„Susitikime kalbėjome apie kokybinį dvišalių santykių plėtros šuolį. Ypač plėtojant transporto ir energetikos jungtis, spartinant ekonominę integraciją, įmonių ir žmonių bendradarbiavimą“, – pranešime cituojama Seimo vadovė.

Anot V. Čmilytės-Nielsen, transporto jungtys tarp dviejų valstybių reikšmingos karine ir gynybine prasmėmis. Ji pridūrė, kad Lietuva yra suinteresuota stiprinti karinį bendradarbiavimą su Lenkija.

Jos teigimu, Lietuva ir Lenkija ateityje galėtų prisiimti regiono ateities lyderių vaidmenį.

„Ypač turint omenyje tai, kad kitais metais Lenkija pirmininkaus Europos Sąjungai, o 2027 metais – Lietuva“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Prioritetiniu uždaviniu V. Čmilytė-Nielsen ir S. Holownia išskyrė paramą Ukrainai. Anot jų, Ukrainai laimėjus karą prieš Rusiją, tapus Europos Sąjungos ir NATO nare, tai galėtų paveikti ir Baltarusijos ateitį.

Antradienį taip pat numatyti Seimo vadovės susitikimai su Senato maršalka Malgorzata Kidawa-Blonska (Malgožata Kidavą-Blonska) ir kitais Lenkijos valdžios atstovais.

Praėjusią savaitę ligoninėje mirė gatvėje Varšuvos centre užpulta ir brutaliai išžaginta 25-erių Liza. Jos pavardė neskelbiama.

23 metų vyras buvo sulaikytas ir apkaltintas šiuo užpuolimu, sukėlusiu moterų teisių grupių ir didelės baltarusių išeivių bendruomenės pasipiktinimą.

Demonstrantai susirinko gedėti išpuolio vietoje, kur uždegė žvakučių ir padėjo gėlių.

„Liza atvyko į Lenkiją ieškoti geresnio gyvenimo. Lenkijoje iš jos atėmė gyvenimą“, – sakė viena iš protesto akcijos organizatorių Maja Stasko.

Dalyviai, kurių organizatoriai paprašė apsirengti juodai, laikė plakatus su šūkiais baltarusių ir lenkų kalbomis „Moterys nėra grobis“ ir „Aš tiesiog ėjau namo“.

Oficialiais duomenimis, 2023 metais Lenkijoje gyveno beveik 80 tūkst. baltarusių, kurių daugelis pabėgo į kaimyninę valstybę baimindamiesi politinių represijų savo šalyje.

„Mums visiems tai buvo tikras šokas“, – apie išpuolį naujienų agentūrai AFP pasakojo Lenkijoje informacinių technologijų srityje dirbanti baltarusė Anna (Ana), kuri atsisakė nurodyti savo pavardę.

Liza atvyko į Lenkiją ieškoti geresnio gyvenimo. Lenkijoje iš jos atėmė gyvenimą.

„Pabėgome iš Baltarusijos ieškoti ramybės čia, o dabar tapome ne režimo, o vyrų aukomis“, – sakė 25-erių mergina.

Organizatoriai teigė, kad nuo seksualinio smurto užsienyje nukentėję baltarusiai kaip pabėgėliai susiduria su papildomomis kliūtimis, įskaitant nepasitikėjimą teisėsaugos tarnybomis.

„Turime tokios patirties su policija, kad mums sunku patikėti, jog jei paskambinsime į policiją, ji mumis patikės ir kas nors imsis veiksmų“, – AFP sakė baltarusių aktyvistė Nasta Bazar.

„Labai norėčiau, kad kiekviena moteris žinotų, jog visada atsiras moterų, kurios ją palaikys [...] ir kad yra padedančių baltarusių organizacijų“, – pridūrė N. Bazar.

Prie mitingo prisijungė moterų teisių gynėjai ir dalyviai iš Ukrainos. Šiuo metu Europos Sąjungos narėje Lenkijoje gyvena apie milijonas pabėgėlių iš karo draskomos šalies.

Demonstrantai pradėjo rinktis prie Donaldo Tusko biuro trečiadienį 11 val. protestuodami prieš importą iš Ukrainos, jų teigimu, pakertantį jų verslą ir vidaus rinką. Tada jie padegė padangas ir karstą, ant kurio buvo parašyta, kad „ūkininką nužudė žaliasis kursas“, galvoje turint Europos Sąjungos (ES) aplinkosaugos politikos paketą. Kiti ūkininkai degino ES vėliavas.

„Polsat TV“ duomenimis, prieš 11 val. vienas iš demonstrantų mėgino permesti degantį karstą per policijos užtvaras, kilo „muštynės“ su policijos pareigūnais.

Solidarumo sąjungos vadovas Piotras Duda protestuotojams pareiškė, kad ES klimatui neutralų žaliąjį kursą reikia išmesti į šiukšlių dėžę. „Mus vienija vienas bendras reikalavimas. Šalin žaliąjį susitarimą, šalin žaliąją aferą, šalin žaliuosius nuodus, kurie griauna mūsų ekonomiką“, - rėžė jis ir pridūrė, kad kai kurie ūkininkai, į sostinę važiavę traktoriais, buvo sustabdyti miesto pakraštyje. „Tai yra teisinė valstybė pagal Donaldą Tuską“, – sakė P. Duda.

Varšuvos taisyklės neleidžia traktoriams įvažiuoti į miestą, tačiau organizatoriai tikisi, kad šiandienos protestai bus dar didesni nei vasario 27 d. surengtos masinės demonstracijos, kai į Lenkijos sostinę atvyko apie 10 tūkst. ūkininkų. Protestą planuojama tęsti iki penktadienio.

Demonstracijos dalyviai, kurių dauguma buvo vyrai, laikė rankose plakatus su užrašais „Mes, ūkininkai ir laisvi lenkai, sakome stop žaliajai beprotybei“ ir „Mūsų valstybė – mūsų maistas“.

Protestuotojai rinkosi prie Kultūros rūmų ir žygiavo prie parlamento pastato. Priešingai nei per ligšiolinius protestus, šį kartą traktoriai ir žemės ūkio technika buvo draudžiami.

Varšuvos policija pranešė apie traktorių vilkstinę svarbioje transporto arterijoje prie miesto vartų, kuri kiek trukdė eismą.

Teismo sprendimu, Lenkijos valstybei buvo suteikta nuosavybės teisė į pastatą Kieleckos gatvėje, Lenkijos pareigūnų teigimu, neturėjusį diplomatinio statuso.

Nors ir areštuotas miesto valdžios, 7400 kv. metrų pastatas priklausė valstybės iždui. Norint visam laikui pakeisti jo statusą ir atlikti reikiamus pritaikymo darbus, reikėjo perduoti jį miestui, tam turėjo pritarti Mazovijos gubernijos vadovas.

Penktadienį Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis paskelbė, kad miestas gavo reikiamą provincijos vadovo leidimą ir pastate „atsidarys mokyklą vaikams su negalia“. Mero teigimu, miestas pastatą atnaujins, moksleiviai galės juo naudotis kitų metų pradžioje.

2022 m. Lenkijos užsienio reikalų ministerija rekomendavo pradėti procedūras, kad būtų galima perimti du Rusijos ambasados turėtus nekilnojamojo turto objektus, kurie nebuvo naudojami diplomatiniais ar konsuliniais tikslais. Vienas iš jų buvo mokyklos pastatas Kieleckos gatvėje, o kitas – buvęs Rusijos diplomatų gyvenamasis namas Sobieskio gatvėje, dešimtmečius paliktas nenaudojamas. Pastarąjį turtą Varšuva perėmė 2022 m. po teismo nuosprendžio.

Kariuomenės orlaivis buvo pasitelktas Nacionalinio transplantacijos biuro prašymu.

„Apie 16 val. KOP transportinis lėktuvas C-27J „Spartan“ pakilo iš Zoknių oro uosto Šiauliuose ir kartu su medikų komanda išvyko į Varšuvos oro uostą Lenkijoje“, – rašoma pranešime.

Gydytojų komanda kartu su perimtu donoro organu 22.25 val. nusileido Vilniuje, o po to orlaivis grįžo į Šiaulius.

Tai – jau antrasis KOP orlaivio skrydis į kaimyninę Lenkiją po 2023-ųjų rugsėjo pabaigoje pasirašytos bendradarbiavimo sutarties, kuria buvo išplėstas Europos šalių, į kurias skristų tokie orlaiviai donorų organų pergabenimui, sąrašas.

Donoro organų pergabenimas yra viena iš Lietuvos kariuomenės taikos meto užduočių.

„Gruodžio 28 dieną su (Užsienio reikalų komiteto pirmininku) Žygimantu Pavilioniu važiuojame, susitinkame su naujais Gynybos ir Užsienio reikalų komitetų pirmininkais. Bent jau politiškai iškelsiu, paprašysiu atkreipti dėmesį, ar nebūtų galima Lenkijoje nustatyti lankstesnių, paprastesnių procedūrų“, – penktadienį BNS sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Komiteto nariai penktadienį išklausė paramą į Ukrainą gabenančius nevyriausybininkus. Jų teigimu, biurokratinės procedūros tvarkant leidimus ir kitus dokumentus smarkiai prailgina paramos kelią iki tų, kam ji skirta.

Lietuvos šaulių sąjungos paramos Ukrainai grupės vadovas Haroldas Daublys per NSGK posėdį teigė, kad biurokratinių trukdžių daugiausia kyla vežant dvigubos arba karinės paskirties prekes, tarp jų – termovizorius, dronus, ryšio priemones, optinius prietaisus, asmeninės apsaugos priemones.

„Tai, ką gali nupirkti Europos Sąjungoje legaliai, be jokios kontrolės, pavyzdžiui, termovizorius, mūsų institucijos yra linkusios vadinti karinės paskirties prekėmis, net ne dvigubos paskirties, tai iš karto apsunkina procesą, tai reiškia, kad per Lenkiją turi būti išankstinis tranzito leidimas ir specialus Lenkijos įmonės konvojus“, – sakė H. Daublys.

Anot jo, konvojaus paslaugos nėra pigios.

H. Daublys pateikė pavyzdį, kai už batų dydžio dėžės pervežimą paprašyta 1 tūkst.–1,5 tūkst. eurų.

„Turime du mėnesius įstrigusį 30 tūkst. eurų krovinį Lenkijos pasienyje laukiantį, kol susitvarkysime dokumentus“, – sakė jis.

Viešosios įstaigos „Blue/Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas teigė, kad pagrindinis iš Lietuvos gabenamos paramos Ukrainos kariams privalumas buvo greitis.

„Dabar paskaičiavome, kad su visais priedais Lietuvos, Lenkijos (reikalavimais – BNS) ir dar Ukraina pridėjo tam tikrus apribojimus, tai geriausiu atveju po mėnesio, ką teoriškai galėtumei realiai per dieną ar dvi pristatyti“, – sakė jis.

„Visiškai nepriimtina padėtis“, – pridūrė visuomenininkas.

Kai kurie nevyriausybininkai prisipažino dėl didelių biurokratinių reikalavimų paramą gabenę kontrabanda.

L. Kasčiūno teigimu, normalu, kad valstybė siekia, jog nebūtų nekontroliuojamo karinės įrangos gabenimo, tačiau, anot jo, reikėtų peržiūrėti, ar nėra perteklinių taisyklių.

„Mes kelsime klausimą, ar negalima būti lankstesniems“, – BNS sakė NSGK vadovas.

Jis taip pat teigė siūlysiąs Lietuvoje paskirti koordinatorių, kuris padėtų paramos vežėjams sutvarkyti reikalingus dokumentus. NSGK pirmininko teigimu, juo galėtų būti kuris nors viceministras ar premjerės patarėjas.

„Labai svarbu turėti vieno langelio principą, tai yra žinoti, kam galima būtų dėl Lenkijos procedūrų skambinti iš anksto, kad tiek ir tiek, to ir to vežame, kaip lenkai traktuos tą ir tą įrangą. Mūsų ekonomikos atašė Lenkijoje yra esminis langelis, jis galėtų naviguoti, kad nereikėtų važiuoti ir po to turėti problemų“, – sakė L. Kasčiūnas.

Į Ukraina gabenama parama suaktyvėjo pernai vasarį Rusijai užpuolus šią kaimyninę šalį.

„Su Europos Komisija derinimas tebevyksta. Man atrodo, kad čia reikia dar palaukti kokio mėnesio“, – žurnalistams Seime antradienį sakė I. Šimonytė.

„(Su Varšuva – BNS) sutarimas šiaip yra“, – pridūrė premjerė.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pirmadienį oficialiai patvirtino BNS šaltinių informaciją, kad brangiausią ir didžiausią Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Europa projektą – jūrinį kabelį „Harmony Link“  svarstoma pakeisti jungtimi sausumoje.

Šalies vyriausiasis patarėjas Jarekas Niewierowiczius (Jarekas Neverovičius) antradienį sakė teigiamai vertinantuis tokius planus.

Manoma, kad jūrinės jungties keitimas sausumos jungtimi ją leistų turėti anksčiau nei 2030 metais, be to, ji kainuotų kur kas pigiau. Vis dėlto tokiai alternatyvai būtinas politinis susitarimas tarp Vilniaus ir Varšuvos bei Europos Komisijos pritarimas.

Pigesnės alternatyvos paieška tapo aktuali po to, kai rangovų pasiūlymams beveik 2,5 karto viršijus projketui numatytą 680 mln. eurų biudžetą Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemų operatorės šiemet pavasarį nutraukė jų konkursus ir nusprendė nedidinti projekto biudžeto, būsimus pirkimus išskaidyti, tačiau dėl papildomo finansavimo kalbėtis su EK ir kitomis institucijomis.

Nuo 2015 metų tarp Lietuvos ir Lenkijos veikia 500 megavatų (MW) galios „LitPol Link“ sausumos jungtis.

Pasak Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinės vadovybės atstovo spaudai papulkininkio Jaceko Goryszewskio, visiems evakuotiesiems teikiama psichologinė ir medicininė pagalba. Kadangi tarp jų yra ir vaikų, vietoje dirba gydytojas pediatras.

Užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau, Seime paklaustas apie lenkų evakuaciją iš Gazos Ruožo, atsakė, kad tai „nuolatinis procesas“. „Svarbiausia, kad procesas buvo pradėtas, jis akivaizdžiai yra efektyvus, palaikome ryšį tiek su Izraelio, tiek su Egipto, tiek su Palestinos autonomijos valdžia“, – pažymėjo jis.

„Labai ilgos mūsų diplomatijos pastangos ir reikalų derinimas su artimiausiomis valstybinės valdžios institucijomis, pirmiausia - su prezidentūra, davė norimų rezultatų“, – pabrėžė Z. Rau.

Jis pridūrė, kad Užsienio reikalų ministerija buvo pasirengusi bet kokiam atvejui.