Teismas tai konstatavo įvertinęs Vaikų išlaikymo išmokų įstatyme nustatytas sąlygas, kad pareiškėjas turi gyventi Lietuvoje, taip pat, kad pareiškėjui išvykus iš Lietuvos galima nutraukti vaiko išlaikymo išmokų mokėjimą.

Įstatymai numato galimybę gauti tokias išmokas, kai teismas įpareigoja mokėti alimentus tėvams ar vienam iš tėvų, bet šie pinigų nemoka. Valstybei palikta teisė išsiieškoti išlaidas iš skolininko.

„Teismas padarė išvadą, kad pagal minėtus Išmokų įstatymo (...) punktus vien dėl asmenų nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo išvykus į kitą valstybę, neatsižvelgiant į jokias kitas aplinkybes, prarandama pagal šį įstatymą įgyta vaiko teisė į išmokas, skirtas jo išlaikymui, ir taip sudaromos prielaidos pažeisti vaiko interesus“, – konstatavo KT.

Taigi, įsigaliojus šiam Konstitucinio Teismo nutarimui, jau paskirtų vaiko išlaikymo išmokų mokėjimas negalės būti nutrauktas.

Anot teismo, šios įstatymo normos neleidžia įvertinti kiekvieno asmens situacijos individualiai, atsižvelgti į kitas asmens ir valstybės ryšį pagrindžiančias aplinkybes, be to, tam tikrais atvejais „gali būti sudaromos prielaidos nepagrįstai riboti asmenų judėjimo laisvę“.

Sprendime pažymėta, kad Konstitucijoje įtvirtinti imperatyvai įpareigoja valstybę priimant įstatymus ir kitus teisės aktus ir juos taikant atsižvelgti pirmiausia į vaiko interesus. Anot jo, teisinio reguliavimo, kuriuo sudaromos prielaidos pažeisti vaiko interesus, „negalima konstituciškai pateisinti vien siekiu mažinti valstybės biudžeto išlaidas“.

„Taigi, įsigaliojus šiam Konstitucinio Teismo nutarimui, jau paskirtų vaiko išlaikymo išmokų mokėjimas negalės būti nutrauktas vien dėl to, kad vaikas, kuriam išlaikyti šios išmokos paskirtos, ir (arba) pareiškėjas, kuris kreipėsi dėl šių išmokų paskyrimo, išvyko nuolat gyventi į kitą valstybę“, – nurodo teismas.

KT tvarką vertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) prašymu – šis teismas nagrinėja skundą dėl nutrauktų išmokų vaikui, kuris išvyko į užsienį.

Ministro patarėja viešiesiems ryšiams Gabija Vitkevičiūtė 15min.lt informavo, kad yra parengtas ministro įsakymo projektas dėl darbo grupės galimam Vaikų išlaikymo fondo reorganizavimui.  

Ministerija siūlo nuo kitų metų iš viso panaikinti Vaikų išlaikymo fondą, o jo funkcijas perduoti „Sodrai“.

Be to, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vidaus audito ir fondo administracijos darbuotojai tarėsi, kaip laišką ministrui „pritempti“ iki teisės akto pažeidimo.

Po šio atvejo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis užsakė auditą SADM vidaus auditui ir Vaiko išlaikymo fondo administracijos veiklos patikrinimą.

„Aš nepatvirtinau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vidaus audito rekomendacijų, nepriėmiau išvadų ir užsakiau papildomai nepriklausomą auditą, kad atliktų visos fondo veiklos auditą. Taip pat užsakėme, kad Finansų ministerijos auditas atliktų mūsų vidaus audito skyriaus veiklos auditą, kaip organizuojama veikla audito skyriuje“, – BNS sakė ministras.

Anot jo, tokių priemonių imtasi, nes SADM pasiekė informacija apie galbūt šališkai atliktą Vaikų išlaikymo fondo auditą.

Nors neveikia, nori sumokėti

Laišką L.Kukuraičiui praėjusių metų gruodį parašė Vaikų išlaikymo fondo Finansų ir apskaitos skyriaus vedėja Viktorija Kaplan-Baranova bei Išmokų skyriaus vedėja Regina Dagienė.

Moterys nuogąstavo, kad fondas gali bendrovei „Algoritmų sistemos“ sumokėti beveik 50 tūkst. eurų už informacinės sistemos įdiegimą, nors ši neveikia. V.Kaplan-Baranova teigė sužinojusi, kad bendrovei už atliktus darbus planuojama sumokėti 49 tūkst. 115 eurų.  Anksčiau bendrovei „Doclogix“ sumokėti 8,5 tūkst. eurų už duomenų valdymo sistemos programos sukūrimą.

„Šiai dienai (...) nauja informacinė sistema neįdiegta, kadangi labai daug funkcijų neveikia, kai kur net nesuprogramuotos sąsajos tarp posistemių“, – teigė laiško ministrui autorės.

Jos perspėjo, kad fondo administracijai ekonomiškai nenaudinga sumokėti „Algoritmo sistemoms“ už faktiškai atliktus darbus. Anot dviejų fondo skyrių vedėjų, sumokėjus minėtus 49 tūkst. eurų, Valstybės kontrolė gali kreiptis į prokuratūrą dėl žalos atlyginimo, kadangi programa neįdiegta ir atitinkamai neeksploatuojama.

„Visa sutarties vertė – 98 tūkst. eurų. Pagal ją numatyta, kad 40 proc. sutarties vertės apmokama įdiegus sistemą, o 60 proc. – po bandomosios eksploatacijos. Išėjo taip, kad informacinė sistema neįdiegta nustatytais terminais, o diegimo etapą Viešųjų pirkimų tarnyba pratęsti atsisakė“, – BNS sakė V.Kaplan-Baranova.

„Parašiau ministrui, ar turime teisę mokėti. Norėjau turėti užtikrinimą. Kaip finansininkė nuogąstavau, kad galiu likti kalta, kad paskui nesakytų, jog padariau tai, ko neturėjau“, – tvirtino ji.

Finansininkė patvirtino, kad dalis darbų iš tiesų atlikta, bet sistema darbui netinkama.

Parama alimentų negaunantiems vaikams užsiimančio fondo Išmokų skyriaus vedėja R.Dagienė BNS pasakojo, kad direktoriaus pavaduotojai Inai Skubilovienei, dabar laikinai vadovaujančiai įstaigai, nusprendus dokumentų valdymo sistemą darbui su euru nepritaikyti, dėl to šiuo metu skyriaus darbuotojai gautą informaciją, išreikštą eurais, konvertuoja į litus ir suveda į programą, apskaičiuoja išmokos dydį litais ir konvertuoja į eurus.

Ieškojo punkto nuobaudai

Po laiško ministrui Vaikų išlaikymo fondo administraciją užgriuvo SADM vidaus auditas. Jo išvados pritrenkė R.Dagienę ir V.Kaplan-Baranovą.

Moterys apkaltintos, kad nesilaikė subordinacijos, įspėdamos ministerijos vadovą apie galimą valstybės biudžeto lėšų iššvaistymą. O faktas, kad laiškas L.Kukuraičiui išsiųstas iš asmeninio elektroninio pašto, grėsė tarnybine nuobauda.

Kad joms gresia nemalonumui, skyrių vedėjos sužinojo atsitiktinai.

„Į savo elektroninį paštą gavau pavedimą, ką padaryti, ir ten netyčia buvo pridėtas susirašinėjimas, kaip mus „pritraukti“ prie kokio nors straipsnio. Atėjo pirminė išvada, kad pažeidėme subordinaciją, ir antras dalykas, aš išsiunčiau laišką iš asmeninio pašto“, – BNS pasakojo V.Kaplan-Baranova.

Susirašinėjime tarp SADM auditoriaus ir Vaikų išlaikymo fondo darbuotojos teigta: „Manau, kad panagrinėjus jų pridedamų dokumentų ir pačių skundų turinį drąsiai galime pritempti prie jūsų nurodyto teisės akto punkto pažeidimą. Nes būtent kalba eina apie diegimo etapą, kurio informacija laikoma konfidencialia, jūsų paminėto teisės akto kontekste“. Kitame laiške rašyta: „Čia man dar liepė paanalizuoti pagal jūsų prašymą, ar tie vadinami „prašymai“ galėjo būti siunčiami per nuosavą el.paštą (...) Gal galima per šitą punktą ką nors sugalvoti, nes šiaip jau klausimas yra labai „slidus.“

Be to, fondo vadovybei sužinojus apie dviejų darbuotojų laišką ministrui, joms tuoj pat buvo panaikinta prieiga prie dalies elektroninių dokumentų. Skyrių vedėjo tvirtino girdėjusios ir apie neva rengiamą fondo administracijos reorganizaciją.

Paaiškėjus šiems faktams, socialinės apsaugos ir darbo ministras nepatvirtino gautų audito išvadų ir į fondą bei SADM vidaus audito skyrių pasiuntė tikrintojus. Be to, jo įsakymu Vaikų išlaikymo fondo vadovybė įpareigota derinti visus raštus, išeinančius į išorę. Pasak L.Kukuraičio, tokiu būdu ministerija bando suprasti, kas šiuo metu daroma įstaigoje, ir tuo pačiu norima apsisaugoti nuo neprognozuojamų veiksmų.

„Nepriklausomas auditas turėtų įvertinti visą procesą, kas čia vyko, ir pateikti išvadas, kaip geriausia suvaldyti situaciją“, – BNS teigė ministras.

Apskundė STT ir Duomenų apsaugos tarnybai

Nepaisant užgriuvusių tikrintojų laiško ministrui autorėms toliau gresia nemalonumai.

Fondo vadovė I.Skubilovienė kovo 15 dieną kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, prašydama nustatyti, ar Vaikų išlaikymo fondo administracijos Finansų ir apskaitos skyriaus vedėjos ir Išmokų skyriaus vedėjos kreipimasis į L.Kukuraitį gali būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi.

Anot I.Skubilovienės, ministrui perduoti duomenys yra konfidencialūs ir naudojami tik Vaikų išlaikymo fondo administracijos veikloje.

Tuo pat metu kreiptasi ir į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, prašant nustatyti, ar minėtos darbuotojos nepažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų, atskleisdamos ministrui privačių asmenų asmens kodus. Šie duomenys figūravo ministrui pateiktų dokumentų prieduose.

STT atstovė Renata Saulytė - Smalskė BNS patvirtino, kad gautas Vaiko išlaikymo fondo administracijos pareiškimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos saugant asmens duomenis. Pasak jos, šiuo metu atliekama administracinė procedūra – prašoma pateikti papildomų dokumentų, nagrinėjama pateikta informacija.

Apribojo prieigą prie dokumentų

Vaikų išlaikymo fondo direktorės pareigas einanti I.Skubilovienė BNS sakė, kad prieiga V.Kaplan-Baranovai prie tam tikrų dokumentų panaikinta patvirtinus naują dokumentų valdymo tvarką.

„Buvo peržiūrėtos visos teisės ir pakoreguotos tam tikros prieigos prie dokumentų, nes dokumentai yra kai kurie riboto naudojimo, pavyzdžiui, ūkio, personalo ir taip toliau. Buvo pakoreguotos (prieigos – BNS). Matyt, šitas ir buvo traktuota kaip apribojimas matyti kai kuriuos dokumentus. Pagal kompetenciją kiekvienas skyrius, kiekvieno skyriaus darbuotojas arba vedėjas turi teisę matyti, registruoti, rengti, tvirtinti, vizuoti tik pagal jo kompetenciją priklausančius dokumentus“, – teigė fondo vadovė.

Ji atmetė skyriaus vedėjų nuogąstavimus, kad už laišką ministrui jos gali sulaukti kokių nors nuobaudų.

„Tos baimės man pirmą sykį buvo išgirstos iš viešosios erdvės, aš apie tas baimes nieko nežinau ir negirdėjau“, – kalbėjo I.Skubilovienė.

Paklausta apie galimą administracijos reorganizavimą, ji teigė, kad įstaigos organizacinę valdymo struktūrą tvirtina ministras.

„Ir tik ministras gali priimti sprendimą keisti organizacinę valdymo struktūrą ir spręsti klausimą dėl reorganizacijų. Aš negaliu savo noru ar įsakymu padaryti taip arba kitaip“, – pabrėžė ji.

Komentuodama situaciją dėl naujos informacinės sistemos diegimo, fondo vadovė teigė, kad procesas užtruko, nes darbų apimtys buvo didesnės nei tikėjosi diegėjas. Ji pripažino, kad dirbti su dabartine programa labai nepatogu.

„Dirbti labai nepatogu, dėl to mes ir norėjome įdiegti informacinę valdymo sistemą. Diegimas šiek tiek užtruko, susidūrėme su tam tikrais sunkumais, trukdžiais. Turime labai didelius informacijos kiekius, dėl to tiekėjas nespėjo laiku įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų“, – teigė ji.

I.Skubilovienė negalėjo pasakyti, kas bus toliau su šios sistemos diegimu.

„Mes kreipsimės į Viešųjų pirkimų tarnybą, kad jie patartų, kaip elgtis tokiu atveju. Kiekvieną savo veiksmą deriname su Viešųjų pirkimų tarnyba“, – tvirtino ji.

Vaikų išlaikymo fondo administracija sutartį su bendrove „Algoritmų sistemos“ dėl informacinės sistemos projektavimo, programavimo, kūrimo ir diegimo pasirašė 2015 metų lapkritį. Numatyta darbų vertė – 98 tūkst. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) auditą atlikusi Valstybės kontrolė (VK) konstatavo, kad darbo ir socialinės paramos srityse valstybės lėšos naudojamos neatsakingai.

Ministerija tuo tarpu teigia, kad dauguma Valstybės kontrolės įvardytų problemų jau buvo žinomos vadovybei ir yra sprendžiamos, taip pat parengtas auditorių rekomendacijų įgyvendinimo planas, kaip patobulinti ministerijos ir jos pavaldžių institucijų veiklą.

Valstybės kontrolės teigimu, iki pernai metų pabaigos daugiau kaip pusė milijono eurų buvo permokėta vaikų išlaikymui iš Vaikų išlaikymo fondo. Neteisėtos išmokos atsirado, kai netekę teisės į tokią socialinę paramą pareiškėjai neinformuodavo Vaikų išlaikymo fondo, o fondas neužtikrino, kad išmokos būtų mokamos tik tiems, kam jos priklauso. Nustatyta ir teisinio reglamentavimo spragų.

Iš viso nuo 2008 metų valstybė iš Vaikų išlaikymo fondo kasmet išmokėjo nuo 11,5 iki 14,5 mln. eurų vaikams, kurie iš atsakingų asmenų negavo priteisto išlaikymo, ketvirtadienį paskelbė Valstybės kontrolė.

SADM reaguodama parengė pataisas, kurios įpareigoja valstybės ir savivaldybių įmones, institucijas, įstaigas ir organizacijas nemokamai teikti informaciją Vaikų išlaikymo fondui, numatytos fondo administratoriaus teisės ir pareigos. Kaip teigiama ministerijos išplatintame pranešime, taip pat numatomas duomenų tikrinimo periodiškumas, tad ateityje bus išspręstos esamos teisinio reguliavimo spragos, o išmokos bus mokamos tik jas turintiems gauti asmenims.

Auditoriai nustatė ir SADM permoką Trakų rajono savivaldybei. Ministerija, gavusi iš savivaldybės neteisingus duomenis apie valstybės išlaikomų vaikų skaičių, skyrė jai 250 tūkst. eurų didesnę dotaciją nei priklausė. Savivaldybė suskaičiavo globojanti 27 vaikais daugiau, nei tokių globotinių buvo faktiškai, ir gautomis valstybės biudžeto lėšomis padengė savo išlaidas.

Pasak pranešimo, Valstybės kontrolei rekomendavus, SADM ėmėsi priemonių permokai susigrąžinti.

Taip pat auditoriai atkreipia dėmesį į bedarbių profesinio mokymo išlaidas - tam pernai panaudota daugiau nei 5,5 mln eurų. Auditoriai nustatė, kad šiuo metu organizuoti neformalius profesinius mokymus gali bet kuris juridinis asmuo, o mokymo kokybė, trukmė ir kaina nėra reglamentuota.

Pateikiamas pavyzdys, jog išmokti vairuoti sunkiasvorę mašiną galima vos per 70 val., o sušių gamintojų mokymo programa trunka net 320 valandas. Pažymima, jog tiek mokymo teikėjui (kuris yra ir darbdavys), tiek besimokančiajam naudinga dalyvauti kuo ilgesniuose mokymuose, nes kol asmuo mokosi, valstybė jam moka stipendiją, apmoka apgyvendinimo ir kelionės išlaidas.

Ministerija teigia bendradarbiaudama su Švietimo ir mokslo ministerija planuojanti patikslinti reikalavimus neformaliojo profesinio mokymo programoms ir jų tiekėjams.

Valstybės kontrolė turėjo pastabų ir dėl rinkos reguliavimo agentūros viešųjų pirkimų organizavimo. Pernai už SADM finansuojamo projekto lėšas (per 3 mln. eurų) buvo perkami maisto produktai skurstantiems Lietuvos žmonėms. Nustatyta, kad pats konkurso laimėtojas tiekė tik vieną iš devynių reikalingų maisto produktų, o kitus – per tarpininkus. Taip dideliais kiekiais įsigyti produktai kainavo ne mažiau nei mažmeninėje prekyboje.

„Šeimose visi už mažiau stengiamės nupirkti daugiau. Tai kodėl darbe šiuo principu nesivadovauja tie, kuriems valstybė patikėjo tarnauti piliečiams ir kasdienio maisto parūpinti skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms?“, – retoriškai klausia valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

SADM pranešime teigia jau įvertinusi minėtą pastebėjimą ir atitinkamais teisės aktais nustačiusi projekto vykdytojui papildomus reikalavimus, kad būtų užtikrintas efektyvus lėšų, skirtų maisto produktams labiausiai skurstantiems asmenims įsigyti, panaudojimas.

Valstybės kontrolierius teigia, kad rekomendacijų įgyvendinimo eiga bus „ypač atidžiai stebima“, nes darbo ir socialinės paramos srityse naudojamos valstybės lėšos turi ne tik stiprinti gyvenimo kokybę, bet ir tenkinti žmogiškojo orumo poreikius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tobulins Vaikų išlaikymo fondo veiklos tvarką - naujos nuostatos leis iš tėvų, bandančių išsisukti nuo alimentų mokėjimo, skolas valstybei antstoliai pradėtų išieškoti gerokai anksčiau, nes siūloma skolų išieškojimą perduoti antstoliams jau pirminiu išmokų mokėjimo etapu - iškart, kai fondo administratorius priima sprendimą dėl išmokų skyrimo, penktadienį rašo "Lietuvos žinios".

Siūloma taip pat aiškiai apibrėžti teisės gauti išmokas sąlygas ir jų mokėjimo tvarką, konkretizuoti išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindus, atsisakyti išmokų mokėjimo sustabdymo instituto, nustatyti 5 eurų minimalią išmokos ribą. Taip pat siekiama patikslinti vaiko sąvoką, išbraukti išjos vyresnius kaip 18 metų nedarbingus asmenis, kuriems iki sukankant pilnametystei buvo nustatytas neįgalumas.

Dienraščiui viceministras Algirdas Šešelgis pažymėjo, kad dabar nėra nustatyta minimali išmokų riba, todėl jų administravimo išlaidos viršija paskirtų išmokų dydį. Be to, šiuo metu išmokų išieškojimo iš skolininkų procesai neefektyvūs, nes skola pradedama išieškoti ne iš karto, priėmus sprendimą mokėti išmokas, bet gerokai vėliau - pavyzdžiui, po 24 mėnesių nuo išmokų mokėjimo pradžios.

Vaikų išlaikymo fondo administracija 2008-2014 metais iš viso gavo per 48 tūkst. prašymų dėl išmokų. Pernai kas mėnesį buvo gaunama vidutiniškai po 306 naujus prašymus, išmokos mokėtos 23 704 vaikams. 2014-aisiais išmokėta per 14,5 mln. eurų, o susigrąžinta vos daugiau kaip 0,35 mln. eurų.

Savo tris vaikus iš globos namų pasiėmęs ir juos užauginti pasiryžęs klaipėdietis susidūrė su antstolių nužmogėjimu. Vyras iš jų privalo gauti pažymą, jog buvusi žmona nemoka alimentų. Ji būtina gauti paramą vaikams iš valstybės. "Tačiau antstoliai reikalauja 300 litų. Iš kur tiek paimti, jei dabar kišenėje turiu 30 litų ir jų šeimai turi užtekti ilgiau nei savaitei", – ašaras tramdė daugiavaikis tėvas.

Mama vaikus pragėrė

Klaipėdietis Stasys (pavardė redakcijai žinoma, tačiau neskelbtina dėl nepilnamečių teisių apsaugos – V.S.) su žmona išsiskyrė prieš septynerius metus.

Jis sutiko, kad vaikai liktų su buvusia sutuoktine, tačiau jais rūpinosi. Nors moteris su atžalomis išsikraustė gyventi į kitą miestą, Stasys vaikams skambindavo, siųsdavo pinigų, veždavo dovanų.

"Vieną dieną paskambino iš globos namų ir pasakė, kad vaikai atimti iš mamos, nes ji įniko į alkoholį, neprižiūri atžalų. Klausė, ar aš nenorėčiau jais rūpintis. Aišku, kad vaikus pasiėmiau ir parsivežiau į Klaipėdą. Kitaip ir negalėjo būti", – prisiminė pašnekovas.

Norėdamas tinkamai sutvarkyti visus dokumentus, jis kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą, kad būtų nustatyta vaikų gyvenamoji vieta – su tėvu.

Buvusi Stasio sutuoktinė neprieštaravo, ji taip pat sutiko kas mėnesį kiekvienam vaikui išlaikyti mokėti po 250 litų.

Teismo nutartis įsigaliojo šiemet rugsėjo pradžioje, tačiau, anot vyro, jis iš buvusios žmonos iki šiol nėra gavęs nė cento.

"Ir žinau, kad negausiu, nes ji niekur nedirba, yra registruota Darbo biržoje. Pats per mėnesį uždirbu 1000 litų. Iš jų 600 litų turiu sumokėti už stogą virš vaikų ir savo galvos, o pragyvenimui lieka 400 litų", – kuklias pajamas iš išlaidas skaičiavo Stasys.

Išsimokėtinai neduoda

Jo vaikai – jau ūgtelėję. Dukrai yra 17 metų, sūnums – 13 ir 9-eri.

"Vaikai mokosi labai gerai, žinoma, svajojame apie aukštąjį mokslą, kad jie galėtų gyventi geriau nei aš. Viskam reikia pinigų, todėl ir pradėjau minti valdiškų įstaigų slenksčius, ieškodamas paramos", – neslėpė Stasys.

Pirmiausia jis kreipėsi į Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyrių. Jame specialistai paaiškino, kad vyras ir jo vaikai yra viskuo aprūpinti.

"Skaičiuojama, kad mūsų pajamos per mėnesį yra 1 750 litų. Ir niekam neįdomu, jog tie alimentai tik priteisti, bet jų negauname", – guodėsi pašnekovas.

Vienintelė išeitis – iš antstolių gauti pažymą, liudijančią, jog buvusi sutuoktinė priteistų pinigų nemoka. Tuomet Stasys galėtų kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą – gauti po 195 litus per mėnesį už kiekvieną vaiką.

"Tačiau už tą pažymą antstoliai reikalauja 300 litų. Iš kur man gauti tokius pinigus? Iki algos liko kiek daugiau nei savaitė, o kišenėje – 30 litų. Kai gausiu algą, dar reikia sumokėti už stogą virš galvos, nes ir taip esu skolingas, juk reikėjo vaikus suruošti mokyklai. O kur dar maistas, kitos būtinos išlaidos? Bandžiau tartis su antstoliais, kad man tą pažymą duotų išsimokėtinai – tris mėnesius mokėčiau po 100 litų. Tačiau jie į jokias kalbas nesileidžia", – bėdas išklojo vyras.

"Deja, taip yra"

Vaikų išlaikymo fondo Išmokų skyriaus vedėja Regina Dagienė patvirtino, jog Stasys kas mėnesį už kiekvieną vaiką tikrai gautų po 195 litų išmoką. Tokia yra maksimali parama, numatyta teisės aktuose, nors teismas ir yra priteisęs didesnius alimentus.

Tačiau sąlyga gauti išmoką – antstolių pažymą apie tai, kad vyras iš buvusios žmonos negauna jokių pinigų vaikų išlaikymui.

"Pažyma yra pagrindinis dokumentas. Žinau, kad antstoliai ima nemažus mokesčius ir tikrai nėra lankstūs. Deja, bet taip yra. Tačiau jei žmogus rastų pinigų gauti tą pažymą, o tada jau iš mūsų sulauktų išmokų, jos jam ir vaikams būtų didelė paspirtis", – teigė R.Dagienė.

Savaime negimsta

Lietuvos antstolių rūmų atstovė spaudai Dora Petkauskaitė aiškino, kad tuos kelis šimtus litų kainuoja ne antstolių išduodama pažyma, o paslaugos.

"Pirmiausia reikia pradėti nesumokėtų alimentų išieškojimo procedūrą, nes pažyma negimsta savaime, reikia ją pagrįsti. Pažyma išduodama tada, kai antstoliai iš skolininko neišieško alimentų, nes skolininkas yra nemokus. Tas ieškojimas ir yra darbas, už kurį turi sumokėti išieškotojas, tačiau galiausiai visas vykdymo išlaidas turi padengti skolininkas", – aiškino D.Petkauskaitė.

Teisingumo ministro įsakymu patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatyti ir antstolių paslaugų įkainiai.

Nustatyta, kad už skolos, kurios dydis yra nuo 1 iki 2 tūkst. litų, o tiek Stasiui ir yra skolinga buvusi žmona, išieškojimą antstoliams reikia sumokėti 19 proc. išieškotos sumos, bet ne mažiau nei 200 litų ir dar 70 litų už būtinas vykdymo išlaidas. Taip tie 300 litų ir susidaro.

Gali, bet neprivalo

"Negali būti greito sprendimo – šiandien suteikta reikalinga pažyma. Jei žmogui bėda ir skolininkas nemokus, tai ta bėda visiems kelia problemų. Tačiau reikia teisingai suprasti, kad antstoliai visko negali daryti savo sąskaita, naštą turi prisiimti ir išieškotojas, nors jo padėtis ir sunki", – aiškino D.Petkauskaitė.

Sprendimų vykdymo instrukcijoje taip pat numatyta, kad atsižvelgdamas į išieškotojo asmens turtinę padėtį, antstolis gali iš viso ar iš dalies atleisti jį nuo vykdymo išlaidų mokėjimo arba vykdymo išlaidų apmokėjimą atidėti.

Tačiau Stasys tikino, jog tokio geranoriškumo neparodė nė vienas antstolis, nors vyras aplankė ne vieną kontorą. "Žodis "gali" nereiškia, jog "privalo", – konstatavo pašnekovas.

Komentaras
Remigijus Šimašius
Seimo narys, buvęs Teisingumo ministras

Šiuo atveju natūraliai kyla klausimas, ar už antstolių paslaugas tikrai turi sumokėti tas vyras, kuris stengiasi kurti gerovę savo vaikams, ar valstybė. Manau, jog ypač jautriais atvejais turėtų būti mechanizmas, kad valstybė sumokėtų už antstolių paslaugas. Kalbant apie Vaikų išlaikymo fondą, antstoliai yra tik tarpinė stotelė tarp jo ir vaikų, kurie iš tėvų negauna priteistų alimentų. Todėl būtų logiška, jei Vaikų išlaikymo fondas avansu sumokėtų už antstolių paslaugas, o paskui pinigus išskaičiuotų iš pareiškėjams skiriamos paramos. Akivaizdu, kad šioje situacijoje antstolių darbas būtų tuščias reikalas. Juk ir pats vyras žino, kad jo buvusi sutuoktinė pajamų neturi ir skirti pinigų vaikams, vykdyti teismo sprendimo negali. Kai viskas taip paprasta, pas mus įprasta elgtis sudėtingai. Manau, kad ši istorija yra elementarus biurokratizmo pavyzdys. Ir, aišku, šioje istorijoje galėtų būti ir šiek tiek daugiau žmogiškumo.