„Lietuvoje teisinė sistema negina savo vaikų – bylų dėl vaikų globos skirtingų valstybių piliečių skyrybų atveju mūsų teisinė sistema linkusi vengti ir atiduoti jas kitoms valstybėms. Pastarosios gina ne Lietuvos, o savo piliečių interesus“, – per spaudos konferenciją Seime antradienį sakė Seimo narė Morgana Danielė.

Spaudos konferencija surengta praėjusią savaitę teisėsaugai paskelbus prašymą padėti surasti kartu su dukra besislapstančią kaunietę Ingą Salą, kuri išėjo iš namų ir negrįžo. Teismas yra nusprendęs, kad mergaitė turi gyventi su savo tėvu Italijoje, kaip ir jos brolis.

Hagos konvenciją siūlo taikyti su išimtimis

Parlamentarė M. Danielė pažymėjo, kad, nors pagal Hagos konvenciją vaiko išvežimas be tėvo žinios iš šalies yra prilyginamas pagrobimui, tačiau didžioji dalis moterų taip pasielgia bėgdamos nuo smurto šeimoje, o kai kurių valstybių teismai smurto aspektą laiko priežastimi netaikyti konvencijos.

„Šiandien apie trys ketvirtadaliai bylų pagal Hagos konvenciją yra būtent prieš moteris, kurios su savo vaikais bėgdamos nuo smurto grįžta į savo valstybes besitikėdamos apsaugos ir pagalbos. Aš noriu pabrėžti, kad ir Inga tokiomis aplinkybėmis grįžo į Lietuvą“, – kalbėjo parlamentarė.

„Ingos atveju mūsų valstybės abejingumo pasekmė yra ta, kad Lietuvoje gimusios, Lietuvos pilietybę turinčios, krūtimi žindomos, tik su mama visą gyvenimą gyvenusios, tik lietuviškai kalbančios, savo tėvo nepažįstančios ir jo kalbos nesuprantančios mergaitės išvežimas į Italiją yra teismų sprendimas“, – teigė M. Danielė.

Anot jos, šalies teismai „vengia nagrinėti būtent smurto atvejus kaip priežastį nevykdyti Hagos konvencijos nuostatos grąžinti vaiką tėvui“, nes tokios bylos yra sudėtingos, reikalauja kruopštaus darbo ir tvirto stuburo.

Inga slapstosi ne dėl to, kad yra nusikaltėlė, ji slapstosi, nes net ir savo šalyje negali pasitikėti institucijomis, pasitikėti teisingumu.

Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro direktorė Dalia Puidokienė sako, kad moterys tampa teisinių procedūrų įkaitėmis, o institucijos, užuot gynusios Lietuvos piliečių teises, prisideda prie persekiojimo.

„Inga slapstosi ne dėl to, kad yra nusikaltėlė, ji slapstosi, nes net ir savo šalyje negali pasitikėti institucijomis, pasitikėti teisingumu. Kai vaiko teisių institucijos pritaria vaiko atskyrimui nuo mamos ir atidavimui smurtavusiam tėvui, mane šokas apima“, – per spaudos konferenciją sakė D. Puidokienė.

„Šiuo metu mamos Ingos taip vadinama medžioklė yra tas paskutinis lašas, ar mūsų teisingumo, teisėtvarkos institucijos, vaiko teisių tarnybos išties sąžiningai atstovauja mūsų piliečių interesams, ar ne laikas pradėti kalbėti apie tai?“ – kalbėjo D. Puidokienė.

Vykdydamos sprendimus praranda vaikus

Organizacijos „Neliečiama“ atstovė Roberta Ažukaitė sakė, kad moterys tokiose bylose atsiduria nepavydėtinoje situacijoje, nes vykdydamos institucijų sprendimus praranda vaikus, minėjo atvejį, kai moteris pagal teismo sprendimą atidavusi sūnų jį gali matyti du kartus per metus.

Inga nėra melavusi nei vieno žodžio nei vienoj savo byloj.

I. Sala advokatė Dalia Jasevičienė teigė, kad jos ginama moteris susidūrė su atveju, kai kita bylos pusė yra tiek suinteresuota sprendimu, kad ėmėsi neteisėtų veiksmų, minėjo Italijoje suklastotą dokumentą.

„Inga nėra melavusi nei vieno žodžio nei vienoj savo byloj. (...) Visgi kitos pusės nesąžiningas elgesys turėtų būti kitaip vertinamas, nei taip, kad jei yra sunkios skyrybos, baudžiamoji atsakomybė netaikoma“, – kalbėjo advokatė.

Praėjusią savaitę policija pranešė ieškanti 1985 metais gimusios I. Sala ir jos 2020 metais gimusios dukters Agatos Sala.

Kauno apylinkės teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė tuomet BNS patvirtino, kad 2023 metų balandžio 18 dieną Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs antstolės pareiškimą, leido antstolei naudoti prievartą vykdant Vilniaus apygardos teismo procesinį sprendimą civilinėje byloje ir paimti mergaitę iš motinos.

Vaiko teisių gynėjai pernai nagrinėjo 25 atvejus

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba komentare BNS pažymi, kad vienam iš vaiko tėvų išvykstant su vaiku gyventi į kitą šalį reikia gauti kartu su vaiku nevykstančio antrojo iš vaiko tėvų sutikimą dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo.

Jei vaiko tėvai gražiuoju nesusitaria dėl vaiko persikėlimo nuolat gyventi į kitą šalį, tarp vaiko tėvų kilęs ginčas turi būti sprendžiamas teisme, o vaiko išvežimas laikomas teisėtų tik gavus antrojo iš tėvų sutikimą arba teismo leidimą išvežti vaiką nuolatiniam gyvenimui į kitą šalį.

„Situacijų, kai vienas iš vaiko tėvų be antrojo iš tėvų sutikimo išsiveža vaiką gyventi į kitą valstybę, pasitaiko. Tokiais atvejais yra taikoma Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, o tarnyba vykdo pareigas numatytas šioje konvencijoje“, – sakoma komentare.

Pasak tarnybos, pernai vaiko teisių gynėjai gavo ir nagrinėjo 25 prašymus dėl išvežtų į užsienio valstybes vaikų sugrąžinimo į Lietuvą. Taip pat pernai sulaukė 13 prašymų dėl atvežtų į Lietuvą vaikų sugrąžinimo į jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybes.

2021 metais buvo gauti ir nagrinėti 29 prašymai dėl vaikų, išvežtų į užsienio valstybes, ir 16 prašymų dėl vaikų, atvežtų į Lietuvą, sugrąžinimo. Tarnyba taip pat nurodo, kad sprendimą dėl vaiko išvežimo į kitą šalį teisėtumo ir vaiko grąžinimo į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę visuomet priima tos šalies teismas, į kurią vaikas buvo išvežtas.

„Svarbu suprasti, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, myli abu tėvus ir turi teisę bei dažniausiai norą bendrauti su jais abiem, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena. Draudimas vaikui matytis ir bendrauti su skyrium gyvenančiu tėčiu ar mama neigiamai atsiliepia jo gerovei, emocinei sveikatai, vaikas įtraukiamas ne tik į suaugusiųjų ginčus, bet ir į teisminius procesus“, – taip pat teigia vaiko teisių gynėjai.

Tarnyba taip pat nurodo, kad dažniausios priežastys, kodėl vaikas praranda ryšį su kartu nebegyvenančiu tėčiu ar mama, yra tėvų tarpusavio nesutarimai ir iš to kylantis vieno iš tėvų trukdymas kartu negyvenančiam tėvui visavertiškai bendrauti su vaiku. Kita dažniau pasitaikanti situacija – po išsiskyrimo vienas iš tėvų tarsi atsitraukia nuo vaiko, bet abiem atvejais nukenčia vaikas.

Spalvotos dulkės arba kitaip – širdies gėrio dulkės – šiųmetis Vaikų globos savaitės simbolis, reiškiantis gerumą ir meilę. Šie jausmai sklinda atrakinus geležinę – mitų ir neigiamų nuostatų apie globą ir įsivaikinimą sukaustytą – širdį.

Klaipėdos Baltijos gimnazijos stadione džiaugsmingai paminėjome Globos savaitę laukdami Globėjų dienos šventės, kuri vyksta kasmet liepos pirmąjį sekmadienį. „Vaikai – tai stebuklas, džiuginantis akis, sukeliantis juoką ir šypseną veide, pripildantis širdį ir namus begaline laime. Pagrindinis mūsų komandos tikslas – užtikrinti kiekvienam vaikui, netekusiam savo šeimos, saugią vaikystę, atrasti žmones, kurie jį priimtų ne tik į savo namus, šeimą, bet ir į širdį...“ – sveikindama globėjus, pasakojo BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro atstovė Laura Lukauskienė.

Šiuo metu Klaipėdoje yra 267 globojami vaikai: 208 vaikai auga šeimose, o 59 – institucijoje.

Svarbu atrakinti geležines širdis

Širdies dulkės Vaikų globos savaitės metu pasklis visoje Lietuvoje. Taip siekiama priminti, jog globa yra galimybė pačiam globėjui atrasti emocinį ryšį su vaiku, pakeisti ne tik savo, bet ir vaiko gyvenimus. Tačiau pirmiausia turime išlaisvinti jausmus, slypinčius širdyje.

„Mano gyvenimas buvo nuotykių pripildytas ir iki mergaitės atėjimo į mano kasdienybę. Netikėta, bet, kai tapau globėja, mano gyvenimas pasidarė ne lengvesnis, bet jis tapo sodresnis, prabangesnis, spalvingesnis, praturtintas vaikiška meile ir krykštavimu“, – dalinosi šventėje dalyvavusi globėja Rūta, globojanti septynmetę mergaitę.

„Globa pirmiausia suteikia naujų atradimų globėjui – jis atveria savo širdį priimdamas į šeimą vaiką. Tyrimai rodo, kad net 64 proc. lietuvių teigia, jog jų gyvenimą labiausiai įprasmina šeima ir ryšys su artimaisiais, tačiau daugiau nei pusė respondentų apie globą ar įvaikinimą nėra pagalvoję, o dar 17 proc. sako, kad jiems tai neaktualu. Dažnai taip yra dėl visuomenėje vis dar vyraujančių mitų ir klaidingų nuostatų apie globą ir įsivaikinimą. Yra manančių, jog turint biologinių vaikų nevalia globoti ar įsivaikinti, kiti mano, kad nesusitvarkys, mat be tėvų augantys vaikai gali turėti elgesio ar sveikatos problemų. Nusistatymų vis dar apstu, tačiau visos globą supančios visuomenės stigmos stingdo mūsų širdis, užrakina jas po geležiniu skydu. Todėl labai svarbu atrakinti širdis ir pasiekti gerumą, meilę bei šiuos jausmus plačiai paskleisti“, – apie Vaikų globos savaitės idėją sako Rugilė Ladauskienė, „Vaikai yra vaikai“ vadovė, globos ekspertė.

Daugiau informacijos apie vaikų ir paauglių globą galima rasti „Facebook“ paskyroje „Vaikai yra vaikai“, internetiniame puslapyje www.globoscentrai.lt arba paskambinus į Vaiko teisių liniją telefonu 8 800 10800.

Globą supančios visuomenės stigmos stingdo mūsų širdis, užrakina jas po geležiniu skydu, todėl labai svarbu atrakinti širdį ir pasiekti gerumą, meilę bei šiuos jausmus plačiai paskleisti.

Geležinė širdis atrakinama Vilniuje birželio 28 dieną. Globos savaitės metu širdies dulkės pasklis po visą Lietuvą ir pasieks kiekvieną šalies miestą, miestelį ar kaimą. Šia iškilminga proga BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro Globos centras kviečia birželio 26 dieną, nuo 14 iki 16 valandos, susitikti „Minimelts“ nuotykių parke, pasikalbėti apie šeimos svarbą vaiko gyvenime, drauge su Globos centro specialistais aptarti mitus, apipynusius vaikų globos ir įvaikinimo procesus.

Birželio 27 dieną tėveliai ir globėjai kviečiami į KVSMB Pempininkų biblioteką dalyvauti paskaitoje „Kaip kurti ir stiprinti ryšį su vaiku“, kurioje bus kalbama apie vaikų psichologinius ypatumus, galimus sunkumus santykiuose su suaugusiaisiais bei bendraamžiais, išgirsite rekomendacijų ir įžvalgų apie geresnio, tvirtesnio ryšio kūrimą su savo ar globojamu vaiku.

Birželio 28 dieną šeimos kviečiamos į vakaro pikniką „Nuspalvinkime širdis gėrio dulkėmis“. Šventės tikslas – griauti mitus apie globą, padėti širdies dulkėms sklisti po Lietuvą. Svečių lauks įvairūs žaidimai ir atrakcionai, o šventėje dalyvausiantys LCC tarptautinio universiteto atstovai pristatys skirtingas kultūras, papročius, vaišins įvairiais tradiciniais patiekalais. Renginio metu bus galimybė susitikti su Klaipėdos miesto globėjų šeimomis, drauge pasimėgauti kavos puodeliu bei nuoširdžiais, atvirais pokalbiais.

Šiemet šventinių renginių savaitę vainikuos liepos 1-ąją dieną Vilniuje, Vingio parke, vyksiantis tradicinis globojančių šeimų ir Globos centrų festivalis „Čia gera augti“. Šventės metu kviečiama susiburti, griausmingai atšvęsti Globėjų dieną ir parodyti Lietuvai, kiek mūsų šalis turi didelės širdies žmonių ir nuostabių vaikų. Renginio dalyvių lauks ne tik šypsenos ir gera nuotaika, bet ir įvairios pramogos, animatoriai, koncertas, vaišės bei Globos centrų parengtos edukacinės veiklos, skirtos bet kurio amžiaus festivalio svečiui.

Informaciją apie kitus renginius galima rasti feisbuko paskyroje „Vaikai yra vaikai. Klaipėda“, susisiekus el. paštu vkc.globa@gmail.com arba tel. 8 632 79782.

Remiantis jais, nuo 2019 iki 2023 metų pradžios globos institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius sumažėjo nuo 2,4 tūkst. iki 1,2 tūkstančio.

„Šie teigiami pokyčiai įvyko ne tik dėl padidėjusio globėjų skaičiaus, tačiau ir dėl efektyviai veikiančios pagalbos šeimoms ir globėjams sistemos, globos centrų veiklos  – kai krizę ištikusių šeimų vaikai iš karto patenka ne į globos namus, o pas budinčius globotojus, o vėliau – ir pas nuolatinius globėjus“, – nurodoma pranešime.

Taip pat padaugėjo budinčių globotojų: 2019 metų pradžioje tokių buvo 124, šįmet – 231.

Lietuvoje yra globojami per 5,8 tūkst. vaikų, 80 proc. arba daugiau nei 4,6 tūkst. iš jų gyvena šeimai artimoje aplinkoje. Į savo šeimą be tėvų globos likusius vaikus pakvietė daugiau kaip 3,7 tūkst. globėjų.

„Svarbu paminėti, kad jau 70 proc. vaikų, kuriems globa suteikta institucijoje, sėkmingai įsikraustė į mažus, bendruomeninius vaikų globos namus, kurie prisideda prie pozityvesnės vaikų raidos“, – rašoma pranešime.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Vis dėlto, pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Vilmos Augienės, dar trūksta šeimų, kurios pasiryžtų globoti vaikus.

„(...) vaikų globos institucijų dar yra, ir atsitinka taip, kad vaikas, paimtas iš šeimos,  patenka į instituciją dėl įvairiausių aplinkybių. Dažnai būna, kad tiesiog nėra tinkamo globėjo, nes kiekvienas vaikas yra labai unikalus“, – penktadienį per konferenciją, skirtą pristatyti vaikų globos sistemos pokyčius, kalbėjo V. Augienė.

Kitose šalyse visa aplinka palaiko globėją, jeigu šeima globoja vaikus, tai yra pati gerbiamiausia šeima tame miestelyje, rajone, gatvėje.

Globėjams, anot viceministrės, trūksta ne tik specialistų pagalbos, bet ir visuomenės, bendruomenės palaikymo.

„Kitose šalyse visa aplinka palaiko globėją, jeigu šeima globoja vaikus, tai yra pati gerbiamiausia šeima tame miestelyje, rajone, gatvėje“, – sakė ji.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė išskyrė paslaugų prieinamumo gerinimą globojamiems, įvaikintiems vaikams ir globėjams.

„Vaikų, paauglių psichiatrai, ypač regionuose, psichoterapeutai, psichologo paslaugos, paslaugos specialiuosius poreikius turintiems vaikams. Dėl šių paslaugų stygiaus kartais būna, kad žmonės nesirenka globos“, – pridūrė I. Skuodienė.

Anot pranešimo, Lietuva yra pirmoji tarp kaimyninių Baltijos šalių visose savivaldybėse įsteigusi globos centrus.

Specialiuose mokymuose parengta daugiau nei 2 tūkst. globėjų (rūpintojų), įtėvių. Per ketverius metus parengta 290 budinčių globotojų, per 1,8 tūkst. globėjų (rūpintojų) ir 378 įtėvių.

Globos centrų darbuotojų skaičius per ketverius projekto įgyvendinimo metus padidėjo beveik du kartus. Praėjusių metų duomenimis, visų savivaldybių globos centruose dirbo 408 specialistai: globos koordinatoriai, globėjų ir įtėvių rengėjai, psichologai.

Didelių globos įstaigų uždarymui iššūkiu tampa be tėvų likę ukrainiečių vaikai

Kitąmet tikintis, kad šalyje nebeliks didelių globos namų, iššūkiu tikslui įgyvendinti įvardijami nuo karo pabėgę ir Lietuvos globos namuose apsigyvenę ukrainiečių vaikai.

„(...) iš tiesų vienintelis iššūkis Lietuvai, kad mes priėmėme nuo karo bėgančius vaikų globos namų auklėtinius iš Ukrainos ir jie taip pat glaudžiasi ir yra globojami kai kuriuose vaikų globos namuose Lietuvoje“, – penktadienį konferencijoje, skirtoje pristatyti vaikų globos sistemos pokyčius, kalbėjo Globos centrų įveiklinimo projekto vadovė Rugilė Ladauskienė.

Šiuo metu globėjų (rūpintojų) šeimose gyvena 753 vaikai iš Ukrainos, rodo globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ duomenys.

Vis tik ji pridūrė besitikinti, kad šie metai yra paskutiniai dideliems globos namams.

Virš tūkstančio vaikų vis dar yra globos įstaigose, bet 800 iš jų yra bendruomeniniuose namuose, tai yra arba butuose, arba namuose, kuriuose yra šeimos aplinka.

„Tikimės, kad 2024-ųjų sausio pirmą mes pabusime be didelių globos namų, kad visi vaikai gyvens bendruomenėse ir šeimose“, – sakė ji.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė V. Augienė teigė abejojanti, ar šis klausimas yra svarbiausias. Anot jos, pagrindinis tikslas yra kokybiška globa šeimoje.

Nuo kitų metų sausio, pasak viceministrės, licencija dideliems globos namams nebebus išduodama. Šiuo metu licenciją turinčių globos namų Lietuvoje yra 20, o veikiančių skaičius siekia 17.

„Galės veikti tik bendruomeninio tipo, mažos šeimynos“, – pridūrė ji.

Šiais metais planuojama išvystyti apie 80 bendruomeninių vaikų globos namų, kiekvienuose jų gyvens ne daugiau kaip aštuoni vaikai.

Parlamentaras, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis kalbėjo, kad lūžis jau įvykęs – šiuo metu tradicinių globos namų Lietuvoje nebėra.

„Virš tūkstančio vaikų vis dar yra globos įstaigose, bet 800 iš jų yra bendruomeniniuose namuose, tai yra arba butuose, arba namuose, kuriuose yra šeimos aplinka“, – kalbėjo Seimo Demokratų frakcijos „vardan Lietuvos“ atstovas.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pripažino, kad sunku tikėtis, jog didelių globos įstaigų iki šių metų pabaigos šalyje nebeliks.

„Norėtųsi būti optimistu, bet turbūt iki šių metų pabaigos aš sunkiai tikėčiau realiai vertinant situaciją“, – kalbėjo ji.

Per ketverius metus globos institucijose gyvenančių vaikų skaičius sumažėjo perpus, rodo globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ duomenys.

Remiantis jais, nuo 2019 iki 2023 metų pradžios globos institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius sumažėjo nuo buvusių 2,4 tūkst. iki 1,2 tūkst.

Būtina edukuoti

Artėjant 2024-iesiems, kai įtraukusis ugdymas bus privalomas visoje Lietuvoje, viešojoje erdvėje šis klausimas kelia įnirtingų diskusijų. Vieni tai mato kaip geriausią būdą judėti įtraukios visuomenės link, kiti – kaip kliūtį sklandžiam mokymosi procesui.

Norėdama išsiaiškinti tikrąsias Lietuvos gyventojų nuostatas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba reprezentatyvioje visuomenės apklausoje uždavė klausimų apie vaikų, turinčių negalią ir specialiųjų poreikių, mokymąsi bendrojo lavinimo mokyklose. Tyrimo rezultatai nedžiugina.

Netinkamai įgyvendinti pokyčiai gali ne tik sumažinti pasitikėjimą švietimo sistema, bet ir pabloginti visuomenės nuostatas dėl įtraukiojo ugdymo.

Su teiginiu „Vaikai, turintys negalią ir (arba) specialiųjų ugdymo poreikių, turėtų mokytis kartu tose pačiose klasėse su vaikais, neturinčiais negalios“ visiškai arba iš dalies sutiko mažiau nei pusė – 43 proc. – respondentų. Visiškai arba iš dalies nesutinkantys teigė 32 proc. Didelė vadinamoji pilkoji zona – net 25 proc. apklaustųjų neturi aiškios nuomonės šiuo klausimu.

Mažiau nei pusė – 45 proc. – apklaustųjų teigia, kad visiškai arba iš dalies sutiktų, kad jų vaikas (-ai) bendrąjį išsilavinimą įgytų mišriose klasėse kartu su vaikais, turinčiais negalią ir specialiųjų ugdymo poreikių. Visai arba iš dalies nesutiktų 31 proc., neapsisprendę – 24 proc. apklaustųjų.

„Norisi atkreipti dėmesį į didelę dalį respondentų, kurie neturi aiškios nuomonės. Į abu klausimus taip atsakė apie ketvirtadalis apklaustųjų. Tikėtina, kad būtent šie žmonės greičiausiai pakeis savo nuomonę arba į teigiamą, arba į neigiamą pusę. Todėl labai svarbu aktyviai dirbti su visuomenės nuostatomis ir skatinti supratimą, kad įtraukusis ugdymas naudingas mums visiems: tiek žmonėms, turintiems negalią, tiek jos neturintiems“, – teigia lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.

Pavojingas nepasitikėjimas

„Vilmorus“ lapkričio duomenimis, švietimo sistema pasitiki 52 proc. gyventojų. Gegužę šis rodiklis siekė 46 proc. Pasitikėjimo Lietuvos institucijomis reitinge švietimo sistema šiuo metu užima šeštą vietą, labiau už švietimą gyventojai pasitiki ugniagesiais gelbėtojais, policija, kariuomene, „Sodra“ ir pasieniečiais.

Po visuomenės apklausos paaiškėjusias nuostatas, anot B. Sabatauskaitės, gali lemti ir šis ne itin didelis pasitikėjimo švietimo sistema rodiklis.

„Švietimo įstatymo pakeitimai, kurie nuo 2024-ųjų pagaliau įpareigos nesegreguoti vaikų, turinčių negalią ar individualių ugdymo poreikių. Tai gali būti dar vienas iššūkis švietimo sistemai. Kol kas skirtingą negalią turintiems vaikams prieinamų mokyklų skaičius labai mažas. Netinkamai įgyvendinti pokyčiai gali ne tik sumažinti pasitikėjimą švietimo sistema, bet ir pabloginti visuomenės nuostatas dėl įtraukiojo ugdymo“, – sako B. Sabatauskaitė.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų centras „Vilmorus“.

Nepageidaujami kaimynai

Kita apklausa, kurią Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, atskleidė vis dar gajų stereotipą apie globos namus. Nors bendruomeniniai vaikų globos namai yra vertinami kaip geresnė alternatyva didelėms vaikų globos institucijoms, dalis šalies gyventojų išlieka skeptiški dėl jų. Labiausiai dvejojama dėl galimo ramybės drumstimo ir nesaugumo jausmo.

Apklausos duomenimis, 52 proc. respondentų mano, kad žmonės nenori gyventi šalia vaikų globos namų dėl ramybės drumstimo, 49 proc. – dėl nesaugumo.

„Greičiausiai, tokia neigiama nuostata susiformavo dėl viešosios informacijos, kai pranešama apie netinkamą globojamo vaiko poelgį, – mano Globos centrų įveiklinimo projekto vadovė Rugilė Ladauskienė. – Mūsų smegenys automatiškai priskiria visai globojamų vaikų grupei, kad jie netinkamai elgiasi. Žinoma, netinkamo elgesio priežastys slypi mumyse kaip nepatenkinti poreikiai. Turime suprasti, kad vaikui ypač reikia visos bendruomenės teigiamo prisilietimo, kad jo poreikiai būtų atliepti ir jis galėtų tvarkytis su patirtais išgyvenimais.“

Specialistė pateikia pavyzdį apie triukšmą: „Jei gyvename šalia didelės šeimos, pavyzdžiui, turinčios tris vaikus, puikiai suprantame, kad tie vaikai gali kelti triukšmą. Mes negalime vaikams drausti bėgioti, juokauti, krykšti – tai būtų vaiko raidos poreikių nepatenkinimas. Turbūt tie žmonės, kurie nenori gyventi šalia bendruomeninių vaikų globos namų, nebūtų patenkinti ir gyvendami šalia daugiavaikės šeimos.“

Ramybės drumstimą dažniau minėjo vyriausi apklausos dalyviai, taip pat rajono centrų ir kaimo vietovių gyventojai. Nesaugumo jausmą dažniau įvardijo aukštesnio išsimokslinimo ir kaimo vietovių gyventojai.

Stereotipų nelaisvėje

Pasak Jonavos socialinių paslaugų centro vadovės Valentinos Demidenko, bendruomeniniuose vaikų globos namuose įprastai gyvena šeši ar aštuoni vaikai, su kuriais dirba du ar trys socialiniai darbuotojai, vadinami individualios priežiūros specialistais.

„Stengiamasi išlaikyti šeimos modelį ir priartinti vaikų gyvenimą prie normalaus – jie lanko ir mokyklas, darželius, mokosi namų ruošos darbų, kartu gamina maistą, kaip ir visi kiti vaikai. Tokiuose namuose augantys vaikai vėliau turi gana gerų socialinių įgūdžių ir yra pasirengę savarankiškam gyvenimui“, – pasakoja V. Demidenko.

Apklausos duomenimis, 29 proc. respondentų mano, kad žmonės nerimauja ir dėl be tėvų globos likusių vaikų galimos neigiamos įtakos jų vaikams.

„Greičiausiai suveikia stereotipinis mąstymas – jei vaikai yra iš žalingų įpročių turinčių šeimų, vadinasi, jie patys jų turi. Vis dėlto matome, kad netinkamai pasielgti gali visi vaikai, nesvarbu, kokioje šeimoje jie auga, tad reikėtų dar padirbėti keičiant išankstines visuomenės nuomones“, – įsitikinusi R. Ladauskienė.

12 proc. respondentų nuomone, žmonės vengia vaikų globos būstų dėl kenkimo kaimynystės prestižui, o 10 proc. šiuo klausimu neturėjo jokios nuomonės. Tik 16 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad nėra daug žmonių, kurie vengtų tokios kaimynystės.

Lietuvoje šiuo metu veikia 44 ES investicijų lėšomis finansuojami bendruomeniniai vaikų globos namai.

Pakeitimus parengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) sako taip norinti paskatinti žmones aktyviau steigti šeimynas ir suteikti tėvų globos netekusiems vaikams namus.

Už projektą balsavo visi 115 posėdyje dalyvavusių Seimo narių.

Daugiau galimybių steigti

Naujas įstatymas išplečia sąrašą asmenų, kurie galės tapti šeimynos dalyviais. Šeimynos dalyviu galės būti ne tik šeimynos steigėjo sutuoktinis ar vaikas, bet ir kitas ne jaunesnis nei 21 metų kartu gyvenantis asmuo, pavyzdžiui, kartu gyvenantis buvęs rūpintinis ar šeimynos steigėjo brolis, sesuo ar kitas kartu gyvenantis asmuo.

SADM nurodo, kad taip būtų išspręsta problema, kai vienintelis šeimynos dalyvis suserga ar išvyksta neatidėliotinais, nenumatytais reikalais, o kitas kartu gyvenantis vyresnis nei 21 metų asmuo negali atstovauti globojamo vaiko interesams ugdymo ar sveikatos priežiūros įstaigose.

Taip pat didinamas šeimynos dalyvių skaičius iki trijų, jei šeimynoje globojami daugiau kaip šeši vaikai.

Šiuo metu šeimynos dalyvis yra šeimynos steigėjas. Šeimynos dalyviu taip pat gali būti šeimynos steigėjo sutuoktinis, jei toks yra, o jei jo nėra, – kartu su šeimynos steigėju gyvenantis pilnametis vaikas. Šiuo metu šeimyna gali turėti iki dviejų dalyvių nepriklausomai nuo globojamų vaikų skaičiaus.

SADM pateikiamais duomenimis, 54-iose šiuo metu Lietuvoje esančiose šeimynose yra 78 dalyviai, jose globojami 273 vaikai.

Visada bus per mažai šeimynų, nes institucijose yra pusė tūkstančio vaikų šiandien dienai, kurie gyvena ne šeimos sąlygomis.

Ketvirtadienį LRT laidoje apie įstatymo pakeitimus kalbėjusi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė sakė, kad šiuo metu institucijose vis dar gyvena pusė tūkstančio vaikų.

„Visada bus per mažai šeimynų, nes institucijose yra pusė tūkstančio vaikų šiandien dienai, kurie gyvena ne šeimos sąlygomis. Žinoma, per mažai, todėl Seime yra įstatymas, kuriuo stengiamės gerinti sąlygas, palaikyti šeimynas, kad jos būtų tvirtesnės, drąsesnės, kad ta alternatyvi globos forma institucinei plėtotųsi ir išliktų“, – sakė viceministrė. 

Numatoma didinti išlaikymą

Šiuo metu šeimynų dalyviams garantuojamos ne mažesnės negu 849 eurų, t. y. 1,16 minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio pajamos, nepriklausomai nuo šeimynoje globojamų vaikų skaičiaus.

Numatoma palaipsniui didinti šeimynos dalyvio išlaikymo pajamų dydį. Nuo 2023 metų, jeigu šeimynoje yra vienas dalyvis, šis dydis negalės būti mažesnis negu du MMA, jeigu šeimynoje yra du šeimynos dalyviai – ne mažesnis negu 1,5 MMA, o jeigu šeimynoje yra trys šeimynos dalyviai – ne mažesnis negu 1 MMA dydžio.

Atlygis yra neorus. Oriai gyventi neužtenka. Reikia daug finansinės pagalbos.

Nuo 2024 metų šeimynos dalyvio išlaikymo pajamų dydis, jeigu šeimynoje yra vienas šeimynos dalyvis, negalės būti mažesnis negu 3,5 MMA, jeigu yra du šeimynos dalyviai – negalės būti mažesnis negu 2,4 MMA, o jeigu yra trys šeimynos dalyviai – negalės būti mažesnis negu 1,8 MMA dydžio.

Ministerija teigia, kad šeimynų kūrimasis svarbus ne tik be tėvų globos likusiems vaikams, bet ir globa šeimynoje valstybei kainuoja pigiau nei vaikų globos namuose ar bendruomeniniuose vaikų globos namuose, tad steigiantis šeimynoms, būtų sutaupytos valstybės lėšos.

Ministerija skaičiuoja, kad šeimynos dalyvio pajamų dydį padidinus ir iki didžiausio siūlomo dydžio 3,5 MMA, vieno vaiko išlaikymas šeimynoje savivaldybėms vis tiek kainuos pigiau nei bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Tokiu atveju šeimynoje vieno vaiko socialinė globa savivaldybei kainuotų 365 eurus.

Bendruomeniniuose vaikų globos namuose be tėvų globos likusiems vaikams, kuriems nustatyta nuolatinė globa, šiemet minimali socialinės globos kaina vienam vaikui yra – 886 eurai per mėnesį, vidutinė kaina – 1655 eurai, o maksimali – 2693 eurai.

Šeimynos vadovė: dabartinis atlygis yra neorus

Zarasuose veikiančios „Eglės namučių šeimynos“ vadovės Eglės Vaitkevičienės teigimu, šiuo metu atlygis šeimynoms yra neorus.

„Gauname globos pašalpas, atlygį šeimynoms moka savivaldybė – 1,167 minimalios algos, apie 840 eurų iki mokesčių. Atlygis yra neorus. Oriai gyventi neužtenka. Reikia daug finansinės pagalbos“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė E. Vaitkevičienė.

Moteris teigė vaikus globojanti kartu su vyru, trečio asmens poreikio nėra, nes šeimynoje auga paaugliai, tačiau šios įstatymo pataisos būtinos auginantiems mažamečius vaikus.

„Asmeniškai pažįstu ne vieną šeimą, kuri galvoja, norėtų kurti šeimyną, bet pasveria, kad tai finansiškai šiuo metu labai didelė našta. Jei žiūrint į darbą, tai darbas be išeiginių, be atostogų, dabartinis atlygis dabar labai labai mažas“, – sakė šeimynos vadovė.

Tokius rezultatus atskleidė Valstybės kontrolės auditas, atliktas nagrinėjant vaiko teises ir interesų užtikrinimą globojant ir įvaikinant vaikus.

„Nepasiekėme tikslo, kad globos įstaigose gyvenančių vaikų skaičius sumažėtų iki 10 proc., tačiau pokytis vis dėlto įvyko – šis skaičius sumažėjo nuo 29,3 iki 22,6 proc. Norint pasiekti numatytą rodiklį, būtina nuosekliai taisyti sistemos problemas“, – įstaigos pranešime sakė vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė Kristina Česaitienė.

Anot jos, nepaisant nustatytų trūkumų, matomas teigiamas pokytis globos ir įvaikinimo sistemoje.

„Taikomos priemonės, siekiant išvengti nepagrįsto paėmimo iš šeimos, vaiko teisių apsauga užtikrinama 24 val. per parą“, – teigė K. Česaitienė.

Laikinoji globa užtrunka

Anot tarnybos, audito metu nustatyta, kad laikinoji globa užtrunka arba kartojasi.

Beveik trečdaliui vaikų ji užtruko ilgiau nei metus, o 15 proc. vaikų kartojosi po du ir daugiau kartų. Anot įstaigos, tai kenkia vaiko interesams, nes jis priverstas keisti savo gyvenamąją vietą, atsiduria vis pas kitus globėjus, skelbiama ataskaitoje.

Nepasiekėme tikslo, kad globos įstaigose gyvenančių vaikų skaičius sumažėtų iki 10 proc., tačiau pokytis vis dėlto įvyko – šis skaičius sumažėjo nuo 29,3 iki 22,6 proc.

Vaikui laikinoji globa skiriama tuo atveju, kai siekiama, kad jo biologinei šeimai būtų suteikta pagalba ir iš jos paimtas vaikas galėtų į ją grįžti.

Kol vaikas dar nėra paimtas iš šeimos, vertinama, kokios pagalbos reikia, kad pavyktų jį išlaikyti biologinėje šeimoje.

Tačiau, auditorių teigimu, pagalbos teikimas užtrunka, nes tėvams trūksta motyvacijos, dėl eilių sudėtinga patekti pas reikiamus specialistus, eigoje išryškėja vis daugiau problemų, neišnyksta priežastys, dėl kurių buvo pradėta teikti pagalba.

Nustatyta, kad 27 proc. visų savivaldybių neteikė dalies bazinių paslaugų vaikui ar šeimai: mediacijos, vaikų dienos priežiūros paslaugų, vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos.

Trūksta globėjų vyresniems vaikams

Paėmus vaiką iš jo biologinės šeimos ir skiriant nuolatinę globą, trūksta globėjų vyresniems nei 10 metų vaikams, taip pat turintiems negalią ar specialiųjų poreikių.

Taip pat mažai šeimų sutinka kartu priimti brolius ar seseris.

Anot ataskaitos, vienas iš globėjų ir vaikų gyvenimą palengvinančių dalykų galėtų būti tinkamos paslaugos, tačiau šiuo metu 39 proc. globėjų nurodė, kad yra paslaugų, kurių globos centruose negauna, nors poreikis būtų, pvz., logopedo, specializuotų psichologo, psichiatro paslaugų.

Iš savivaldybių gauti duomenys rodo, kad vieno vaiko globai šeimoje pernai buvo panaudojama šešis kartus mažiau lėšų nei įstaigose: vaikų globos ir bendruomeniniuose vaikų globos namuose – 18,6 tūkst. eurų, o šeimoje ar šeimynose – apie 3 tūkst. eurų.

Neužtikrinant vaikų globos šeimose, vaikui nesuteikiama jo interesus atitinkanti šeimos aplinka, be to, tai valstybei kainuoja daugiau, skelbiama ataskaitoje.

Stinga savarankiškumo

Auditoriai nustatė, kad 68 proc. vaikų globos įstaigų neskiria pakankamai dėmesio vaiko palydėjimui į savarankišką gyvenimą, pvz., jie nemokomi, kaip tvarkyti buitį ar finansinius reikalus, gauti norimą darbą.

Palydėjimo paslaugą 16–24 metų jaunuoliams teikė tik 15 savivaldybių. Nustatyta, kad dalis vaikų negauna jiems skirtų sanatorinio gydymo, logopedo, spec. pedagogo, psichologo paslaugų. Vaikų globos įstaigos nurodė, kad kai kurių paslaugų tenka laukti iki šešių mėn.

Anot tarnybos, įgyvendinus Valstybės kontrolės rekomendacijas, bus numatytos priemonės, skatinančios asmenis globoti ar įsivaikinti vyresnius vaikus, vaikus su negalia ar turinčius sveikatos problemų, taip pat turinčius brolių ar sesių.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė tokiam naujos redakcijos Šeimynų įstatymo projektui su lydinčiaisiais teisės aktais, paketas toliau bus teikiamas Seimui, kuris ir priims galutinį sprendimą.

Projektus parengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) tikisi, kad naujovės paskatins žmones aktyviau steigti šeimynas ir suteikti tėvų globos netekusiems vaikams saugius namus, nurodoma trečiadienį paskelbtame pranešime.

„Vykdant institucinės vaikų socialinės globos pertvarką daug dėmesio skiriama alternatyvioms globos formoms plėtoti, viena iš jų – vaiko globa šeimynoje. Siekiame skatinti kurtis kuo daugiau šeimynų, kurios užtikrintų globojamiems vaikams artimas šeimos aplinkai gyvenimo sąlygas“, – pranešime cituojama socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Daugiau galimybių steigti

Ministerija siūlo išplėsti sąrašą asmenų, kurie galėtų tapti šeimynos dalyviais. Siūloma, kad šeimynos dalyviu galėtų būti ne tik šeimynos steigėjo sutuoktinis ar vaikas, bet ir kitas ne jaunesnis nei 21 metų kartu gyvenantis asmuo, pavyzdžiui, kartu gyvenantis buvęs rūpintinis ar šeimynos steigėjo brolis, sesuo ar kitas kartu gyvenantis asmuo.

SADM pranešime nurodoma, kad taip būtų išspręsta problema, kai vienintelis šeimynos dalyvis suserga ar išvyksta neatidėliotinais, nenumatytais reikalais, o kitas kartu gyvenantis vyresnis nei 21 metų asmuo negali atstovauti globojamo vaiko interesams ugdymo ar sveikatos priežiūros įstaigose.

Taip pat siūloma didinti šeimynos dalyvių skaičių iki trijų dalyvių, jei šeimynoje globojami daugiau kaip šeši vaikai.

Šiuo metu šeimynos dalyvis yra šeimynos steigėjas. Šeimynos dalyviu taip pat gali būti šeimynos steigėjo sutuoktinis, jei toks yra, o jei jo nėra, – kartu su šeimynos steigėju gyvenantis pilnametis vaikas. Šiuo metu šeimyna gali turėti iki dviejų dalyvių nepriklausomai nuo globojamų vaikų skaičiaus.

SADM pateikiamais duomenimis, 54-iose šiuo metu Lietuvoje esančiose šeimynose yra 78 dalyviai, jose globojami 273 vaikai.

Siūloma didinti išlaikymą

Šiuo metu šeimynų dalyviams garantuojamos ne mažesnės negu 849 eurų, t. y. 1,16 minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio pajamos, nepriklausomai nuo šeimynoje globojamų vaikų skaičiaus.

Siūloma palaipsniui didinti šeimynos dalyvio išlaikymo pajamų dydį. Nuo 2023 metų, jeigu šeimynoje yra vienas dalyvis, šis dydis negalėtų būti mažesnis negu du MMA, jeigu šeimynoje yra du šeimynos dalyviai – ne mažesnis negu 1,5 MMA, o jeigu šeimynoje yra trys šeimynos dalyviai – ne mažesnis negu 1 MMA dydžio.

Taip pat siūloma nustatyti, kad nuo 2024 metų šeimynos dalyvio išlaikymo pajamų dydis, jeigu šeimynoje yra vienas šeimynos dalyvis, negali būti mažesnis negu 3,5 MMA, jeigu yra du šeimynos dalyviai – negali būti mažesnis negu 2,4 MMA, o jeigu yra trys šeimynos dalyviai – negali būti mažesnis negu 1,8 MMA dydžio.

Ministerija teigia, kad šeimynų kūrimasis svarbus ne tik be tėvų globos likusiems vaikams, bet ir globa šeimynoje valstybei kainuoja pigiau nei vaikų globos namuose ar bendruomeniniuose vaikų globos namuose, tad steigiantis šeimynoms, būtų sutaupytos valstybės lėšos.

Ministerija skaičiuoja, kad šeimynos dalyvio pajamų dydį padidinus ir iki didžiausio siūlomo dydžio 3,5 MMA, vieno vaiko išlaikymas šeimynoje savivaldybėms vis tiek kainuos pigiau nei bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Tokiu atveju šeimynoje vieno vaiko socialinė globa savivaldybei kainuotų 365 eurus.

Pasak pranešimo, bendruomeniniuose vaikų globos namuose be tėvų globos likusiems vaikams, kuriems nustatyta nuolatinė globa, šiemet minimali socialinės globos kaina vienam vaikui yra – 886 eurai per mėnesį, vidutinė kaina – 1655 eurai, o maksimali – 2693 eurai.