Kaip informavo Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Janina Sinkevičienė, didžioji dalis jaunavedžių santuokas registravo atnaujintame ir išpuoselėta aplinka garsėjančiame Druskininkų miesto muziejuje. „Daugiausiai santuokų buvo įregistruota liepos 25 dieną, dvi poros pasirinko išskirtinę – gruodžio 31 dienos – datą. Karantinas taip pat netapo kliūtimi susituokti. Pirmojo karantino metu įregistravome dvi santuokas, per antrąjį karantiną – devynias“, – sakė J. Sinkevičienė.

Džiugi tendencija, kad 2020 metais mažėjo skyrybų. Įregistruotos 56 ištuokos, 2019 metais jų buvo 69.

Praėjusiais metais sudaryti 354 mirties įrašai: mirė 161 vyras ir 193 moterys.

2020 metais Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruoti 188 naujagimiai. Gimė 105 berniukai ir 83 mergaitės. Įregistruota 1 pora dvynukų.

Praėjusiais metais populiariausias mergaitės vardas buvo Lėja. Antroje vietoje – Liepa. Taip pat populiarūs buvo Urtės, Adrijanos, Ugnės, Iglės, Rusnės, Patricijos, Austėjos vardai.

Populiariausias berniuko vardas – Kajus. Taip pat populiarūs buvo Ajaus, Augusto, Gusto, Nojaus, Antano, Martyno vardai.

Pasak J. Sinkevičienės, ankstesnės tendencijos, kad druskininkiečiai prisimena ir savo vaikams suteikia lietuviškus vardus, išlieka – vaikams suteikti Antano, Bernardo, Domo, Jonės, Motiejaus vardai. „Pastebime, kad ryškėja dar viena tendencija – tėvai nori suteikti išskirtinius, retus vardus, tokius kaip Luna, Lara, Uma, Tiana, Aidaras, Aretas. Užsienyje gimusiems vaikams arba vaikams, kurių vienas iš tėvų užsienio pilietis, buvo suteikti dvigubi vardai: Athena Louise, Smilla Nuna, Alkes Madeja“, – sakė J. Sinkevičienė.

Skirtingi įrašai

Trims gimusiems berniukams klaipėdiečių šeima davė Aron, Mark ir Kevin vardus.

"Mes turime belgiškus vaikų gimimo liudijimus. Juose įrašyti vardai – be lietuviškų galūnių. Susiruošus šventėms į gimtinę, teko aiškintis, kokiu būdu parsigabenti mažylius. Jie yra per maži kelionei lėktuvu. Automobiliu nenorėjome vežtis, nes kelionė būtų per daug juos išvarginusi. Nusprendėme iš Vokietijos į Klaipėdą nukakti keltu", – apie kelionę namo pasakojo mažylių tėtis Artūras.

Šeima aiškinosi, kokių reikės dokumentų.

Kiek galima štai taip diskredituoti valstybės tarnybą? Mano nuomone, tai yra visiška nekompetencija. Ar Lietuvai reikia dar vieno tarptautinio skandalo?

"Keltas išplaukia į tarptautinius vandenis, todėl ten galioja pasienio režimas. Į keltą su gimimo liudijimais vaikai nėra priimami. Lietuvos ambasada išduoda dokumentus, skirtus grįžimui į kilmės šalį. Tai yra laikinas, dvi savaites galiojantis dokumentas. Žmona elektroniniu būdu kreipėsi į Metrikacijos paslaugų informacinę sistemą dėl užsienyje gimusio vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą Lietuvoje", – pasakojo tėtis.

Vaikų mama yra kilusi iš Telšių, todėl informacinė sistema moterį nukreipė į Telšių rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių.

Siūlė slėpti dokumentus

Mūsų teisės aktai numato: jeigu užsienyje gimusio vaiko bent vienas tėvų yra Lietuvos pilietis, vaikas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje.

Tai galima padaryti tiek Lietuvos ambasadoje vaiko gimimo šalyje, tiek internetu.

"Prašymuose nurodėme tokius vaikų vardus, kokie įrašyti gimimo liudijimuose. Telšių metrikacijos skyriaus specialistė elektroniniu paštu mums atsakė, jog atsisakoma į apskaitą įtraukti vaikus, kurių vardai nėra sulietuvinti, paprastai tariant, be galūnių "as". Mes užklausėme, kokiu įstatymu vadovaujantis to reikalaujama. Atsakymas buvo kategoriškas ir nemandagus. Liepta netrukdyti, nes kitokių variantų esą nėra, vien tik sulietuvinta rašyba", – pasakojo Artūras.

Tėvams po tokio atsakymo beliko sumokėti po šešis eurus už kiekvieno vaiko įtraukimą į apskaitą ir melstis, kad dokumentai neužkliūtų pasieniečiams.

Pasak vaikų tėčio, Lietuvos ambasadoje iš karto iškilo problemų.

"Išgirdau patikinimą, jog ambasados darbuotojai nė karto nėra kėlę klausimų dėl vaikų vardų lietuvinimo. Darbuotojai aiškino, kad jie remiasi pirminiu dokumentu – vaiko gimimo liudijimu ir nekelia jokių reikalavimų dėl vardų lietuvinimo. Bet prisijungus prie apskaitos sistemos paaiškėjo, kad pakeisti nieko neįmanoma, vaikų vardai įtraukti sulietuvintu variantu", –  tėtis.

Ambasada buvo priversta išduoti kelionės dokumentus lietuviškomis vaikų vardų galūnėmis.

"Man iš karto kilo klausimas – ką teks daryti, jei mus sustabdys policija? Ambasados darbuotojas nusišypsojo patardamas slėpti vaiko gimimo liudijimus. Kuriozinė situacija – dokumentuose nesutampa vaikų vardai", – stebėjosi Artūras.

Patikrinimui – 48 valandos

Prieš išvykdami iš Vokietijos tėvai privalėjo apsilankyti policijos poskyryje ir gauti leidimą išvykti iš šalies.

"Tai, ką čia išgirdau, mane galutinai šokiravo. Policininkas paklausė, ar aš nenoriu pasilikti Vokietijoje 48 valandoms? Supratau, jog mums gresia sulaikymas su trimis naujagimiais. Tai reikštų, kad Vokietijos policija turi teisę sulaikyti asmenį tapatybės patikrinimui", – nustėręs pasakojo vyras.

Klaipėdietis, sukaupęs drąsą, paaiškino policijos pareigūnui savo situaciją.

"Paklausiau, o ką jis sužinos per 48 valandas? Vaikai yra ką tik gimę, jie neturi jokių kitų asmens dokumentų, tik gimimo liudijimą, jie net nėra buvę Lietuvoje. Vokietis pakraipė galvą ir išleido į kelionę, patikindamas, jog tiek to, juk važiuojame su kūdikiais", – prisiminė tėtis.

Netikėtumai: trynukų kelionė į Lietuvą jų tėvams atnešė daugybę rūpesčių. (Shutterstock nuotr.)

Varinėjo pirmyn ir atgal

Grįžę į Lietuvą klaipėdiečiai nužingsniavo į uostamiesčio savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių pasikonsultuoti.

"Čia išgirdau paaiškinimą, jog tėvams įstatymas numato galimybę rinktis, nori jie ar ne lietuvinti vaikų vardus", – pasakojo klaipėdietis.

Kad ištaisytų dokumentus, šeimai teko važiuoti į Telšius. Naujagimių mamą aptarnavusios darbuotojos tą dieną darbe neradus, šeima taip ir nesulaukė nei atsiprašymo, nei dokumentų sutvarkymo tą pačią dieną.

"Liepta dar kartą atvažiuoti, kai bus šiuos duomenis įrašiusi specialistė", – sakė vyras.

Reikalauja asmens duomenų

Antrą kartą apsilankę Telšiuose tėvai, jų teigimu, patyrė itin nemalonų pokalbį su civilinės metrikacijos skyriaus specialiste.

"Pusantros valandos ginčų, ir nieko nepasiekėme. Gali būti, kad teks dar kartą važiuoti specialiai į Lietuvą dėl vaikų dokumentų. O tai – išlaidos iš mano kišenės, keli šimtai eurų. Valdininkė laikėsi savo ir niekaip nenorėjo pripažinti, jog ji neišaiškino mums tvarkos ir savavališkai interpretavo įstatymus. Kaip suprantame, vaikų vardai turėjo būti registruojami pagal pirminį dokumentą. Niekas kitas neturi teisės keisti mano vaikų vardų ir niekas negali manęs priversti to daryti", – piktinosi tėtis.

Po ilgų ginčų vyras išgirdo valdininkės prašymą pateikti papildomų dokumentų.

"Esą problemų kilo dėl to, jog mes su žmona esame registruoti Lietuvoje. Prašyta darbo sutarties, išrašo apie gyvenamąją vietą, kitų dokumentų. Tačiau, mano galva, registracija šiuo atveju nieko nereiškia. Dažnu atveju svetur gyvenantys ir dirbantys lietuviai gyvenamąją vietą nurodo užsienyje vien dėl nenoro mokėti privalomojo sveikatos draudimo Lietuvoje. O aš sutinku jį mokėti, man tai nesudaro jokių problemų, todėl neprivalau išsiregistruoti iš savo būsto", – teigė klaipėdietis.

Nurašo paraidžiui

Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus patarėja Zita Dapšienė aiškino, kad uostamiesčio skyriuje tokių problemų nėra net kilę.

"Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse numatyta, jog vaikas, kurio abu ar vienas tėvų yra Lietuvos piliečiai, įtraukiamas į apskaitą pagal užsienio šalies išduotą pirminį dokumentą. Duomenys apie vaiką gimimo įraše perrašomi iš užsienio valstybės institucijos išduoto dokumento, patvirtinančio gimimo įregistravimą", – aiškino specialistė.

Gresia nuostoliai

Nemenką patirtį tokiose bylose turinti advokatė Diana Kaunienė, išklausiusi klaipėdiečių istoriją, patarė kuo skubiau apie situaciją informuoti Teisingumo ministeriją.

"Kiek galima štai taip diskredituoti valstybės tarnybą? Mano nuomone, tai yra visiška nekompetencija. Ar Lietuvai reikia dar vieno tarptautinio skandalo? Darbuotoja įvykdė asmenvardžio keitimą, nors neturėjo tokios teisės. Vaiko vardas registruojamas pagal pirminį šaltinį, o registracija su pakeitimais yra vardo pakeitimas. Jokiam valdininkui nesuteikta teisė savaip traktuoti įstatymus. Įtariu, jog visa ši situacija šiems piliečiams baigsis labai nemaloniai. Jei registracija jau įvykdyta, gali būti, jog tėvams teks kreiptis į teismą dėl vaikų vardų keitimo. O visas procesas gali užtrukti net iki keturių mėnesių. Tai jau byloja apie finansinius nuostolius, jau nekalbant apie emocinius išgyvenimus", – įžvalgomis dalijosi teisininkė.

Advokatė taip pat kėlė klausimą, kodėl valdininkė reikalauja ir perteklinių asmens duomenų.

Kreipsis į teismą

Ginčai dėl asmenvardžių rašybos Lietuvoje jau pasiekė apogėjų. Neseniai teisingumo ministras Elvinas Jankevičius tikino, kad bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, kadangi šiuo metu galiojanti asmenvardžių rašybos tvarka pažeidžia lygiateisiškumo principą.

"Įstatymas numato, kad civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba, taigi vardai, rašomi civilinės būklės aktuose, turi atitikti lietuvių kalbos taisykles. Vardai taip pat turi atitikti asmens lytį, neprieštarauti gerai moralei ir viešajai tvarkai. Tačiau Lietuva yra ES narė, žmonės keliauja iš vienos valstybės į kitą", – tikino teisingumo ministras E. Jankevičius.

Žmonės dėl įvairių priežasčių nori suteikti vaikui vardą, kuris neatitinka lietuvių kalbos taisyklių.

Civilinės metrikacijos įstaigos vadovaujasi teisės aktais dėl valstybinės kalbos vartojimo ir atsisako tokius vardus įrašyti į dokumentus. Tačiau piliečiai kreipiasi į teismus, o šie tenkina tokius prašymus.

Beje, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos manymu, neteiktini begalūniai asmenvardžių variantai, pavyzdžiui, Aleks, Elizabet, Katrin, John. Nekaitomi vardai taip pat nėra tinkami – Emili, Emily, Mimi, Hugo, Leo, Noa. Pageidautina, kad vardas būtų kaitomas ir galūnė tinkamai atspindėtų asmens lytį: būdingos moterų vardų galūnės yra -a, -ė (ne -e), vyrų vardų – as, -is, -ys, -us.

Komentaras

Asta Šalnienė

Lietuvos teisingumo ministerijos vyriausioji specialistė

Apgailestaujame, kad šeimai teko patirti nepatogumų dėl savo vaikų asmenvardžių rašybos. Šiai klaipėdiečių šeimai kilo panaši problema, kaip ir kai kuriems kitiems Lietuvos piliečiams, gyvenantiems užsienio valstybėje arba susiejusiems savo gyvenimą su kitų šalių piliečiais. Panašu, kad ateityje tokių atvejų tik daugės, kol asmenvardžių rašybą dokumentuose įtvirtinantis teisinis reguliavimas nebus aiškus ir nuoseklus.

Įvertindamas susidariusią situaciją, teisingumo ministras E.Jankevičius iškėlė iniciatyvą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar atitinkamos Lietuvos Respublikos (LR) Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. I-1031 "Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase" nuostatos ir pats nutarimas dėl savo teisinės formos neprieštarauja LR Konstitucijai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Jūsų pateiktos situacijos atveju, Lietuvoje buvo atliekama užsienio valstybėje gimusių vaikų gimimo apskaita. Kaip ir buvo teisingai pažymėta, Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 52 punkte nurodyta, kad atliekant šią procedūrą duomenys apie vaiką ir jo tėvus gimimo įraše perrašomi iš užsienio valstybės institucijos išduoto dokumento, patvirtinančio gimimo įregistravimą. Tokiu dokumentu gali būti ir užsienio valstybėje išduotas vaiko gimimo liudijimas.

Tačiau tokia perraša nėra atliekama automatiškai. Kartu taikomas ir minėtų taisyklių 23 punktas, kuriame nustatytos kai kurios asmenvardžių perrašos taisyklės. Viena tokių taisyklių reglamentuoja, kad LR piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įraše, šiuo konkrečiu atveju vaikų gimimo įrašuose, nurodomi vadovaujantis teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Pagrindinis šiuo metu galiojantis teisės aktas, kuriame išdėstyta asmenvardžių rašymo dokumentuose tvarka, – jau minėtas Aukščiausiosios Tarybos nutarimas.

Deja, rašyti vardus ir pavardes nesugramatintai, t. y. be lietuviškų galūnių, kaip pageidauja trynukų tėvai, pagal minėto nutarimo 2 punkto nuostatas leidžiama tik nelietuvių tautybės asmenims. Iš pateiktos informacijos galima daryti prielaidą, kad vaikų tėvai ir patys vaikai pagal tautybę yra lietuviai. Todėl tikėtina, kad dėl šios priežasties civilinės metrikacijos įstaigos darbuotoja teigė, jog vaikų asmenvardžių užrašymas galimas tik lietuviškomis galūnėmis.

Manytume, kad civilinės metrikacijos įstaigos darbuotoja ieškojo būdų, kaip įrašyti vaikų vardus taip, kaip nori tėvai. Tai – užsienio teisės taikymas. Atsižvelgiant į nuolatinę gyvenamąją vietą, būtų galimybė taip ir padaryti, bet tėvai registruoti LR, todėl ir paprašyta papildomų dokumentų. Civilinės metrikacijos skyrius jų gali prašyti tais atvejais, kai Gyventojų registre esančių duomenų nepakanka nustatyti nuolatinę vaiko (tėvų) gyvenamąją vietą, kad jos pagrindu būtų galima pritaikyti užsienio valstybės teisę. Taikant užsienio teisę, būtų galimybė asmenvardžius perrašyti iš užsienyje išduoto gimimo liudijimo taip, kaip jie jame įrašyti.

Teisingumo ministerija rekomenduoja civilinės metrikacijos įstaigų darbuotojams, taikant teisinį reguliavimą, atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus. Siekdami detaliau išsiaiškinti visas aplinkybes ir galimybes padėti šiuo atveju, kviečiame tėvus dar kartą kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą. Kartu su Teisingumo ministerijos specialistais bus dar kartą įvertinta susidariusi situacija ir galbūt galėsime rasti sprendimą, kuris labiau atitiktų šeimos interesus.

Praėjusiais metais Klaipėdoje gimė 2 227 vaikai. Tai, palyginti su užpernai, 58 mažiau. 2018-aisiais suskaičiuoti 2 285 naujagimiai.

Džiugina tai, kad gimstamumas, nors ir sumažėjęs, vis dar lenkia mirtingumą. Pernai užregistruotos 2 089 mirtys. Praėjusiais metais mirė mažiau žmonių nei 2018-aisiais. Tuomet anapilin iškeliavo 2 116 gyventojų.

Pozityviai nuteikia santuokų statistika. 2019-aisiais Klaipėdoje amžiną meilę prisiekė daugiau porų nei dar prieš metus. Pernai įregistruotos 1 277 santuokos, o 2018-aisiais – 1 236.

Tiesa, nors ir ne ypač smarkiai, tačiau ūgtelėjo skirtingais keliais pasukusiųjų skaičius. Pernai užregistruotos 557 ištuokos, o užpernai – 548.

Populiariausių praėjusių metų vardų dešimtuke – ne vienerius metus čia matomi vardai.

Pernai daugiausia mergaičių pavadinta Sofijomis, antroje dešimtuko vietoje – Gabijos, toliau rikiuojasi Kamilės, Amelijos, Lėjos, Liepos, Saulės, Vakarės, Urtės ir Emos.

Tarp berniukų populiariausi vardai – Dominykas, Aronas, Herkus, Markas, Matas, Lukas, Rokas, Augustas, Jonas, Adomas.

Būta ir ne tokių įprastų vardų. Kaip ir kasmet, klaipėdiečiai nestokojo išradingumo.

Tarp išskirtinesnių mergaičių vardų: Nija, Silada, Solomija, Meinartė, Girstenė, Inidė, Tilija, Regvita, Gaudrė, Kloja, Geistė.

Labiau dėmesį traukiantys berniukų vardai: Mirajus, Madhava, Marsel, Lionel, Toras, Liamas, Elajus, Ardas, Maris, Keironas, Noelis, Naras, Treniota, Maiklas.

Mato vardas suteiktas 308 berniukams, Sofijos – 298 mergaitėms.

Šie vardai į antrąją vietą iš pirmosios išstūmė Luką ir Lėją – populiarios mokslinės fantastikos epopėjos „Žvaigždžių karai“ veikėjų vardus.

Luko vardas suteiktas 300 berniukų, Lėjos – 283 mergaitėms.

Populiariausių vardų trejetuką užbaigia Jokūbas ir Luknė, pastarieji vardai suteikti atitinkamai 280 berniukų ir 261 mergaitei.

Toliau populiariausių vardų dešimtuke tarp berniukų rikiuojasi Dominyko, Nojaus, Jono, Beno, Herkaus, Marko ir Kajaus vardai, tarp mergaičių – Amelijos, Emilijos, Kamilės, Patricijos, Gabijos, Liepos ir Emos vardai.

Registrų centras pernai gruodį taip pat skelbė populiariausius dešimtmečio vardus, čia pirmauja Matas ir Emilija.

Nuo 2010 metų Lietuvoje Mato vardas suteiktas daugiau kaip 4,6 tūkst. berniukų, o Emilijos vardu pavadinta daugiau kaip 4,1 tūkst. mergaičių.

Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje kasmet gimsta vidutiniškai maždaug po 30 tūkst.vaikų.

Vestuvių nuotaikos

Šiemet tūkstančiai porų Kaune sumainė aukso žiedus. Daugiausia santuokų sudaryta Rotušėje, tačiau ne ką mažiau populiaru buvo lemtingąjį "taip" ištarti ir kitose Kauno vietose, kur atsiveria graži panorama arba supa ypatinga aplinka.

"Šiais metais išvažiuojamosios santuokos buvo populiariausios Botanikos sode. Ši vieta ne pirmus metus lyderiauja tarp gražiausių vietų, kurias žmonės renkasi vestuvių ceremonijai. Dar populiaru santuoką sudaryti įvairiuose restoranuose. Ir šiemet nemažai porų santuokai rinkosi "Monte pacis" svetingumo kompleksą", – apie populiariausias santuokos vietas ne Kauno rotušėje "Kauno dienai" pasakojo Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Agnė Augonė.

Šiais metais išvažiuojamosios santuokos buvo populiariausios Botanikos sode.

Santuokos sudarytos ir Kauno tardymo izoliatoriuje. Šiemet čia registruota šešios santuokos. A.Augonė pastebėjo, kad ankstesniais metais šioje įkalinimo įstaigoje santuokų būdavo sudaroma daugiau. Pastaruosius kelerius metus – po 14–16 santuokų.

Jau pirmus metus galioja tvarka, kai galima tuoktis vien bažnyčioje, o tokia santuoka po to įregistruojama Civilinės metrikacijos skyriuje. A.Augonė pastebėjo, kad Vytauto bažnyčią renkasi daugiausia jaunavedžių. Ši šventovė populiariausia ne vienus metus. Tačiau pastebima, kad šiemet įsimylėjėliai atrado ir dar vieną vietą, kuri iki tol buvo šiek tiek primiršta.

"Visada būdavo, kad antroje vietoje santuokai kauniečiai rinkdavosi Šv.Gertrūdos bažnyčią, tačiau šiais metais į šią poziciją šoko Šv.Jurgio Kankinio bažnyčia. Matyt, tokius pokyčius lėmė tai, kad ši bažnyčia visai neseniai restauruota ir naujai atgimsta", – sakė Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja.

Krykštaujantys vaikai

Kauniečiai savo atžaloms šiemet rinko ir tradicinius vardus, ir ausiai kiek neįprastai skambančius. Pastebimos vardų sąsajos su gamta. Nemažai jų atkeliavę iš užsienio.

A.Augonė "Kauno dienai" teigė, kad šiemet mažosioms kaunietėms dažniausiai tėveliai išrinko Amelijos vardą, antroje vietoje pagal populiarumą – Austėja, trečioje – Gabija. Tarp populiariausių mergaičių vardų Kaune buvo ir Ema bei Emilija. Pastarojo vardo populiarumas neblėsta, jis ne vienus metus patenka tarp populiariausių.

Kiek nustebino, kad šiemet pirmoje vietoje buvo Amelijos vardas. Anksčiau jis Kaune tokio populiarumo niekada neturėjo.

"Kiek nustebino, kad šiemet pirmoje vietoje buvo Amelijos vardas. Anksčiau jis Kaune tokio populiarumo niekada neturėjo", – pastebėjo pašnekovė.

Tarp berniukų vardų tendencijos taip pat skirtingos. Yra ir tokių vardų, kurie visoje Lietuvoje gerina populiarumo rekordus, tačiau yra ir tokių, kurie į aukštumas pakilo tik šiais metais.

"Populiariausi berniukų vardai išlieka Lukas ir Matas. Šie vardai penketuke sutinkami tikrai dažnai. Tačiau nustebino, kad tarp dažniausiai duotų berniukų vardų šį kartą pateko Markas. Anksčiau ir Tauras nebuvo toks populiarus", – pažymėjo Civilinės metrikacijos skyriaus vadovė.

Panaršiusi metų ataskaitas A.Augonė pateikė ir kiek neįprastų vardų, kurie buvo suteikti Kaune registruotiems naujagimiams. Ji pastebėjo, kad kai kuriuos vardus tėveliai linkę sieti su gamta, todėl vaikams davė Upės ar Upiaus, Vėjo vardus. Kaune taip pat registruota ir Aguona bei Mėnulė.

Kauniečiai savo atžaloms davė ir Mangilės, Adėjos, Ailos, Tumilijos vardus. Tarp retų berniukų vardų – Akselis, Devinas, Svenas, Auksis ar Najus. Pastarasis vardas Kauno registre anksčiau nelabai pasitaikydavo, mat tėvai rinkosi labiau įprastą Nojaus variantą.

Miesto statistika

Paskutinės gruodžio savaitės duomenimis, Kaune gimė keliais šimtais mažiau vaikų, nei bendrai anapilin iškeliavo miesto gyventojų. Tačiau santuokų statistika labiau džiuginanti.

Iki gruodžio 23-iosios Kaune registruoti 3 328 naujagimiai, o mirčių būta beveik 400 daugiau.

Tačiau santuokų ir ištuokų statistika tikrai džiugina. Šiais metais Kaune aukso žiedus sumainė daugiau nei 2,2 tūkst. porų, o ištuokų registruota tik kiek daugiau nei 1 tūkst. Pastebima, kad Kaune dažniausiai santuoką sudarė 26–40 metų amžiaus asmenys.

Tačiau šiemet ši įdomi tendencija nutrūko. Per pirmus tris šių metų mėnesius dažniausiai berniukui duodamu vardu tapo Dominykas, o Lėja ir toliau išlieka populiariausiu vardu gimus mergaitei.

Šią statistiką stebintis Registrų centras fiksuoja ir naujas tendencijas. Vis dažniau lietuviai savo naujagimius ėmė krikštyti Gabrieliaus, Augusto, Viltės ir Austėjos vardu. Šių vardų pernai tarp populiariausių nebuvo.

Rečiau berniukams imta duoti Jono ir Roko vardus, tarp mergaičių ne toks populiarus tapo Liepos vardas.

Populiariausių berniukų vardų dešimtukas: Dominykas, Lukas, Jokūbas, Matas, Nojus, Herkus, Benas, Gabrielius, Kajus ir Augustas.

Mergaitėms dažniausiai šį ketvirtį duoti vardai: Lėja, Emilija, Luknė, Sofija, Amelija, Viltė, Gabija, Patricija, Kamilė, Saulė ir Austėja.

Aš – Vilnė iš Vilniaus

Kai apie šeimą būsima mama Kristina dar negalvojo, jau tuomet susižavėjo internete radusi Vilnės vardą. Dabar jos keturmetė dukra dažnai didžiuodamasi sako, kad ji – Vilnė iš Vilniaus.

„Vilnė pas mus atėjo anksčiau ir mes dar nebuvom perskaitę vardyno, nebuvom aptarę su vyru vardų variantų. Kadangi ligoninėje teko praleisti keletą savaičių, gydytoja juokais pagrasino neišleisianti namo, kol nesugalvosim vardo naujagimei. Aš skubiai pasiūliau – tai gal Vilnė? Ir vyras sutiko“, – pasakoja Vilnės mama.

Keturmetės Vilnės tėveliai į sostinę atvyko studijuoti ir Vilnių pamilo iškart. Pora susipažino tradicinio Vilniaus maratono metu: „Tai mūsų miestas. Žalias, modernus, turintis istoriją. Šeimoje turime tradiciją – rudenį, krentant lapams, nuvykti į Markučių parką. Tradiciją kūrėme dviese su vyru, o šiemet jau vykome keturiese. Dažnai einame pasivaikščioti į Jeruzalės mišką, aplankom ten esantį šaltinį. Nesenai atradome Martyno Mažvydo biblioteką“, – pasakoja jauna mama, kuri norėtų Vilnių ateityje matyti ir toliau tokį žalią, kompaktišką ir daugiakultūrį, draugišką įvairioms tautybėms bei rasėms.

Vardas Vilnius – dėdės garbei

Trylikametis Vilnius didžiuojasi vardu ir jaučiasi ypatingas. Vilnius, kaip sūnaus vardas, šmėkštelėjo tėčio Šarūno galvoje, sužinojus, kad dėdė turėjo net tris vardus, iš kurių vienas buvo Vilnius.

„Deja, tarybiniais laikais, išduodant pasą, du vardus dėdei „išbraukė“ ir Vilniaus nebeliko. Tačiau dėl to vardo „vertė“ tik išaugo! Gimus sūnui, Vilnius prigijo labai greitai. Replikų visada pasitaikydavo, bet niekada nekilo abejonių, kad vardas netinkamas“, – pasakojo Vilniaus tėtis.

Dėl savo ypatingo vardo berniukas kartais sulaukia sąmojų, būna juokais vadinamas Kaunu, tačiau geriausi draugai prie vardo jau pripratę ir niekaip nereaguoja. Vilnius užaugęs norėtų tapti mechaniku – taisyti ir tobulinti automobilius.

Trylikamečio Vilniaus tėtis ir mama – vilniečiai, todėl abiems tai savas miestas. Brangiausios vietos mieste tos, kurios susijusios su jiems svarbiais žmonėmis ir įvykiais.

„Užaugau Karoliniškėse ir man tai buvo pats geriausias rajonas: naujai pastatytas, jauni žmonės, daug vaikų, viena koja miške. Centrą, Senamiestį pamėgau vėliau, jau paaugęs, o paskutiniu metu traukia žalios erdvės, kurių mieste iš tiesų daug: Karoliniškių kraštovaizdžio draustinis, Kalnų parkas, Pavilnių regioninis parkas. Šiek tiek ironiška, nes gyvendamas didžiausiame Lietuvos mieste aš vis bėgu už miesto, bet tai ir yra patraukliausias dalykas Vilniuje – čia pat istorija, miegamieji rajonai ir gamta“, – šypsodamasis pasakoja Vilniaus tėtis.

Vilniečiai Vilnė ir Vilnius kartu su tėveliais sostinės gimtadienio proga visiems linki atrasti ir išlaikyti balansą – tarp istorijos ir modernumo, neprarasti savo tapatybės, autentikos, o mažoji Vilnė linki daug širdelių ir vaivorykščių.

„Šiemet populiariausių berniukų vardo viršūnėje Mato vardą išstūmė Lukas, o pernai naujai gimusioms mergaitėms suteiktą Liepos vardą šiemet aplenkė Lėja ir Emilija“, – BNS sakė Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus.

Šiemet jau gimė po daugiau kaip 300 Lukų, Matų, Lėjų ir Emilijų.

Tarp berniukų toliau rikiuojasi Nojaus, Kajaus, Jono, Dominyko, Jorio, Beno ir Domo vardai, tarp mergaičių – Liepos, Gabijos, Amelijos, Luknės, Patricijos, Emos, Kamilės bei Sofijos vardai.

Lukas ir Lėja – populiarios mokslinės fantastikos epopėjos „Žvaigždžių karai“ veikėjai.

Šiais metais gimė apie 11,3 tūkst. vilniečių. 100-mečio metais sostinėje gimė net 89 poros dvynių, pora vilniečių šeimų džiaugiasi sulaukusios trynukų. Palyginti su praėjusių keleto metų gimimais, sostinėje ir toliau gimsta kas trečias Lietuvos vaikas. Vilniaus civilinės metrikacijos skyriuje pernai užregistruota 11,3 tūkst., 2016 m. – 11,5 tūkst., 2015 metais – 10,5 tūkst., 2014 m. – 10,5 tūkst. gimimų. Gruodžio mėnesio duomenimis, Vilniuje gimė daugiau, kaip 5,4 tūkst. mergaičių ir 5,8 tūkst. berniukų. Pernai gimė 400 daugiau berniukų nei mergaičių.

Populiariausi mergaičių vardai šiemet: Lėja, Sofija, Ema, Austėja, Liepa, Gabija, Luka, Kamilė. Sostinėje daug berniukų pavadinti Herkaus, Roko, Ąžuolo, Roberto, Domo ir Mato vardais.

„Metrikacijos skyriaus darbuotojai visada suinteresuoti padėti žmogui išspręsti jo problemas, stengiasi patarti. Užregistruoti vaiko gimimą atvykę tėveliai kartais dar abejoja dėl vardo pasirinkimo, todėl Civilinės metrikacijos darbuotojui neretai užduoda klausimą, kuris vardas yra gražesnis, ar jis populiarus, prašo patarimo. Darbuotojai visada padeda abejojantiems tėveliams pasirinkti jiems geriausią variantą“, – apie skyriaus darbo iššūkius pasakojo Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Ilona Jurgutienė.

Kaip visada, pasitaikė itin unikalių ir retų vardų: Evoleta, Orlina, Ūka, Vinoda, Nabelija, Džema, Melda, Ida, Saulėja, Solėja, Juna, Delmantė, Amėja, Aivija, Gundė, Evija, Milija, Veltė, Vigita, Jomilė, Jūnė, Aprilė, Karigailė, Milė, Levita, Gaudrė, Inara. Rinkdamiesi berniukų vardus, tėveliai taip pat buvo originalūs – Nėjus, Uvis, Atomas, Tauragnas, Ardas, Judas, Karijotas, Jūris, Aigiris, Gajus, Girius, Alvaras, Akselis, Evanas, Everetas, Vaidrius, Jorūnas, Ramilis, Altajus, Aidenas, Andajus. 

Neretai, norėdami suteikti vaikui išskirtinį vardą, tėvai sukuria jį iš tėvo ir mamos vardo junginių: Orlina (Orestas + Lina), Jonaistė (Jonas + Aistė) ir pan.

Beje, Vilnius yra vienintelis Lietuvoje miestas kur gimimų skaičius (gimstamumas) yra didesnis už mirčių skaičių (mirtingumą). Šiais metais sostinėje įregistruota 6 600 mirčių.

Vilniečiai nori tuoktis ir naktimis

Šiemet Vilniuje šeimas sukūrė daugiau kaip 6 tūkst. porų – panašiai ir praėjusiais metais. Beveik 3 tūkst. porų susituokė Civilinės metrikacijos skyriuje, 1,8 tūkst. porų pasirinko tuoktuves užsienyje, dar apie 1,3 tūkst. porų amžiną meilę prisiekė bažnyčiose. 

Būta ir kuriozinių situacijų – šiemet viena mergina paprašė registruoti ją santuokai su dviem jaunuoliais, nes ji negalinti apsispręsti, už kurio tekėti.

Dalis vilniečių pasirinko įvairias sostinės erdves tuoktuvėms – populiariausios šiemet buvo Vilniaus rotušė, Vilniaus universiteto Botanikos sodas, Verkių rūmai. Daug porų susituokė ir ant Pučkorių atodangos, pramogų bei poilsio centre „Belmontas“, įvairiuose viešbučiuose ir restoranuose.

Kitos poros įsimintinai ceremonijai rinkosi netradicines jiems svarbias erdves: tuokėsi prie Gitenio Umbraso skulptūros „Čiulbantis kryžius“, K. Bekešo antkapinio paminklo. Kaip ir pernai, poros tuoktuvėms rinkosi Tauro kalno laiptus, ,,Skalvijos“ kino teatrą, keletas porų Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojų prašė atvykti į bažnyčią ir jas tuokti vienu metu su kunigu. Kelios poros pateikė neįprastą prašymą sutuokti nakties metu, viena pora pageidavo žiedus sumainyti per pačius Naujuosius metus – lygiai vidurnaktį.

Pernai buvo užregistruotos 482 santuokos su užsienio piliečiais, šiemet kiek mažiau – 390. Vilnietės dažniausiai tuokiasi su Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Rusijos, Baltarusijos bei Ukrainos piliečiais. Vilniečiai dažnai tuokiasi su rusėmis ir baltarusėmis. Šiemet vilniečiai Lietuvoje ar užsienyje tuokėsi su Ganos, Irano, Indonezijos, Filipinų, Meksikos, Malaizijos, Irako, Brazilijos, Tailando, Pakistano, Nigerijos, tolimosios Australijos ir Naujosios Zelandijos piliečiais.

2018-aisias pasitaikė ir labai ypatingų datų kombinacijų, kurios traukė tuoktis daugiau nei įprasta porų: 2018 08 18 susituokė net 53 poros, 2018 08 08 pasirinko 22 poros, o 2018 08 28 – 10 porų.

„Vilniečiai jau ruošiasi tuoktuvėms, kurios vyks kitąmet – prašymus tuoktis 2019 metais jau gavome iš daugiau nei 4 tūkstančių porų. Yra planuojančių dar toliau – 2020 metams jau yra pateikti 5 prašymai susituokti. Populiariausios datos kitąmet taip pat išlieka vasaros savaitgaliai, tačiau prognozuojama, kad 2019 09 19 susituoks daugiausiai porų“, – apie kitų metų planus pasakojo Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja.

Ir toliau populiaresnės priesaginės moterų pavardės

Kartu su santuokos įregistravimu, poros dažnai kreipiasi į Civilinės metrikacijos skyrių, prašydamos keisti moters mergautinę pavardę. Populiaresnės išlieka priesaginės „-iene“ pavardės, tačiau pastebima tendencija, kad daugėja pasirenkančių pavardę su galūne „ė” – tokios pavardės neparodo moters šeiminio statuso.

Tačiau pavardės keičiamos ir dėl kitų priežasčių: šiemet buvo 1,8 tūkst. nusprendusių, kad nori naujos pavardės. Pasitaikė atvejis, kai užsienyje gyvenantys vilniečiai norėjo naujos išgalvotos pavardės dėl to, kad lietuviškoji jiems sukelia nepatogumų: užsieniečiams sunku ją ištarti ir teisingai užrašyti. Tačiau pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus galima rinktis arba savo senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardę.

Vyrai žmonos pavardę rinkosi labai retai (3) ir tai paprastai daroma dėl negražaus skambesio arba baiminantis, kad tos giminės pavardei gresia išnykti.

Įdomiausi prašymai

Civilinės metrikacijos skyriuje neliūdna – dažnai pasitaiko įdomybių, kurių išpildyti nepavyksta: pakeisti asmens kodą, vieną vardą pakeisti į dvylika vardų. Būta ir kuriozinių situacijų – šiemet viena mergina paprašė registruoti ją santuokai su dviem jaunuoliais, nes ji negalinti apsispręsti, už kurio tekėti.

Modernios ir patogios paslaugos

Greitis ir patogumas šiomis dienomis yra vieni svarbiausių paslaugų sektoriuje, tad Civilinės metrikacijos skyrius sėkmingai diegia naujoves: prašymus skyriui galima pateikti el. būdu per Metrikacijos elektroninių paslaugų informacinę sistemą (MEPIS). Šiemet el. būdu buvo pateikta apie 50 proc. prašymų dėl naujagimio įregistravimo, apie 20 proc. dėl vardo, pavardės pakeitimo. Tokiu būdu mažėja eilės, taupomas brangus laikas.

Pradėkime nuo to, kad į vaikus vardu kreipiamasi nuo pat jų gimimo. Vardą sugalvoti reikia gana anksti – daugelis tėvų šį sprendimą priima dar prieš kūdikio gimimą. Gydytojai pataria vaiko per dažnai nevadinti tik „vaiku“, „mažyliu“ ar kitais žodžiais – būtina kasdienėje kalboje naudoti vardą. Ir svarbu, kad vaikas jį nuolat girdėtų kaip kreipinį – tai iš tiesų padeda vystytis vaiko kalbai ir jo protiniams gabumams.

Tačiau savaime aišku, kad vaikai kurį laiką savo vardo nežino. Vos gimusių kūdikių kalbos suvokimas yra labai ribotas, nes jie yra girdėję mažai kalbos. Jie mokosi klausydamiesi, stebėdami žmonių reakcijas, žaisdami. Ir savo vardą supranta gana greitai.

Mokslininkai atliko tyrimus ir nustatė, kad daugelis vaikų savo vardą suvokia sulaukę 4-7 mėnesių amžiaus. Maždaug tada jie girdimą žodį priskiria sau. Tikslus laikas priklauso nuo daugelio faktorių. Vaikai ir šiaip vystosi skirtingu tempu, bet nemažai priklauso ir nuo to, kaip suaugusieji kalbasi su vaiku, kaip dažnai jis girdi kalbą, ir kiek skirtingų žmonių jį vadina vardu. Apytiksliai tuo pat metu vaikai ima suvokti ir kitų žmonių vardus – jie ima suprasti, kad tam tikri garsai yra reikalingi norint prisikviesti vieną ar kitą žmogų.

Tada kūdikiai ima atpažinti ir žmones. Tėvai dažnai pastebi, kad visai mažas kūdikis ramiau priima nepažįstamuosius nei 4-7 mėnesių amžiaus mažylis. Taip yra būtent todėl, kad tuo metu išsivysto gebėjimas atskirti matytus veidus nuo naujų. Nepažįstamas žmogus kelia šiokį tokį stresą, todėl vaikai dažnai ima verkti.

8-12 mėnesių sulaukęs kūdikis ima geriau suvokti žodį „ne“ bei kai kuriuos gestus. Tai taip pat yra gana įdomu, nes apibrėžti ir paaiškinti „ne“ yra gana sudėtinga. Taigi, vaikai ima eksperimentuoti – jie mėto daiktus, kad pamatytų, kas su jais nutiks ir kaip reaguos suaugusieji. Jie taip pat ima sieti tam tikrus gestus su veiksmais. Pavyzdžiui, gali suprasti, kad mojavimas reiškia atsisveikinimą, nes pamojavę suaugusieji išeina. Tuo metu vaikai ir patys ima pastebimai prieštarauti – gali papurtyti galvą atsisakydami ką nors valgyti.

Taigi, jūs vardą dokumentuose turėjote nuo gimimo, bet galvoje – tik sulaukę 4-7 mėnesių amžiaus.