Medikai kaltina ir tėvus. Sako, dalis jų – nesiklauso, su sergančiais vaikais keliauja prie jūros ar į užsienį, o skiepais nuo vėjaraupių – nesidomi. Apie tai pasakota LNK žiniose.
Bėrimai, karščiavimas, niežulys – tai vėjaraupių simptomai. Dėl vėjaraupių į Santaros klinikas pateko ir vilnietė Veronika – užsikrėtė ketverių dukra.
„Sakė, pačiu laiku atvažiavome į ligoninę. Reabilitacijoje prabuvome penkias dienas“, – pasakojo Veronika.
Moteris įtaria, kad vaikas užsikrėtė darželyje.
„Visa grupėje, gal dešimt vaikų susirgo“, – teigė Veronika.
Būna išberta ne tik kūno išorė, bet kartais ir gleivinė.
„Tai yra virusinė infekcija, kuriai būdingas febrilus karščiavimas, temperatūra virš 38–39 laipsnių ir daugiau, būdingas ir vezikulinis bėrimas“, – akcentavo Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja Inga Ivaškevičienė.
Santaros klinikose tokių pacientų dabar kaip niekad daug.
„Tokia išskirtinė situacija, tai ką matome dabar“, – sakė I. Ivaškevičienė.
Įprastai vėjaraupiai gydomi namuose, tačiau dabar daliai prireikia ir intensyviosios terapijos skyriaus ar chirurginio gydymo.
„Viena pagrindinių komplikacijų yra antrinės bakterinės odos infekcijos. Antrinės bakterinės odos infekcijos kartais komplikuojasi sepsiu, tuomet jau reikia intensyviosios terapijos“, – teigė I. Ivaškevičienė.
Tokia situacija ne tik Vilniuje.
„Dabar ženklus padidėjimas yra tų komplikuotų vėjaraupių. Šiuo metu turime turbūt penkis komplikuotų vėjaraupių atvejus“, – teigė Kauno klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus vadovas Darius Varaškevičius.
Įprastai vėjaraupiais sergama rudenį ir pavasarį. Dabar pacientų antplūdis prasidėjo nuo rudens ir nesibaigia.
„Būna išberta ne tik kūno išorė, bet kartais ir gleivinė. Jie nenori gerti, valgyti, dehidratuoja, tampa vangūs“, – sakė D. Varaškevičius.
Kas atsitiko, kad vėjaraupiai tapo tokie pavojingi? Anot specialistų, yra ir tėvų indėlio.
„Vyrauja putų purškimas, kai visas kūnas išpurškiamas tomis putomis. Purškiama ne vieną, o daug kartų. Kūno nemaudant susidaro plėvelė ir po ja sėkmingai prasideda antrinė bakterinė infekcija“, – pabrėžė D. Varaškevičius.
„Turi būti namų režimas. Tėvelių pirmas klausimas būna – ar galima eiti į lauką, ar galime bendrauti su kitais vaikais“, – pasakojo Karoliniškių poliklinikos Vaikų ligų skyriaus vedėja Živilė Mikalauskienė.
Gydytoja sako, kad dalis tėvų vėjaraupius lygina su sloga, neįvertina rizikų, važiuoją visur, net į užsienį.
„Taip, yra tokių tėvų, kurie slepia, skrenda į Turkiją su vėjaraupiais sergančiais vaikais“, – sakė Ž. Mikalauskienė.
„Praeitais metais buvo 14,5 tūkst. atvejų. Dabar turime beveik 12 tūkst. sausio–gegužės mėnesiais“, – akcentavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialistė Edita Jegelevičienė.
Vėjaraupių susirgimų šuolis – akivaizdus, bet, panašu, grįžtame į prieškovidinę situaciją.
„Norėčiau nuraminti, nes vertinant ilgesnį laikotarpį, tarkim dešimties metų, situacija gerėja. Pavyzdžiui, 2014 metais turėjome net 22 tūkst. vėjaraupių atvejų“, – sakė E. Jegelevičienė.
Imunitetas prieš kovidą ir po jo gydytojams kelia klausimų.
„Vaikai buvo izoliuoti kurį laiką, tos infekcijos plitimo nebuvo“, – sakė D. Varaškevičius.
Vienintelė apsauga – skiepai.
„Dažnas atsakymas yra toks, kad nežinojo apie skiepus“, – sakė I. Ivaškevičienė.
Klausta ir pacientų nuomonės.
„Kad tik kuo greičiau paskiepyti. Baisios pasekmės ir tikrai kvaila neskiepyti vaikų“, – sakė mažylio mama.
„Kaip galvojate, ar geriau paskiepyti, ar kad natūraliai persirgtų?,“ – klausta kitos mamos.
„Neįsivaizduoju... Gal natūraliai“, – atsakė mama.
„Kurie tėvai skiepija, tai skiepija visomis vakcinomis, įskaitant ir nuo vėjaraupių“, – teigė Ž. Mikalauskienė.
Vakcina mokama, reikia dviejų dozių, o už jas gali tekti sumokėti apie 100 eurų.
