Iškilios asmenybės

Pasak mokslininko, prisimindami žmones, palikusius ryškų pėdsaką Lietuvos verslo istorijoje, esame linkę užglaistyti jų verslumo savybes – kadangi iki šiol šios profesijos atstovus vertiname kritiškai. "Lietuvoje galioja verslininkų vertinimas: jei visai smulkus – tai turginis arba garažinis, jei labai stambus – tai dar ir oligarchas. Lyg nerašytos konstitucijos būtų įdiegta, kad verslininkams galioja kaltumo prezumpcija: kaltas ir blogas, kol akivaizdžiai neįrodys priešingai", – samprotauja prof. E.Aleksandravičius.

Istorikas primena, kad per pastarąjį šimtmetį mūsų šalis turėjo ne vieną iškilų verslininką, kurio darbais galime didžiuotis – tarp jų ne tik Petras Vileišis ar broliai Vailokaičiai, bet ir tautinio judėjimo atstovas Petras Vitkauskas, inžinierius, suprojektavęs ir pastatęs Maskvos elektrinio tramvajaus linijų tinklą.

Trečiasis Lietuvos prezidentas Kazys Grinius, pristatydamas P.Vitkauską 1924-aisiais, pabrėžė, kad jei ne ankstyva mirtis, šiandien jį Europa galbūt minėtų kaip savą Henry Fordą iš Marijampolės – mat inžinierius ilgai dirbo prie unikalaus vidaus degimo variklio konstrukcijos. Deja, šiandien tiek jį, tiek daug kitų verslo inovatorių esame pamiršę.

"Lietuvių pasakojimas skamba lyg būtų rašytas pavydo ir užmaršties ranka. Atrodo, kad kapitalizmo teigiamybės yra rezervuotos kitiems – lyg kokia amerikiečių privilegija, kurie šalia G.Washingtono ar B.Franklino pasakoja apie Rockefellerius, Morganus, Carnegie‘us, Fordus. Tai nereiškia, kad jie iki kaulų smegenų būtų įtikėję geraisiais kapitalizmo dievais. Priešingai – pažinodami visą šios santvarkos negailestingumą, jie vis tiek supranta, kad jokia kita sistema nesukūrė tiek daug visų žmonių gerovės", – pasakoja  profesorius.

Žlugdė valstybės stuburą

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis pažymi, kad sovietmečiuu buvo apskritai sunaikintas stuburas, kuriuo remiasi valstybė, – iniciatyvūs ir mąstantys žmonės.

"Žmonėms buvo įkalta į galvą, kad visi esame lygūs ir vienodi. Mes 50 metų neturėjome pamato, ant kurio stovi Vakarų demokratijų bendruomenės, – tai privati nuosavybė, privati ekonomiškai naudinga veikla, laisvė, parlamentarizmas, liberali demokratija. Po to, kai žmonėms pusšimtį metų buvo teigta, kad viską padarys valstybė, o privati iniciatyva praktiškai už įstatymų ribų, žmonių mąstymą pasidarė labai sunku pakeisti", – paaiškina R.Dargis.

Verslo nacionalizavimui ir žlugdymui sovietmečiu yra skirta viena iš naujosios knygos dalių – greta tekstų apie tarpukarį, privatizacijos laikotarpį po Kovo 11-osios, lietuvišką neokapitalizmą ir naujus šiandienos iššūkius. Leidinyje aptariami įvairūs klausimai – dalijamasi diasporos verslumo pamokomis, prisimenami pirmosios Respublikos bankininkai, nagrinėjami Vladimiro Romanovo ir kitų verslininkų konfliktai su visuomene, socialinė atsakomybė versle, pasakojamos šių dienų verslų istorijos – apie "GetJar", "Yplan", "Vinted" ir kitus.

Kai žmonėms pusšimtį metų buvo teigta, kad viską padarys valstybė, o privati iniciatyva praktiškai už įstatymų ribų, žmonių mąstymą pasidarė labai sunku pakeisti.

Herojai ir antiherojai

Pasak prof. E.Aleksandravičiaus, knygos tekstų autoriai, tyrinėdami Lietuvos verslo istoriją, laikėsi kelių taisyklių. Svarbiausia iš jų – siekta ne vien kalbėti skaičiais, statistikomis ar sausais faktais, bet ir pasakoti žmogiškas istorijas apie asmenybes ir jų išgyvenimus.

"Kiekviena moksliškai išgryninta pasakojimo dalis galėjo (ir siekė) turėti savo herojus ir antiherojus su vardais ir pavardėmis, su išgyvenimais ir valingais pasirinkimais. Istorijoje turi būti vietos ne tik dėsniams ir struktūroms, ne tik statistikai ir algoritmams, bet ir unikaliai emocinei žmogiškosios būties jausenai", – sako istorikas.

Profesorius primena, kad sektinų pavyzdžių praeityje netrūksta – Lietuvą kūrė ir rimti verslininkai. Jų būta ir tarp Vilniaus konferencijos delegatų, ir tarp tos konferencijos išrinktos Lietuvos Tarybos, kurios nariai pasirašė 1918-ųjų Nepriklausomybės Aktą. Beveik visi žymiausi lietuvių tautinio atgimimo veikėjai, visi 20 Nepriklausomybės Akto signatarų turėjo sąlytį su verslu, buvo verslo įmonių akcininkai arba steigėjai.

Šioms mintims antrina ir R.Dargis. "Atkurtoje Lietuvoje stipri pramonė ir prekyba buvo suvokta kaip valstybės stabilumo garantas. Buvo aišku, kad vien valstybės biudžeto lėšomis neįmanoma finansuoti viešųjų poreikių – švietimo, socialinės rūpybos, gydymo. Todėl daug verslininkų dalyvavo švietimo organizacijų, socialinės krypties draugijų veiklose, rėmė jas lėšomis. Darė tai, ko nepajėgė padaryti jauna valstybė", – pabrėžia pramonininkų konfederacijos vadovas.

Paklaustas, ką reikėtų daryti, kad lietuviai ir šiandien sėkmingai kurtų ateities Lietuvą, R.Dargis tikina, jog svarbu jau mokykloje vaikams suteikti verslumo, finansinio raštingumo, IT ir dirbtinio intelekto pagrindus. Tačiau svarbiausia – kūrybiškumas.

"Mes turime ugdyti kūrybiškus žmones. Kūrybiškumas yra esminis dėmuo realizuojant save versle, moksle ar kitose srityse, nes kūrybiškas požiūris į problemą gali pasiūlyti inovacijų prasme aukštesnio lygio sprendimus", – argumentuoja LPK prezidentas.

Pasak mokslininko, prisimindami žmones, palikusius ryškų pėdsaką Lietuvos verslo istorijoje, esame linkę užglaistyti jų verslumo savybes – kadangi iki šiol šios profesijos atstovus vertiname kritiškai. „Lietuvoje galioja verslininkų vertinimas: jei visai smulkus – tai turginis arba garažinis, jei labai stambus – tai dar ir oligarchas. Lyg nerašytos konstitucijos būtų įdiegta, kad verslininkams galioja kaltumo prezumpcija: kaltas ir blogas, kol akivaizdžiai neįrodys priešingai“, – samprotauja prof. E. Aleksandravičius.

Istorikas primena, kad per pastarąjį šimtmetį mūsų šalis turėjo ne vieną iškilų verslininką, kurio darbais galime didžiuotis – tarp jų ne tik Petras Vileišis ar broliai Vailokaičiai, bet ir tautinio judėjimo atstovas Petras Vitkauskas, inžinierius, suprojektavęs ir pastatęs Maskvos elektrinio tramvajaus linijų tinklą.

Trečiasis Lietuvos prezidentas Kazys Grinius, pristatydamas P. Vitkauską 1924-aisiais, pabrėžė, kad jei ne ankstyva mirtis, šiandien jį Europa galbūt minėtų kaip savą Henry Fordą iš Marijampolės – mat inžinierius ilgai dirbo prie unikalaus vidaus degimo variklio konstrukcijos. Deja, šiandien tiek jį, tiek daug kitų verslo inovatorių esame pamiršę.

Lietuvoje galioja verslininkų vertinimas: jei visai smulkus – tai turginis arba garažinis, jei labai stambus – tai dar ir oligarchas.

„Lietuvių pasakojimas skamba lyg būtų rašytas pavydo ir užmaršties ranka. Atrodo, kad kapitalizmo teigiamybės yra rezervuotos kitiems – lyg kokia amerikiečių privilegija, kurie šalia G. Washingtono ar B. Franklino pasakoja apie Rockefellerius, Morganus, Carnegie‘us, Fordus. Tai nereiškia, kad jie iki kaulų smegenų būtų įtikėję geraisiais kapitalizmo dievais. Priešingai – pažinodami visą šios santvarkos negailestingumą, jie vis tiek supranta, kad jokia kita sistema nesukūrė tiek daug visų žmonių gerovės“, – pasakoja VDU profesorius.

Sovietmetis žlugdė valstybės stuburą – iniciatyvius žmones

Žinoma, mūsų šalis turi kitokią istoriją, nei anapus Atlanto esanti supervalstybė – itin didelių neigiamų pasekmių turėjo sovietmetis, kai verslavimas buvo laikomas nelegalia veikla. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis pažymi, jog tuo metu buvo apskritai sunaikintas stuburas, kuriuo remiasi valstybė – iniciatyvūs ir mąstantys žmonės.

„Žmonėms buvo įkalta į galvą, kad visi esame lygūs ir vienodi. Mes 50 metų neturėjom pamato, ant kurio stovi Vakarų demokratijų bendruomenės – tai privati nuosavybė, privati ekonomiškai naudinga veikla, laisvė, parlamentarizmas, liberali demokratija. Po to, kai žmonėms pusšimtį metų buvo teigta, kad viską padarys valstybė, o privati iniciatyva praktiškai už įstatymų ribų, žmonių mąstymą pasidarė labai sunku pakeisti“, – paaiškina R. Dargis.

Verslo nacionalizavimui ir žlugdymui sovietmečiu yra skirta viena iš naujosios knygos dalių – greta tekstų apie tarpukarį, privatizacijos laikotarpį po Kovo 11-osios, lietuvišką neokapitalizmą ir naujus šiandienos iššūkius. Leidinyje aptariami įvairūs klausimai – dalinamasi diasporos verslumo pamokomis, prisimenami pirmosios Respublikos bankininkai, nagrinėjami Vladimiro Romanovo ir kitų verslininkų konfliktai su visuomene, socialinė atsakomybė versle, pasakojamos šių dienų verslų istorijos – apie „GetJar“, „Yplan“, „Vinted“ ir kitus.

Knyga primena ir herojus, ir antiherojus

Pasak prof. E. Aleksandravičiaus, knygos tekstų autoriai, tyrinėdami Lietuvos verslo istoriją, laikėsi kelių taisyklių. Svarbiausia iš jų – siekta ne vien kalbėti skaičiais, statistikomis ar sausais faktais, bet ir pasakoti žmogiškas istorijas apie asmenybes ir jų išgyvenimus. „Kiekviena moksliškai išgryninta pasakojimo dalis galėjo (ir siekė) turėti savo herojus ir antiherojus su vardais ir pavardėmis, su išgyvenimais ir valingais pasirinkimais. Istorijoje turi būti vietos ne tik dėsniams ir struktūroms, ne tik statistikai ir algoritmams, bet ir unikaliai emocinei žmogiškosios būties jausenai“, – sako istorikas.

VDU profesorius primena, jog sektinų pavyzdžių praeityje netrūksta – Lietuvą kūrė ne vien džiovininkai ar poetai, bet ir rimti verslininkai. Jų būta ir tarp Vilniaus konferencijos delegatų, ir tarp tos konferencijos išrinktos Lietuvos Tarybos, kurios nariai pasirašė 1918-ųjų Nepriklausomybės Aktą. Beveik visi žymiausi lietuvių tautinio atgimimo veikėjai, visi 20 Nepriklausomybės Akto signatarų turėjo sąlytį su verslu, buvo verslo įmonių akcininkai arba steigėjai.

Šioms mintims antrina ir R. Dargis. „Atkurtoje Lietuvoje stipri pramonė ir prekyba buvo suvokta kaip valstybės stabilumo garantas. Buvo aišku, kad vien valstybės biudžeto lėšomis neįmanoma finansuoti viešųjų poreikių – švietimo, socialinės rūpybos, gydymo. Todėl daug verslininkų dalyvavo švietimo organizacijų, socialinės krypties draugijų veiklose, rėmė jas lėšomis. Darė tai, ko nepajėgė padaryti jauna valstybė“, – pabrėžia pramonininkų konfederacijos vadovas.

Turime visas perspektyvas tobulėti

Paklaustas, ką reikėtų daryti, kad lietuviai ir šiandien sėkmingai kurtų ateities Lietuvą, R. Dargis tikina, jog svarbu jau mokykloje vaikams suteikti verslumo, finansinio raštingumo, IT ir dirbtinio intelekto pagrindus. Tačiau svarbiausia – kūrybiškumas. „Mes turime ugdyti kūrybiškus žmones. Kūrybiškumas yra esminis dėmuo realizuojant save versle, moksle ar kitose srityse, nes kūrybiškas požiūris į problemą gali pasiūlyti inovacijų prasme aukštesnio lygio sprendimus“, – argumentuoja LPK prezidentas.

Pašnekovas tikina, jog lietuvių verslai šiandien turi visas perspektyvas tobulėti. Pasitelkiant šiandienines technologijas, galima kurti tai, ko labiausiai reikia valstybės ekonomikai – aukštos pridėtinės vertės produktus. Tačiau svarbiausia – turėti gerą idėją.

Knygos „Verslo amžius 1918-2018 m. Lietuvių kapitalizmas, valdžia ir verslininkai“ autoriai: dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė, dr. Brigita Tranavičiūtė, Arvydas Pakštalis, prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius, dr. Kastytis Antanaitis, dr. Dainius Genys, dr. Tomas Kavaliauskas, Rytas Staselis, Rimvydas Valatka, prof. Mikas Vengris, dr. Gintaras Valinčius, Darius Verseckas.

Įsirengė lauko terasą

Sovietiniais laikais buvęs pasieniečių jūros stebėjimo postas Vėtros g. 8 turi naujus valdytojus – bendrovę "Anteninė".

Dar gegužės pabaigoje klaipėdiečiai atkreipė dėmesį į Melnragės paplūdimyje prasidėjusius darbus.

Dienraštis tąkart rašė, kad teritorija aptverta "Stop" juosta ir tvarkoma, čia atgabentas konteineris didžiosioms atliekoms.

Per mėnesį aplinka paplūdimyje dar labiau pasikeitė – pastatas nudažytas ryškiai raudonai, o šalia jo smėlyje įrenginėjami betoniniai poliai, pastatyta ir įstiklinta terasa.

Įstatymai itin griežtai riboja statybas pajūrio juostoje, faktiškai bet koks veiksmas reikalauja derinimo su atsakingomis institucijomis.

Todėl žmonėms parūpo, ar tikrai į pajūrio zoną patenkančio sklypo šeimininkai gavo visus reikalingus leidimus darbams?

Projekto dar nepatvirtino

Pirmadienį Klaipėdos savivaldybės tarnautojai tvirtino leidimo paprasto remonto darbams adresu Vėtros g. 8 bendrovei "Anteninė" neišdavę.

Tokį prašymą verslininkai pateikia jau penktą kartą.

Negi statybos vyksta be valdininkų sutikimo?

"Projektas dar tebetikrinamas. Todėl jame numatyti darbai, kuriems privalomas statybos leidimas, neturėtų vykti. Pastato savininkas prašo leidimo fasado dažymui, tvarkymui, turėklų atnaujinimui, užkaltų langų atidarymui", – vardijo Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų poskyrio vyriausioji specialistė Irena Kaminskienė.

Savivaldybės pozicija – kad tvarkytųsi, o statybos inspekcijos – kad nesitvarkytų.

Esą prašymas paprasto remonto darbams keliskart atmestas, nes "neatitiko teisės aktų reikalavimų".

Dabar penktą kartą teikto projekto tikrinimo pabaiga numatoma liepos 8 d.

Kas neįtinka tikrintojams, specialistė taip ir neatsakė, tačiau, išgirdusi, kad pastatas – jau ir nudažytas, ir įstiklintas, nustebo.

"Tada čia jau Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos kompetencija", – suglumo I.Kaminskienė.

"Patys darykite išvadas"

Paklaustas, ar pajūrio juostoje gali būti įrenginėjami betoniniai poliai, Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius teigė, kad taip.

"Pagal Lietuvos pajūrio juostos įstatymą, esant registruotiems pastatams, tam tikros statybos rūšys yra leidžiamos. Savivaldybės pozicija – kad tvarkytųsi, o statybos inspekcijos – kad nesitvarkytų. Patys darykite išvadas", – mestelėjo G.Pocius.

Jei Klaipėdos miesto valdžia siekia, kad anksčiau pajūrio vaizdą gadinęs pastatas atgytų, kodėl vis stabdomas jo projektas?

"Matyt, kažkas jam nepritaria. Galiu tik spėti, bet nespėliosiu", – svarstė vedėjas.

Gediminas Pocius / Vytauto Petriko nuotr.

Ar nepasikartos Palangos istorija, kai paplūdimyje prieš porą metų pastatyti konteineriniai tualetai teismo sprendimu pripažinti nelegaliais ir galiausiai turėjo būti nugriauti?

G.Pociaus manymu, Klaipėdai toks scenarijus negresia.

"Teisiškai pajūrio juostoje įregistruoti pastatai gali būti tvarkomi. Dar neburkime iš tirščių. Kai bus įgyvendintas projektas, manau, ir jūs jo paslaugomis pasinaudosite. O tada ir kalbėsime", – nukirto Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas.

Anot jo, buvusio radiotechninio posto pastate veiks viešojo maitinimo įstaiga.

Leidimas bendrovei nebūtinas?

Pats bendrovės "Anteninė" akcininkas Tadas Varpiotas iš pradžių tvirtino, kad leidimą remonto darbams įmonė gavo.

Paskui pareiškė, kad tas leidimas bendrovei nėra būtinas.

"Iš tikrųjų tam, ką mes darome, leidimo nereikia. Išiminėjame jį tik iš geros valios. Mes atliekame paprastą remontą, statybų nevykdome. Savivaldybė paprašė pašalinti ant sienos buvusį grafitį, tai nuvalėme. Visus klausimus derina mūsų architektai, kiek žinau, buvo kilusi šiukšlių tvarkymo problema ir panašiai. Biurokratizmas", – situaciją apibūdino T.Varpiotas.

Esą nei pastato kapitalinis remontas, nei statybos darbai sklype Vėtros g. 8 nebus vykdomi, tad užsitęsęs leidimo išdavimo procesas yra akivaizdus biurokratizmo pavyzdys.

T.Varpiotas iki galo taip ir neatskleidė, kokias paslaugas teiks, veikiausiai čia bus atidaryta kavinė.

Baigti darbus verslininkai žada dar šį vasaros sezoną.

Planuoja patikrinimą

Pajūryje vykstančiais darbais susidomėjo ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

Pokyčiai: taip pastatas atrodė prieš daugiau nei mėnesį. Dabar jis – gerokai pasikeitęs. (Vytauto Liaudanskio ir Vytauto Petriko nuotr.)

Adresu Vėtros g. 8 statybų inspektoriai planuoja patikrinimą – tik po išsamaus vertinimo vadovybė pateiks savo išvadas.

Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorė Renata Kleponienė kažkodėl pareiškė su žurnalistais bendrausianti tik per atstovą spaudai.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas žadėjo nedelsiant pasidomėti situacija ir, jeigu reikės, pasikviesti visas suinteresuotas puses pokalbiui.

"Labai abejoju, kad kažkas niekam nesakęs naktį paėmė ir nudažė namą, pastatę terasą ir dabar bandys įteisinti. Manau, taip neturėtų būti", – svarstė meras.

Esą tiek miesto, tiek pačių klaipėdiečių prioritetas – ne ribojimai, o gražėjantis pajūris.

"Reikia, kiek įmanoma daugiau padėti žmonėms, kurie ėmėsi pastato gaivinimo idėjos. Jeigu iš tiesų kažkas kažkur stringa, spręsime tuos klausimus. Be abejonės, įstatymų nevalia pažeisti niekam, net ir pačiai kilniausiai misijai. Būtina ieškoti sprendimų, kad tas suplanuotas modelis veiktų, o ne stabdyti, neleisti ir drausti", – kalbėjo V.Grubliauskas.

"Svarbu, kad sumanymai taptų kūnu", – pridūrė jis.

Meras pasidžiaugė, kad daugybę metų merdėjęs pastatas vizualine prasme atgijo.

"Dabar pasižiūrėti į jį akiai miela tiek iš kranto, tiek iš jūros pusės. Reikėtų džiaugtis, kad atsirado iniciatyva, kuri įprasmino tą seną lūkestį. Nes vienoje prestižiškiausių miesto vietų sovietiniu palikimu dvelkęs pastatas džiaugsmo nekėlė", – kalbėjo meras.

Pardavinėjo du dešimtmečius

Sovietiniais laikais buvęs jūros stebėjimo postas Pirmojoje Melnragėje ilgai stovėjo apleistas ir išties gadino pakrantės vaizdą.

Kabėjęs užrašas bylojo, kad šis pastatas ir žemė aplink jį parduodami, tačiau pirkėjų vis neatsirasdavo.

Pajūrio juostoje statytojams gerokai apribojama veiksmų laisvė, tad ir pirkėjai nesiveržė įsigyti tokio turto.

2001 metais Vidaus reikalų ministerija seniai nenaudojamo radiotechninio posto pastatą Vėtros g. 8 perdavė Valstybės turto fondui.

Aukcione jį nupirko fizinis asmuo, o 13 arų žemės sklypas jam buvo išnuomotas iš viso sumokėjus 181 tūkst. litų.

Tačiau naujasis šeimininkas pastato "nejudino", iškabino tik telefono numerius, skelbiančius, kad objektas parduodamas.

Nekilnojamasis turtas Melnragėje domina daugelį žmonių, bet išgirdus milijonines sumas, "fantazija atšokdavo".

Tada buvusiam pastato savininkui tarpininkavusi bendrovė prašė pusantro milijono litų.

Verslininkai, kurie domėjosi pastatu, svarstė galimybę įrengti jame viešbutį kavinę ar prekyvietę.

Tačiau juos atgrasydavo ne tik kaina, bet ir nesutvarkytos prieigos, ilgą laikę toje vietoje nė nebuvo kanalizacijos.

Vėtros gatvėje nutiesus komunikacijas objektas tapo patrauklesnis.

Vykdys griežtesnę kontrolę

Pajūryje veikiančioms viešojo maitinimo įstaigoms – išskirtinis Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos dėmesys.

Iki liepos 1-osios įmonės, ypač tos, kurios sulaukė pranešimų dėl įtarimą sukėlusių veiklos rezultatų, skatinamos atidžiai įvertinti praeities laikotarpius ir sumokėti mokesčius be jokių sankcijų.

Kitu atveju teks aiškintis inspektoriams dėl nelogiškai žemo pardavimų ir pirkimų santykio.

Kaip teigė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Audrius Morkūnas, po nurodyto termino "užmaršių" verslininkų lauks baudos ir delspinigiai.

Jeigu inspektoriai iš įmonių vadovų neišgirs objektyvių priežasčių dėl smarkiai sumažėjusių mokesčių, bus vykdoma griežta kontrolė.

"Apie įtariamą neskaidrią veiklą perspėja PVM atotrūkis, nelogiškai žemas, palyginti su kitų įmonių, pardavimų ir pirkimų santykis. Kita vertus, kai įmonės mokamas PVM yra gerokai mažesnis nei kitų panašią veiklą vykdančių įmonių ir to negalima paaiškinti objektyviomis priežastimis, taip pat kyla pagrįstų klausimų, ar įmonė tinkamai deklaruoja mokesčius", – kalbėjo A.Morkūnas.

Viršininko žodžiais, praėjusių metų patirtis rodo, kad iš dešimties įmonių, kurioms buvo taikytos poveikio priemonės, septynios savo elgseną pataisė (pardavimų pirkimų santykis viršijo toleruotiną).

"Likusios trys įmonės iš dešimties, manome, iki liepos pradžios sumokės tuos pamirštus mokesčius. Priešingu atveju sulauks mokesčių inspekcijos kontrolės", – nurodė viršininkas.

Lankysis ir namuose

Pasak A.Morkūno, pagrindinis Valstybinės mokesčių inspekcijos uždavinys – kad įmonių finansinė atskaitomybė atspindėtų realią situaciją, ir visi verslininkai rinkoje konkuruotų sąžiningai.

"Turėdami pretenzijų, einame ne tik į įmones, bet tikriname pačių savininkų turtą, pajamas, aiškinamės, iš ko jie gyvena. Nes yra buvę tokių atvejų, kai į įmonę įnešamos didelės sumos, po 200–400 tūkst. eurų paskolų, kurios neatidirbamos ir savininkams neatiduodamos, o patys važinėja prabangiomis mašinomis. Kitaip tariant, verčiasi ne pagal pajamas. Tam teikiame ypatingą dėmesį ir taikome griežtas kontrolės priemones", – tikino A.Morkūnas.

Nors verslininkų manipuliacijų ir pažeidimų netrūksta, pastebimas ir mokesčių mokėtojų sąmoningumo didėjimas.

Pernai Valstybinės mokesčių inspekcijos prižiūrimos įmonės į biudžetą sumokėjo 6,2 mln. eurų mokesčių daugiau nei 2017-aisiais, o viso viešojo maitinimo sektoriaus įmonių sumokėti mokesčiai padidėjo 15,1 mln. eurų suma.

"Valstybinės mokesčių inspekcijos kontroliuotos viešojo maitinimo įmonės gerokai kilstelėjo deklaruotų PVM apmokestinamų pardavimų rodiklius, nors pirkimų iš esmės nedidino. Tai požymis, jog įmonės įsiklauso į perspėjimus ir skaidrina savo veiklą. Šiuo metu stebima tendencija, jog, sulaukusios inspekcijos klausimų, pasitaiso didžioji dauguma įmonių – septynios iš dešimties", – apibendrino A.Morkūnas.

Sulaukė 746 prašymų

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorė Vida Okuličienė skaičiavo, kad nuo metų pradžios jau gauti 746 prašymai, tarp jų – ir viešojo maitinimo veiklą vykdančių mokesčių mokėtojų, sudaryti savanoriškai deklaruotų anksčiau pamirštų mokesčių periodinių mokėjimų grafikus beveik 5,9 mln. eurų sumai.

Vien per pastarąją savaitę gauti 49 tokie prašymai 480 tūkst. eurų sumai.

Valstybinė mokesčių inspekcija prižiūri ir privataus apgyvendinimo paslaugų sektorių.

Pastebima, kad Klaipėdos ir Palangos gyventojų deklaruotos nekilnojamojo turto nuomos pajamos už praėjusius metus, palyginti su 2017-aisiais, padidėjo 17 proc., o Neringos savivaldybės – net 35 proc.

Esą daugėja pajūrio gyventojų, nuomojančių būstą įvairiomis veiklos formomis. Šiuo metu tokių yra per 7 tūkst.

"Visų pirma patys paslaugos teikėjai tampa sąmoningesni, nori deklaruoti savo uždirbtas pajamas ir nuo jų susimokėti mokesčius. Sykiu ir paslaugų gavėjai – klientai, nuomojantys patalpas, taip pat nori apsigyventi pas sąžiningą nuomotoją. Sulaukiame nemažai pranešimų apie pastebėtus pažeidimus, pernai sureagavome į daugiau nei šimtą gautų skundų", – sakė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktorė Laimutė Mačernienė.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai vasarą akyliau stebės atrakcionų ir kitų pramogų veiklą, paspirtukų, dviračių nuomą, lankys naujų statybų teritorijas nuo Palangos iki Šventosios.

Pajūryje veiklą pradeda ir mobilūs konsultantai, budėsiantys kas antrą ketvirtadienį Palangoje prie jūros tilto, Šventojoje, Klaipėdos senamiestyje ir Nidos uostelyje.

Ilgą laiką privačių namų kvartalo gyventojai jautėsi palyginti saugūs, jų rimtį trikdė tik netoliese veikianti medžio apdirbimo įmonė „Fornestas“. 

Šiemet paaiškėjo, kad šalia esančiame laisvame sklype Šiltnamių g. 19 ketina įsikurti dar vienas verslo objektas – „Šilo“ prekybos centras, kurį sumanė pastatyti nekilnojamo turto vystymo ir valdymo UAB „Egilis“.

Iš pradžių tarp abiejų stovyklų tvyrojo įtampa. „Automobilių aikštelė, pirkėjų ir krovininio transporto srautai – šie faktoriai sumažins mūsų nekilnojamo turto kainą“, - guodėsi noreikiškiai, tvirtindami, kad „Šilas“ yra ne ta parduotuvė, į kurią jie eis apsipirkti.

Deryboms abi pusės pasitelkė teisininkus. Svarstant projektą, verslininkai pasiūlė rytinėje sklypo dalyje pasodinti 13-ka medžių, tačiau gyventojai įsitikinę, kad jie situacijos nepagerins.

Vietoj to buvo pasiūlyta per visą rytinę sklypo dalį pastatyti nepermatomą, ne mažesnę kaip trijų metrų aukščio sienelę. Su šiuo siūlymu verslininkai sutiko, jie taip pat pažadėjo patraukti nuo gyventojų sklypų būsimą automobilių stovėjimo aikštelę.

Daug diskutuota ir dėl parduotuvės darbo laiko, pėsčiųjų perėjos, šviečiančios reklamos. Ne visur pavyko susitarti, todėl arčiausiai būsimo  prekybos centro įsikūrę gyventojai suskubo investuoti į naujas žaliuzes.

Kauno rajono savivaldybės vyriausioji architektė Jurgita Kalvinskaitė informavo, kad su Lietuvos automobilių kelių direkcija tariamasi dėl pėsčiųjų perėjos Šiltnamių gatvėje įrengimo. „Techninės sąlygos jau gautos, lieka tik parengti projektą ir įrengti perėją“, - tvirtino architektė.

Tačiau rekonstrukcijos darbai nepatogumų sukelia ne tik praeiviams, bet ir vietiniams verslininkams.

Pagrindinė Laisvės alėjoje įsikūrusių verslininkų problema – sumažėjęs žmonių srautas. Tuo skundžiasi beveik visos dienraščio apklaustos įstaigos. "Dėl nešvaros, netvarkos ir remonto dabar žmonės renkasi leisti laisvas dienas Senamiestyje, o ne alėjoje", – pastebi restorano "Miesto sodas" padavėja Karolina.

Atlikta Laisvės alėjos kavinių, barų ir parduotuvių apklausa rodo, kad nuo rekonstrukcijos pradžios smarkiai sumažėjo ir lankytojų, ir pajamų.

"Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbai itin trukdo verslui. Prekybos visiškai nėra. Per dieną parduodame už 4 eurus. Anksčiau parduodavome už 300 eurų, kartais ir daugiau, priklausomai nuo sezono", – sako drabužių parduotuvės "Viskas jums, moterys" darbuotoja. Kitos įstaigos nenukentėjo taip stipriai, tačiau nemažai jų teigia, kad pardavimas krito vidutiniškai perpus.

Per dieną parduodame už 4 eurus. Anksčiau parduodavome už 300 eurų, kartais ir daugiau.

Nemažai maitinimo įstaigų neteko licencijų vykdyti lauko prekybą. "Kol nesibaigs statybos darbai, negausime leidimo lauko prekybai. Pernai gavome baudą, kad išsinešėme lauko baldus", – teigia kavinės "Presto" vadovė.

Tačiau kai kurių įstaigų atstovai lieka optimistiški. "Nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Manau, kai sutvarkys Laisvės alėją, čia bus daug geriau, negu buvo prieš tai", – sako "Flying tiger" pardavėja.

"Faktas, kad rekonstrukcija pakenkė verslui, bet turime išlaukti. Yra kaip yra. Kažkada bus labai gražu ir smagu Laisvės alėjoje", – teigia parduotuvės "Mažoji Indija" darbuotoja.

Gal būtų samdę būrėją?

Tačiau ne visiems verslininkų užmojams lemta išsipildyti.

Neseniai uostamiesčio savivaldybė sulaukė keistos idėjos autoriaus prašymo leisti pačiame miesto centre suręsti piramidę, panašią į šiuo metu veikiančią Merkinėje.

Kokias pramogas turėdami galvoje verslininkai užsimojo Danės skvere sumontuoti tokį įrenginį, sunku nuspėti.

Klaipėdos savivaldybės Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus specialistas Rimantas Armonas stebėjosi, jog prašyme išduoti leidimą statyti laikiną statinį nebuvo nurodyta jo paskirtis.

"Nežinau, ką toje piramidėje reikėtų daryti. Gal melstis? Buvo prašoma leisti statyti laikiną statinį, o tai reglamentuoja Statybos įstatymas. Aiškiai nebuvo nurodyta, kokiu tikslu reikėtų tos piramidės. Gal būrėją kokią būtų viduje pasamdę? Nežinome tiksliai. Tačiau atsisakyta išduoti leidimą", – patikino R.Armonas.

Trūksta vandens pramogų

"Visokių kuriozų pasitaiko. Kažkas be leidimų burbulus upėje buvo paleidę. Po to jie dingo", – prisiminė R.Armonas.

Prieš keletą metų vienas verslininkas mėgino nuomoti pripučiamus burbulus vandens pramogų mėgėjams.

Tačiau paaiškėjus, jog jie yra nesaugūs, burbulų upėje neliko.

"Pernai verslininkai buvo sumanę nuomoti banglentes, minamas pedalais. Vieną mėnesį tik nuomojo. Matyt, nepasiteisino, ir dingo verslininkai. Užsienio miestuose teko matyti įvairių pramogų vandenyje. Tačiau Dangė juk labai sekli. Visi šneka apie laivelius, plukdysiančius iki Tauralaukio, tačiau kai kur juk upę perbristi įmanoma. Kažin kaip seksis tą Dangę įveiklinti", – abejojo specialistas.

Įvairioms veikloms – leidimų

Vasaros sezonui leidimus jau išsiėmė devynios paplūdimių kavinės. Viena tokia įsikurs Kruiziniame terminale.

Klaipėdoje įsikūrę restoranai ir kitos maitinimo įstaigos vasarą taip pat ketina keltis į lauką. Daugelis įstaigų prašo leidimų leisti prie kavinių įsirengti laikinus lauko paviljonus.

"Išduoti 46 leidimai tokioms lauko kavinėms. Leidimų prašė ir dviejų paviljonų savininkai. Valstybinėje žemėje įsikurs ir du kioskai", – aiškino R.Armonas.

Leidimus išsiima ir atrakcionų, pramogų ir sporto inventoriaus nuoma užsiimantys verslininkai.

Prašoma leisti vykdyti veiklą vaikų žaidimo aikštelėms, užsiimti atrakcionų nuoma, dviračių, vandens pramogų inventoriaus nuoma.

"Išduoti 29 leidimai. Tačiau tai apima ir dviračių nuomos punktus, kurie siūlo tokią paslaugą miestiečiams. Tokių punktų turėtų būti 15. Danės skvere įsikurs mažieji atrakcionai, veiklą netrukus pradės vykdyti dviračių nuomos punktai. Jų turėtų atsirasti Danės gatvėje, arčiau perkėlos, prie Vasaros koncertų estrados, Poilsio parko", – tikino R.Armonas.

Šiuo metu uostamiestyje yra išduotas 91 leidimas prekiauti gėlėmis švenčių metu.

Renginio metu bus pristatomas naujas demografinių išteklių būklės ir tendencijų kaitos įvertinimo tyrimas, nagrinėjamos neekonominės lietuvių migracijos aplinkybės, teigia organizatoriai – Užimtumo tarnyba ir Lietuvos pramonininkų konfederacija.

Kartu su mokslo, verslo, valstybės institucijų ir savivaldos atstovais bus aptariami būtini demografiniai ir migracijos sprendimai ekonomikos augimo tempui išlaikyti, darbo rinkos tendencijos ir nedirbančių asmenų perkvalifikavimo klausimai, žmogiškųjų išteklių planavimas valstybėje bei užsieniečių dalyvavimas Lietuvos darbo rinkoje.

Statistikos departamento duomenis, Lietuvoje šiuo metu gyvena 2,794 mln. žmonių – 14,9 tūkst. mažiau nei praėjusiais metais.

„Prognozuojama, kad dirbančiųjų pramonėje šiemet sumažės 3,6 tūkst., tačiau pramonės sektorius yra vienas sparčiausiai augančių, kuriame laisvų darbo vietų skaičius nuosekliai didėja ir jaučiamas didelis kvalifikuotų darbuotojų poreikis. Šioje srityje būtinas kompleksinis problemos sprendimas“, – teigia forumo rengėjai.

Miesto gatvėse sumažėjus lauko terasų bei lauko kavinių, klaipėdiečiai neturėtų nustebti, mat verslui apynasrį uždėjo nauji įstatymai.

Pernai gegužę patvirtinta nauja tvarka dėl nesudėtingų statinių valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuoti žemės sklypai, įrengimo.

Norint įrengti tokius statinius šalia kavinių, darbus būtina suderinti su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Ši tvarka nesukels galvos skausmo  verslininkams, kurie turi vis dar galiojančius leidimus.

Tačiau tie, kurių leidimai šiemet nebegalios, susidurs su iššūkiais.

Lauko kavinių verslą plėtojantys žmonės atsidūrė biurokratijos spąstuose.

Miesto savivaldybės administracija leidimų išduoti nebeturi teisės.

"Savivaldybė privalo procesą suderinti su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Savo ruožtu ši tarnyba pripažįsta, jog sistema nėra tobula, ir šiame procese dalyvauti nėra pasirengusi", – teigė miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Pasak mero, siekiant išspręsti problemą, miesto savivaldybės administracija kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją.

Šiuo metu rengiamas taisyklių pakeitimas.

"Inicijuosime susitikimą su ministerijos atstovais. Domėsimės, kokios alternatyvos yra siūlomos. Ši tvarka stumia į neviltį uostamiesčio verslininkus", – apgailestavo meras.

Šiemet verslininkų, kurių leidimai baigiasi, – vos keletas, tačiau kitais metais jų skaičius išaugs kelis kartus.

Ši išmoka skirta verslo planui įgyvendinti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“, praneša Žemės ūkio ministerija.

Šiam paraiškų priėmimui skirta 10 mln. eurų Europos Sąjungos ir valstybės paramos.

Parama skiriama fiziniams asmenims, užsiimantiems žemės ūkio veikla ir iki paramos paraiškos pateikimo dienos įregistravusiems savo vardu valdą ir ūkininko ūkį.

Remiama žemės ūkio produktų gamyba, pagamintų ar išaugintų valdoje žemės ūkio produktų perdirbimas ir tiekimas rinkai.

Finansuojami smulkūs ūkiai, kurių valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra nuo 4 tūkst. iki 7 999 eurų.

Didžiausia išmokos suma verslo planui įgyvendinti – 15 tūkst. eurų. Paramos gavėjas turi įsipareigoti tinkamai įgyvendinti verslo planą, t. y. atlikti visas verslo plane numatytas investicijas, produkcijos standartine verte išreikštas valdos ekonominį dydį padidinti ne mažiau kaip 20 proc., taip pat vykdyti pelningą ekonominę veiklą.

Išmoka mokama 2 dalimis: pirmoji išmokos dalis (80 proc.) mokama po to, kai priimamas sprendimas skirti paramą, o likusi dalis (20 proc.) mokama tuo atveju, jeigu verslo planas įgyvendinamas tinkamai.

Šiemet pareiškėjų laukia nemažai naujovių. Svarbu tai, kad sumažinti reikalavimai išlaidoms, paprastesnis ir jų vertinimas. Parama skiriama, jeigu suplanuotos išlaidos yra būtinos verslo planui įgyvendinti ir numatytai veiklai vykdyti, jos susijusios su remiama veikla ir yra ne mažesnės negu prašomos išmokos dydis. Nereikalaujama pateikti komercinių pasiūlymų tinkamų finansuoti išlaidų pagrindimui, taip pat atsisakyta dalies tinkamumo sąlygų, susijusių su išlaidomis.

Sumažinus reikalavimus, nebereikia paskutiniais verslo plano įgyvendinimo metais pasiekti 2 proc. grynąjį pelningumą – veikla tiesiog turi būti pelninga. Neliko ir dalies įsipareigojimų – nebereikia drausti paramos lėšomis įgyto turto. Atsisakyta projektų kontrolės laikotarpio. Pareiškėjams turėtų patikti supaprastintos paramos paraiškos ir verslo plano formos.