Kada reikėtų sunerimti?

Sloga yra dažniausias vaikus kamuojantis simptomas, iki 5 metų amžiaus vaikai sloga gali sirgti net ir kas mėnesį, kol galiausiai susiformuoja visavertis imunitetas. Gydytoja otorinolaringologė (LOR gydytoja) Inga Tamošaitienė sako, kad paprastai sloga trunka iki 2–3 savaičių. „Iš pradžių išskyros iš nosies būna skaidrios, vėliau tirštėja, vargina nosies užgulimas. Palaipsniui sekretas skystėja, jo kiekis ir nosies gleivinės paburkimas mažėja ir, jei vaikas nepasigauna naujos infekcijos, pasveikstama“, – aiškina gydytoja.

Ji akcentuoja: jei sloga tęsiasi ilgai ir dažnai kartojasi, vaikas būna nevalingai išsižiojęs, kvėpuodamas jaučia nepatogumą, yra vangus, jaučiasi prastai, vaikui skauda galvą, ausį ar ausis, kartojasi ausų uždegimai, atsiranda knarkimas, kartais net kvėpavimo sustojimų miegant, tikėtina, kad šių simptomų priežastis yra adenoidų hipertrofija (padidėjimas).

Adenoidai – normali anatominė struktūra, susiformuojanti maždaug vienų metų vaikams. Lytinės brandos metu jie išnyksta, tačiau kai kada būna ir suaugusiesiems.

Adenoidų hipertrofija yra viena dažniausiai diagnozuojamų 2–7 metų amžiaus vaikų LOR ligų. Padidėję adenoidai gali užkimšti nosiaryklę ir apsunkinti kvėpavimą pro nosį. Dėl šios priežasties vaikas gali imti kvėpuoti pro burną – taip į organizmą patenka nesušildytas, nesudrėkintas ir nuo dulkių, virusų ir bakterijų neapvalytas oras, todėl gali padidėti rizika sirgti viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų infekcijomis (laringitu, bronchitu, tracheitu ir net plaučių uždegimu).

Adenoidų hipertrofijos sukelti simptomai gali lemti netaisyklingo sąkandžio formavimąsi, klausos suprastėjimą, o dėl to gali sutrikti vaiko kalbos raida.

„Būtent dėl išvardytų priežasčių kiekvienas dažnai peršalimo ligomis sergantis vaikas turi būti apžiūrėtas LOR gydytojo. Delsti ir tikėtis, kad simptomai praeis savaime, neverta, nes adenoidų hipertrofijos sukelti simptomai gali lemti netaisyklingo sąkandžio formavimąsi, klausos suprastėjimą, o dėl to gali sutrikti vaiko kalbos raida, – įspėja gydytoja I. Tamošaitienė. – Vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą, padidėja rizika susidurti su infekcijomis. Su tuo susidūrus suveikia apsauginis adenoidų mechanizmas, dėl kurio adenoidai padidėja ir sukelia jau išvardytų simptomų.“

Kaip gydoma?

Įtariant adenoidų padidėjimą, būtina apsilankyti pas gydytoją otorinolaringologą. Vizito metu atliekama nosies ir nosiaryklės apžiūra specialia videoendoskopine įranga (fibroskopu). Jei diagnozė pasitvirtina, dažniausiai skiriamas medikamentinis gydymas.

Jei medikamentinis gydymas neduoda rezultatų, gali prireikti adenoidų pašalinimo operacijos (adenoidektomijos).

„Operacija vyksta taikant bendrą endotrachėjinę nejautrą, kai mažasis pacientas miega, nieko negirdi ir nejaučia. Operacija nesudėtinga ir netraumuojanti, vidutiniškai užtrunka apie 20 minučių. Po operacijos, antroje dienos pusėje, pacientas dažniausiai išleidžiamas namo, – pasakoja LOR gydytoja. – Įprastai po operacijos vaikas nesiskundžia skausmu ir jaučiasi gerai.“

Po operacijos būtina sumažinti galimų susidūrimų su infekcijomis riziką, todėl iki 2 savaičių reikėtų laikytis tausojančio režimo: neiti į darželį ar mokyklą, riboti fizinį krūvį, vengti karštų patalpų, valgyti kiek minkštesnį maistą.

Kaip išvengti?

Adenoidai padidėja dėl vis pasikartojančio kontakto su infekcijomis, tad gal reikia siekti jų vengti? „Tėvai turi suprasti, kad vaikams sirgti normalu, ir tai, ypač pradėjus lankyti darželį ar mokyklą, būna ganėtinai dažnai. Taip formuojasi vaiko imunitetas“, – aiškina gydytoja. Vaiko atskirti nuo pasaulio negalima, tačiau verta atkreipti dėmesį į keletą dalykų.

Padėkite vaiko imunitetui. Efektyviausia vaiko imunitetui – konfrontacija su infekcijomis. Vis dėlto, siekiant išvengti ar bent sumažinti galimų virusinių ar bakterinių infekcijų dažnį, vaiko imunitetui reikia padėti: užtikrinti subalansuotą mitybą, fizinį aktyvumą, tinkamą streso valdymą, kokybišką miegą, net ir žiemą dalį dienos praleisti lauke.

Kitas gydytojos patarimas – venkite kontaktų su ligoniais. Nuo žmonių, sergančių virusinėmis ar bakterinėmis infekcijomis, ore pasklinda dideli kiekiai ligų sukėlėjų. Patariama siekti, kad vaikas vengtų artimų kontaktų su žmonėmis, sergančiais ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis, – kosinčiais, sloguojančiais, karščiuojančiais.

Dar viena užduotis tėveliams – pasirūpinkite tinkama vaiko higiena. Mus nuolat supa įvairūs mikroorganizmai, dalis jų gali sukelti ligų ir prisidėti prie adenoidų hipertrofijos, tačiau kartais jų išvengti neįmanoma ir nėra prasmės. Vis dėlto, kiek įmanoma anksčiau, verta vaiką mokyti higienos rutinos, ypač – plauti rankas pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko ir pan. Jei vaikas dažnai serga peršalimu, verta reguliariai plauti nosį.

Kada – į gydymo įstaigą?

Šeimos gydytoja Rasa Isevičienė sako: normalu, jei kūdikiai ir ikimokyklinukai virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis ir žarnyno virusais serga nuo šešių iki dvylikos, mokyklinukai iki penkių, šešių, o paaugliai ir suaugę iki dviejų, trijų kartų per metus. Pasak specialistės, sunerimti reikia tada, kai vaikas serga dažniau nei įprasta jo amžiaus grupei, jam krenta svoris ar jis nepasiekia amžiaus normos ribos, jei nepasveikstama be antibiotikų ar ligoninės.

Pasak gydytojos, reikia atminti, kad didžiąją vaikų karščiavimo priežasčių dalį sudaro virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Jos gydomos tik simptomiškai – vaistais karščiavimui mažinti, taip pat geriamais skysčiais, pastilėmis, nosiai plauti reikalingu druskingu vandeniu ar lašais.

Medikė sako, kad neretai tėvai apsirgusią atžalą veda pas gydytoją vos tik prasidėjus pirmiesiems simptomams. Tačiau medikas tokiu atveju dar būna bejėgis, nes pirmąją ligos parą kraujo tyrimai būna neinformatyvūs, o ligos simptomai nežymūs.

„Skubiai kreiptis į gydymo įstaigą reikia tuo atveju, jei karščiuoja naujagimis ar iki 3 mėnesių amžiaus kūdikis, vaikas karščiuoja ilgiau nei 72 val. arba jo kūno temperatūra viršija 40 ºC. Taip pat svarbu stebėti, ar esant žemesnei nei 38,5 ºC vaikas nėra vangus, mieguistas, apatiškas ar nenumaldomai verkia. Suklusti būtina ir tuo atveju, jei vaikas skundžiasi stipriu pilvo, gerklės ar kitu skausmu, atsisako skysčių, mažai šlapinasi, jam pasireiškia traukuliai ar vėmimas sugirdžius skysčius, nesant slogai pastebimas sunkus kvėpavimas ar ryškūs, paspaudus neišnykstantys bėrimai“, – aiškina R. Isevičienė.

Geležies trūkumas gali turėti įtakos ne tik momentinei vaiko savijautai, bet ir jo sveikatai ateityje.

Virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos įprastai trunka dvi–penkias paras, todėl, pasak gydytojos, jei karščiuojantis mažylis, išgėręs vaistų nuo temperatūros, tampa žvalus, domisi aplinka, bando žaisti, geria skysčius, jį stebėti ir simptomiškai gydyti reikėtų namuose.

Kas nustatoma tyrimais?

Dažnai manoma, kad vaikams mikroelementų ar vitaminų netrūksta. R. Isevičienė teigia, kad idealiu atveju taip ir būna, tačiau keičiantis žmonijos mitybos įpročiams, vaikų kraujo tyrimai nedžiugina.

„Itin aktualu laiku diagnozuoti mažakraujystę. Gimusius mažo svorio, nevalgius vaikus, atsiliekant jų raidai, esant infekcijoms, nuovargiui, ir tuos, kurių mamos nėštumo metu sirgo mažakraujyste, tiriame dėl geležies stokos. Ją aptikti ir gydyti stengiamasi kuo anksčiau, nes geležies trūkumas gali turėti įtakos ne tik momentinei vaiko savijautai, et ir jo sveikatai ateityje“, – įspėja medikė.

Anot jos, per vėlai pradėta gydyti mažakraujystė gali lemti negrįžtamus organizmo pokyčius, todėl dėl didelio užslėptos anemijos populiacijoje paplitimo rekomenduojamas ne tik bendras kraujo, bet ir feritino veniniame kraujyje tyrimas.

Uždegiminiai pokyčiai

„Bendras kraujo tyrimas leidžia pastebėti ne tik mažakraujystę, bet ir uždegiminius procesus vaiko organizme, alergijas, parazitines ligas, piktybinius kraujo susirgimus, kartais – vitamino B12 arba folio rūgšties stoką. Tai turi įtakos imuninės sistemos veiklai. Esant įtarimui, atliekami detalesni veninio kraujo tyrimai“, – R. Isevičienės teigimu, svarbus ir vitaminas D, kuris prisideda prie darnaus imuninės sistemos darbo.

„Kalbant apie vaikų sveikatą, reikia nepamiršti higienos įgūdžių, patalpų vėdinimo, miego ir būdravimo režimo, judėjimo gryname ore, sveikesnės mitybos, mažinant cukraus kiekį maiste, ir geros nuotaikos“, – atkreipia dėmesį šeimos gydytoja.

Kaskart peršalus

Šaltuoju sezonu gerklės skausmu vaikas gali skųstis kaskart peršalus. Gydytoja sako, normalu, kad mažamečiai vaikai peršalimo ligomis serga kur kas dažniau nei vyresni. „Taip yra todėl, kad vaikų iki penkerių metų imuninė sistema dar nevisavertė. Per metus gerklės skausmu vaikas gali skųstis ir iki 20 kartų, tai – normalu. Laikui bėgant, gerklės skausmai turėtų retėti ir mažąjį pacientą varginti vis mažiau“, – tvirtina I. Tamošaitienė.

Dažnai bet kokį gerklės skausmą vadiname angina, tačiau tai netikslu. Dažniausia gerklės skausmo priežastis būna faringitas – ryklės uždegimas, sukeltas virusų. Faringito atveju gerklę labiausiai skauda pirmoje dienos pusėje, skausmas sustiprėja ryjant, gali kamuoti sausas kosulys, pakyla nedidelė kūno temperatūra – paprastai iki 37,5 °C. Angina – tai gomurinių tonzilių uždegimas, kurį gali sukelti tiek virusai, tiek bakterijos. Šios ligos eiga sunkesnė nei faringito. Susirgus angina dažnai karščiuojama (38 °C), kamuoja galvos ir ryklės skausmas, stiprėjantis antroje dienos pusėje, taip pat jaučiamas bendras silpnumas, vangumas. Anginai būdingos paraudusios ir paburkusios tonzilės, neretai ant jų stebimos pūlingos (geltonos arba baltos) apnašos.

Inga Tamošaitienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Virusinė ir bakterinė

Vienas iš tėvų siaubų – pūlinga angina. Tai gali būti ir atskira liga arba bet kokios virusinės ligos komplikacija, jei vaiko imunitetas su ligos sukėlėjais nesusitvarko laiku.

„Angina gali būti tiek virusinės, tiek bakterinės kilmės, todėl anginai (tonzilitui) gydyti ne visuomet prireikia antibiotikų. Tonzilito metu vaikas gali skųstis gerklės ir / ar pilvo skausmu, vargina dingęs apetitas, gali būti seilėtekis, vaikas atsisako gerti, pasidaro irzlus, nustoja žaisti, jis gali karščiuoti, gali padidėti kaklo limfmazgiai, – simptomus vardija LOR gydytoja. – Diagnozavus bakterinį tonzilitą, reikia vaikui nedelsiant paskirti tinkamą antibakterinį gydymą, kad liga nesikomplikuotų kur kas sveikatai pavojingesnėmis būklėmis. Negydant bakterijų sukeltos infekcijos, angina gali komplikuotis ryklės pūliniu, kurį neretai tenka operuoti skubos tvarka.“

Sergant angina, kartu dažnai pasireiškia ir karščiavimas, dėl kurio prakaituojama, iš organizmo pasišalina daugiau skysčių, todėl gydymo metu būtina užtikrinti, kad suvartojamas skysčių kiekis būtų gana gausiai atkurtas.

„Dehidratacija – kita rimta anginos komplikacija, kuri gali būti pavojinga vaiko gyvybei“, – įspėja I. Tamošaitienė.

Ar šalinti tonziles?

Gydytoja I. Tamošaitienė sako, jeigu gerklės skausmai būna itin dažni ir užsitęsia, peršalimai komplikuojasi bakterinėmis infekcijos, vaikui tenka kas dy mėnesius arba dažniau vartoti antibiotikų, būtina pasikonsultuoti su LOR gydytoju.

Kai kada vaikams taip dažnai skauda gerklę, tad tėvai ieško įvairių būdų, kaip vaikams padėti. Galbūt tonzilių šalinimo operacija galėtų būti išeitis?

Per metus gerklės skausmu vaikas gali skųstis ir iki 20 kartų, tai normalu.

„Tonzilių pašalinimas, skirtingai nei anksčiau, nebėra dažniausiai atliekama vaikų LOR operacija. Dabar stengiamasi išsaugoti gomurines tonziles kaip vietinį vaiko imunitetą. Pasikartojančių ligų priežastis ne visuomet slypi tonzilėse, – pabrėžia gydytoja. – Svarbu įvertinti, ar tonzilės dar atlieka apsauginę funkciją, ar jos jau tapo infekcijos židiniu, kurį reikia šalinti operaciniu būdu. Tik po detalesnio ištyrimo LOR gydytojas galutinai apsisprendžia dėl tonzilių pašalinimo.“

Ko griebtis?

Peršalimo ligų ir gerklės skausmo viena iš profilaktinių priemonių yra dažnas patalpų vėdinimas, oro drėkinimas. „Vaikas neturėtų pervargti, kaip ir suaugusiesiems, siekiant išlaikyti tvirtą sveikatą, reikia laikytis taisyklingo darbo (vaikui darbas – darželis ar mokykla) ir poilsio režimo, mityboje užtikrinti įvairių maisto medžiagų, tarp kurių – vitaminų C ir D, pakankamai vartoti skysčių ir reguliariai pabūti gryname ore“, – pataria I. Tamošaitienė.

Vos tik atsiradus pirmiems gerklės skausmo simptomams rekomenduojama vaikui duoti gerti daugiau skysčių (drungno vandens, šiltų arbatų); drėkinti gleivinę purškalais, skirtais vaikams nuo 5–6 metų ir / arba čiulpiamomis pastilėmis, o mažesniems vaikams – gydomaisiais ledinukais ant pagaliuko, siekiant sumažinti springimo riziką; vyresniems vaikams galima pasiūlyti gerklę paskalauti namuose pasigamintu druskos tirpalu.

„Dėl medicinos priemonių vartojimo dažnumo ir preparato tinkamumo vaikams pagal amžių reikia laikytis griežtų rekomendacijų, kitaip gali pablogėti sveikata“, – akcentuoja LOR gydytoja.

Jei vaikui gerklę skauda ilgiau nei 5–7 dienas, būklė, taikant simptominį gydymą, negerėja, vaikas karščiuoja ir jo bendra būklė blogėja, atsisako valgyti ir gerti, kamuoja bloga nuotaika, vargina seilėtekis, dažnai verkia, reikėtų kreiptis į LOR gydytoją.

Dažnai kartojantis gerklės skausmui neretai pasikeičia ir vaiko kvėpavimas per nosį.

„Tėvai vis dažniau pastebi, kad vaikas būna išsižiojęs, miego metu atsiranda knarkimas, kuris kartais būna lydimas net kvėpavimo sustojimo epizodais. Pastebėjus bet kuriuos iš šių simptomų, taip pat būtina kreiptis į LOR gydytoją“, – pabrėžia gydytoja I. Tamošaitienė.

Nerimaudami dėl prastos mažylio savijautos, tėvai kaip įmanydami ieško būdų, kaip padėti savo atžalai pasveikti. Vaikų ligų gydytojas Aivaras Mačiukas teigia, kad norėdami gero, tėveliai neretai pridaro klaidų, kurios gali tik dar labiau pakenkti.

„Karščiavimas yra normali vaiko organizmo reakcija į infekciją, mat pakilus kūno temperatūrai organizme žūva ligą sukėlusios bakterijos ir virusai. Jeigu karščiavimą sukėlė virusinė infekcija, pavyzdžiui, bronchitas, viduriavimas ar ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, karščiavimas gali tęstis 3–5 dienas, jeigu bakterinė infekcija – ausų ar plaučių uždegimas, tonzilitas – dažnai karščiuojama ilgiau nei 5 dienas“, – pasakojo A. Mačiukas.

Aivaras Mačiukas. / „InMedica“ nuotr. 

Vaikų ligų gydytojas priduria, kad karščiavimu laikoma kūno temperatūra nėra vienoda visiems mažiesiems pacientams: „Karščiuojantiems kūdikiams iki 3 mėnesių amžiaus būdinga aukštesnė nei 38 °C kūno temperatūra, vaikams nuo 3 mėn. iki 3 m. – 38,1 °C, dar vyresniems – 38,4 °C. Be to, matuojant skirtingose kūno vietose, termometro rodmenys gali skirtis“.

Karščiavimas – ne liga, o jos požymis

Karščiavimas nėra susirgimas, o ligos, su kuria kovoja vaiko organizmas, požymis. Gydytojas A. Mačiukas pažymi, kad dėl to pirmiausia reikia išsiaiškinti, kodėl vaikelis karščiuoja, o ne stengtis „numušti“ padidėjusią mažylio kūno temperatūrą.

„Vaikui pradėjus karščiuoti ir jaučiant diskomfortą, tokia situacija verčia tėvus stipriai nerimauti. Jausdami stresą dėl savo atžalos būklės, tėvai siekia padėti, tačiau neretai imasi veiksmų, kurie gali pakenkti vaikeliui, pavyzdžiui, neužtikrina, kad vaikas vartotų pakankamą skysčių kiekį. Dažnai skiriamos ir klaidingos vaistų dozės – jos turėtų būti skaičiuojamos pagal vaiko kūno svorį, o ne amžių“, – sako gydytojas.

Kada reikia kreiptis į gydytojus?

Neretai tėvai „sutirština spalvas“ ir kreipiasi į gydytojus vos tik prasidėjo karščiavimas, o kūno temperatūra dar nėra tokia aukšta. Toks elgesys padidina sveikatos specialistų užimtumą ir apsunkina kitų pacientų su sunkesnėmis būklėmis galimybes gauti kuo greitesnes gydytojų konsultacijas.

Visiems tėvams atrodo, kad vaiko būklė yra pati prasčiausia, o profesionalios pagalbos reikia čia ir dabar.

„Visiems tėvams atrodo, kad vaiko būklė yra pati prasčiausia, o profesionalios pagalbos reikia čia ir dabar. Tiesa ta, kad į gydytojus reikia kreiptis tik atidžiai stebint vaiko būklę ir elgesį. Pastebėjus, jog pasikeitė – išblyško, pamėlynavo, papilkėjo – vaiko odos spalva, ji pasidarė tarsi marmurinė, mažylio neįmanoma pažadinti, jis nuolat miega, verkia, dūsta ar sunkiai kvėpuoja, taip – reikia kuo skubiau kreiptis į gydytojus“, – tvirtina A. Mačiukas.

Apsilankyti pas vaikų sveikatos priežiūros specialistus reikėtų ir tuomet, jeigu karščiuodamas kūdikis prastai valgo, sumažėjo šlapinimasis, išsausėjo gleivinė, iš burnos jaučiamas acetono kvapas. Taip pat gali pasireikšti neblykštantis bėrimas, vėmimas, prasidėti traukuliai ar stingti galūnės.

Kaip numalšinti karščiavimą?

Klausimas, ar karščiuojant reikia būti kuo šilčiau užsiklojus, ar atvirkščiai, neduoda ramybės daugelio mažylių tėveliams. Vaikų ligų gydytojas pažymi, kad sergančių vaikų tikrai nereikia apkamšyti keliais apklotais, o karščiuojant rekomenduojama juos nukloti ir leisti būti namuose tik su apatiniais rūbeliais.

„Vaikui karščiuojant tėveliai turi pasirūpinti, kad jų atžala jaustųsi kuo komfortiškiau. Jeigu būklė darosi sunkiai pakeliama, o kūno temperatūra viršija 38,5 °C, galima vartoti karščiavimą mažinančius ir skausmą malšinančius vaistus (antipiretikus) – paracetamolį arba ibuprofeną. Įsidėmėkite, kad šios veikliosios medžiagos įeina ir į daugelio peršalimo ligoms gydyti skirtų vaistų sudėtį, todėl jų galima perdozuoti“, – akcentuoja A. Mačiukas.

Praėjus bent pusvalandžiui po antipiretikų vartojimo, galima pradėti taikyti fizines karščiavimo malšinimo priemones, pavyzdžiui, vaiko odą sudrėkinti maždaug 30 laipsnių temperatūros vandeniu įmirkyta kempine ar rankšluosčiu. Rūpinantis mažamečiais vaikais vengti alkoholio turinčių skysčių-kompresų, taip pat atsisakyti šių priemonių, jeigu sutrikusi vaikelio periferinė kraujotaka, o oda yra vėsi ir marmurinė.

Karščiavimo požymiai išliks tol, kol vaiko organizmas kovos su jį užklupusia infekcija, todėl tėveliams dėl to tikrai nereikia nerimauti. Jeigu dėl kūdikio ar vaiko būklės tėvams kyla daugiau klausimų ar karščiavimas tęsiasi ilgiau nei keletą dienų, tokiu atveju būtina kreiptis į vaikų ligų ar šeimos gydytoją.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, antrą gruodžio savaitę Lietuvoje į ligonines dėl gripo pateko 39 asmenys, iš jų – tik trys suaugę, o likusieji – vaikai iki 17 metų. Aštuoni iš jų – vaikai iki 2 m. amžiaus. Specialistai pastebi, kad ir per Kalėdų šventes į vaistines kreipėsi itin daug peršalusių, karščiuojančių vaikų tėvelių. Pasak vaistininkų, tėvelius dažnai gąsdina galimos peršalimo ar gripo komplikacijos, tačiau neretai savo pačių nuožiūra pasirinkti gydymo metodai būna ne visai teisingi ir net pavojingi.

„Eurovaistinės“ vaistininkė Regina Molotkova įspėja, kad, susirgus vaikui, negalima duoti bet kokių po ranka esančių suaugusiųjų vaistų. Vaikams itin svarbi vaisto dozė, kuri parenkama individualiai pagal amžių bei kūno svorį, juntamus simptomus.

Svarbu ne tik malšinti simptomus, bet atrasti ir išgydyti priežastį.

„Susirgus jaunesniems nei 2 metų vaikams, visada reikėtų kreiptis į gydytoją. Specifinių vaistų tokio amžiaus vaikams nėra, tad saugiausias kelias – kad būtent gydytojas, apžiūrėjęs mažylį, paskirtų jam tinkamą vaistą, jo dozę ir nurodytų gydymo trukmę“, – sako vaistininkė.

Pirmieji simptomai

Pasak R. Molotkovos, gydant bet kokią ligą, svarbu ne tik malšinti simptomus, bet atrasti ir išgydyti priežastį. O kai kuriais atvejais, malšinant simptomus net ir persistengiama. Pagrindiniai peršalimo ir gripo simptomai – sloga, kosulys ir pakilusi kūno temperatūra. Sloga dažniausiai pasirodo pirmoji. Tokiu atveju, ir mažesniems, ir didesniems vaikams patariama 3–4 kartus per dieną plauti nosytę jūros vandeniu. „Gydydami slogą nepiktnaudžiaukite kraujagysles siaurinančiais lašais. Ilgai vartojami šie vaistai gali pažeisti suaugusiojo nosies gleivinę, o vaikui juos reikėtų lašinti dar atsargiau“, – sako vaistininkė.

Norint palengvinti kosulį, naudinga mirkyti kojas šiltame vandenyje su garstyčių milteliais arba druska. Taip pat gelbsti inhaliatorius – jam galima naudoti net paprastą mineralinį vandenį, eterinius aliejus ar druskos tirpalus. Tačiau svarbu ir leisti išsikosėti, nes kosėjimas yra organizmo ginklas, padedantis atsikratyti su gleivėmis pasišalinančių virusų. „Kosulį paprastai lydi gerklės skausmas. Vyresni vaikai jau gali skalauti gerklę, o šioms procedūroms tinka vaistažolių, pavyzdžiui, medetkų, šalavijų arba ramunėlių, nuovirai. Jie ne tik dezinfekuoja, bet ir išplauna uždegimo sukėlėjus“, – pataria specialistė.

Stebėti temperatūrą

Patarimas nepersistengti aktualus ir kalbant apie karščiavimą. Pasak R. Molotkovos, jei vyresnio vaiko kūno temperatūra pakilusi, tačiau ji neviršija 38,5 laipsnių, nereikėtų pulti slopinti karščio medikamentais.

„Aukšta temperatūra yra pavojinga kūdikiams, o štai vyresnio vaiko karščiavimą slopinti reikėtų tuomet, jei ji pasiekia 38,5 – 39 laipsnius. Karščiavimas yra organizmo savigyna, būdas nugalėti ligos sukėlėjus, tad „numušant“ tik šiek tiek padidėjusią temperatūrą, atveriamas kelias ligos sukėlėjams toliau veikti“, – bene dažniausiai pasitaikančią tėvelių klaidą pažymi vaistininkė.

O bene pavojingiausia klaida – netinkamas vaistų, ypač antibiotikų vartojimas. „Antibiotikai nenaikina peršalimą sukeliančių virusų, jie padeda kovoti tik su bakterijomis. Kartais gydytojai skiria antibiotikus gripu ar peršalimo liga sergančiam vaikui, bet tik tuomet, kai prie virusinės infekcijos prisijungia dar ir bakterinė. Norint išsiaiškinti ligos sukėlėjus, reikia atlikti kraujo tyrimą“, – sako vaisininkė ir priduria, kad tokio lygio vaistų vaikams savo nuožiūra negalima duoti, o jei juos paskiria gydytojas, svarbu laikytis nurodymų ir suvartoti visą paskirtą vaistų kursą.

Pavojaus signalai

R. Molotkova išskiria, kad vaikams pavojingiausia yra aukštesnė nei 38,5 laipsnių ir žemesnė nei 36 laipsnių temperatūra. Jei vaiko temperatūra siekia 37,1 – 37,9 laipsnius, tačiau ji nekrinta ilgiau nei tris dienas, tai gali būti lėtinės infekcijos, pavyzdžiui, plaučių uždegimo ženklas. Visais atvejais, mažiesiems karščiuojant, labai svarbu pasirūpinti, kad netrūktų skysčių. 1 kg kūno svorio reikia suvartoti ne mažiau kaip 30 ml skysčio per parą.

Patys mažiausi yra jautresni, tad jiems peršalus ar karščiuojant visada geriau kreiptis į specialistus. Ypač svarbu skubiai pagalbos kreiptis jei įprastus simptomus papildo ir daugiau nerimą keliančių ženklų.

„Jeigu nė metų nesulaukęs vaikas ėmė sunkiai kvėpuoti, prakaituoja, neteko apetito, pakito mažylio odos spalva, būtina kreiptis į gydytojus. Nuolat matuokite temperatūrą, stebėkite, ar vaiko neberia, ar normaliai tuštinasi, ar nepasikeitė elgesys: tapo pernelyg įsiaudrinęs arba atvirkščiai – apatiškas, ilgiau negu įprastai miega“, – pavojingus ženklus įvardija vaistininkė.

Vaikų ligų gydytojai stengiasi atkreipti dėmesį į opiausius vaikų susirgimus ir skatina tėvus atsakingai formuoti savo atžalų sveikos gyvensenos įpročius, nes tai ateityje gali padėti išvengti sunkių lėtinių susirgimų ar netgi psichologinių problemų.

Šiuolaikinių vaikų problemos – nuo peršalimo iki nutukimo

Įvairaus amžiaus vaikai itin dažnai kenčia nuo įvairių infekcinių kvėpavimo takų, virškinamojo trakto ar šlapimo organų sistemos ligų. Tačiau bėgant metams neretai išryškėja ir įvairūs lėtiniai susirgimai, ypač – laikysenos sutrikimai ar per didelis kūno svoris. Panašiais pastebėjimais dalinasi ir vaikų ligų gydytoja Sabina Karosienė. „Šiais laikais vaikai mažai juda, daug laiko praleidžia nepatogiai sėdėdami, todėl krypsta stuburas, formuojasi netaisyklinga laikysena. Taip pat pastebiu, kad vaikų mityba dažnai yra nevisavertė, nereguliari ir nesaikinga, todėl vis daugiau vaikų kenčia nuo nutukimo“, – pasakoja specialistė.

Vaikų mityba dažnai yra nevisavertė, nereguliari ir nesaikinga, todėl vis daugiau vaikų kenčia nuo nutukimo.

Iš tiesų, vaikų nutukimas yra naujųjų laikų problema. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, visame pasaulyje mažiausiai 20 milijonų jaunesnių nei penkeri metai vaikų jau turi antsvorio, o nutukusių mažamečių skaičius nuolat auga. Savo vaikus įvairiais skanėstais lepinti mėgstančius tėvus gydytoja S. Karosienė perspėja, kad prie svorio didėjimo ženkliai prisideda užkandžiavimas tokiais produktais kaip bandelės, saldumynai, bulvių traškučiai bei mažųjų taip mėgstami saldinti gėrimai. „Vaikų antsvoris tampa rimtu pavojumi sveikatai, ir ilgainiui sukelia tokias bėdas kaip padidėjęs kraujospūdis, širdies bei kraujagyslių ligos ar netgi vėžys“, teigia ilgametę patirtį turinti specialistė. Be to, antsvoris gali žaloti ne tik fizinę, bet ir psichinę sveikatą – nutukę vaikai dažnai kenčia dėl bendraamžių užgauliojimų, menkos savivertės, valgymo sutrikimų ar netgi depresijos.

Ką daryti, kad vaikas augtų sveikas?

Visi tėvai nori, kad jų vaikų gyvenimo netrikdytų įvairūs susirgimai, tačiau jiems dažnai pritrūksta žinių, padedančių į vaiko dienotvarkę įtraukti sveikatą tausojančių įpročių. Tačiau vaikų ligų gydytoja S. Karosienė teigia, kad tai kur kas paprasčiau, negu atrodo – vadovaujantis vos trimis esminėmis taisyklėmis galima išvengti nepaprastai daug vaikus kamuojančių sveikatos problemų. „Visų pirma, pasirūpinkite, kad vaiko mityba būtų kuo įvairesnė ir reguliari – pirkite kuo sveikesnius maisto produktus, nemaitinkite vaikų per prievartą. Antra, kuo dažniau eikite su vaikais į lauką, skatinkite lankyti užsiėmimus, kuriuose reikėtų aktyviai judėti. Ir, trečia – stebėkite, kad vaikas visada būtų pailsėjęs, nes nuovargis – vienas didžiausių sveikatos priešų“, tikina specialistė.

Keisti gyvenimo būdą pradėkite pamažu, be didelio spaudimo – net ir nedidelis pokytis gali teikti nepamatuojamą naudą. Pavyzdžiui, norint užtikrinti pakankamą vaiko fizinį aktyvumą, geriausia, kad kartu sportuotų visa šeima, o siekiant padėti įsisąmoninti sveikos mitybos principus, vaikui matant derėtų gaminti bei valgyti tik vertingą ir subalansuotą maistą. Kalbant apie poilsį – jeigu antsvorio turintis vaikas išmoks eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, ilgainiui normalizuosis jo mitybos režimas, svoris, stiprės kaulai bei raumenys.

Svarbiau už viską – tinkamas tėvų pavyzdys

Specialistai pastebi, kad jau nuo pat pirmųjų savo gyvenimo mėnesių vaikai stebi aplinką, kaupia informaciją ir įsisąmonina suaugusiųjų elgesį. Kitų žmonių elgesys – pagrindinis vaikų informacijos šaltinis ir jų pačių elgesio pagrindas. Čia itin svarbus vienas esminis aspektas – net jei nuolat moralizuosite ir kalsite vaikui į galvą sveikos gyvensenos bei mitybos principus, o patys tuo metu užkandžiausite greitu maistu ir propaguosite pasyvų gyvenimo būdą, vargu ar pavyks pasiekti norimą rezultatą.

Su tuo sutinka ir „Euromed” specialistė S. Karosienė: „Per ilgametę savo darbo patirtį pastebėjau, kad sveiko gyvenimo būdo taisyklių paisančių tėvų vaikai taip auga sveikesni – rečiau serga, turi mažiau sveikatos problemų ir pasižymi aiškiais sveikos gyvensenos principais. Norėtųsi, kad tėvai nepamirštų, jog ankstyvame amžiuje susiformavę pastovūs mitybos, higienos ir fizinio aktyvumo įpročiai turi nepaprastai daug įtakos tolimesniam vaikų gyvenimui ir sveikatai“, – teigia specialistė.