kuo ilgiau vaikas turi antsvorio ar greitai auga svoris, tuo didesnė tikimybė, kad ir suaugęs jis turės antsvorio arba bus nutukęs.

– Kaip auklėti į antsvorį linkusias mergaites, paaugles, kad visa tai nevirstų perdėtu maisto vengimu, anoreksija, bulimija?

Tas vaikas ir taip žino, kad, turėdamas antsvorio, jis daug ko negali. Tačiau jeigu jis rado savyje jėgų kažką keisti, būtina jį palaikyti, ugdyti, bet ne žlugdyti.

– Čia labai slidi riba. Kartais iš vieno kraštutinumo krintama į kitą. Kartais ir antsvoris būna tam tikrų valgymo sutrikimų padarinys. Juk, kaip minėjau, gali būti valgoma dėl nerimo. Taip auga svoris, atsiranda psichologinių kompleksų, dėl to paauglės gali net susirgti anoreksija. Tiesa, tokių atvejų nedaug. Tačiau čia svarbus tėvų, draugų, mokyklos  psichologinis palaikymas. Siekiant kontroliuoti vaiko svorį, jis neturi jaustis vienišas, neturi būti stumdomas, jam neturi būti klijuojamos etiketės, kad jis kažko nesugeba, yra nepajėgus. Jis kaip tik turi būti skatinamas ir giriamas už kiekvieną pastangą. Graudu girdėti, kai tėvai, norėdami, kad vaikai aktyviai leistų laiką, leidžia juos į sporto būrelius, o ten treneriai, pamatę, kad vaikas nepajėgia su visais bėgti, žaisti krepšinį ir pan., jį tiesiog pasodina ant suoliuko ir pasako, kad  netrukdytų kitiems. Arba iš viso sako tėvams, kad vaikas nepajėgia, netinka treniruotėms, ir paragina atsiimti vaiką iš sporto būrelio. Tai didžiausia vaikui daroma psichologinė žala. Jam tarsi dar kartą parodoma, kad jis nieko negali, nesugeba. Tas vaikas ir taip žino, kad turėdamas antsvorio jis daug ko negali. Tačiau, jeigu vaikas rado savyje jėgų kažką keisti, būtina jį palaikyti, ugdyti, bet ne žlugdyti.

– Kokiu atveju dėl augančio vaiko ar paauglio svorio tėvai turėtų sunerimti, prašyti pediatro ar šeimos gydytojo siuntimo pas specialistus?

– Lietuvoje gana gerai organizuota vaiko profilaktinio tyrimo programa. Kiekvienais metais, ruošiantis į mokyklą ar į darželį, vaikai yra sveriami, matuojami, atliekami profilaktiniai tyrimai. Šeimos gydytojai, vaikų ligų gydytojai įvertina vaiko augimą per metus: kaip greitai auga ūgis, svoris, kaip padidėja kūno masės indeksas. Jie yra kompetentingi įvertinti svorio augimo spartą ir, jei yra, fiksuoti antsvorį. Taigi, pirmas konsultantas, su kuriuo turėtų kalbėtis tėvai, yra šeimos gydytojas arba apylinkės pediatras. Jis geriausiai pažįsta jų vaiką.

– Kokią pagalbą nemokamai gali gauti linkę turėti antsvorio vaikai ir paaugliai?

– Tokius vaikus ir paauglius, gavusius šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimą, gali konsultuoti dietologai. Galima gauti ir psichologinę pagalbą – pagal tai, prie kurios pirminės sveikatos priežiūros įstaigos (poliklinikos, šeimos klinikos) yra prisirašę, gali būti siunčiami į psichikos sveikatos centrus. Siekdami vaikui priimtino kontakto su psichologu, kai kurie tėvai nepabūgsta kreiptis ir mokamų psichologo konsultacijų. Svarbiausia, kad specialistas tiktų vaikui. Juk vaikas turės jam atsiverti, o paskui – vykdyti jo rekomendacijas. Jei vaikas pas šį specialistą bus tempiamas už rankos, jokios naudos nebus.

Mes, gydytojai endokrinologai, konsultuojame dėl ligų, ieškome antsvorio priežasčių dėl endokrininių ligų ir sutrikimų. Galime suteikti gyvenimo būdo keitimo rekomendacijų, ką reikėtų daryti namuose, tačiau ligoninė, poliklinika nėra gyvenimo keitimo centras. Juk vaikas gyvena ne ligoninėje, ne gydytojo kabinete. Vaikas gyvena namuose, mokykloje. Ten ir turi vykti svarbiausi pokyčiai.

Kaip suaugusiajam apskaičiuoti savo kūno masės indeksą?

Kūno masės indeksas (KMI) apskaičiuojamas kūno svorį (kg) dalijant iš ūgio (m), pakelto kvadratu: KMI = svoris(kg) / ūgis (m)2

Pavyzdžiui, jei 1,80 m ūgio žmogus sveria 100 kg, jo KMI bus 30,8.

Kai KMI yra 25–29,9 – žmogus turi antsvorio.

Kai KMI perkopia 30, tai jau nebe antsvoris, o nutukimas – liga. Nutukimo laipsniui didėjant, auga ir lėtinių ligų rizika, tarp jų – širdies ir kraujagyslių ligų.

2021–2022 mokslo metais apie 63 proc. 2–6 metų vaikų buvo normalaus kūno svorio. Tarp 7–17 metų vaikų ši dalis sudarė apie 64 procentus. Antsvorio turi arba nutukę yra 9 proc. ikimokyklinukų ir 21 proc. moksleivių.

Instituto duomenimis, ikimokyklinio amžiaus mokinių dantys beveik tris kartus sveikesni, palyginti su 7–17 metų amžiaus mokiniais. Praėjusiais mokslo metais 60,7 proc. 0–6 metų vaikų dantys buvo sveiki, 7–17 metų grupėje tokių mokinių dalis sudarė tik 22,7 procento.

99,5 proc. 0–6 metų vaikų, lankiusių ugdymo įstaigas, dalyvavo ugdymo procese priklausydami pagrindinei fizinio ugdymo grupei. Tarp 7–17 metų vaikų tokių buvo 96,7 procento.

Šiai grupei priskiriami vaikai, kurie yra visiškai sveiki ar turintys nedidelių sveikatos sutrikimų, tokių kaip nedidelio laipsnio regos sutrikimai, netaisyklinga laikysena, funkciniai negalavimai ir panašių.

Ikimokyklinio amžiaus ugdymo įstaigas lankantiems vaikams dažniau nei vyresniems mokiniams nustatomos bendros rekomendacijos dėl alergenų ir pritaikytos mitybos. Rekomendacija vengti alergenų per profilaktinį sveikatos patikrinimą nustatyta 11,8 proc. ikimokyklinukų ir 7,9 proc. moksleivių. Pritaikytas maitinimas reikalingas 9,8 proc. 0–6 metų vaikų ir 5,1 proc. 7–17 metų vaikų.

8,4 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų nurodomos specialios rekomendacijos dėl sveikatos sutrikimų. Dažniausiai jie susiję su kalbos išraiškos sutrikimais, atopiniu dermatitu. Tarp vyresnių vaikų specialiosios rekomendacijos taikomos 13 proc., jos dažniausiai susijusios su trumparegyste, astigmatizmu, dominuojančia alergine astma.

Šią informaciją Higienos institutas pateikė remdamasis Vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos duomenimis, sukauptais iš Mokinio sveikatos pažymėjimo duomenų.

Institutas pirmą kartą skelbia ne tik mokinių, bet ir ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos rodiklius, kurie susisteminti remiantis 2020–2021 metų Mokinio sveikatos pažymėjimo duomenimis.

Pranešime teigiama, kad apie 63 proc. ikimokyklinukų ir mokyklinio amžiaus vaikų buvo normalaus kūno svorio. Per didelio svorio (antsvoris ir nutukimas) 2–6 metų vaikų dalis sudarė dešimtadalį, o vyresnių, 7–17 metų mokinių, – ketvirtadalį.

Remiantis duomenų analize, ikimokyklinio amžiaus vaikų dantys yra tris kartus sveikesni, palyginus su 7–17 m. amžiaus mokiniais. Pastarųjų amžiaus grupėje sveikus dantis turi penktadalis mokinių. 

Vaikų fizinis pajėgumas yra itin aukštas ir siekia 99,4 proc. tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų bei 96,7 proc. tarp moksleivių. Vaikai turi nedidelių sveikatos sutrikimų – nedidelio laipsnio regos sutrikimų, netaisyklingą laikyseną ir pan.

Ikimokyklinukams, kaip skelbia Higienos institutas, dažniau nei vyresniems mokiniams nustatomos bendros rekomendacijos dėl alergenų ir pritaikytos mitybos ugdymo įstaigose.

2020–2021 metų profilaktinio sveikatos patikrinimo metu tam tikros rekomendacijos nustatytos 13,2 proc. ikimokyklinio vaikų. Kiek daugiau kaip dešimtadalis jų turi vengti alergenų, maždaug tiek pat vaikų turi gauti pritaikytą maitinimą, 5 proc. ikimokyklinukų reikia pritaikytos sėdėjimo vietos. Kiek daugiau kaip 4 proc. tokio amžiaus vaikų turi skubios pagalbos poreikį.

Mokyklinio amžiaus vaikų skaičius, kuriems reikalingos minėtos rekomendacijos, trimis procentais mažesnis.

7,8 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų ir apie 12 proc. moksleivių nurodomos specialios rekomendacijos, susijusios su sveikatos sutrikimais. Apie dešimtadaliui ikimokyklinukų diagnozuoti kalbos išraiškos sutikimai, 7 proc. atopinis dermatitas, esama sergančiųjų alergine astma.

Penktadaliui moksleivių diagnozuota trumparegystė, jiems taip pat diagnozuotas astigmatizmas (6,4 proc.), alerginė astma (4,9 proc.).

Dvi pagrindinės priežastys

Anot specialistės, dabar vaikų nutukimo kreivė nepaliaujamai kyla aukštyn. Ir tą lemia dvi pagrindinės priežastys.

„Viena pagrindinių priežasčių – prasta mityba. Vaikai valgo nereguliariai ir netinkamą maistą. Savo vaidmenį atlieka ir fizinio aktyvumo stoka. Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacija skelbia, kad vaikas bent 1 valandą per dieną turi būti fiziškai aktyvus. Tačiau ar visi vaikai tiek juda?“, – sako dietologė.

Anot jos, pagrindinė kovos su vaikų nutukimu priemonė – švietimas. Tiesa, įtinkinti žmones keisti jau susiformavusius mitybos įpročius yra nelengvas iššūkis, mat neigiamas tokios mitybos poveikis staiga nepasirodo. Todėl mažai kas ryžtasi imtis permainų dėl problemų, kurių dar nėra.

Nuosekli mityba – labai svarbu

Tiesa, jeigu vaikas valgo daug, tai dar nereiškia, kad jis turės bėdų su antsvoriu, mat sportuojančiam vaikui reikia kur kas daugiau energijos, mineralų bei vitaminų.

Pavyzdžiui, jeigu žinau, kad treniruotė bus 15 val., tai 13 val. suvalgyti pietus – geras sprendimas. Taip pat reikėtų pasiimti užkandį, kuris bus suvalgytas iškart po treniruotės, ir vandens.

„Sportuojantis vaikas valgo daugiau, nes jis išeikvoja daugiau energijos. Geriausia, kai energijos poreikį jis kompensuoja valgydamas tolygiai visą dieną, o ne vienu–dviem prisėdimais. Vaikas turėtų valgyti ir pusryčius, ir pietus, taip pat užkąsti prieš ir po treniruotės bei suvalgyti vakarienę. Bėda, kad mūsų vaikai valgo chaotiškai ir nereguliariai, nors nuoseklumas labai svarbus, nes taip organizmas geriausiai pakelia jam tenkančius krūvius, o kraujyje lieka stabilus cukraus bei kitų medžiagų lygis“, – pasakoja gydytoja.

Sportas turi išsitekti tarp valgymų

Laidos „Lietuvos mokyklų žaidynių“ vedėjo Mindaugo Ponomariovo–Ozio paklausta, koks tinkamiausias valgymo laikas sportuojantiems, K. Jasmontienė pateikia savo pacientams duodamą formulę – sportas turi išsitekti tarp valgymų.

„Pavyzdžiui, jeigu žinau, kad treniruotė bus 15 val., tai 13 val. suvalgyti pietus – geras sprendimas. Taip pat reikėtų pasiimti užkandį, kuris bus suvalgytas iškart po treniruotės, ir vandens. Tai pagrindinės taisyklės, kuriomis turėtų pasirūpinti tėvai prieš išleisdami vaiką į treniruotę“, – pasakoja dietologė.

Anot jos, prieš sportą vertėtų vengti žarnyno veiklą aktyvinančių produktų: pupų, pupelių ir kito maisto, nuo kurio pučia pilvą. Kai kam tai gali būti bulvės ar didelis vaisių kiekis. Prieš aktyvią veiklą rekomenduojami sudėtinių angliavandenių turintys patiekalai, tačiau ne saldumynai ar bandelės, bet, tarkime, tinkamai paruošti geri makaronai, kruopos, mėsa.

Beje, svarbu ne tik pats produktas, bet ir jo paruošimo būdas. Kepti, padažuose plaukiantys patiekalai racione turėtų rodytis retai.

Maisto priedas, kurio atsisakyti nevertėtų

Gydytojos teigimu, dar viena mūsų dienų problema – pridėtinis cukrus. Jo dedama maistan siekiant pagerinti esamą skonį. Pridėtinio cukraus gausu pieno desertuose, miltų patiekaluose, saldumynuose, bandelėse, greitame maiste.

K. Jasmontienė sako, kad tinkamai sudėliojus vaiko racioną, laiku ir reguliariai valgant, galima apsieiti be papildomų vitaminų bei maisto priedų. Tiesa, žuvų taukai yra tas produktas, kurio neturėtų užmiršti net ir kruopščiai vaiko mitybą prižiūrintys tėvai.

Daugiau apie sveiką mitybą bei patarimus sportuojantiems vaikams gydytoja dietologė K. Jasmontienė pasakos laidoje „Lietuvos mokyklų žaidynės“, kurią šeštadienį 10.30 val. rodys kanalas TV6. 

Nutukimo problemas Lietuvoje sprendžiantys medikai, sveikatos ir kitų sričių specialistai sako, kad tendencijos tokios pat ir mūsų šalyje, todėl vienijasi siekiui sustabdyti antsvorio augimą bei kviečia vaikus bėgti.

Rekordininkai – Maltos ir Graikijos vaikai

Pasaulyje pristatyto tyrimo duomenimis, Europoje didžiausias problemas dėl vaikų antsvorio turi mergaitės Maltoje ir berniukai Graikijoje, tuo tarpu mažiausias nutukimo rodiklis fiksuojamas Moldovoje. Vidutiniai pasaulio duomenys rodo, kad nutukimas vaikams, kuriems 6-11 metų, nuo 11,3 proc. 1988-1994 m. išaugo iki 19,6 proc. 2016 m.

Gydytoja dietologė, Lietuvos dietologų draugijos prezidentė ir Lietuvos antsvorio ir nutukimo prevencijos asociacijos prezidentė dr. Rūta Petereit sako, kad paskutinius 4 dešimtmečius vaikų ir suaugusiųjų nutukimo mastai kilo visame pasaulyje ir Lietuva, deja. ne išimtis. Nutukimas apibūdinamas kaip pasaulinio masto epidemija. Tai lėtinė kompleksinė liga, susijusi su gyvenimo būdu, aplinka, genetiniais faktoriais.

Yra žinoma, kad žmogus gyvenantis modernų, pasižymintį mažu judrumu, dideliu stresu, gyvenimo būdą yra labiau linkęs priaugti svorio ar nutukti.

„Ženklaus nutukimo paplitimo priežastis buvo aplinkos sąlygų pokyčiai ir tai sukėlė energijos kaupimąsi ir fizinio aktyvumo sumažėjimą. Pavyzdžiui, daugiau maisto šiuo metu yra suvalgoma kitose vietose, tik ne namie, kadangi yra daug užkandinių, kurios siūlo greitą maistą. Taip pat sumažėjęs kasdieninis fizinis aktyvumas dėl sėslaus gyvenimo būdo ar darbo pobūdžio. Yra žinoma, kad žmogus gyvenantis modernų, pasižymintį mažu judrumu, dideliu stresu, gyvenimo būdą yra labiau linkęs priaugti svorio ar nutukti“– tikina gydytoja.

Pasak jos, antsvorio ir nutukimo problema rimta ir reikalauja kompleksinių gyvenimo būdo pakeitimų. Reikalingos ne tik žinios, bet ir nauji taisyklingos mitybos ir individualizuoto fizinio aktyvumo įgūdžiai, emocijų reguliavimo ir sunkumų įveikimo įgūdžiai.

Teigiama, kad nutukimo problemos nesprendžiant vaikystėje, problemos daugeliu atvejų išauga suaugusiam žmogui. Tikimybė, kad užaugęs vaikas išliks nutukęs, jei nutukimas diagnozuotas 7 metų vaikui – 41 proc., jeigu jis diagnozuotas 10-13 metų vaikui – net 70 proc.

Sufleruoja prakaitavimas ir dusulys

„Eurovaistinės“ farmacininkės Reginos Molotkovos teigimu, pagrindiniai vaikų nutukimą rodantys požymiai yra per didelė kūno masė, dusulys, greitas nuovargis, padidėjęs prakaitavimas, sąnarių skausmas.

„Jei vaikas turi antsvorio, tėvai gali imtis veiksmų ir be gydytojų įsikišimo. Jiems derėtų pradėti stebėti, kad vaikas nepersivalgytų ir valgytų reguliariai. Taip pat svarbu parinkti jam kuo įvairesnį maistą ir padidinti jo fizinį aktyvumą“, – sako vaistininkė.

Tikimybė, kad užaugęs vaikas išliks nutukęs, jei nutukimas diagnozuotas 7 metų vaikui – 41 proc., jeigu jis diagnozuotas 10-13 metų vaikui – net 70 proc.

Pasak jos, tėvai patys turėtų parodyti pavyzdį vaikui, jį paraginti bei palaikyti. Rekomenduojama visai šeimai subalansuoti savo mitybą ir nuo riebiai kepto maisto, mėsos ir pieno produktų pereiti prie mažai riebalų turinčio augalinės kilmės maisto, skaldytų grūdų, makaronų, daržovių, ankštinių augalų ir vaisių. Razulevičiūtė sako, kad namuose svarbu laikytis šių principų:

Sveiko maisto atsargos. Namuose po ranka reikia turėti daug vaisių, daržovių, grūdinių produktų, pupelių, o „nesveiko maisto“ neturėtų būti.

Dėmesys maistui, kuris teikia energijos. Pasirinkite paprastą, sveikatai naudingą maistą ir paaiškinkite vaikams, kodėl yra svarbu valgyti tokį maistą. Tai jiems padės suvokti ir pasirinkti sveikus maisto produktus.

Mažiau dėmesio maistui. Kai žmonės sprendžia problemas valgydami ar apdovanoja save įvairiu maistu, tada maisto svarba nebekontroliuojama. Reikia rasti kitų problemų sprendimo būdų, pavyzdžiui, kalbėti apie jas su artimaisiais, rašyti dienoraštyje arba tiesiog pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiu – tai yra daug sveikesni ir produktyvesni problemų spendimo būdai.

Už tinkamus maisto vartojimo įpročius atsakomybę prisiima tėvai. Vaikui belieka pasirinkti, ką valgyti iš siūlomų tėvų apgalvotų pasirinkimų.

Sveiki skanėstai. Skatinkime vaikus vartoti šviežių vaisių kokteilius, spalvingas uogas sezono metu ar daržovių patiekalus, pagamintus taip, kaip vaikai labiausiai mėgsta.

6-11 m. vaikai kviečiami bėgti

Įvertinę pradinių klasių Lietuvos vaikų problematiką, Lietuvos dietologų draugija, Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugija, Lietuvos antsvorio ir nutukimo prevencijos asociacija pradeda iniciatyvą už judančius, sveikus ir linksmus vaikus „Sveikučiai“. 

Visi šalies 6-11 metų vaikai (1-4 klasių moksleiviai) kviečiami prisidėti prie šios iniciatyvos ir gruodžio 17 d. bėgti Vilniuje vyksiančiame Kalėdiniame bėgime.

„Fizinis aktyvumo trūkumas yra viena esminių problemų, kodėl ima kauptis antsvoris. Organizuodami šią iniciatyvą norime paskatinti vaikus, jų tėvus ir mokytojus atkreipti dėmesį į fizinio aktyvumo naudą ir atrasti motyvuojantį judėjimo būdą bei pasimatyti visiems gruodžio 17 d.“, – sako dietologė dr. Rūta Petereit.

Norintys prisidėti prie idėjos 6-11 m. vaikai iki gruodžio 4 d. gali registruotis elektroniniu paštu sveikučiai@eurovaistine.lt ir Kalėdinio bėgimo metu nemokamai dalyvauti „Nykštukų bėgime“.

Teigiama, kad kas penktas 6-11 metų vaikas Lietuvoje turi antsvorį. Specialistų teigimu, tokį gyvenimo būdą lemia sėslumas, kompiuteriniai žaidimai ir nesupratimas, ką reiškia pilnavertė mityba.

Nutukimas yra liga, kuri reikalauja priežiūros ir gydymo, todėl kalbat apie vaikų antsvorį, jiems turi padėti tėvai. Vilniečio tuomet dar devynmečio Manto mama Loreta, matydama blogėjančią sūnaus sveikatą, pirmoji ėmėsi iniciatyvos taisyti padėtį.

Berniuko maisto pasirinkimo įgūdžiai buvo menki. „Jis vengdavo daržovių, mano pagamintos mėsos, rinkdavosi iš nevertingų miltų pagamintus patiekalus. Didelis užimtumas – mokykla ir popamokinė veikla – sudarė sąlygas Mantui valgyti valgyklose, pirkti maistą užkandinėse“, – pasakoja moteris.

Per savo devintuosius-dvyliktuosius gyvenimo metus Mantas priaugo 10 kilogramų, o tai sudarė 20 proc. prieaugį prie jo normalaus svorio.

Anot specialistų, valgant nevisavertį maistą, sotumas išlieka neilgai ir tuo pat metu norisi griebtis kitokių užkandžių, todėl nesveiko maisto ratas ir toliau sukasi. Per savo devintuosius-dvyliktuosius gyvenimo metus Mantas priaugo 10 kilogramų, o tai sudarė 20 proc. prieaugį prie jo normalaus svorio.

Berniuko tėvams trūko žinių

Manto mama kaip tik galėdama stengėsi padėti savo vaikui. Augant svoriui, visa šeima jautė nerimą, kuris vėliau išaugo į psichologinį spaudimą. Moteris prisipažino, kad nebuvo tikra, kaip tvarkytis šioje situacijoje.

„Bandžiau skaičiuoti maisto porcijas, dėti jam užkandžius į mokyklą. Bet rezultato nebuvo. Jis nemokėjo priimti mūsų rūpesčio ir mūsų pastangas vertino kaip priekaištą savo išvaizdai bei maisto pasirinkimui. Sūnaus psichologinė būsena ūmėjo, jis darėsi vis uždaresnis, linkęs net į depresiją“, – pasakoja vaiko mama.

Tokią berniuko būseną lėmė netinkama aplinka mokykloje. Pasikeitus išvaizdai, prasidėjo užgauliojimai ir patyčios. Mantas pasidarė agresyvus, prasidėjo pykčio priepuoliai, kurie mainėsi su nevaldomu persivalgymu.

Farmacininkė Laima Stoniuvienė sako, kad tokias istorijas dažnai tenka girdėti ir iš vaistinės klientų. Tėvai ieško patarimų, kaip elgtis, kai akivaizdu, jog vaikui reikia pagalbos. „Dažnam atrodo, kad pakaktų tam tikrų vaistų ir problema išsispręstų, tačiau taip toli gražu nėra. Kiekviena situacija reikalauja išskirtinio dėmesio, todėl išsikalbėję mes kaip specialistai arba patariame namuose atlikti tam tikrus veiksmus, kurie leis tėvams suprasti, yra antsvoris, ar ne, arba iš karto rekomenduojame kreiptis į gydytojus“, – sako „Eurovaistinės“ vaistininkė.

Pasak jos, pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet tėvai kategoriškai atsisako vizito pas gydytoją ir nenori pripažinti, kad būtina imtis veiksmų.

Gydytoja dietologė, Lietuvos antsvorio bei nutukimo prevencijos asociacijos prezidentė Rūta Petereit pritaria, kad susitaikymas su problema yra būtinas.

„Ne tik vaikui, bet ir visai šeimai turi rūpėti ši problema ir jeigu vaikas norės kovoti su viršsvoriu, o tėvai – ne, jokio rezultato nebus“, – teigia gydytoja.

Padėjo specializuota stovykla

Manto mama kreipėsi į gydytojus, tačiau be didelio antsvorio medikai nieko nediagnozavo, todėl gydymo nesiėmė, tiesiog patarė keisti gyvenimo būdą.

Tuomet tėvai užregistravo į specializuotą stovyklą. Berniukui atvirai buvo sakoma, koks stovyklos tikslas ir jis noriai ėmėsi veiklos. Stovyklos metu per 7 dienas vaikas numetė 2 kilogramus – 3,4 proc. savo kūno svorio. „Tai mums buvo gera paskata, nes ir pasibaigus stovyklai reguliariai teikdavome ataskaitas apie fizinį aktyvumą, maisto pasirinkimą. Kartu su sūnumi nueidavome didelius atstumus, kartais net viršydami programos trenerių duodamus nurodymus“, – sako berniuko mama.

Ne tik vaikui, bet ir visai šeimai turi rūpėti ši problema ir jeigu vaikas norės kovoti su viršsvoriu, o tėvai – ne, jokio rezultato nebus.

Moteris pripažįsta, kad pasitaikė ir klaidų, kuomet Mantas persistengdavo sportuodamas, nes norėjo pasiekti rezultatų kuo greičiau. „Per kitas tris savaites jis numetė dar 5 kg, pasiekdamas bendrą 7,5 kg rezultatą“, – džiaugsmo neslėpė mama.

Keturi žingsniai, padėsiantys tėvams

Vertindama Manto pokyčius gydytoja dietologė teigia, kad pasiekti tokių rezultatų padėjo šeimos įsitraukimas.

„Kiek žinau, dabar šis vaikas bėgioja maratonus, pats domisi subalansuota mityba. Džiugu, kad jis atrado tai, kas jam kur kas maloniau nei vien skanus ir gardus maistas“, – sako gydytoja dietologė ir išskiria keturis žingsnius, kurie gali padėti tėvams, kovojant su vaikų viršsvoriu:

Būtina atsisakyti saldžių gėrimų ir kuo dažniau per dieną nesuvalgyti nė vieno saldumyno.

Skatinti fizinį aktyvumą – arba valandą sportuoti, arba per dieną nueiti ne mažiau kaip 10 tūkst. žingsnių

Apriboti televizoriaus, kompiuterio ir išmaniojo telefono laiką (galima trukmė iki 2 val.)

Valgyti penkis kartu per dieną ir suvalgyti penkias daržovių ir vaisių porcijas (užkandžiams būtina parinkti tris daržoves ir du vaisius).

Plačiau antsvorio ir nutukimo tema Lapkričio 9 d. Kaune konferencijos „Antsvoris ir nutukimas šiandien: aktualijos, iššūkiai ir sprendimai“ metu kalbės gydytojai dietologai R. Petereit, Vaidotas Urbonas, Dalius Barkauskas, Edita Gavelienė, Julius Neverauskas ir Lietuvos antsvorio ir nutukimo prevencijos asociacijos valdybos narys Artiomas Šabajevas.

Netinkamai maitinasi, mažai juda

„Lyginant su kitomis Europos ir pasaulio valstybėmis santykinai nutukusių vaikų ir paauglių mūsų šalyje nėra labai daug. Atsižvelgiant į atitinkamas amžiaus grupes nutukusių vaikų yra maždaug 5–10 proc. Aišku, skaičiai bus didesni, jei kalbėsime ir apie turinčiuosius antsvorio“, – pastebėjo Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės gydytojas vaikų endokrinologas dr. Robertas Kemežys.

Pasak jo, pasitaiko ir labai ryškių pavienių šio sutrikimo atvejų, dažniau – socialiai sunkiau gyvenančiose, žemesnio išsilavinimo šeimose, kur nėra suformuoti tinkami maitinimosi įgūdžiai. Svarbus yra ir paveldimumo veiksnys, svoris gali augti ir dėl kitų ligų.

„Tačiau taip nutinka rečiau. Dažniausiai, t.y. 90–95 proc. atvejų, nutukimas yra netaisyklingos mitybos bei per mažo fizinio aktyvumo pasekmė“, – sakė gydytojas endokrinologas.

Priklauso ir nuo nėščiosios įpročių

Didžiausios reikšmės vaiko sveikatai turi mityba pirmaisiais dvejais gyvenimo metais. Šiuo laikotarpiu netinkamai maitinantis didinama ne tik nutukimo, bet ir kitų sutrikimų – širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto – rizika tiek vaikystėje, tiek gerokai vyresniame amžiuje.

„Tuomet tarsi paklojamas pamatas visai tolesnei vaiko sveikatai. Iki dvejų metų amžiaus vyksta visų organizmo sistemų programavimas – atsparumas ir polinkis sirgti tam tikromis ligomis,“, – aiškino R.Kemežys.

Ši metabolinio programavimo teorija sako, kad svarbus yra ir laikotarpis iki gimimo – minėtųjų ligų riziką didina motinos mityba nėštumo metu, žalingi įpročiai, nutukimas, diabetas.

Kenkia per didelis cukraus kiekis

Kūdikystėje didžiausią įtaką daro vaiko nemaitinimas motinos pienu, vartojami adaptuoti mišiniai. „Juose nėra tinkamai subalansuotas baltymų kiekis, jų būna kiek daugiau. Tai daro įtaką tiek svorio, tiek ūgio didėjimui“, – įspėjo specialistas.

Nutukimą bei antsvorį paskatina, didina riziką susirgti įvairiomis ligomis vyresniame amžiuje ir daug cukraus turinčių produktų – sulčių, sausainių, saldainių – vartojimas, papildomai į maistą dedamas cukrus. Gali pakenkti ir per didelis vaisių kiekis.

R.Kemežys patarė nepiktnaudžiauti pusfabrikačiais, pavyzdžiui, jau paruoštomis košėmis. „Nors jos ir gali būti praturtintos vitaminais, tokio produkto gamyboje neišvengiamai naudojami priedai, jose yra pakankamai daug cukraus, konservuojančių medžiagų. Jos nėra uždraustos, bet gali turėti neigiamos įtakos. Geriausia, kad vaikas gautų namuose ruoštą maistą“, – kalbėjo gydytojas.

Nesvarbu, ar vaikas turi svorio sutrikimų, ar ne, sveikos mitybos principų būtina laikytis ir vyresniame amžiuje. Ypač vengti produktų, kuriuose yra paslėpto cukraus, pavyzdžiui, sausų pusryčių, ledų, jogurtų su priedais, sulčių ir kitų saldžiųjų gėrimų.

Įspėja svorio ir ūgio pokyčiai

Kada tėveliai galėtų įtarti, kad atžalos svoris jau nėra normalus? „Nuo pat gimimo yra nuosekliai stebima vaiko augimo kreivė, stebint jos dinamiką ir atsižvelgiant į vaiko svorį, galima laiku pastebėti nukrypimus.

Matuoti vaiko ūgį ir svorį tėvai gali ir namuose. Tai turėtų būti daroma bent kartą per metus vyresniems vaikams, kūdikiams – kas trys mėnesiai. Svorio ir ūgio pokyčiai padeda įtarti bet kokius endokrinologinius sutrikimus“, – pabrėžė R. Kemežys.

Verta žinoti

Vyresnio amžiaus vaikas gali kontroliuoti svorį lankydamas sporto būrelius ar treniruotes. Jaunesniame amžiuje tai ne taip aktualu, nes tuomet vaikas pats noriai juda. Problema yra tai, kad kuo vaiko svoris darosi didesnis, tuo jam darosi sunkiau judėti.

Amerikoje iki 30 proc. vaikų yra nutukę arba turi antsvorio.

Jei gydant didelio laipsnio nutukimą mitybos ir fizinio aktyvumo planas nepadeda, prireikia ir chirurginio įsikišimo. Pavyzdžiui, Švedijoje net 14 metų amžiaus paaugliams atliekamos chirurginės skrandžio mažinimo operacijos.