Kaip ir kasmet, minint valstybės atkūrimo metines, šešiolika simbolinių laužų buvo uždegti Gedimino prospekte.

ELTA primena, penktadienį Lietuvoje vyksta Vasario 16-ajai skirti minėjimo renginiai. Šventinis minėjimas prasidėjo 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų pagerbimu Rasų kapinėse.

Vėliau Prezidentūroje už nuopelnus ir Lietuvos vardo garsinimą buvo apdovanoti 89 Lietuvos ir 13 užsienio valstybių piliečių. Tarp apdovanotųjų – ir pirmoji Ukrainos ponia Olena Zelenska bei Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.

Vidurdienį prie Prezidentūros esančioje Simono Daukanto aikštėje buvo iškeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos. Į susirinkusius vilniečius ir sostinės svečius kreipėsi Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Taip pat buvo laikomos Šv. Mišios Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje.

Netrukus po jų Vasario 16-osios minėjimas tesėsi prie Lietuvos nepriklausomybės signatarų namų Vilniuje. Iš Signatarų namų balkono tradiciškai į tautą kreipėsi pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis.

Ketvirtadienio rytą Rasų kapinėse Vilniuje bus pagerbti ten palaidoti 1918 metų vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarai.

Į Rasų kapines nuo Gedimino paminklo vyks ir tradicinės jaunimo eitynės „Lietuvos valstybės keliu“. Tūkstantinė moksleivių ir studentų minia iš visos Lietuvos žygiuos pasipuošusi trispalvėmis ir kita tautine atributika, o pakeliui sustos prie svarbiausių valstybingumo objektų.

Vėliau Prezidentūroje numatoma valstybinių apdovanojimų įteikimo ceremonija, vidurdienį Simono Daukanto aikštėje bus pakeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos, čia kalbą sakys prezidentas Gitanas Nausėda.

Tradiciškai šv. Mišios bus aukojamos Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje.

Taip pat vyks minėjimas Lietuvos nepriklausomybės signatarų namuose Vilniuje.

Po to numatoma gėlių padėjimo ceremonija prie 1949 metų vasario 16 dienos deklaracijos signataro – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos pirmininko, partizanų generolo, Lietuvos valstybės vadovo, kovojusio su okupacija Jono Žemaičio-Vytauto paminklo aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos.

Vakare Gedimino prospekte Vilniuje bus uždegta šešiolika laužų, skirtų Valstybės atkūrimo dienai paminėti, vyks koncertas.

Iškilmingas šventinis koncertas bus Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.

Eitynes su deglais Vilniuje vakare rengia visuomeninė organizacija „Pro Patria“.

Valstybės atkūrimo šventė bus minima ir kituose šalies miestuose bei miesteliuose. Ten taip pat bus keliamos vėliavos, vyks koncertai, parodos, edukacinės programos.

Kaune iškilmingas minėjimas, Vyčio kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija rengiama Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.

Anot Kauno savivaldybės, pagrindiniu Vasario 16-osios akcentu taps apdovanojimų ceremonija „Aš – dalis tavęs“ ir įspūdingas koncertas.

Už pilietiškumą ir kilnias iniciatyvas Kaunas pagerbs nusipelniusias asmenybes bei organizacijas. Apdovanojimai įteikiami penkiose nominacijose: „Laisva šalis“, „Šviesi šalis“, „Klestinti šalis“, „Stipri šalis“ ir „Unikali šalis“.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ketvirtadienį kviečia į pėsčiųjų žygius po saugomas teritorijas.

Įvairiose savivaldybėse rengiama pilietinė iniciatyva „Uždek žvakutę ant savanorio kapo".

1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba Vilniuje paskelbė atkurianti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje.

Popiežius Pranciškus Lietuvai siunčia nuoširdžius sveikinimus ir meldžiasi, kad mūsų šalies žmones Dievas palaimintų taika ir vienybe.

„Lietuva yra svarbi lyderė NATO rytiniame flange ir viena artimiausių JAV sąjungininkių. Mūsų įsipareigojimas užtikrinti Lietuvos saugumą, kad ir kokia grėsmė kiltų, išlieka labai tvirtas“, – rašoma JAV prezidento Joe Bideno sveikinime. Laiške ir JAV prezidento lūkestis tęsti glaudžią šalių partnerystę ir puoselėti demokratines vertybes, kuriomis dalijasi mūsų tautos.

„Tvirta Lietuvos ir Lenkijos sąjunga labai svarbi, ypač dabartinėje situacijoje, kai bendradarbiavimas saugumo srityje yra toks svarbus taip pat ir NATO bei Europos Sąjungos lygmeniu. Iššūkiai, su kuriais šiandien susiduria Europa ir mūsų regiono šalys, reikalauja mūsų solidarumo ir veikimo išvien“, – rašoma Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos sveikinime Lietuvai.

Savo ir visų Vokietijos žmonių vardu sveikindamas Lietuvą prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris pabrėžė, kad mūsų šalis nuo seno sieja pasitikėjimu paremtas bendradarbiavimas ir glaudi partnerystė. „Užtikrinu Jus, kad Vokietija yra solidari su Lietuva ir ją palaiko. Tikiu, kad ir ateityje mūsų valstybes ir tautas sies geras ir glaudus bendradarbiavimas“, – savo sveikinimo laiške teigia Vokietijos vadovas.

Vasario 16-osios proga sveikinimo laiškus taip pat atsiuntė Švedijos, Nyderlandų, Ispanijos ir Bahreino karaliai, Japonijos imperatorius. Lietuvą ir jos žmones sveikina valstybių lyderiai iš Suomijos, Austrijos, Slovakijos, Vengrijos ir kiti.

Artėjant vidudieniui, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje varpų muzikos koncertu kauniečius pasveikins karilionininkė Austėja Staniunaitytė-Proietta.

Vidurdienį prasidės iškilmingas Vasario 16-osios minėjimas – vyks tradicinė Vyčio kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija, nuskambės jaunesniųjų karininkų kursų vadų priesaika bei bus padėta gėlių prie Nežinomo kario paminklo bei „Laisvės“ skulptūros. Po to Karo muziejaus sodelyje numatytas koncertas, kuriame dalyvaus Rosita Čivilytė, Monika Marija bei kiti populiariosios muzikos atlikėjai.

Šventinę dieną temines pramogas pristatys ir Kauno miesto muziejus. Jo skyriuose K. Petrausko, Pilies ir L. Zamenhofo gatvėse lankymas tądien bus nemokamas. Taip pat savo turtingą istorinę ekspoziciją nemokamai aplankyti kvies Vytauto Didžiojo karo muziejus.

Pasak miesto savivaldybės pranešimo, Senamiestį ir Laisvės alėją šiandien nuspalvins šviesos instaliacijos. Pagrindinis Vasario 16-osios šventės akcentas Kaune bus tradicinė apdovanojimų ceremonija „Aš – dalis Tavęs“ ir unikalus koncertas per TV3.

Iš carinės imperijos gniaužtų išsivadavusių ir savo nepriklausomybę paskelbusių dešimties šalių atlikėjai pirmą kartą per 100 metų susitiks vienoje scenoje. Vasario 16-osios vakarą nuo 19.30 val. TV3 televizijos eteryje žiūrovai išvys ryškiausius Lietuvos bei istoriškai artimų valstybių muzikantus.

Šis išskirtinis koncertas vainikuos iškilmingą apdovanojimų ceremoniją „Aš – dalis Tavęs“. Tai – kasmetine tradicija tapęs Kauno pagarbos ženklas miesto vardą ir visą Lietuvą garsinančioms asmenybėms, organizacijoms bei herojams už jų pilietiškumą bei atsidavimą savo kilnioms iniciatyvoms. Simboliniai ąžuolo motyvų trofėjai bus įteikti penkiose nominacijose: „Laisva šalis“, „Šviesi šalis“, „Klestinti šalis“, „Stipri šalis“ ir „Unikali šalis“.

Scenoje šventinę nuotaiką kurs praėjusių metų Ukrainos „Eurovizijos“ atrankos nugalėtojai – grupė „GoA“, Sakartvelo estrados ir operos žvaigždė Mariam Roinishvili su Kauno bigbendu bei Suomijos popmuzikos dainininkė ir kantelės virtuozė Ida Elina. Muzikinius kūrinius taip pat atliks Latvijos, Estijos, Lenkijos, Armėnijos, Baltarusijos ir Azerbaidžano atstovai. Prie jų prisijungs žinomi Lietuvos muzikos kūrėjai bei atlikėjai: Ieva Narkutė, Marijonas Mikutavičius, Dainotas Varnas, „G&G Sindikatas“, Karina Krysko, Jeronimas Milius bei Kauno berniukų ir vyrų choras „Varpelis“.

Vasario 16-osios vakarą iki pat paryčių kauniečiai kviečiami pasigrožėti šviesos instaliacijomis Senamiestyje, Laisvės alėjoje bei greta jos. Nušvitusiomis trispalvėmis pasipuoš svarbūs Kauno objektai: skulptūros „Laisvė“ K. Donelaičio gatvėje bei „Laisvės karys“ prie Kauno pilies, taip pat – miesto rotušė, Kauno Maironio universitetinė gimnazija, Kauno valstybinis muzikinis teatras, M. Žilinsko dailės galerija, kiti pastatai ir Simono Daukanto tiltas.

Antradienio popietę gėles ant tarpukario finansų ministrų – Albino Rimkos ir Juozo Tūbelio – kapų padėjo viceministrė Rūta Bilkštytė ir ministerijos kancleris Remigijus Skilandis, sakoma pranešime.

„Valstybės atkūrimo dieną, prisimindami patriotus, pasiaukojusius dėl Lietuvos, jaučiame didžiulį dėkingumą. Tuo pačiu, švęsdami laisvę, turėtume susimąstyti, koks ilgas kelias nueitas: 1918 m. vasario 16 d. atkūrusiai savo valstybingumą Lietuvai teko didelis iššūkis – pradėti savarankiškos valstybės kūrimą nuo pamatų, nes šalies ekonomika, finansai, prekyba, pramonė, energetika ir kitos sritys buvo priklausomos nuo kitų valstybių. Šį nelengvą iššūkį įveikti padėjo aktyvi to meto visuomenė, politikai, profesoriai, kultūrininkai. Šiandien su pagarba žvelgiame į tarpukario finansų ministrus, kaip žmones, aktyviai kūrusius Lietuvą ir kovojusius už principines vertybes – laisvą ir nepriklausomą valstybę“, – pažymėjo R. Bilkštytė.

Valstybės atkūrimo dieną taip pat pagerbtas ir pirmojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės finansų ministro Romualdo Sikorskio atminimas.

„1990 m. įvyko istorinis lūžis, lėmęs mūsų valstybingumo bei konstitucinės santvarkos atstatymą, o pirmuoju atkurtosios valstybės finansų ministru tapo Romualdas Sikorskis, vadovavęs ministerijai nuo pat 1957 m. Šiandien minėdami Vasario 16-ąją – Valstybės atkūrimo dieną – reiškiame pagarbą tiek tarpukario finansų ministrams, tiek ir pirmajam nepriklausomos Lietuvos finansų ministrui bei visiems, prisidėjusiems prie Lietuvos laisvės“, – sakė R. Skilandis.

Iš aikščių, gatvių ir kiemų Lietuvos valstybės atkūrimo dienos renginiai šiemet persikėlė į virtualią erdvę. Joje – režisieriaus Gyčio Padegimo spektaklis „Alksniškės“ pagal jo paties parašytą pjesę, virtuali ekskursija ir pažintis su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru Jonu Vailokaičiu.

Šiemet daug kas persikėlė į virtualią erdvę. Kitaip ir būti negali. Bendrauti ir bendradarbiauti su išoriniu pasauliu juk reikia.

Kauno valstybinio muzikinio teatro dovana, dailės studijos „Vaivorykštė“ virtuali tapybos darbų paroda ir daugybė kitų šventinių renginių. Vakare – unikalus reginys prie Kauno pilies. Specialiai Lietuvos valstybės atkūrimo dienos progai skirta šviesos instaliacija aplink Vyčio skulptūrą. Apie tokią renginių gausą žinojo vos keli kalbinti miestiečiai. Likusieji gi tikino, kad svarbiausia šventę jausti širdyje. Šurmulys didžiausioje pėsčiųjų gatvėje ir būreliai Karo muziejaus sodelyje leido suprasti, kad nepaisant kitokio vasario 16-osios scenarijaus, kauniečiai švenčia.

Milda, dviejų vaikų mama

Vasario 16-osios šventė mūsų šeimai svarbi, tačiau masinių renginių su mažais vaikais stengiamės vengti. Šiandien, kaip ir ankstesniais metais, švenčiame. Dalyvaujame orientacinėse varžybose, kurių tikslas aplankyti tam tikrus objektus, esančius mieste. Jau buvome užsukę į Prezidentūros kiemelį. Liko dar penki taškai.

Augustinas, siuvėjas, sportininkas ir muzikantas

Ši diena yra ypatinga. Svarbesnė net už mano paties gimtadienį. Kasmet persirengiu ir vaikštau po miestą, žiūriu į tarpukario perlus. Pandemija tradicijos nepakeitė – šiemet aš vėl įsikūnijau į personažą. Tik aplinkinių žvilgsnių mažiau nei įprastai, bet juk ne jie svarbiausi. Lygiai tą patį galiu pasakyti apie masinius renginius. Be jų liūdna, tačiau tai nereiškia, kad šventės negalime surengti savo širdy. Šiandien, buvusio centrinio pašto pastato pašonėje kilnoju trispalvės spalvų svarmenis. Šaunu, kad dar ir taip galiu išreikšti savo meilę tėvynei. Darau tą ir per kitas valstybines šventes. Manau, visai šaunus būdas dar ir taip išreikšti savo jausmus Tėvynei.

Zita, kaunietė

Kaip dabartis pakeitė mano Vasario 16-ąją? Niekaip. Svarbiausia ne masė žmonių vienoje vietoje su trispalvėmis rankose, o jausmas, kuris yra širdyje.

Valstybės atkūrimo diena – ypatinga šventė ne tik man, bet ir visai šeimai, artimiems giminaičiams. Būdavo, susitinkame visi, kalbamės, vėliau einame pasivaikščioti ir džiaugiamės iškovota laisve. Šiandien viskas kiek kitaip. Atleiskite, susigraudinau.

Akvilė, moksleivė

Ši diena simbolizuoja modernios Lietuvos pradžią, todėl kasmet su artimaisiais džiaugiamės ir švenčiame kartu. Einame į Karo muziejaus sodelį, kitus renginius. Būna, kad tiesiog susėdame namuose. Šiemet daug kas persikėlė į virtualią erdvę. Kitaip ir būti negali. Bendrauti ir bendradarbiauti su išoriniu pasauliu juk reikia. Kaip dabartis pakeitė mano Vasario 16-ąją? Niekaip. Svarbiausia ne masė žmonių vienoje vietoje su trispalvėmis rankose, o jausmas, kuris yra širdyje. Su gimtadieniu, Lietuva!

Birutė, senjorė

Namuose kiekvienas šeimos narys turi po trispalvę. Šiandien pasiėmiau saviškę ir išėjau tradiciniam garbės ratui. Sustojau prie Nežinomo kareivio kapo, „Laisvės“ statulos. Dabar einu į Prezidentūros kiemelį. Gaila tik, kad negalėsiu susitikti su bendraminčiais išgerti kavos su kokiu nors saldėsiu Senamiesčio kavinėje. Anksčiau po visų oficialių renginių būtinai užsukdavome kur nors, nes tokią dieną reikia švęsti!

Sveikinimuose Lietuvai ir lietuvių tautai linkima laimės, santarvės ir klestėjimo, antradienį pranešė prezidento spaudos tarnyba.

Popiežius Pranciškus laimina lietuvių tautą ir meldžiasi, kad šie metai mums būtų kupini harmonijos, gerovės ir klestėjimo.

J. Bideno laiške pabrėžiama, kad, jam pradėjus eiti Jungtinių Valstijų prezidento pareigas, tikimasi tęsti šalių partnerystę ir toliau puoselėti demokratines vertybes, kuriomis dalijasi mūsų tautos.

Lenkijos prezidentas savo sveikinime džiaugėsi glaudžiu bendradarbiavimu.

I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

„Su dideliu džiaugsmu stebiu labai gerus tarpusavio supratimu, bendradarbiavimu ir dialogu grįstus Lenkijos ir Lietuvos santykius. Nežiūrint į besitęsiančią pandemiją, mūsų šalys glaudžiai bendradarbiauja gerindamos saugumo situaciją kaimynystėje bei remia demokratinės Baltarusijos visuomenės kovą“, – rašoma A. Dudos sveikinime Lietuvai.

Savo ir visų Vokietijos žmonių vardu sveikindamas Lietuvą šios šalies prezidentas Walteris Steinmeieris (Valteris Šteinmejeris) pabrėžė, kad su džiaugsmu žvelgia į daugiau nei 100 metų trunkančią Lietuvos ir Vokietijos diplomatinių santykių istoriją.

Nežiūrint į besitęsiančią pandemiją, mūsų šalys glaudžiai bendradarbiauja gerindamos saugumo situaciją kaimynystėje bei remia demokratinės Baltarusijos visuomenės kovą.

„Visa tai yra tvirtas pagrindas tęsti mūsų sėkmingą bendradarbiavimą ir kartu atstovauti mūsų interesams ir vertybėms Europoje bei pasaulyje“, – savo sveikinimo laiške teigia Vokietijos vadovas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) savo sveikinime pabrėžė artėjantį valstybių diplomatinių santykių atkūrimo 30-metį ir prisiminė šiltą vizitą Lietuvoje pernai metais.

Jungtinės Karalystės Karalienė Elžbieta II savo atsiųstame sveikinime valstybinės šventės proga visiems Lietuvos žmonėms palinkėjo visa ko geriausia ir lengvesnių ateinančių metų.

„Man nepaprastai malonu pasveikinti Jus, Ekscelencija, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga ir nuoširdžiai palinkėti laimės ir klestėjimo Jūsų šalies žmonėms“, – sveikina Japonijos Imperatorius Naruhito.

Vasario 16-osios proga sveikinimo laiškus taip pat atsiuntė Švedijos, Nyderlandų, Ispanijos, Maroko ir Bahreino karaliai. Lietuvą ir jos žmones sveikina ir valstybių lyderiai iš Estijos, Suomijos, Vengrijos, Šveicarijos, Rusijos, Korėjos, Indijos, Kataro, Turkmėnistano, Kirgizijos, Bangladešo ir kiti.

Iškilmingi Vasario 16-osios šventiniai renginiai, prasidėję pirmadienį, vasario 15-ąją, bus tęsiami ir pagrindinę šventės dieną – Vasario 16-ąją.

Tik, deja, dėl karantino apribojimų nebus galima susiburti miestų aikštėse, kitose renginių vietose. Daugumą šventės renginių stebėsime per Lietuvos nacionalinę televiziją (LRT).

Minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – Vasario 16-ąją – bus pagerbti 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto signatarai ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašę signatarai – padėta gėlių jų palaidojimo vietose.

Šventės išvakarėse Prezidento rūmuose pagerbti 2020 metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai, taip pat Jono Basanavičiaus premijos laureatas.

Antradienį, vasario 16-ąją, pagrindinę šventės dieną, 11 val. LRT iš Prezidentūros parodys Valstybės apdovanojimų ceremonijos vaizdo įrašą. Po valandos – trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremoniją Simono Daukanto aikštėje. Joje kalbą sakys prezidentas Gitanas Nausėda.

12.30 val. LRT iš Vilniaus arkikatedros bazilikos transliuos šv. Mišias.

14 val. – bus rodomas Vasario 16-osios minėjimo iš Signatarų namų Vilniuje vaizdo įrašas.

21 val. – transliuojamas šventinio koncerto „Lietuvos valstybės keliu“ įrašas.

Lietuvos Taryba, vadovaujama daktaro Jono Basanavičiaus, 1918 m. vasario 16 dieną, išreikšdama tautos valią, Vilniuje pasirašė Nepriklausomybės Aktą ir paskelbė atkurianti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi. Aktą pasirašė 20 Lietuvos Tarybos narių.

Vokietijai siųstą 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto originalą politiniame Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve 2017 metų kovą rado Vytauto Didžiojo universiteto prof. Liudas Mažylis. Lietuvos valstybės šimtmečio proga Vokietija istorinį dokumentą penkeriems metamas paskolino Lietuvai.

Visi norintys jį pamatyti galėjo tai išvysti Signatarų namų muziejuje. Dokumentas Signatarų namuose eksponuotas tose pačiose patalpose, kur ir buvo pasirašytas. Popierius ir rašalas yra jautrūs šviesai ir pagal dokumentų saugojimo tvarką jie gali būti eksponuojami ne ilgiau kaip pusę metų.

„1918 m. vasarį Nepriklausoma Lietuva atrodė veikiau kaip svajonė, sunkiai pasiekiamas idealas. Aplink vyko žūtbūtinė kova dėl įtakos, atrodė, kad gali keistis nebent pavergėjai, o ne augti ir stiprėti Laisvės želmenys.

Nepriklausomybė tapo tikrove, Lietuvos valstybė ne tik gimė, bet ir augo, stiprėjo, nes tapo bendru rūpesčiu. Anuomet, kaip ir šiandien, teko veikti netikrumo aplinkoje. Svarbiausia, kad niekas nenuleido rankų ir kantrus darbas davė savo vaisių. Tikiu, kad taip yra ir šiandien.

Šiemet Vasario 16-ąją švenčiame kiek kitaip. Be šventinių susibūrimų ir iškilmingų minėjimų. Tačiau tai kartu proga apmąstyti, ką mums kiekvienam reiškia Laisvė ir Tėvynė. Kas mus jungia, o ne skaldo. Toks šios dienos šventimas labai prasmingas, nes įkvepia jėgų ir drąsos įveikti visus sunkumus ir per juos sustiprėti“, – sakoma Vyriausybės vadovės sveikinime Vasario 16-osios, Valstybės atkūrimo dienos, proga.

Tačiau kai Riterio kryžius segamas kontroversijomis pagarsėjusiam TV veikėjui, nori nenori kyla klausimas: už ką, kokie čia darbai padaryti Tautai ir Valstybei? Kad nieko blogo nepapasakojo apie konservatorius ir M.Laurinkui pagelbėjo „nuimti“ apsitapšnojusįjį?

O gal čia taip avansu atsidėkojama už atsainų lojalumą, projektuojant naują kadenciją svarbiausioje šalies aikštėje? Juk šiais laikais selektyvi sklaida, pravartūs nutylėjimai bei „piaro“ akcentai eteryje yra ir motina, ir tėvas su visa bobute ant taburetės.

Kai Riterio kryžius segamas kontroversijomis pagarsėjusiam TV veikėjui, nori nenori kyla klausimas: už ką, kokie čia darbai padaryti Tautai ir Valstybei?

Jei jau žmogus gauna valstybinį apdovanojimą, turėtų būti viešai įvardytas konkretus jo indėlis ta proga, ryškiai tikri, o ne sugalvoti laimėjimai šaliai.

Tik šiuo atveju kažin ar realių jų tikrai yra. Nebent nuopelnais laikytume nesibaigiančius teismus su kaimynais, baudas už paslėptą reklamą, VMI patikrinimus, sąsajas su lobistais, į deklaracijas nepatekusius sutuoktinės ryšius ir jos darbą nekritikuojamoje ministerijoje, dosniai žarsčiusioje laimę nešančius užsakymus. Gal tie nuopelnai fokusuojasi dar ir į faktą, kad iš lojalių savivaldybių taip pat byrėjo skaičiukai, kurie vis tiek galop konvertuodavosi į taip mielą nuosavą naudą? Juk viešąją erdvę vis skrodė žinios apie tai litais, tai vėliau eurais įsisavintus milijonus ir net sumokėtą 0,3 mokesčių procentą.

Čia ir kyla klausimas iš esmės: ar apskritai gali žmogus būti žurnalistu, kai jis susijęs su savo paties juridiniais asmenimis, siekiančiais pelno? Juk Visuomenės informavimo etikos kodeksas reikalauja: vykdydami profesinę veiklą žurnalistai neturi teisės prisiimti jokių kitų įsipareigojimų, o informacijos nevalia laikyti preke.

Nejaugi sunkiai slepiamos politinės antipatijos, antros pusės neišklausymas bei nuolatinis rūpinimasis sava kišene ir yra tie nuopelnai, kurie verti valstybinio apdovanojimo?

Jėzusmarija, nušaukite, bet kažkas čia tikrai ne taip.