Kaip pranešė universitetas, LSMU personalas į tarybą išrinko kardiologę Oliviją Gustienę, Stambių gyvūnų klinikos vadovą Arūną Rutkauską, veterinarijos profesorių Algirdą Šalomską, LSMU Klinikų Neurochirurgijos klinikos vadovą Arimantą Tamašauską ir kardiologą, neseniai kadenciją baigusį universiteto rektorių Remigijų Žaliūną.

Viešojo konkurso būdu į tarybą atrinkti verslininkas, „Biovelos“ bendraturtis Virginijus Kantauskas, žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Tomas Raudonius, „Boslita ir ko“ generalinis direktorius Gintaras Skorupskas, advokatas Martynas Žilinskas.

Studentų atstovybė į tarybą delegavo savo atstovę Danielę Bučinskaitę bei advokatą Saulių Urbonavičių.

Taryba sudaroma penkerių metų kadencijai, ji darbą pradės per dešimt dienų nuo dabartinės tarybos, kurios kadencijos pabaigos gruodžio 18 dieną, BNS informavo universitetas.

Kadenciją baigiančiai tarybai vadovauja profesorius Vilius Jonas Grabauskas, jai priklauso LSMU Stambiųjų gyvūnų klinikos profesorius Henrikas Žilinskas, V. Kantauskas, LSMU Veterinarinės patobiologijos katedros vedėjas Saulius Petkevičius, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė, bendrovės „Nematekas“ direktorė Egidija Vaicekauskienė, LSMU rezidentas Vytenis Simenas bei S. Urbonavičius.

Spalio pabaigoje LSMU taryba universiteto rektoriumi penkerių metų kadencijai išrinko kardiochirurgą profesorių Rimantą Benetį. Jis šiame poste pakeitė R. Žaliūną.

Jos teigimu, įtariama, kad verslininkai galėjo nuslėpti ne mažiau nei 26 tūkst. eurų gautų pajamų ir šiuos pinigus pasisavinti.

Įtarimai pareikšti įmonių vadovams – 45 ir 25 metų moterims bei 44 metų vyrui, taip pat 49, 42 ir dviem 37 metų darbuotojoms.

Jiems skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Alytaus apskrities policijos atstovė spaudai Kristina Janulevičienė informavo BNS, kad šią savaitę buvo atliktos kratos įmonių patalpose, vadovų ir darbuotojų namuose.

Kratų metu paimta daugiau nei 18 tūkst. eurų grynųjų pinigų, kurie, kaip įtariama, gauti iš neapskaitytų pajamų, kompiuteriai, mobilieji telefonai, neregistruotas šaunamasis ginklas, USB atmintinės, atminties kortelė, kietieji diskai, buhalterinės apskaitos dokumentai, rankraštiniai užrašai.

Kratas atliko daugiau nei 50 Alytaus, Marijampolės policijos pareigūnų ir kitų institucijų specialistų komanda, skelbia Alytaus apskrities policija.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir turto pasisavinimo.

Dvylika įmonių – "Eurozona", "Retro knygos", "Klaipėdos žuvėdra", "Žaliasis drakonas", "Lonvita", "I.R. mados namai", "MIN-MAX", "Palvos viešbutis", "Šišioniškis", viešoji įstaiga "Kultūros centras Kūrybos gelmės", bendrovė "Bandužiai" ir Lino Jakumo įmonė – kreipėsi į savivaldybę, prašydamos suteikti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą.

Savivaldybė, išnagrinėjusi mokesčių mokėtojų pateiktus prašymus ir dokumentus, atlikusi faktiškai vykdomos veiklos patikrinimus, mano, kad tokia lengvata šioms įmonėms gali būti suteikta.

Klaipėdos savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Kristina Petraitienė informavo, kad minėtos įmonės neturi valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimo ir kitų finansinių įsipareigojimų savivaldybės administracijai.

Nekilnojamojo turto lengvatos paprastai suteikiamos asmenims, vykdantiems veiklą, skatinančią turizmą, ir veiklą, susijusią su menu, dailiaisiais amatais, etnografiniais verslais, taip išjudinant Klaipėdos miesto istorinę dalį.

Jei Klaipėdos politikai palaimins sprendimą dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų, Klaipėdos miesto savivaldybė į biudžetą negaus 9,5 tūkst. eurų pajamų.

Tačiau yra ir teigiamų sprendimo priėmimo pasekmių – tai galimybė paremti senamiesčio verslininkus, kurie ypač nukentėjo dėl koronaviruso pandemijos.

Jau įžvelgia anšlagą

Pajūrio miestai savaitgaliais jau sprogsta nuo lankytojų.

Ties keltais rikiuojasi norinčiųjų pasiekti Neringą eilės, Palangos tiltas saulėlydžio metu – sausakimšas, uostamiesčio baruose ir kavinėse rasti laisvų vietų yra tikrai nemenkas iššūkis.

Tai, jog savaitgaliai – tikras darbymetis, patvirtino ir kurortų verslininkai bei turizmo sektoriaus atstovai.

Teigiama, kad daugybė žmonių prie jūros leidžiasi dėl vyraujančio gero oro, atostogas žmonės aktyviau planuoja dar ir dėl to, kad baigėsi mokslo metai, kurie, nors ir vyko nuotoliniu būdu, tačiau vis tiek ribojo keliavimo galimybes su vaikais.

Numatė iš anksto

Laukiantį poilsiautojų antplūdį Neringos verslininkai fiksavo jau gerokai anksčiau – maždaug prieš mėnesį.

Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro "Agila" direktorė Edita Lubickaitė pastebėjo, jog kai kurie pastovūs Neringos svečiai jau prieš kurį laiką kreipėsi į apgyvendinimo paslaugas teikiančius verslininkus pageidaudami pratęsti iš anksto suplanuotas atostogas.

Poilsis: pastebima, kad šiemet paplūdimiuose smarkiai paaštrėjo alkoholių gėrimų vartojimo problema. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

"Tai susiję su vietinio turizmo aktyvumu ir dėl viruso susiklosčiusios situacijos", – teigė pašnekovė.

Tiesa, koronaviruso pandemija ypač daug streso turėjo sukelti tiems viešbučiams, kurie dirbo išskirtinai daugiausiai su užsienio rinkomis, priimdavo turistus, mat sustabdžius galimybes keliauti visos ar didžioji dauguma rezervacijų buvo atšauktos.

Tačiau pastebima, kad laisvos vietos ilgai tuščios nebuvo. Šią savaitę gauti vietą viešnagei šį savaitgalį Neringoje buvo nemenkas iššūkis.

"Rezervacijos atliekamos intensyviai. Visi vasaros savaitgaliai yra populiarūs pasirinkimai. Jau praėjęs savaitgalis, kai prie kelto rikiavosi eilės, parodė, kad čia yra daug atvykusių žmonių", – dėstė E.Lubickaitė.

Prognozuojama, kad šiemet žmonių planams atostogauti Neringoje oro sąlygos įtakos neturės, mat gyventojai viešnages planuoja iš anksto.

Palangoje – nerimas

Nors savaitgaliais ypač dideli poilsiautojų srautai fiksuojami ir Palangoje, tačiau šio kurorto verslininkai kol kas optimizmu netrykšta.

Jiems nerimą kelia ne ypač klientais gausios įprastos savaitės dienos.

"Šiuo metu žvelgdami į rezervacijų langą matome, kad liepos ir rugpjūčio mėnesiais to pranašauto antplūdžio, jog lietuvaičiai važiuos tik į Lietuvos kurortus ir nereikės nė užsieniečių, nėra. Nėra išankstinio rezervacijų srauto", – pastebėjo Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Ingrida Valaitienė.

Tiesa, pastebima, kad lietuviai savo atostogas linkę planuoti ne iš anksto, o likus kelioms dienoms ar savaitei iki jų, tad verslininkai užimtumą konkrečiau gali planuoti tik maždaug savaitės periodui.

Pašnekovės teigimu, savaitgaliais apgyvendinimo sektoriaus Palangoje užimtumas siekia ir apie 100 proc., o darbo dienomis – apie 60–70 proc. ar kiek daugiau, tačiau savaitgaliui neprilygsta.

"Mes niekada nekalbėdavome apie vasarą galvoje turėdami tik savaitgalius. Jeigu mes turėsime išlaikyti darbuotojus tik savaitgaliams – tai ne vasara, tai ne uždarbis, tai nepilna veikla", – dėstė I.Valaitienė.

Svarbus faktorius Palangoje esą vis dar išlieka ir oro sąlygos. Vos subjurus orams, poilsiautojų gretos sumenksta.

Kainų nekels?

Paprastai poilsiautojų darbo dienomis srautai ūgteli po Joninių, liepos mėnesį. Tikimasi, kad didesnis žmonių aktyvumas darbo dienomis išaugs ir šiemet.

"Visi viešbučiai, vilos svečių namai laukia svečių. Palanga pasiruošusi, infrastruktūra puiki", – patikino Palangos verslininkų vedlė.

Nors kol kas nesulaukiama tiek klientų, kiek norima, o tai reiškia ir mažesnius pelnus, tačiau kainų kelti kol kas nežadama.

Atvirkščiai, esą nuspręsta taikyti lankstesnę kainų politiką.

Anksčiau už nakvynę Palangoje buvo prašoma atsiskaityti iš anksto, o šiuo metu – leidžiama mokėti atvykimo dieną, paliekama nemokama rezervacijos atšaukimo galimybė.

"Tai yra karantino pasekmė, konkurencija yra didelė, kainos nėra pakeltos ir kai kur iki pat liepos pirmos savaitės paliktos birželio kainos, kurios paprastai kildavo nuo Joninių", – aiškino I.Valaitienė.

Šiuo metu trijų žvaigždučių viešbutyje dviem asmenims para kainuoja apie 80–100 eurų. Į kainą yra įtraukti ir pusryčiai.

Keturių žvaigždučių viešbutyje analogiškas pasiūlymas kainuoja apie 95–120 eurų.

Kainų tvirtina nekėlę bei praėjusių metų lygį išlaikę ir Neringos verslininkai.

Šiame krašte šiuo metu dvivietis kambarys viešbutyje vidutiniškai kainuoja apie 80–120 eurų, įskaitant pusryčius.

Butai, apartamentai privačiame sektoriuje šeimai – dviem suaugusiems su dviem vaikais – siekia nuo vidutiniškai 70 iki 250 eurų.

"Keletas viešbučių yra apsijungę į akciją, kurią organizavo Neringos savivaldybė – nuo vietinės rinkliavos įvažiuojant į Kuršių neriją atleidžiami pandemijos metu dirbę medikai. Keletas viešbučių medikams nusprendė suteikti nemokamą apgyvendinimą. Tai – toks padėkos ženklas", – pasakojo Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro "Agila" vadovė E.Lubickaitė.

Klaipėdoje – neblogai

Uostamiestyje nuotaikos panašesnės į Neringoje vyraujančias.

Situacija Klaipėdos kavinėse verslininkai skųstis neskuba – vaizdas anaiptol neprimena dar neseniai buvusio karantino metu.

Miesto barai ir kavinės žmonių netruko prisipildyti vos tik sušvelninus karantino sąlygas atnaujino veiklą.

"Labai daug kas priklauso nuo oro. 100 proc. lankytojų srautas dar neatsistatė, bet jau, girdėjau, kad yra neblogai. Ko gero, gal po mėnesio, kito turėsime kažką panašaus į tai, ką ir turėjome", – situaciją apibendrino Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos pirmininkė Aurelija Petkūnienė.

Anot pašnekovės, nors kol kas užsienio turistų nesitikima, tačiau laukiama svečių iš Latvijos, atvėrus sienas tikimasi iš užsienio atostogų į Lietuvą grįšiančių emigrantų.

"Atvykstančiųjų iš kitų miestų tikimės ypatingai, kadangi skatinamas vietinis turizmas. Mes turime visus privalumus, kaip ir Nida, Palanga, Šventoji – turime jūrą, infrastruktūrą, apgyvendinimo paslaugas. Pas mus lygiai taip pat gali važiuoti", – dėstė A.Petkūnienė.

Klaipėdos senamiesčio verslininkų atstovė pastebėjo, kad uostamiestyje, lyginant visos Lietuvos mastu, mažoka renginių, o privačių organizatorių iniciatyvos esą visų poreikių nepatenkina.

"Norėjosi, jog mūsų miestas Lietuvos kontekste būtų įdomus. Mes, verslininkai, dirbame, stengiamės savo paslaugų, aptarnavimo kokybę gerinti, tačiau bendru miesto marketingu turėtų užsiimti savivaldybė", – pabrėžė pirmininkė.

Pliažuose – bėdos dėl sveikatos

Didesnis žmonių kiekis miestuose, į pajūrį atėję karščiai nemažai žmonių sukvietė ir į paplūdimius.

Nors vandens temperatūra kol kas siekia tik 12–14 laipsnių ir besimaudančiųjų nėra daug, tačiau Klaipėdos pajūryje jau savaitę dirbantys gelbėtojai neturi kada atsipūsti.

Kiek žinome iš prekybininkų, limonadų, gaiviųjų gėrimų jie niekada nėra pardavę tiek daug, kiek parduoda dabar.

Uostamiesčio paplūdimiais besirūpinančios biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki pastebėjo, kad vos tik prasidėjus sezonui išryškėjo tradicinė problema: pajūryje per daug atsipalaidavę ir tinkamai savo vaikų neprižiūrintys tėvai – mažieji poilsiautojai pasiklysta, tad jų, smarkiai nutolusių nuo tėvų, tenka ieškoti gelbėtojams.

Pirmąją paplūdimio savaitę pasitaikė daug saulės, šilumos smūgių atvejų.

Aleksandras Siakki / Redakcijos archyvo nuotr.

Kaip ir ankstesniais metais, gelbėtojų prireikia pajūryje traumas patyrusiems žmonėms.

Poilsiautojai susižeidžia aktyviai leisdami laiką, žaisdami tinklinį, bėgiodami, Smiltynėje nemažai žmonių susižalojo nukritę nuo dviračių.

Limonadas – užsigerti alkoholį

Ryškiausia šių metų problema – alkoholis pajūryje. Šiemet paplūdimio kavinėse svaiginančiais gėrimais neprekiaujama, tad neretas poilsiautojas jais apsirūpina prieš ateidamas prie jūros.

"Labai daug žmonių, kurie ateina į paplūdimį, geria gaiviuosius gėrimus, tačiau po valandos ar kelių – jie neblaivūs. Kiek žinome iš prekybininkų, limonadų, gaiviųjų gėrimų jie niekada nėra pardavę tiek daug, kiek parduoda dabar", – pasakojo A.Siakki.

Pastebima, kad anksčiau, kai paplūdimio kavinės prekiavo alkoholiniais gėrimais, minėta problema nebuvo tokia ryški.

"Žmonės neįvertina savo jėgų ir to, kad pajūryje, šviečiant saulei nuo alkoholio apsvaigstama greičiau. Dabar atsineša daugiau gėrimų, didesnį kiekį", – pastebėjo pašnekovas.

Per pirmąją gelbėtojų darbo savaitę pasitaikė nemažai atvejų, kai girtus asmenis teko išprašyti iš paplūdimio. Jau būta ir incidentų, kai prireikė ir policijos pagalbos.

Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ balandžio 5-8 dienomis atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, trečdalis – 30 proc., apklaustųjų neigiamai vertina verslininkų pasitraukimą gyventi svečioje šalyje, perpus tiek – 15 proc., šalies gyventojų tame neįžvelgia nieko bloga, o daugiau kaip pusė – 55 proc., visų apklaustųjų neturėjo nuomonės šiuo klausimu arba nurodė, kad tai jiems nerūpi.

Net 29 proc. šalies gyventojų mano, kad turtingų verslininkų išvykimo iš Lietuvos priežastis susijusi su atsakomybės ir įsipareigojimų vengimu. Taip dažniau mano vyrai – 32 proc., nei moterys – 25 proc., vyresni nei 50 metų amžiaus gyventojai, kaimo ar mažesnių miestų gyventojai bei žmonės su mažiausiomis (iki 700 eurų) per mėnesį šeimos pajamomis.

Ketvirtadalis – 25 proc., apklaustųjų mano, kad verslininkų pretekstas išvykti į užsienį yra grindžiamas verslo plėtros tikslais. Tuo tarpu 5 proc. respondentų nurodė kitas verslininkų išvykimo į užsienį priežastis, o 37 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto prodekano dr. Justino Kisieliausko, atsižvelgiant į verslo esmę, tokia verslininkų emigracija turi ir ekonominę logiką.

„Globalizacija įgalino pavienes šalis konkuruoti dėl sėkmingų verslininkų ir jų valdomų verslų, jiems pasiūlant palankesnes verslo organizavimo ar plėtros sąlygas, mažesnius mokesčių tarifus, patogesnę infrastruktūrą, lengvesnes biurokratines procedūras, pigesnę vietinę darbo jėgą ar kapitalą“, – teigia ekonomistas.

Tarp neigiamai vertinančių verslininkų pasirinkimą gyventi užsienyje ir siejančių tai su atsakomybės vengimu Lietuvoje, dažniau yra vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime ar mažesniuose miestuose, uždirbantys iki 700 eurų per mėnesį, pensininkai, bedarbiai ir namų šeimininkės.

Drįsčiau manyti, kad nusikalstamas priežastis įvardinti buvo linkusi vyresnioji karta, požiūrį formavusi tarpstant santvarkai, kurioje įvairaus lygio korupcija buvo ne nusikaltimas, o praktiškas gyvenimo būdas.

Remiantis tyrimu, jaunesni nei 50 metų žmonės, gyventojai su aukštuoju išsilavinimu, daugiau uždirbantys daugiau kaip 1200 eurų šeimos pajamomis), vadovai, specialistai, tarnautojai verslininkų emigraciją vertina teigiamai ir ją sieja su geresnėmis verslo perspektyvomis užsienyje.

Ekonomikos mokslų daktaras J. Kisieliauskas atkreipia dėmesį į persipinantį kelių kartų požiūrį į verslumo reiškinį: „Drįsčiau manyti, kad nusikalstamas priežastis įvardinti buvo linkusi vyresnioji karta, požiūrį formavusi tarpstant santvarkai, kurioje įvairaus lygio korupcija buvo ne nusikaltimas, o praktiškas gyvenimo būdas. Toks mentalitetas nekinta realaus pasaulio greičiu. Tam reikia laiko, skaidrumo ir kriminalinių naujienų eterio bei dėmesio gaunančių gerųjų verslo pavyzdžių“.

Tyrimą užsakiusios komunikacijos agentūros „Maniac“ duomenimis, tarp išvykusių gyventi į užsienį yra „VP grupės“ pagrindinis akcininkas ir vienintelis Lietuvos milijardierius Nerijus Numavičius. Jis su sutuoktine išsikėlė gyventi į Jungtinę Karalystę ir pasikeitė pavardę (naujoji pavardė Numa). Žinomas verslininkas Arvydas Avulis perkėlė holdingą „Hanner“ į Estiją, motyvuodamas tuo, kad tai susiję su verslo plėtra.

Tyrimas, kurio metu buvo apklausti 510 pilnamečių Lietuvos gyventojų, buvo vykdomas internetu 2020 metų balandžio 5-8 dienomis.

Šį ketvirtadienio vakarą, 20 val., LNK pokalbių laidos „Valanda su Rūta“ studijoje žinomi tėvai dalinsis patirtimi, kaip auklėjo savo vaikus, kaip mokė skaičiuoti pinigus ir kokią žmoną ar vyrą rinktis patarė. O žinomų tėvų atžalos atskleis, ar garsi pavardė jiems buvo kaip aukso šaukštas burnoje, ar akmuo po kaklu.

Vieno turtingiausių Lietuvos verslininkų Tado Karoso vaikai – Goda ir Jonas – pasakoja, kad tėtis nuo mažumės mokė dirbti ir užsidirbti, pinigų lengva ranka vaikams nedalino. Tačiau tėtis niekuomet negailėjo pinigų vaikų mokslams. Goda Karosaitė dar paauglystėje buvo išsiųsta mokytis į Pietų Prancūzijoje esantį mergaičių internatą, o jos brolis Jonas mokėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose. „Mane 12 ar 13 metų įsodino į lėktuvą ir aš išskridau į Ameriką. Man teko visko mokytis iš naujo. Lietuvoje mama viską padarydavo, o Amerikoje turėjau pats pasidaryti valgyti, išsiskalbti rūbus, susitvarkyti – labai greitai suaugau“, – pasakos J. Karosas.

„Mes net nenorėjome būdami vaikais važiuoti į tuos internatus, bet tėtis, galima sakyti, mus tiesiog išgrūdo, nes norėjo, kad pamatytume pasaulį, išmoktume kalbų, savarankiškumo“, – pasakoja G. Karosaitė. Tačiau abu T. Karoso vaikai pripažįsta, kad tokia gyvenimo patirtis juos užgrūdino.

Dainininkas ir verslininkas Žilvinas Žvagulis užaugino tris sūnus. Tiesa, dabar jis labiausiai gailisi, kad savo dviems vyresniems sūnums – Ąžuolui ir Ryčiui jaunystėje neskyrė daug laiko, nes vyko nuolatinės gastrolės ir koncertai. „Niekam nelinkiu to vaizdo, kai išvažiuoji į koncertą ir matai lange savo vaiką, kurio skruostais bėga ašaros“, – pasakoja dainininkas. Laidoje jis kalbėjo apie tai, kaip su pirmąją jo žmona Anglijoje užaugusius sūnus parsiviliojo atgal į Lietuvą. „Mačiau, kad jie linksta prie restoranų, barų verslo, todėl nupirkau jiems po barą ir daviau valdyti. Aš buvau sponsorius, bet leidau jiems laisvai tvarkytis su pinigais. Dabar galvoju, kad per daug pinigų sukišau, nes abu barus teko uždaryti“, – sako Ž. Žvagulis.

Kiti laidos dalyviai – tėtis ir sūnus, Kazimieras ir Domas Jakučiai – atskleis neįprastą šeimyninio verslo taisyklę. Kadaise Kazmieras įkūrė čiužinių gamybos verslą, kuriam dabar vadovauja jo sūnus Domas, o kiti trys sūnūs vadovauja atskiriems padaliniams. Verslo įkūrėjas savo vaikus mokė niekada nepainioti šeimos ir verslo. „Sūnūs jau vedę, turi vaikų, bet mes turime taisyklę nekviesti žmonų prisijungti prie verslo. Tai dažniausiai baigiasi blogai – netenki ir darbuotojo, ir susipyksti su antrąja puse“, – pasakos K. Jakutis.

Kitokia savaitė

Savaitės pradžia kauniečiams gražino pamirštus skonius ir leido bent trumpam atsipūsti nuo pastarojo mėnesio virtuvės jungo – sušvelninus karantiną šalyje, pirmadienį dalis miesto kavinių persikėlė į lauką. Iš vakaro peržvelgę sinoptikų prognozes, žadėjusias saulėtą dieną, miestiečiai vietas po atviru dangumi rezervavo iš anksto. Kiti vietų prie stalelio, pasiilgtų patiekalų ar gėrimų buvo pasiryžę laukti ir keliolika minučių.

"Pagaliau maistas lėkštėje, o ne iš kartoninių dėžučių. Pagaliau maistą kažkas atneša ir dar gero apetito palinki", – primirštu ir iš naujo atrastu servisu džiaugėsi miesto kavines nusėdę lankytojai.

Po daugiau nei mėnesį trukusios vergystės puodams, miestiečiai užgulė centre esančias kavines.

Nors kauniečiams ir leista apsilankyti viešojo maitinimo įstaigose, tačiau verslui bent jau kol kas galios griežti reikalavimai. Prie staliukų galės sėdėti ne daugiau nei du žmonės, išskyrus tuos atvejus, kai asmenys yra vienos šeimos nariai, o artimiausi kaimynai turės taisytis už 2 m. Nuo pėsčiųjų takų, praėjimų į vidinius kiemus ar laiptines, gyvenamųjų pastatų langų turės būti išlaikytas bent 1 m nuotolis. Kavinių lankytojai privalės dėvėti kaukes, kurias leidžiama nusiimti tik valgant ar vaišinantis gėrimais. Tuo metu darbdaviai turės užtikrinti maitinimo įstaigoje dirbančio, klientus aptarnaujančio personalo sveikatą ir nuolatines sveikatos patikras. Darbuotojų aprūpinimas apsaugos priemonėmis ir dezinfekantais taip pat patenka į įstaigų atsakomybių sąrašą.

Nesitiki pelno

Pirmadienį savo terasą atvėrė Rotušės aikštėje įsikūręs restoranas "Soul" ir "Kauno dienos" kaimynas restoranas "Bokštas". Pastarasis dirbo ir karantino metu, tiesa, teikė tik maisto išsinešimo ir pristatymo į namus paslaugą, kurią papildė naujais patiekalais, paruoštais kepti griliuose ar ant laužo.

V.Gedvilaitė apie pelną dabar negalvoja, svarbiausia, anot jos, nenuvilti klientų.

"Tokiu būdu siekėme nenuvilti savo lojalių klientų, kurie taip pat mūsų nenuvylė – kasdien ėjo pas mus pasiimti patiekalų", – restorano "Bokštas" vadovė Viktorija Gedvilaitė kvietė iš arčiau dirstelėti į miesto centre esančią terasą.

Tiek ši, tiek priklausanti restoranui "Soul", bus šildomos specialiais šildytuvais, be to yra pilnai įstiklintos, todėl saugo ir nuo šalčio, ir nuo vėjo, ir nuo lietaus, kurio lietuviškas pavasaris tradiciškai negaili.

"Bet kokiu oru klientai galės mėgautis ir vaizdu, ir mūsų patiekalais", – paklausta apie restorano meniu, V. Gedvilaitė tikino, kad šis šiek tiek keisis. Esant mažesnėms pajėgoms virtuvėse, sumažėjo ir galimybės, todėl klientams bus siūlomi laiko patikrinti, mėgiamiausi patiekalai. Ar keisis patiekalų kainos, restorano vadovė nesiėmė prognozuoti. Tai esą parodys laikas, lankytojai ir tiekėjai.

Dalis šalies viešojo maitinimo įstaigų savo veiklos taip ir neatnaujino – verslininkai paskaičiavo, kad atidaryti lauko kavines jiems paprasčiausiai neapsimokės. Esą nedidelėms kavinėms, siūlančioms greit pagaminamą maistą rizikuoti verta, tuo metu prabangiems restoranams, kuriuose sukasi brangiai apmokami virtuvės šefai – tikrai ne.

"Iš esmės toks atidarymas nėra ir negali būti pelningas. Manome, kad tai bus nuostolinga, – Restorano vadovė negailėjo kritikos valdžiai, viena ranka duodančiai, kita ranka atimančiai. – Leidimo dirbti lauke sistema, nėra gerai apgalvota ir išspręsta. Vyriausybė tarsi užsidėjo pliusą "leidome dirbti", nors pažiūrėjus į taisykles aišku, kad geriau nedirbti, nei nuostolingai vykdyti veiklą. Tačiau nevykdyti taip pat negalime sau leisti."

Ragina mokėti kortele

Paskelbus apie karantino sušvelninimus, bene didžiausias judesys buvo jaučiamas šalia Soboro. Žmonių srautais niekada nesiskundęs restoranas-baras "Nuogas" klientų neatsigynė ir pirmadienį. Susėdę saugiu 2 m atstumu vienas nuo kito lankytojai skanavo batatų juosteles su miso majonezu, vietnamietišką sriubą su vištiena ar geltonąjį karį su krevetėmis.

"Šiame gale yra judesys, o senamiestyje sunkiai viskas juda iš mirties taško", – restorano-baro "Nuogas" ir restoranų tinklo "Piano piano" bendraturtis Justas Leščiukaitis tikino niekur neskubantis.

Geriau lėtai ir užtikrintai, nei greit ir bet kaip. Dėl tos priežasties sutrumpintas ir restoranų darbo laikas. "Nuogas" lankytojams bus atviras iki 22 val., o "Piano piano" užsidarys valanda anksčiau. Pasiteiravus kuo šiųmetis pasiruošimas lauko Kavinėms skyrėsi nuo ankstesnių, verslininkas šyptelėjo – skirtumas tik tas, kad po ilgos pertraukos aptarnaujantis personalas grįžo labiau pasiilgęs darbo.

"Nereikėjo pirkti daugiau pledų ar kitų priemonių, nes staliukų šiemet į lauką išnešėme maždaug perpus mažiau", – J. Leščiukaitis kalbėjo, kad esminis pokytis – didesnis dėmesys apsaugai. Visi darbuotojai, anot jo, bus apsiginklavę veido kaukėmis, pirštinėmis, kurias nuolat dezinfekuos arba keis naujomis.

"Žmonės neretai galvoja, kad užsimauni pirštines ir to pakanka. Pažiūrėkite, kas darosi turguje. Su tomis pačiomis pirštinėmis ir duoną, ir pinigus ima. Beje, mes savo lankytojus raginame atsiskaityti banko kortelėmis, tačiau galimybė mokėti grynais palikta", – J. Leščiukaitis tikino, kad dėl atsiskaitymo būdo niekam nekils jokių keblumų.

"Nuogo" savininkų J.Leščiukaičio ir Daivaro Judino teigimu, restoranai dirbs trumpiau nei anksčiau.

Nusiteikę optimistiškai

Jau eilę metų atšilus orams miestiečiu viliojęs didžiausia ir jaukiausia terasa, restoranas "Pilies sodas" šiemet ištikimiausių lankytojų lauks nuo gegužės 1 dienos – savaitės pradžioje čia dar vyko pasiruošimo darbai, o restorano atstovė pasakojo, kokie pokyčiai artimiausiu metu lauks visų lankytojų. Vykdydama reikalavimus, administracija sumažino staliukų skaičių, kad tarp jų būtų saugus atstumas. Tuo metu apsaugos darbuotojus ir aptarnaujantį personalą apginklavo būtiniausiomis priemonėmis – veido kaukėmis, apsauginiais veido skydeliais, pirštinėmis ir dezinfekciniais skysčiais.

"Svečius taip pat raginsime laikytis visų reikalingų higienos reikalavimų, dėvėti kaukes, dezinfekuotis rankas, o laukiant eilėje laikytis saugaus atstumo", – "Pilies sodo" atstovė Eglė Ambrazaitytė vylėsi, kad žmonės bus sąmoningi.

Negadins nuotaikos nei sau, nei kitiems. Visu kitu pasirūpins Pilies sodas. Lankytojų jaukumui terasoje įrengti specialūs šildytuvai ir atnaujintas meniu. Taip, anot pašnekovės daroma kasmet, todėl išimtys nebus daromos ir šiemet.

"Manau naujų kokteilių ir patiekalų pavadinimai tikrai neatspindės esamos situacijos", – ją, anot pašnekovės, atspindės žmonių srautai, kurie, veikiausiai, bus kur kas mažesni nei anksčiau. – Nepaisant visko, esame nusiteikę optimistiškai."

Šalia nuostabaus vaizdo iš terasos, "Pilies sodas" lankytojams bus pasiūlyta ir naujų patiekalų.

Valdžios lengvatos

Verslininkams piešiant ne patį geriausią scenarijų, miesto valdžia pasišovė švelninti karantino sukeltus padarinius ir palengvinti mokestinę naštą visoms Kaune veikiančioms lauko kavinėms ir terasoms.

"Praėjusiais metais stebėjome lauko kavinių bumą – išduotos net 68 licencijos, o saulėtą dieną būdavo sunku atrasti laisvą vietą. Norime skatinti nuo pandemijos nukentėjusių smulkiųjų ir vidutinių verslų grįžimą į darbus. Lengvatų taikymas gali būti tinkama pradžia. Nors iš miesto biudžeto sąskaitos padengiama suma yra sąlyginai nedidelė, tačiau tikimės, kad ir toks indėlis prisidės prie greitesnio grįžimo į įprastą ritmą", – kalbėjo Kauno miesto mero pavaduotojas Andrius Palionis.

Pagal iki šiol galiojusias nuostatas, už leidimus prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose vietinė rinkliava siekė 1,2 euro už 1 kv. m. Tai viena mažiausių kainų tarp didžiųjų miestų. Pritaikius mokesčių lengvatas 2020 metais lauko sezonui, viešojo maitinimo paslaugas teikiantys verslai turėtų sutaupyti keliasdešimt tūkstančių eurų, skaičiuojant pagal praėjusių metų lauko kavinių užimtus plotus.

Tačiau šiemet rinkliavų suma galėtų būti net kelis kartus didesnė, nes drauge su šia mokesčių lengvata Kaunas, kaip ir kiti šalies miestai, pasirengęs leisti lauko kavinėms ir terasoms plėstis, kad tokias paslaugas teikiantis verslas galėtų saugiai ir pagal šiandieninius karantino reikalavimus aptarnauti kuo daugiau klientų.

Kauno savivaldybės Licencijų, leidimų ir paslaugų skyrius taip pat atnaujina leidimų išdavimo procesus, kurie buvo laikinai sustabdyti dėl karantino ribojimų. Prioritetas teikiamas iki karantino pateiktiems prašymams, o naujų leidimų teikimas vykdomas įprasta tvarka. Kol kas paslaugos teikiamos elektroniniu būdu.

Pirmenybė – ištikimiausioms

Pirmadienį lengviau atsipūtė ne tik pasiilgusieji kavinių, bet ir tie, kuriems karantinas priminė pirmapradę būseną – sužėlusius plaukus ir ataugusius nagus. Tuo metu grožio paslaugų teikėjos jau po pirmųjų valandų su apsauginėmis veido kaukėmis ir apsauginiais skydais suprato, koks pragaras jų laukia artimiausiu metu.

"Taip atrodo mano veidas po visos dienos procedūrų", – įspaudus skruostuose ir ant nosies kuprelės pirštu braukdama manikiūro meistrė Aurelija juokavo, kad po kelių savaičių darbo tokiomis sąlygomis internete plis ne tik medikų, bet ir karantino pakoreguotų grožio specialisčių veidai.

Valanda su apsaugos priemonėmis, anot jos, prailgo ir klientėms. Ypač toms, kurios nešioja akinius.

"Nieko nepadarysi… arba – ko dėl grožio nepadarysi. Visos žinojo, ko tikėtis ateinant. Perspėjau, kad naudotų apsaugos priemones, ateitų be palydos, o jei blogai jaučiasi, nedelsdamos perspėtų iš anksto", – Aurelija pasakojo, apie pokyčius darbe klientes informavusi iš anksto trumposiomis žinutėmis, o dar prieš karantiną kelioms klientėms suruošusi priemonių rinkinius, kad jos pačios, namų sąlygomis pasitvarkytų gelinį manikiūrą.

Vos sužinojusios, kada bus atnaujinamos grožio paslaugos, moterys meistrę užvertė skambučiais, o vietas dviem savaitėms į priekį išgraibstė per valandą. Tiesa, pirmenybę Aurelija teikė savo nuolatinėms klientėms.

"Pirmiausiai užrašiau ištikimiausias, ilgiausiai laukusias. Vėliau išrikiavau likusias. Naujų klienčių, deja, bet kol kas neregistruoju", – kalbėjo manikiūristė.

Iš esmės toks atidarymas nėra ir negali būti pelningas. Manome, kad tai bus nuostolinga.

Po pertraukos moterys grįžo nulūžusiais, atsilupusiais ir ataugusiais nagais, todėl vietoje įprastinio gelinio lakavimo papildymo joms teko daryti naujus priauginimus už papildymo kainą. Tačiau tai nereiškia, kad kainos nesileis. Jau bemaž penkerius metus miestiečių nagais besirūpinanti moteris neatmetė galimybės, kad įvertinus apsaugos priemonėms patirtas išlaidas, nuo kito mėnesio klientėms manikiūro kaina išaugs maždaug 2 eurais.

Lyg Kalėdos

Dieną, kai iš kirpėjos Giedrės Gaižutienės sulaukė žinutės apie atnaujinamą veiklą, klientai prisimins kaip antras Kalėdas. Panašiai – tarsi prieš svarbiausias metų šventes ir po egle laukiančią staigmeną, sekmadienio vakarą jautėsi ir pati meistrė.

"Pirmos dvi valandos darbe buvo keistos, o į dienos pabaigą atrodė, kad taip dirbu jau kokias dvi savaites, – Per ganėtinai trumpą laiką G.Gaižutienė esą spėjo prisijaukinti net ir ne itin patogų veido skydą. – Nešioju akinius, o kai užsidedu skydą krenta atspindžiai. O kur dar veido kaukė po skydu..."

Kaip jau supratote, nuo šiol meistrės spintelėje ne tik profesionalus plaukų džiovintuvas, tiesintuvas, žirklių ir šukų rinkinys ir segtukai – ant stalelio įsitaisė vienkartinių kaukių ir pirštinių dėžutės, o šalia jų litrai dezinfekcinio skysčio. Dabar juo , o ne juoda kava, arbata ir šokoladiniu saldainiu kaip anksčiau, meistrė pasitinka visus savo klientus. Dezinfekcinio skysčio dulksna juos ir išlydi.

"Po kiekvieno kliento privaloma dezinfekuoti patalpas, vietas. Todėl tarpai tarp ateinančių žmonių labai išsitęsė", – apie pasikeitusį ritmą kalbėjo grožio specialistė.

Taiso padarytas klaidas

Pagal saugumo reikalavimus, klientų srautai grožio salonuose ribojami, tai reiškia, kad vienam klientui turi būti skirta ne mažiau kaip 10 kv. m. plotas, o paslaugos gali būti teikiamos kas antroje darbo vietoje, siekiant išlaikyti saugius atstumus. Ir nors šiuo metu erdviame salone G.Gaižutienė dirba viena, tuo metu kai ilgaplaukei klientei peroksidas kanda šaknis, laisvoje kėdėje negali taisytis kitas klientas. Vienam meistrui – vienas klientas.

Grįžus atgal į saloną, meistrė atlieka ne tik įprastinius kirpimus, daugiau ar mažiau sudėtingus dažymus, bet ir taiso karantino metu padarytas klaidas.

"Yra du tipai vyrų. Vieni, kurie visą tą laiką nesikirpo, kiti, kuriuos kažkas bandė apkirpti namuose. Susitikome, pasijuokėme, kad visi pasikeitėme neatpažįstamai, – meistrė dėkojo dailiosios lyties klientėms, kad šios namuose neeksperimentavo.

Ataugusias šaknis, su nuotoline meistrės konsultacija, pačios nusidažė vos kelios moterys, tuo metu likusios kantriai išlaukė ar tebelaukia kol prie jų prisilies specialistės ranka.

"Darbo labai pasiilgau, tačiau to tikrojo, koks buvo anksčiau, dar nėra", – dėl tos pačios priežasties G.Gaižutienė visų klienčių, jei tik yra galimybė, paprašė atsiskaityti bankinėmis kortelėmis, o ne grynaisiais kaip anksčiau.

„Neatlygintiną paramą suteikusios bendrovės galės pasinaudoti mokesčių lengvatomis ir iš pajamų dukart atskaityti paramai skirtas išmokas, taip susimažinant pelno mokestį“, – sako VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.

Jos teigimu, jei įmonės PVM mokėtojos paramą suteikia prekėmis, kurių pirkimo PVM buvo įtraukę į PVM atskaitą, tai ekstremalios situacijos metu dėl koronaviruso joms už tokias prekes nereikės apskaičiuoti suvartojimo privatiems poreikiams, neatsižvelgiant į suteiktos paramos vertę.

Nurodoma, kad dėl paramos gavėjo statuso suteikimo reikia kreiptis į Registrų centrą. Tačiau VMI pažymi, kad ekstremalios situacijos metu, jeigu parama bus suteikta juridiniams asmenims, neturintiems paramos gavėjo statuso, bet įstatymo nustatyta tvarka turintiems teisę jį gauti, remiantis teisingumo ir protingumo principais, bus laikoma, kad parama yra suteikta pagal įstatymą, o paramos teikėjams bus taikomos mokesčių lengvatos.

100 respiratorių ir 100 kombinezonų padovanojusi bendrovė "Helvina" Ramučiuose užsiima automobilių dažymo technologijomis ir didmenine prekyba automobilių dažais, todėl šios įmonės sandėliuose visada yra ES standartus atitinkančių kombinezonų ir aukštos kokybės respiratorių, kurie sulaiko toksiškas medžiagas ir virusus. Kauno rajono savivaldybė buvo pasiryžusi nusipirkti šių priemonių, tačiau "Helvinos" generalinis direktorius Rolandas Paulauskas visus sandėlyje likusius respiratorius ir kombinezonus atidavė visuomenės reikmėms.

Apsaugos priemonių arsenalą padidino ir Vilkijoje pasiūti kombinezonai. "Vilkijos gijos" generalinis direktorius Valdas Pacevičius sakė, kad jo įmonė gali pasiūti tūkstantį ir daugiau kombinezonų. "Esant šiai sudėtingai situacijai apie pelną negalvojame, dirbsime už savikainą", – patikino įmonės vadovas. Dėl apsauginių kombinezonų gamybos Kauno rajono savivaldybė derasi ir su kitais gamintojais.

"Didžiuojuosi ir mūsų verslininkais, kurie, ištikus nelaimei, parodė solidarumą.Visada žinojau, kad mūsų krašto žmonės labai pilietiški. Šiandien irgi matau, kaip bendruomenėse kuriasi savitarpio pagalbos grupės, kaip kaimynai padeda vieni kitiems. Savo pagalbą siūlo skautai, šauliai, kitos visuomeninės organizacijos", – sakė kalbėjo meras. Jis ragina ir kitus verslininkus, įmonių vadovus informuoti apie turimas apsaugos priemones, taip pat apie kitokią pagalbą, kurios karantino sąlygomis gali prireikti gyventojams.