-
Šį savaitgalį Vilniuje – vaikų literatūros festivalis: ko jame nepraleisti? 1
Net ir per pandemiją nenutraukę savo veiklos ir festivalį „Vaikų knygų sala“ perkėlę į interneto erdvę, šiais metais festivalio organizatoriai ypač džiaugiasi gyvais susitikimais su knygų kūrėjais, dirbtuvėmis ir pasirodymais. Pirmą kartą festivalyje vyksta ir vaikų literatūros profesionalams skirti renginiai – Vaikų literatūros industrijos dienos „Kūrėjų sala“, kurias organizuoja literatūros pažinimo programa „Vaikų žemė“, Lietuvos kultūros institutas, „Mimaster Illustrazione“ (Milanas).
Lietuvos knygų kūrėjai ir iliustruotojai, o ir skaitytojai Vilniuje galės išgirsti ir pamatyti garsius pasaulio vaikų literatūros kūrėjus – Prancūzijoje gyvenančią lenkų menininkę Joanną Concejo, kuri Vilniaus dailės akademijoje surengs atvirą paskaitą ir meistriškumo klasę. Tradiciniame festivalio „Kūrėjų vakare“ pranešimus skaitys Australijos vaikų literatūros žvaigždė Shaunas Tanas, knygų kūrėja ir akademikė iš Prancūzijos Clémentine Beauvais, knygų serijos „The Big Book of...“ autorius iš Didžiosios Britanijos Yuvalas Zommeris.
Šiais metais festivalis sulaukė ir dar vienos geros naujienos – „Vaikų knygų salai“ Lietuvos kultūros taryba skyrė trejų metų strateginį finansavimą. „Tai pirmas kartas, kai vaikų kultūrai skirtas renginys sulaukia tokio įvertinimo, – sako festivalio vadovas J. Vancevičius. – Be abejonės, tai reiškia, kad festivalio lankytojams galėsime pasiūlyti įvairesnę, turtingesnę, labiau tarptautinę programą.“
Renginių gausa festivalis pasižymi ir šiemet. Šį savaitgalį vaikai ir jų tėvai kviečiami susitikti su mėgstamais knygų kūrėjais, apsilankyti literatūriniame pabėgimo kambaryje ir interaktyvioje parodoje „Būtybių tyrinėtojos kabinetas“, pirmiems išvysti dar tik kuriamo spektaklio eskizą, prisiminti gražiausias vaikystės akimirkas skaitymo performanse, pažiūrėti trumpų, moksleivių kurtų siaubo filmukų programą, išgirsti muzikinę poemą „Eglė žalčių karalienė“, stebėdami to paties kūrinio, Redos Tomingas sukurtas iliustracijų projekcijas.
Vilniaus mokytojų namuose vyks tradicinė festivalio vaikų ir paauglių knygų mugė, kurioje autografus raitys leidyklų „Nieko rimto“, „Tikra knyga“, „Žalias kalnas“, „Dominicus lituanus“, „Muzikija“, „700 eilučių“, „Debesų ganyklos“, „Alma littera“, „Tyto alba“, „Aukso žuvys“, „Dvi tylos“, „LRS leidykla“ autoriai.
Į festivalį kviečiami tik galimybių pasą turintys asmenys, vaikams iki 16 metų galimybių paso nereikia, jų bus prašoma parodyti moksleivio pažymėjimą. Uždarose festivalio erdvėse būtina dėvėti kaukes.
„Svarbiausi festivalio dalyviai yra vaikai, suaugusieji jiems tik palaiko kompaniją“, – juokauja festivalio organizatorius J. Vancevičius. Jis išskyrė net šešis įdomiausius renginius, kuriuos būtina „Vaikų knygų saloje“ pamatyti ir juose dalyvauti.
1. Abi festivalio dienas – šeštadienį ir sekmadienį nuo 13 iki 17 valandos Mokytojų namų Didžiojoje salėje veiks specialiai festivaliui sukurtas literatūrinis pabėgimo kambarys. Į mistikos ir paslapčių kupiną nuotykį leistis jame kviečia rašytojas Tomas Dirgėla ir jo „Užkeiktoji pono Kuko knyga“ bei pabėgimo kambarių „Nightmare Hotel – Siaubo namai“ įkūrėjai. Literatūrinio pabėgimo kambario organizatoriai neabejoja, kad visas, net ir didžiausias baimes įmanoma įveikti. „Su pasimėgavimu cypiantys vaikai, kuriems patirti baimės jausmą – vienas malonumas, ašarojantys tėvai su prašymais juos kuo greičiau iš čia išvesti ir mano gyvai atliekama elektroninė siaubo muzika – viską sujungus su profesionaliai paruoštomis dekoracijomis bei aktoriais lauks visiškai šiurpus nuotykis!“ – žada T. Dirgėla.
2. Dvi dienas Baltojoje salėje vyks skaitymo performansas pagal Vytės Nemunėlio kūrinį „Meškiukas Rudnosiukas“. Mažus ir didelius festivalio lankytojus į muzikos, piešimo ir skaitymo performansą kviečia režisierė ir aktorė Sigita Pikturnaitė, iliustruotoja Greta Alice ir muzikuojantis aktorius Artūras Dubaka.
3. Visą festivalį veiksianti paroda „Būtybių tyrinėtojos kabinetas“ lankytojus kvies neįprastu būdu susipažinti su lietuvių folkloru, mitologija ir patyrinėti mitines būtybes. Rašytoja Kotryna Zylė bei dailininkas ir scenografas Antanas Dubra parodoje pristato 10 interaktyvių objektų, kurių kiekvienas turi savo istoriją. Visas jas pasakoja kūrėjų sugalvotas personažas – mokslininkė Emilija. Emilijos pasakojimas dokumentuotas – kiekviena istorija turi realią datą, aplinkybes, kuriomis atsirado, ir emocinį foną. Mokslininkės Emilijos patirtis įgarsino aktorė Aistė Lasytė, garso režisierius – Martynas Gailius.
Būtybių kabineto kolekcijoje – ir milžiniška deivės Žemynos užauginta saulėgrąža, ir Giltinei liežuvį kirpusios žirklės, ir velnio batas su pypke, ir sugedęs Milžino dantis, ir vaikiškas megztinis su tarp siūlų įstrigusiu Baubo nagu, ir inkubatorius su Aitvaro kiaušiniu bei kiti objektai, kuriuos bus galima ne tik apžiūrėti, bet ir pačiupinėti.
4. Mažylių erdvėje iliustruotoja Greta Alice abi dienas – šeštadienį 13 valandą, sekmadienį 15 valandą – skaitys ir pieš pagal Evelinos Daciūtės knygą „Diena, kai nieko nenutiko“. „Knyga visiškai stebuklinga, joje vyksta be galo daug nuotykių, kurių pagrindiniai veikėjai tiesiog nepastebi ir vis burba laukdami, kada gi kas nors nutiks. Dirbtuvėse vaikai turės galimybę patys papasakoti apie savo pačias nuobodžiausias dienas, kurias piešdama paversiu magiškomis ir visiškai netikėtomis. Pastebiu, kad vaikai, matydami, kaip jų kasdienės mintys virsta magiškomis, detaliomis iliustracijomis, ir patys nusprendžia atsipalaiduoti, ir piešti pačius keisčiausius dalykus nevaržydami savo vaizduotės ar nesijaudindami dėl ne itin tiesių linijų ar netiksliai nupieštų akių“, – sako iliustruotoja ir pasakoja per kūrybines dirbtuves dažnai iliustruojanti kūrinius gyvai – piešia esamuoju laiku, privelia klaidų, linijos ne visada išeina pačios dailiausios, bet vaikams smagu stebėti gyvą procesą, savomis akimis pamatyti, kad net ir profesionaliam dailininkui nuslysta ranka ar meška tampa panaši į ožką. Kad būtų interaktyviau, Greta į gyvą piešimą įtraukia ir klausytojus, pasiūlo jiems patiems įgarsinti, ką ji galėtų nupiešti. „Štai tada ir prasiveržia giliausios versmės – balandžiai, minantys dviračių pedalus, aliejaus voniose besimaudančios dešrelės!
5. Jei dar niekada nematėte, kaip gimsta spektaklis, festivalis „Vaikų knygų sala“ yra pasirengęs atskleisti ir šią paslaptį – šeštadienį 13 valandą režisierė S. Pikturnaitė kviečia stebėti spektaklio „Pypas ir jo nutikimai“ eskizą. Spektaklis kuriamas pagal to paties pavadinimo Aido Jurašiaus parašytą ir Ingos Navickaitės iliustruotą knygą, kurioje Pypas žygiuoja, keliauja Vingiais. Kartu su juo į kelionę leidžiasi Moralas, filosofas Šurum Burum, jie sutinka Baigtą Kriukį, Šnirpšt, Šlept ir Čiūčią, susipykusią su Liūlia. Scenoje pasirodys aktoriai Indrė Vėlyvytė, Vytautas Rašimas ir Balys Ivanauskas. Muziką spektakliui sukūrė Artūras Murauskas, scenografiją – Dalia Kiaupaitė. Festivalyje bus parodyta tik nedidelė spektaklio dalelė, nes visas spektaklis – dar tik pačiame kūrimo įkarštyje.
6. Mokytojų namų Mažojoje salėje įsikūrusioje festivalio Susitikimų erdvėje abi festivalio dienas knygų kūrėjus klausinės ir jų daiktus prakalbinti bandys rašytoja ir viena iš festivalio organizatorių Kotryna Zylė. Savo daiktus pas ją atsineš knygos „Paštininkas ir serbentai“ autorė Dovilė Zavedskaitė, knygos „Betė ir skraidanti gimtadienio dovana“ autoriai Marius Marcinkevičius, Vitalija Maksvytė ir iliustruotoja Lina Itagaki, trilogijos „Klampynių kronikos“ autorė Neringa Vaitkutė, knygos „Keistuoliai“ autorė Gaja Guna Eklė. Per kiekvieną susitikimą atkeliavusi pašto siuntą atgabens rašytojams brangų daiktą. Kokias istorijas jis papasakos vaikams? „Ateik, paklausk ir išgirsi“, – kviečia Kotryna Zylė.
Festivalis „Vaikų knygų sala“ – lapkričio 6–7 dienomis, Vilniaus mokytojų namuose. Visą festivalio programą galima rasti www.vaikuknygusala.lt.
-
Vilniuje prasideda pirmosios Vaikų literatūros industrijos dienos
Lapkričio 4-ąją prasidedančios pirmosios vaikų literatūros industrijos dienos „Kūrėjų sala“ yra svarbi šio festivalio programos dalis.
„Kūrėjų sala. Vaikų literatūros industrijos dienos“ yra pirmasis tokio formato tarptautinis renginys, skirtas vaikų literatūros lauko dalyviams – rašytojams, iliustruotojams, leidėjams, vertėjams, skaitymo specialistams, vizualiųjų menų ir filologijos studentams. Renginį organizuoja literatūros pažinimo programa „Vaikų žemė“, Lietuvos kultūros institutas, „Mimaster Illustrazione“ (Milanas), renginio partneriais tapo Lietuvos rašytojų sąjunga, Vilniaus dailės akademija, „Meno avilys“, Lietuvos leidėjų asociacija.
Industrijos renginio organizatoriai nepaprastai džiaugiasi ir tuo, kad Lietuvos knygų kūrėjai ir iliustruotojai Vilniuje galės išgirsti ir pamatyti garsius pasaulio vaikų literatūros kūrėjus – Prancūzijoje gyvenančią lenkų menininkę Joanną Concejo, kuri Vilniaus dailės akademijoje surengs atvirą paskaitą ir meistriškumo klasę. Tradiciniame festivalio „Kūrėjų vakare“ pranešimus skaitys Australijos vaikų literatūros žvaigždė Shaunas Tanas, knygų kūrėja ir akademikė iš Prancūzijos Clémentine Beauvais, knygų serijos „The Big Book of...“ autorius iš Didžiosios Britanijos Yuvalas Zommeris.
Organizatorių nuotr.
„Vaikų knygų kūrėjams ir leidybos profesionalams šis renginys neabejotinai plačiau atveria duris į pasaulį, suteikia galimybę ne tik būti pastebėtiems, bet ir tobulėti bei veikti tarptautinėje erdvėje“, – įsitikinusi Lietuvos kultūros instituto Programų ir projektų skyriaus vadovė Rūta Nanartavičiūtė. Būtent dėl instituto šiais metais industrijos renginys Vilniuje gali didžiuotis išskirtine Bolonijos vaikų knygų mugės programa „Iliustruotojų išlikimo erdvė“, kurią kuruoja pasaulinio garso kūrybinių dirbtuvių ir meistriškumo klasių organizatoriai „Mimaster Illustrazione“.
Milane įsikūrusi organizacija ne tik ugdo iliustruotojus, bet ir telkia tarptautinę kūrėjų ir specialistų bendruomenę. Veikianti didžiausioje pasaulyje Bolonijos vaikų knygų mugėje, organizacija įgyvendina savo sukurtą „Iliustruotojų išlikimo erdvės“ programą ir kitose svarbiausiose tarptautinėse Frankfurto, Šanchajaus ir Šardžos knygų mugėse.
„Mimaster Illustrazione“ įkūrėjų Ivano Canu ir Giacomo Benelli sukurtoje profesinio ir kūrybinio tobulėjimo programoje „Illustrators Survival Corner“ 2019 metais Bolonijos knygų mugėje dalyvavo daugiau nei 5 tūkstančiai vaikų knygų kūrėjų. Vilniuje bus diskutuojama aktualiomis tarptautinėmis literatūros temomis, svarstoma apie negrožines knygas vaikams, literatūros agentūrų specifiką, kūrybos komunikaciją ir dar daug kūrėjams ir specialistams svarbių klausimų.
„Mimaster Illustrazione“ į Vilnių surinko ypatingus svečius, literatūros lauko profesionalus – Italijos leidybos namų „Bao Publishing“ komunikacijos specialistę Danielą Mazzą, literatūros agentę ir leidybos vadovę Debbie Bibo iš Italijos, leidyklų „Nobrow / Flying Eye“ meno vadovę Lilly Gottwald iš Didžiosios Britanijos ir „Mimaster Illustrazione“ organizacijos iš Italijos vadovus I. Canu ir G. Benelli. Jie ves kūrybines dirbtuves, seminarus, aplankų peržiūras.
Kotryna Zylė su vaikais. / L. Vansevičienės nuotr.
„Tai, kad „Mimaster Illustrazione“ Vilniuje organizuoja savo išskirtinę programą – „Iliustruotojų išlikimo erdvę“, yra sunkiai įtikėtina, kažkas iš fantastikos srities“, – juokauja viena iš industrijos dienų ir festivalio „Vaikų knygų sala“ organizatorių, rašytoja ir iliustruotoja Kotryna Zylė. Ji visiškai tikra, kad industrijos renginyje užsimezgę ryšiai tęsis ir toliau.
R. Nanartavičiūtė teigia, kad šis industrijos renginys – tai daugiau nei dešimtmetį trunkančio Lietuvos kultūros instituto bendradarbiavimo su Bolonijos vaikų knygų muge rezultatas. „Siekiame, kad Lietuvos knygų kūrėjai atrastų daugiau galimybių tarptautinėje erdvėje. Vaikų literatūra yra svarbi lietuvių literatūros ir apskritai kultūros eksporto dalis, kurioje tikrai turime kuo didžiuotis, o ir potencialas – didžiulis, – teigia R. Nanartavičiūtė. –Nuoseklus darbas pristatant vaikų literatūros kūrėjus užsienyje duoda akivaizdžių rezultatų, esame matomi pasaulyje, o dėl mūsų kūrėjų jau konkuruoja svarbiausios užsienio leidyklos.“
Pastarųjų metų proveržį žymi Lietuvos kūrėjų pasiekimai ir tarptautiniai įvertinimai: 2019 metais Aušros Kiudulaitės ir Evelinos Daciūtės knyga „Laimė yra lapė“ įvertinta JAV apdovanojimu „The Batchelder“, gausybę svarių tarptautinių apdovanojimų pelnė Monikos Vaicenavičienės knyga „Kas yra upė?“, svarbūs Rasos Jančiauskaitės iliustracijų įvertinimai, taip pat ir kvietimas sukurti 2020 metų Bolonijos knygų mugės vizualinį identitetą, kurio ji sulaukė. Šių metų Frankfurto knygų mugėje grafinis Jurgos Vilės ir Linos Itagaki romanas „Sibiro haiku“ neseniai pelnė geriausios metų knygos jaunimui Vokietijoje apdovanojimą. Šis grafinis romanas pastaraisiais metais yra viena verčiamiausių lietuviškų knygų pasaulyje – ji jau išversta į trylika kalbų. „Tai yra neeiliniai pasiekimai, ryškiai įrašantys mūsų kūrėjų vardus į vaikų knygų pasaulio žemėlapį“, – teigia R. Nanartavičūtė.
Mintis apie profesionalų renginį kilo jau per pirmąjį „Vaikų knygų salos“ festivalį 2017 metais. K. Zylė sumanė pranešimų renginį vaikų literatūros kūrėjų bendruomenei ir pasidalijo mintimis su tuo metu renginio komandoje buvusia leidyklos „Aukso žuvys“ vadove Sigita Pūke. Bėgant metams šį formatą iki tarptautinio mastelio išplėtojo Justinas Vancevičius. „Mintį apie industrijos dienas man pakuždėjo kino pasaulis, jame tokie industrijos susibūrimai, profesijos tobulinimo renginiai jau seniai vyksta“, – sako „Kūrėjų salos“ organizatorius J. Vancevičius. Jis neabejoja, kad vaikų literatūros industrija yra svarbi Lietuvos kūrybos industrija, sujungianti daugybę žmonių. Tokie renginiai padeda literatūrai augti, tobulėti, artina ją prie skaitytojo.
Justinas Vancevičius. / Organizatorių nuotr.
Rašytoja K. Zylė sako seniai svajojusi apie renginį, kuriame knygų autoriai, iliustruotojai ir leidėjai galėtų dalytis patirtimi. Iliustruotojams meistriškumo pamokų ir dirbtuvių festivalyje „Vaikų knygų sala“ būdavo ir anksčiau, o šiais metais organizatoriai diskutuoti apie vaikų literatūrą kviečia knygų autorius. Diskusijoje „Rašyti vaikams ir rašyti suaugusiems: skirtingi pasauliai ar ta pati žemė?“ dalyvaus Aušra Kaziliūnaitė, Marius Burokas, Giedrė Kazlauskaitė, K. Zylė, nuotolinį pranešimą skaitys rašytoja iš Prancūzijos C. Beauvais. „Mums svarbu kelti klausimą, ar rašyti vaikams yra prestižo reikalas, ar kaip tik tarp deramo įvaizdžio rašytojų neturintis užsiėmimas. Padiskutavę suprasime, ar reikia ką nors keisti, kokios nuotaikos vyrauja“, – sako diskusiją moderuosianti K. Zylė.
Lapkričio 4–7 dienomis Vilniuje vyks du iliustruotojams, vaikų rašytojams, leidėjams, agentams ir knygų skaitytojams svarbūs renginiai – tradicinis festivalis „Vaikų knygų sala“ ir pirmą kartą vaikų literatūros profesionalus kviečiančios „Vaikų literatūros industrijos dienos’21“. Renginių programą galima rasti www.vaikuknygusala.lt ir www.creatorisland.lt.
-
Kūrėjai – atsiliepkite: skelbiamas vaikų literatūros konkursas
Vaikų literatūros konkurse, kuris vyks iki birželio 1 dienos, kviečiami dalyvauti rašytojai ir dailininkai, kūrėjų ir autorių grupės. „Nesvarbu, ar dar tik pradedate knygas rašyti, ar jau esate žinomas, įvertintas autorius, rašantis vaikams arba suaugusiems, jūsų kūriniai yra laukiami. Būkite pakeleiviais ir partneriais įdomioje mūsų kelionėje, kuri, tikimės, bus pilna nežabotos fantazijos, įkvepiančių minčių, kūrybiškumo, moderniausių spalvų ir netikėtų formų“, – kviečia leidyklos „Alma littera“ vadovė.
Rengdama vaikų literatūros konkursą leidykla „Alma littera“ tikisi skatinti vaikams kuriamą kokybišką ir vertingą turinį. Konkurso organizatoriai suteikia galimybę į vaikų literatūrą ateiti naujiems kūrėjams, kurti knygas, kurios būtų ne tik įdomios šiuolaikiniam jaunajam skaitytojui, bet ir turėtų meninę vertę.
Konkurso rengėjai laukia aukštos meninės vertės literatūros ir iliustruotų kūrinių, skirtų vaikams iki 12 metų. Laukiami ir paveikslėlių arba bežodžių knygų maketai. Privalumu bus laikomas kūrinio personažo universalumas ir galimybė jį perkelti į kitas, nebūtinai literatūros, formas. Konkursui pateikiami tik niekur nepublikuoti kūriniai, nors rankraščių skaičius nėra ribojamas.
Knygų rankraščius, iliustracijas ir maketus vertins autoritetinga, vaikų literatūrą suprantančių ir vertinančių žinovų komanda. Joje – vaikų literatūros specialistė Eglė Baliutvičiūtė, vaikų psichologė Milda Karklytė-Palevičienė, edukologė Austėja Landsbergienė, leidyklos „Alma littera“ vadovė D. Zaidė, leidyklos vaikų literatūros leidinių vadovė Audronė Macijauskienė, leidyklos vaikų ir jaunimo literatūros rinkodaros projektų vadovė Rasa Jankauskaitė, Lietuvos grafinio dizaino asociacijos narys, dizaineris ir iliustruotojas Paulius Budrikis.
Vieną-tris kūrinius, kuriuos komisija pripažins geriausiais, leidykla „Alma littera“ yra pasirengusi išleisti. Pirmosios vietos laimėtojui bus įteiktas ir piniginis – 2900 eurų prizas.
Leidyklos „Alma littera“ vaikų literatūros leidinių vadovė A. Macijauskienė teigia, kad susidomėjimas vaikų literatūra Lietuvoje auga, lietuvių kūrėjai pagavę gerą bangą, taigi, knygos vaikams konkursas yra puiki proga į vaikų literatūrą prisikviesti naujų kūrėjų, o rašantiems autoriams – galimybė pasitempti.
Vaikų literatūros specialistė E. Baliutavičiūtė neabejoja, kad anoniminiai konkursai knygų autoriams, kurie kartais nedrįsta, nepasitiki savo jėgomis, bijo būti aršiai sukritikuoti, tampa puikia platforma saugiai išbandyti savo tekstus. Pasitikėjimo suteikia žinojimas, kad bus vertinamas tik tekstas ir niekas daugiau, kad tekstą skaitys kompetentinga komisija ir galbūt net pateiks patarimų, kaip patobulinti, praturtinti kūrinį.
Kad tokie konkursai veikia puikiai, įrodo Paauglių ir jaunimo literatūros konkursas bei Nacionalinis vaikų literatūros konkursas. Būtent šie konkursai į vaikų literatūrą padėjo ateiti dabar jau pripažintiems ir apdovanotiems autoriams – Ilonai Ežerinytei, Rebekai Unai, Dainai Opolskaitei ir daugybei kitų.
„Pasaulis keičiasi. Keičiasi ir vaikų lūkesčiai. Iš knygų šiandien jie tikisi mažiau pramogos, daugiau emocijų, įtraukiančių realaus gyvenimo ir fantazijų pasaulio situacijų ir sprendimų. Jei norime vaikus įtraukti į knygų pasaulį, turime žengti koja kojon su besikeičiančia kasdienybe“, – sako vaikų literatūros konkurso komisijos narė, vaikų psichologė M. Karklytė-Palevičienė. Ji neabejoja, kad itin svarbu sukurti sveiką balansą, tinkamu metu parinkti tinkamą literatūrą, išsiaiškinti, kas vaikus joje įkvepia, paliečia, jaudina, motyvuoja.
Vaikų literatūros konkurso komisijoje sutikusi dalyvauti edukologė ir knygų mylėtoja A. Landsbergienė sako, kad literatūros vaikams prikurta yra nemažai, tačiau kur kas didesnis iššūkis yra iš jos išsirinkti kokybišką literatūrą. „Visada yra tėvų, kurie vaikams knygas perka ir visada yra vaikų, kurie tas knygas skaito, tačiau šiandien knygos turi didžiulį konkurentą – ekraną. Nėra paprasta vaikus įpratinti prie lėto skaitymo, kai viskas aplinkui taip greitai keičiasi, štai kodėl svarbu edukuoti tėvus, kad vaikai matytų juos skaitančius, kad skaitymas ir namuose, ir mokykloje, ir darželyje būtų akcentuojamas kaip didžiulė vertybė. Tada vaikai natūraliai susidomės skaitymu ir tikrai skaitys. Meilė knygai yra ugdomas ir išugdomas dalykas“, – neabejoja A. Landsbergienė.
Lietuvos grafinio dizaino asociacijos narys, „Critical“ dizaino studijos įkūrėjas, vaikų literatūros komisijos narys P. Budrikis neabejoja, kad šiuolaikinius vaikus galima sudominti kokybišku turiniu. „Svarbi detalė: turinio pateikimas, jaunimo išprusimo lygis, išrankumas ir vizualinis intelektas yra gerokai aukštesni nei prisimenu savąjį“, – sako menininkas ir priduria, kad jaunesnio amžiaus literatūros gerbėjai ypač imlūs įsisavindami ir savoje aplinkoje pritaikydami gyvenimo tendencijas ir naujoves. Kaip ir ženklodaroje, net ir atspariausi laikui brandai, turi adaptuotis prie rinkos pokyčių.
P. Budrikis sako nekantraujantis vaikams skirtos knygos konkurse susipažinti su visiškai naujais, dar nepublikuotais darbais. Jis neabejoja, kad konkursai suteikia galimybę drąsioms mintims ir išraiškoms, kurios leidžia būti pastebėtiems. O garsiai nuskambėjęs ir savo laikus susirinkęs įvertinimas skatina bei edukuoja kitus kūrėjus. „Konkursas yra svarbus žingsnis, jis tarsi suteikia galimybę atgyti vaikų rankose“, – sako komisijos narys.
Vaikų literatūros konkursas kūrinių, skirtų vaikams iki 12 metų, laukia iki šių metų birželio 1 dienos. Daugiau informacijos – čia.
-
Ką gali vaikų literatūra nerimo laikais?
Į virtualų pasaulį persikelia beveik visos ugdymo ir laisvalaikio veiklos. Tradicinis, kasmetinis literatūros festivalis vaikams ir jaunimui „Vaikų knygų sala“ – taip pat. Virtualioje platformoje www.vaikuknygusala.lt jis vyks gruodžio 5-13 dienomis. Vaikai ir jų tėvai kviečiami į susitikimus su garsiausiais knygų rašytojais ir iliustruotojais, dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, pamatyti specialius filmukus ir reportažus apie knygų kūrėjų nuotykius bei naudotis vakaro skaitinių lentyna. Festivalio rengėjai tikisi, kad šitaip vaikams pavyks bent kiek atitrūkti nuo galvą ūžiančios pandemijos reikalų ir pasinerti į stebuklingą knygų pasaulį.
Knygų vaikams autorius ir leidėjas, režisierius Vytautas V. Landsbergis sako, kad neramumų laikais knygos vaikams gali atlikti labai svarbų darbą ir turi dvejopą paskirtį. „Siaubo, baisios pasakos visuomet buvo kuriamos, sekamos vaikams kaip tam tikras psichologinis pasiruošimas, suvokimas, kad pasaulis nėra vien tik labai geras, o gyvenimas kartais netgi labai sudėtingas žaidimas, kuriame pavyks susitvarkyti, jei neišsigąsi ir tinkamai pasiruoši. Kitas dalykas – pasakomis galima sukurti iliuzinį, geresnį, gražesnį pasaulį. Abi pasakų sekimo rūšys, net ir tos sutirštintos, baugios pasakos ir šviesiosios fantastinės apie geresnius pasaulius yra būtinos ir reikalingos“, – sako kūrėjas.
Rašytojas ir iliustruotojas Kęstutis Kasparavičius įsitikinęs, kad pasakų skaitymas su vaikais kuria saugumo jausmą, padeda atsiverti, galbūt užduoti klausimus, kurių šiaip klausti vaikai nedrįstų. „Vaikams knygos visuomet buvo svarbios. Ne tik dėl istorijų ar knygos iliustracijų, bet ir dėl skaitymo, kuris tampa tėvų ir vaikų bendravimo priemone. Ypač kai kalbame apie 6 -10 metų vaikus. Skaitymas kartu yra ne mažiau svarbus negu pati knyga. Šitaip formuojame artimesnį, atviresnį ir nuoširdesnį bendravimo ryšį su vaikais“, – įsitikinęs vienas žymiausių Lietuvos knygų vaikams kūrėjų.
Tos pačios nuomonės laikosi ir knygų vaikams autorė, šiuo metu JAV gyvenanti Evelina Daciūtė: „Kai vaikui skaito suaugęs žmogus, jiedu sėdi šalia, vienas prie kito. Nėra kitų reikalų, pasaulis tarsi liaujasi sukęsis. Lieka tik jie – didelis žmogus, mažas žmogus ir knyga. Toks šimtaprocentinis buvimas vienas su kitu yra labai gera terapija. Ne tik vaikui“.
Pasak rašytojos, svarbi pasakų žinia yra tai, kad blogis – nugalimas, kad stipriausias yra nebūtinai tas, kuris toks atrodo. „Kaip yra sakęs G. K. Chestertonas, pasakos ne tik pasakoja, kad drakonai egzistuoja, jos taip pat pasakoja, kad drakonus galima įveikti. Tam reikia drąsos, atkaklumo, išminties, geros širdies. Vidinio karžygio, kurį galime užauginti savyje ir kuris padės sunkiose, tamsiose situacijose“, – neabejoja E. Daciūtė.
Kokią žinią kūrėjai transliuoja vaikams, rašydami per pasaulinę pandemiją, kurią ir patys išgyvena pirmą kartą? Vytauto V. Landsbergio nuomone, dabar pats tinkamiausias laikas eksperimentuoti – tėvams ir rašytojams. „Niekas negali nuspėti modelio, kuriuo reiktų vadovautis. Jį sprendžiame tik bendraudami su vaikais. Man, pavyzdžiui, iššūkis kalbėtis, drauge su vaikais kurti „Zoom“ platformoje, patirti betarpiškumą per stiklo sieną. Dabartiniai iššūkiai yra skirti visiems, tai puiki aplinkybė eksperimentuoti ir atnaujinti pasakos, pasakojimo žanrą. Mes galime būti atviresni, pasakoti nenugludintus dalykus, priartinti vaikus prie suaugusiųjų pasaulio suvokimo. Juk niekas nežino, kaip bus toliau. Kalbu ne tik apie virusą, bet ir apie kitų stichinių nelaimių galimybes. Reikia mokytis pasakoti apie tai, o ir apie tai, kaip nepamesti nuovokos, turėti psichologinės savitvardos. Šia prasme tikrai bus ką veikti“, – sako rašytojas.
Svarbu ir tai, kokias knygas parenkame savo vaikams, tarp tokios daugybės sunku nepasiklysti. Juk norisi, kad knyga būtų ne lėkšta, kad turėtų stiprią istoriją ir akį traukiančias iliustracijas. K. Kasparavičius įsitikinęs, kad meilė knygoms prasideda nuo paveikslėlių, juk juos pirmiausia nagrinėjame knygose, kol dar nemokame skaityti. „Garsi čekė iliustruotoja Kveta Pacovska yra sakiusi, kad knyga vaikams dažnai gali tapti pirmąja aplankyta meno galerija. Būna, tėvai kai kurių knygų nepriima, ypač, jei jos itin modernaus, konceptualaus stiliaus. Kai kurios knygos laimi festivaliuose, yra puikiai įvertinamos kritikų, tačiau jas nebūtinai gerai pirks. Knygas perka ne vaikai, o tėvai – jiems tokios knygos dažnai būna per daug keistos, nesuprantamos. Man galvoje iškyla prisiminimas iš vieno modernaus meno muziejaus, kuriame, stebėdami meno kūrinius, vieni suaugusieji žavisi, kiti kraipo galvas ir bodisi. Tačiau aš niekada nesu matęs, kad vaikams tokiame muziejuje kiltų nusistebėjimų ar pasibaisėjimų – jiems ten daugiau mažiau viskas yra aišku“, – pasakoja iliustruotojas ir rašytojas.
E. Daciūtė tiki, kad skaitantis ar knygos besiklausantis vaikas pirmiausia turi justi, kad pasakojama apie jo pasaulį: „Ne iš viršaus, o iš jo aukščio. Į jį nežiūrima iš aukšto, jis yra matomas, girdimas, iš to, kas jam svarbu, kas jam sunku nesijuokiama, jis nemenkinamas. Ar tai sunku pasiekti? Jei tau vaikas svarbus – ne. Kiekviena knyga yra rašytojo dialogas su skaitytoju. Jie nesusitinka laike ar erdvėje, bet jų susitikimas įvyksta – tarp knygos puslapių ar kažkokioje sunkiai nupasakojamoje terpėje, kurioje atsirandi, kai rašai arba kai skaitai. Dar vaikai mėgsta gerai pasijuokti. Nesiūlau pataikauti ir juokauti, nes to reikia. Svarbu to nepamiršti – vaikai mėgsta juoktis, krizenti, kvatotis. Suaugusieji rizikuoja tapti per daug rimti. Ir nuobodūs“.
Savo išmintimi, pasakomis ir iliustracijomis rašytojai dalinsis su visais, prisijungusiais prie virtualios „Vaikų knygų salos“ platformos www.vaikuknygusala.lt gruodžio 5-13 dienomis. Festivalį remia Lietuvos kultūros taryba, globoja Vilniaus miesto savivaldybė.
