Žuvis buvo perduota Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkams. Nustatyta, jog tai labai retai Lietuvos vandenyse aptinkama keturūsė vėgėlė (Enchelyopus cimbrius). Jos ilgis buvo 25 cm, svėrė 67 gramus.

Iki šiol Lietuvos jūriniuose vandenyse buvo žinomi vos keli keturūsių vėgėlių registracijos atvejai. Anksčiau Klaipėdos universiteto mokslininkai šios rūšies 7 ir 23 cm ilgių individus pagavo 2005 ir 2006 metais atviroje jūroje, maždaug 65 metrų gylyje, netoli Kaliningrado srities.

Nuo kitų rūšių keturūses vėgėles galima atskirti pagal dideles akis ir keturis ūsus – trys ūsai ant viršutinio žandikaulio ir vienas ant apatinio. Šios savybės padeda joms gaudyti bestuburius ir žuvis labai giliose ir tamsiose Baltijos jūros vietose. Tiesa, dažniau vakarinėje Baltijos jūros dalyje.

Tai, kad vėgėlė aptikta 5 metrų gylyje, yra stebinantis, tačiau įdomus faktas, papildantis mokslininkų žinias apie šią žuvų rūšį.

Mat tais atvejais, kai pirmoji draudimo diena yra savaitgalis ar valstybinė šventė (šiemet – sekmadienis), draudimas įsigalioja kitą dieną, praneša Aplinkos ministerija.

Draudimas žvejoti naktį pagrindinėse vėgėlių nerštavietėse – Nemune nuo Gėgės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžyje nuo žiočių iki Babtų tilto – šiemet taip pat įsigalios nuo gruodžio 16 d. ir tęsis iki sausio 15-osios. 

Aplinkosaugininkai primena, kad vienos žvejybos metu žvejas turi teisę sugauti penkias ne mažesnes kaip 45 cm ilgio vėgėles.

Nors vėgėlės yra labai vislios – patelė išneršia apie 1 mln. ikrelių, tačiau didžiąją jų dalį sunaikina ešeriai, pūgžliai ir kitos žuvys, žiemą prasidėję potvyniai.

Pastaraisiais metais tiek verslinės, tiek mėgėjų žvejybos metu vėgėlių sugaunama mažiau ir, nors jos veisiamos ir dirbtiniu būdu, išteklių būklė negerėja. Per pastaruosius penkerius metus vėgėlės beveik nebeneršia Minijos ir Jūros žemupiuose. Pernai versliniai šių žuvų sugavimai Kuršių mariose buvo beveik du kartus mažesni už pastarųjų dešimties metų vidurkį. 

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos mokslininkai, remdamiesi atliktu tyrimu, rekomenduoja riboti vėgėlių verslinę žvejybą stambiaakiais 70 mm tinklaičiais šių žuvų neršto metu, ypač jų migracijai svarbioje teritorijoje Kuršių mariose tarp Atmatos ir Skirvytės žiočių. Taip pat siūloma žvejams mėgėjams leisti paimti ne daugiau kaip tris vėgėles ir griežčiau riboti žvejybą, masalui naudojant žuvelę Kuršių mariose.

Tačiau šiemet šis draudimas įsigalios ne gruodžio 15-ąją, o dviem dienom vėliau – gruodžio 17-ąją. Mat pagal minėtųjų taisyklių numatytą išlygą pirmoji draudimo diena negali būti savaitgalis ar valstybinė šventė. Šiais metais gruodžio 15-oji yra šeštadienis, todėl draudimas žvejoti vėgėles įsigalios pirmadienį, gruodžio 17-ąją.

Dviem dienom vėliau, gruodžio 17 d., įsigalios ir draudimas žvejoti naktį pagrindinėse vėgėlių nerštavietėse – Nemune nuo Gėgės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžyje nuo žiočių iki Babtų tilto.

Vienos žvejybos metu leidžiama sugauti penkias ne mažesnes kaip 45 cm ilgio vėgėles.

Nors vėgėlės yra labai vislios – patelė išneršia apie milijoną ikrelių, tačiau daugumą šių ikrelių sunaikina ešeriai, pūgžliai ir kitos žuvys, taip pat žiemą prasidėję potvyniai. Daug metų vykę vėgėlių dirbtinio veisimo darbai, pasak ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo Vilmanto Graičiūno, nepadėjo pagausinti jų išteklių, todėl bene vienintelė galimybė tai padaryti – natūralių išteklių apsauga.

Draudimas žvejoti vėgėles per jų nerštą buvo nustatytas 2006 metais. Tai leido, Gamtos tyrimų centro mokslinių tyrimų duomenimis, atsikurti vėgėlių ištekliams, ir pastaraisiais metais šių žuvų eksperimentiniuose laimikiuose sugaunama kur kas daugiau nei prieš dešimtmetį.

Aplinkosaugininkai primena, kad pagal mėgėjų žvejybos taisykles iki gruodžio 31 d. dar draudžiama žvejoti marguosius upėtakius, sykus, lašišas, šlakius.

Geriausia žvejyba blogu oru

Galima teigti, kad šiuo metu yra įsivyravęs visuotinis įvairių žuvų mažėjimo laikotarpis. Kuršių mariose drastiškai nyksta unguriai. Į Nemuno žemupį vis mažiau atplaukia neršti stintų, šlakių ir kitų lašišinių žuvų. Baltijos jūroje sparčiai mažėja menkių.

O kaip su vėgėlėmis? Beje, jos labai artimos menkėms – yra gėlavandenės jų giminaitės. Lietuvoje vėgėlės gyvena tiek ežeruose, tiek upėse. Jų nėra daug. Daugiau vėgėlių susirenka Nemuno žemupyje, prasidėjus migracijai prieš nerštą. 

Pats geriausias laikas gaudyti vėgėles, kai vandens temperatūra nukrenta žemiau 6 laipsnių. Kitas vėgėlių žvejybos ypatumas – blogas oras. Vėgėlės žvejojamos tik naktimis ir ne prie mėnulio pilnaties, bet lyjant, sningant ir esant vėjuotam orui. Tinka vienintelis žvejybos įrankis – dugninė meškerė su naktiniu slieku, varlyte ar negyva žuvimi, nes vėgėlės masalą rankioja nuo dugno.

Nuolat tiria žuvis

Klaipėdos universiteto mokslininkai iki 2019 m. gegužės atliks išsamų vėgėlių tyrimą Nemune iki Jurbarko, Jūros upėje iki Tauragės, Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose. Tokį užsakymą jiems pateikė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyrius.

Klaipėdos universitetas jau turi žuvų išteklių tyrimų patirties. 2014-2016 m. jis tyrė praeivių ir verslinių žuvų populiacijos būklę Lietuvos vandens telkiniuose. Pagrinde buvo analizuota lašišinių žuvų, tarp jų ir šlakių populiacijos būklė Lietuvoje.

Žuvų tyrimus Klaipėdos universitete atlieka Jūrinių tyrimų atviros prieigos centras. Tokių tyrimų specialistai yra Nerijus Nika, Andrius Skersonas, Arvydas Švagždys, Antanas Kontautas ir Edgaras Ivanauskas. Šiandien tai vieni iš labiausiai žinomų žuvininkystės tyrėjų Vakarų Lietuvos regione.

Analizavo tinklų efektyvumą

Šiais metais, nuo pavasario Klaipėdos universiteto mokslininkai tyrė ir Lietuvos vidaus vandens telkiniuose naudojamų verslinės žvejybos įrankių efektyvumą. Tyrimas turi būti baigtas šiemet iki gruodžio 20 dienos.

Šį tyrimą vykdo jau minėtas Nerijus Nika ir Klaipėdos universiteto jaunesnysis mokslinis bendradarbis Remigijus Sakas.

Buvo analizuojami Kuršių mariose naudojami žvejybos įrankiai – traukiamasis tinklas, įvairių akių statomieji tinklaičiai, gaudyklės su selektyviniais intarpais, stambiaakės gaudyklės, nėginės, stintinės, dyglinės gaudyklės, dreifiniai tinklai, stintų tinklaičiai. Analizuoti ir kituose vandens telkiniuose naudojami žvejybos įrankiai – Nemuno žemupio  stintų žvejybos traukiami tinklai, ungurinės gaudyklės, statomi seliavų žvejybos tinklai, nėgių žvejybos bučiukai, ežeruose naudojami traukiami tinklai.

Pernai gruodį pamario upėse buvo sugauta 80 vėgėlių-reproduktorių. Iš jų paimti ir apvaisinti ikrai brendo specialiuose inkubatoriuose Rusnėje. Dabar vos 4–5 savaičių vėgėlių mažyliai keliauja į natūralią gamtą – Nemuno deltos upes.

Nuo sausio 16 d. jau galima gaudyti vėgėles. Šios žuvys jau išneršė ir iš nerštaviečių grįžo į joms įprastas buveines.

Siekiant apsaugoti vėgėlių išteklius nuo gruodžio 15 d. iki sausio 15 d. draudžiama šių žuvų žvejyba visuose vandens telkiniuose. Taip pat šiuo laikotarpiu draudžiama žvejoti nakties metu pagrindinėse vėgėlių nerštavietėse – Nemuno upėje nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžio upėje nuo žiočių iki Babtų tilto.

Pernai gamtinės sąlygos vėgėlių žvejybai buvo labai nepalankios. Žemas vandens lygis upėse, anksti prasidėję šalčiai ir ledonešis praktiškai neleido žvejams pasidžiaugti vėgėlių laimikiais. Tokios sąlygos leido atsigauti šių žuvų ištekliams – daugiau vėgėlių pasiekė nerštavietes, todėl tikėtina gausesnė šių žuvų jauniklių karta ir didesni žvejų laimikiai ateityje.

Žiemą daugiausiai vėgėlių žvejai mėgėjai sugauna Kuršių mariose žvejodami stintas ar specialiai vėgėlėms statydami šakotines ar skritulius. Kuršių mariose galima žvejoti masalui naudojant gyvą žuvelę ištisus metus (draudimas nuo sausio 1 d. iki balandžio 20 d. žvejoti masalui naudojant žuvelę Kuršių mariose netaikomas), tačiau žuvis, kurias tuo metu žvejoti draudžiama, būtina nedelsiant paleisti atgal į vandens telkinį. Nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d. draudžiama gaudyti lydekas, nuo kovo 1 d. iki gegužės 20 d. – sterkus. Draudžiama gaudyti mažesnes nei 45 cm vėgėles, lydekas, sterkus.

Pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles vienam žvejui leidžiama naudoti ne daugiau kaip 4 žvejybos įrankius, įskaitant šakotines, skritulius. Bendras kabliukų skaičius negali viršyti 6 vnt., o žvejojant stintas – 12 vnt.

Vėgėlių galima sugauti 5 vnt., lydekų – 3 vnt. Šių ir kitų žuvų, kurių sugavimo kiekis Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse ribojamas vienetais, sugavimo svoris neribojamas, išskyrus Nemuno deltos regioninio parko vandens telkinius, kur bendras sugautų žuvų svoris neturi viršyti 7 kg. Žuvų, kurių sugavimo kiekis neribojamas vienetais ežeruose, tvenkiniuose ir upėse galima sugauti 5 kg., Kuršių mariose – 7 kg.

Nors nuo šių metų stintų žvejyba neberibojama, šių žuvų leidžiama sugauti tiek, kiek žvejas sugeba ar nori, mėgėjų žvejybos metu sugautas žuvis parduoti draudžiama.

Mėgėjams, nusprendusiems parduoti savo sugautas žuvis, gresia 57 Eur siekianti bauda. Už žuvis, sugautas vandens telkinyje, kuriame organizuota limituota žvejyba, pvz., Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose, gali tekti sumokėti iki 173 Eur, o už lašišų ar šlakių pardavimą – 579 Eur siekiančią baudą.

Siekiant apsaugoti vėgėles, nuo gruodžio 15 d. iki sausio 15 d. – prasidėjus šių žuvų nerštui ir neršto metu, jas draudžiama žvejoti naktį pagrindinėse jų nerštavietėse – Nemune nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžyje nuo jo žiočių iki Babtų tilto.

Vėgėlių žvejyba jų nerštinės migracijos ir neršto metu uždrausta nuo 2006-ųjų, nes žvejai mėgėjai labai sumažino šių žuvų išteklius, kai jas, susibūrusias į tuntus, gaudydavo traukiančias nerštaviečių upėse link. Todėl, remiantis Gamtos tyrimų centro mokslinių tyrimų duomenimis, buvo nustatytas minėtasis draudimas. Tai leido atsikurti vėgėlių ištekliams, ir pastaraisiais metais šių žuvų eksperimentiniuose laimikiuose sugaunama kur kas daugiau nei prieš keletą metų.

Šiemet gamtinės sąlygos vėgėlių mėgėjų žvejybai buvo labai nepalankios – žemas vandens lygis upėse, anksti prasidėję šalčiai ir ledonešis praktiškai neleido žvejams pasidžiaugti vėgėlių laimikiais.

Aplinkos ministerija primena, kad iki gruodžio 31 d. dar draudžiama žvejoti marguosius upėtakius, sykus, lašišas, šlakius. Nuo sausio 1 d. sykus, lašišas ir šlakius bus galima žvejoti įsigijus žvejo mėgėjo kortelę šių žuvų žvejybai. Sykų limituota žvejyba organizuota Platelių, Galvės, Lūšių ir Vištyčio ežeruose. Lašišas ir šlakius nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 15 d., įsigijus žvejo mėgėjo kortelę šių žuvų žvejybai, bus galima žvejoti Nemune, Skirvytėje, Atmatoje, Minijoje, Veivirže, Jūros upėje, Dubysoje, Neryje, Siesartyje, Šventojoje ir pajūrio Šventojoje.