„Įstojau į socialdemokratų partiją, man niekas nesikeičia, iš aktyvios politikos dabar traukiuosi, į akademinę veiklą pereinu. Bet realizuoti savo politinę patirtį nebūnant jokioj organizacijoj tiesiog neįmanoma, todėl taip ir padariau, bet aktyvioj politikoj nedalyvausiu“, – BNS trečiadienį sakė V. Jukna.

Jis patvirtino taip pat ketinantis Seime prisijungti prie Socialdemokratų partijos frakcijos, bet pažymėjo, kad kitai kadencijai nekandidatuos ir grįš į akademinę veiklą.

Klausiamas, kodėl pakeitė partijas, V. Jukna tvirtino, kad „yra tam tikros moralinės vertybės, moralinės ribos, kurių žmogus tiesiog negali peržengt“.

„Aš daugiau nekomentuosiu šito, tikrai Darbo partijoj sutikau daug puikių žmonių ir noriu palinkėti jiems kuo didžiausios sėkmės“, – pridūrė Seimo narys.

Darbo partijos vadovas, Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis, sužinojęs apie buvusio kolegos pasirinkimą, apkaltino V. Jukną melu dėl pasitraukimo motyvų.

Tris kartus žiūrėdamas į akis ir akiplėšiškai melavęs, žmogus pagaliau atrado savyje socialdemokratišką pradą, su kuo ir sveikinu socialdemokratų partiją.

A. Mazuronis teigia, kad vienąkart V. Jukna jam patvirtino daugiau nedalyvausiantis politikoje, bet liksiantis frakcijoje, antrą kartą sakė, kad pasitraukti iš frakcijos turi dėl geresnės pozicijos akademinėje veikloje, bet liks Seimo narių Mišrioje grupėje, o dabar prisijungia prie socialdemokratų.

„Pranešęs, kad išeina iš politikos, Seime vis tik liko. Žadėjo darbuotis mišrioje Seimo grupėje. Ir štai, praėjus dar kokiam mėnesiui – trečiasis amnezijos priepuolis. Žmogus jungiasi prie socialdemokratų frakcijos Seime ir stoja į partiją. Tris kartus žiūrėdamas į akis ir akiplėšiškai melavęs, žmogus pagaliau atrado savyje socialdemokratišką pradą, su kuo ir sveikinu socialdemokratų partiją“, – feisbuke trečiadienį paskelbė A. Mazuronis.

V. Jukna iki pasukdamas į politiką yra buvęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius. Prieš pastaruosius Seimo rinkimus jis buvo VDU Žemės ūkio akademijos Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centro vadovas.

Žemės ūkio ministro pareigas jis ėjo 2012–2014 metais.

„Jis atėjęs atsisveikinti pasakė, kad ruošiasi grįžti į akademinę veiklą ir, matyt, nori savo vardo nesiekti su jokia politine jėga“, – BNS sakė Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas.

Pasak V. Fiodorovo, grįžti į akademinį darbą V. Jukna planuoja pasibaigus kadencijai. Su pačiu V. Jukna telefonu BNS susisiekti nepavyko.

V. Jukna iki pasukdamas į politiką yra buvęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius. Prieš pastaruosius Seimo rinkimus jis buvo VDU Žemės ūkio akademijos Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centro vadovas.

Žemės ūkio ministro pareigas jis ėjo 2012–2014 metais.

V. Juknos išėjimas būtų sugriovęs Darbo partijos frakciją, jei ne mandatą per apkaltą išsaugojęs laisvės atėmimo bausmę atliekantis Vytautas Gapšys, kuris formaliai yra frakcijos narys.

Pasitraukus V. Juknai, frakcijoje liko septyni nariai – mažiausias skaičius, reikalingas sudaryti frakcijai.

Man atrodo, kad būtų garbinga, jeigu išeini iš politikos ir į Seimą esi patekęs pagal partijos sąrašą, tiesiog padėti mandatą ir leisti kitam žmogui ateiti, kuris nori dalyvauti politikoje.

A. Mazuronis: išeinant iš politikos, būtų garbinga atsisakyti ir Seimo nario mandato

Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis stebisi parlamentaro V. Juknos sprendimu trauktis iš „darbiečių“ frakcijos Seime. Pasak jo, norint pasitraukti iš politikos būtų garbinga atsisakyti ir Seimo nario mandato.

„Jeigu jūs klausiate, ar smagu, tai nesmagu. Jeigu jūs klausiate, kodėl taip padarė, tai nežinau. Sako, kad iš politikos nori išeiti, bet aš, kaip suprantu, jeigu žmonės nori išeiti iš politikos, tai jie padeda mandatą ir iš Seimo išeina“, – Eltai teigė A. Mazuronis, pažymėdamas, kad buvusio frakcijos kolegos argumentai jam atrodo keistai.

„Man atrodo, kad būtų garbinga, jeigu išeini iš politikos ir į Seimą esi patekęs pagal partijos sąrašą, tiesiog padėti mandatą ir leisti kitam žmogui ateiti, kuris nori dalyvauti politikoje“, – pridūrė jis.

A. Mazuronis tikina bandęs V. Jukną atkalbėti nuo pasitraukimo iš Darbo partijos frakcijos. Politikas teigia apie šiuos V. Juknos svarstymus sužinojęs jau prieš daugiau nei mėnesį.

„Bandžiau šnekėti, bandžiau pasakyti, kad iš politikos išeiti gali ir taip pranešęs, kad nekandidatuosi. Tai, matyt, argumentai tikrieji ne tokie, kurių nepasako man“, – sakė politikas.

A. Mazuronis taip pat teigė nežinąs, ar V. Juknos sprendimas yra susijęs su „MG Baltic“ byla, kurioje buvo nuteista ir Darbo partija.

Metų pradžioje pasitraukęs iš Darbo partijos, Seimo narys V. Jukna traukiasi ir iš „darbiečių“ frakcijos Seime.

Nurodoma, kad informaciją patvirtino pats parlamentaras. V. Juknos teigimu, tokį sprendimą jis priėmė planuodamas sugrįžti į akademinę veiklą.

„Nutariau daugiau rinkimuose nedalyvauti, nedalyvauti aktyvioje politikoje, tai tiesiog ir priėmiau tokį sprendimą. Planuoju grįžti į akademinę veiklą, ką ir visą laiką dariau iki tol, kol buvau politikoje“, – komentavo V. Jukna.

Jis teigė neketinantis atsisakyti Seimo nario mandato, nes dar turi planų dėl žemės ūkio Kaimo reikalų komitete, kuriam ir priklauso. Politikas taip pat sakė dar nežinantis, ar trauksis iš Seimo Darbo partijos frakcijos.

„Dėl frakcijos dar nepriėmiau kažkokio sprendimo, dar pasižiūrėsim, kaip yra“, – kalbėjo V. Jukna.

Į Darbo partiją V. Jukna įstojo 2008 metais, nuo 2018 metų eina partijos pirmininko pavaduotojo pareigas. 2020 metais V. Jukna vedė partijos Seimo rinkimų sąrašą, 2012–2014 metais ėjo žemės ūkio ministro pareigas.

Dešimtį parlamentarų turinčioje frakcijoje V. Fiodorovas šiuo metu eina frakcijos seniūno pavaduotojo pareigas.

Kaip ELTA skelbė anksčiau, rugsėjį prasidėjus rudens Seimo sesijai, dabartinio opozicijos lyderio statusą iš ekspremjero Sauliaus Skvernelio perims „darbiečiai“. Pastarieji tvirtina, dar neišsirinkę, kas iš jų galėtų eiti šias pareigas.

Kovo 23 d. Seimo opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir Darbo partijos frakcijos pasirašė opozicinių frakcijų koalicijos susitarimą. Susitarime dėl bendradarbiavimo numatytas Seimo opozicijos lyderio išrinkimas ir jo keitimas rotacijos būdu. Pavasarį frakcijos sutarė, kad opozicijos lyderio pareigas pirmasis eiti pradės „valstiečių“ frakcijai priklausantis S. Skvernelis.

Teismo leidimo reikėtų ir tuo atveju, jei finansų įstaiga, vadovaudamasi savo vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūromis, norėtų nutraukti dalykinius santykius su klientu.

Už tai numatančias Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso ir Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisas antradienį po pateikimo balsavo 58 Seimo nariai, 8 buvo prieš, susilaikė 24 parlamentarai. Dėl šių projektų Seimas nutarė paprašyti Vyriausybės išvados. Į Seimo plenarinius posėdžius šis klausimas sugrįš rudenį.

Siūloma, kad prašymai dėl teismo leidimo atsisakyti atidaryti banko sąskaitą, dėl leidimo nutraukti dalykinius santykius su klientu būtų nagrinėjami Civilinio proceso kodekso nustatyta supaprastinto proceso tvarka, t. y. per 5 darbo dienas nuo jų priėmimo dienos.

Pasak „darbiečių“, priėmus siūlomas pataisas finansų įstaiga privalės teismui pateikti pagrįstą prašymą dėl leidimo nutraukti dalykinius santykius su klientu, kuriame turės nurodyti visas rizikas, kurios verčia finansų įstaigą nepasitikėti klientu.

Pasak „darbiečių“, priėmus siūlomą teisinį reguliavimą būtų užkertamas kelias pernelyg dažnai taikomoms bankų perteklinėms priemonėms.

„Fiziniai ir juridiniai asmenys nuolat susiduria su problema atidarant sąskaitą banke. Bankai neretai be jokių argumentų nesuteikia galimybės įgyvendinti teisės aktuose nustatytos teisės vien dėl banko vidaus politikos. Tai sukelia problemas ir privatiems asmenims, ir verslui“, – sako Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna.

Siūloma, kad naujas teisinis reguliavimas įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d.

Jų nuomone, kaip vienas iš variantų sumažinti pensininkų skurdą būtų galimybė gauti vienišam žmogui mirusio sutuoktinio senatvės arba netekto nedarbingumo didesnę pensiją.

„Galimybė pensijinio amžiaus žmogui pasirinkti didesnę mirusio sutuoktinio senatvės ar netekto nedarbingumo pensiją suteiktų galimybę gyventi oriau ir dėl to valstybė sudėtingu pandemijos laikotarpiu nepatirtų jokių papildomų išlaidų“, - sako Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo projektą įregistravę Seimo nariai  Vigilijus Jukna, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė ir Aidas Gedvilas.

Jį priėmus asmenims, kurie gaus teisę į senatvės pensiją ar netekto nedarbingumo pensiją, mirus sutuoktiniui, būtų mokama didesnė senatvės pensija ir netekto nedarbingumo pensija.Tačiau yra ir kitos sąlygos: nuo santuokos įregistravimo iki sutuoktinio mirties dienos turi praeiti ne mažiau kaip vieni metai ir asmuo nėra dar kartą susituokęs. Paskirtosios pensijos mokėjimas būtų nutraukiamas dar kartą susituokus. Jeigu būtų pasinaudota teise gauti didesnes pensijas, našlei ar našliui našlių pensija būtų neskiriama.

Projekto autoriai mano, kad dabartinis reguliavimas kuomet vienas iš sutuoktinių, kurio pensija buvo didesnė miršta, verčia kitą sutuoktinį atsidurti už skurdo ribos.

„Europos Sąjungoje (ES) esame ketvirti iš visų ES valstybių pagal 65 m. ir vyresnių žmonių skaičių, kuriems gresia arba kurie patiria skurdą, socialinę atskirtį. (…) Analizuojant užsienio šalių socialinės paramos sistemas akivaizdu, kad būsto apgyvendinimo išlaidos dažnai yra labai svarbios žemas pajamas turintiems namų ūkiams, ypač našliams, kurie liko vieni ūkyje be sutuoktinio“, - sako Seimo “darbiečiai" V. Jukna, I. Kačinskaitė-Urbonienė ir A. Gedvilas, siūlantys kurti vienišų pensinio amžiaus asmenų paramos sistemą.                                                         

„Oficialiai frakcijai nebuvo pranešta“, – Eltai teigė jis. Politikas nesiėmė vertinti A. Guogos sprendimo. Anot jo, kiekvienas turi teisę spręsti savarankiškai.

„Tai yra tiesiog asmeninis žmogaus pasirinkimas. Aš visada gerbiu žmonių pasirinkimus, kokie jie bebūtų“, – sakė politikas, o paklaustas, ar pastaruoju metu daug kritikos partijai ir jos pirmininkui reiškusio A. Guogos pasitraukimas nebuvo lauktas, kartojo tą patį.

„Gerbiu kiekvieną žmogaus pasirinkimą, o dėl įvairių nuomonių... Tai buvo išsakyta jo nuomonė. Tai yra tiesiog jo asmeninė nuomonė. Nėra ką čia ir komentuoti. Turime gerbti jo pasirinkimą“, – sakė V. Jukna, turėdamas galvoje A. Guogos išsakytą kritiką partijos pirmininkui Viktorui Uspaskichui dėl visuomenę klaidinančių kalbų apie esą nuo COVID-19 gydantį vandenį bei homofobiškus LGBT niekinančius pareiškimus pastarąjį sekmadienį.

„Darbiečių“ iniciatyva renkami Seimo narių parašai, kad klausimas būtų įtrauktas į darbotvarkę.

„Vakar jau tas buvo pradėta daryti“, – trečiadienį BNS sakė Darbo partijos frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna.

Pagal Seimo statutą, klausimas į darbotvarkę įrašomas ne mažesnės kaip trečdalio Seimo narių grupės raštišku reikalavimu.

V. Jukna pripažino, kad kol kas nepavyko surinkti būtinų 47 parašų, tačiau neabejojo, kad ketvirtadienio rytą jie jau bus.

„Tas atidėliojimas yra nenaudingas ir nesuprantamas. Kai valstybėje susidaro situacija, jog atidedama be priežasčių tokių svarbių pareigybių užėmimas, netoleruotina“, – sakė „darbietis“.

Anot jo, Seimo rudens sesija ir buvo pratęsta daugiausia dėl to, kad būtų galima ramiai apsvarstyti ir nubalsuoti dėl naujų KT teisėjų.

Naujų KT teisėjų skyrimo procedūra iš pradžių buvo numatyta gruodžio pabaigoje, bet išbraukta iš darbotvarkės dėl per didelio darbų krūvio.

Vėliau jį įrašyta į antradienio, sausio 5-osios, darbotvarkę, bet vėl išbraukta.

Klausimą išimti pasiūliusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad tai daroma norint šią savaitę baigti gyvus parlamento posėdžius, nes parlamente vis nustatoma COVID-19 atvejų. Anot jos, ketvirtadienį numatomas paskutinis Seimo posėdis, vyksiantis gyvai, o kitą antradienį sušauktas jau nuotolinis plenarinis posėdis.

„Jei norėtume baigti visą procedūrą dėl KT teisėjų, mums reikėtų gyvai rinktis ne tik ketvirtadienį po pietų, bet ir kitą antradienį“, – tvirtino Seimo vadovė.

Pagal Seimo statutą, dėl KT teisėjų skyrimo turi būti rengiamas slaptas balsavimas, o slapti balsavimai gali vykti tik gyvai.

V. Čmilytė-Nielsen minėjo, kad KT teisėjų kandidatūros galėtų būti parlamentui pateiktos arba per neeilinę sesiją, jei tokia būtų, arba per kovo 10 dieną prasidėsiančią pavasario sesiją.

Tokį sprendimą sukritikavo ir Seimo opozicija, ir dalis teisininkų bendruomenės.

Trijų naujų KT teisėjų Seimas nepaskiria jau beveik metus.

Pernai balandį atmesti visi trys teikti kandidatai. Tuomet kaip pagrindinis priekaištas jiems minėta, jog tai nėra konstitucinės teisės specialistai.

Gruodį Seimui iš naujo pateikti du tie patys kandidatai ir vienas naujas.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir laikinoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkė Sigita Rudėnaitė Seimui iš naujo svarstyti teikia advokatės Giedrės Lastauskienės ir LAT teisėjo Algio Norkūno kandidatūras.

Valstybės vadovas teigė neišgirdęs argumentų, kodėl jo kandidatė netinkama dirbti KT, todėl ir neieškojęs naujos.

Tuo metu Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen į KT siūlo Seimo kanceliarijos Teisės departamento vadovą Andrių Kabišaitį.

Buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis metų pradžioje teikė buvusios KT kanclerės Ingridos Danielienės kandidatūrą. Po žlugusio balsavimo dėl KT teisėjų V. Pranckietis registravo nutarimą dėl kitos kandidatūros – A. Kabišaičio, bet ji parlamentarams taip ir nebuvo pateikta.

Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo bei teisėjų Gedimino Mesonio ir Vyto Miliaus kadencija baigėsi praėjusių metų kovo 19 dieną. Jie eina pareigas, kol bus paskirti nauji teisėjai.

KT teisėjus skiria ir atleidžia Seimas.

Antradienį Seime vykusiame posėdyje valdantieji siekė, kad Vyriausybės programa būtų patvirtinta dar šį ketvirtadienį, tačiau po kilusių diskusijų daugumai teko nusileisti – nuspręsta, kad tai bus daroma penktadienį.

Argumentuodama, kad turi nemažai klausimų I. Šimonytės Vyriausybės nariams, opozicija siūlė programos tvirtinimą nukelti apskritai į kitos savaitės antradienį.

„Darbo partijos frakcija mano, kad tai yra per trumpas laikas, ir siūlo nukelti į antradienio darbotvarkę“, – Seime teigė Darbo partijos frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna.

Jam pritarė ir „valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.

„Esame tikrai nusiteikę antradienį tvirtinti programą“, – tikino LVŽS frakcijos seniūnė. Jai antrino ir kitas „valstietis“ – Seimo vicepirmininko postą pastarąją savaitę gavęs Jonas Jarutis.

„Suprantamas valdančiosios daugumos noras kuo greičiau tai padaryti, bet kai Seimo statute numatyta 10 dienų... Per 3 dienas tą įveikti galima, tačiau... Kai šiandien išgirdome būsimų ministrų atsakymus, matome, kad patiems ministrams reikėtų labiau susipažinti su savo programa. Atsakymai tikrai nepatenkino“, – teigė „valstietis“. Kaip ir kiti opozicijos nariai jis pabrėžė pritariantis, kad Vyriausybės programos tvirtinimas vyktų kitos savaitės antradienį.

Skeptiškai valdančiųjų siekį kuo greičiau patvirtinti Vyriausybės programą įvertinto ir socialdemokratas Algirdas Sysas.

„Vyriausybės programą galima svarstyti 10 dienų. Mes siūlome 10 dienų nesvarstyti, bet jūs norite per 2 dienas. Dar tokių rekordų nebuvo. Gerbiamas Jurgi (Razma – ELTA), išgirskite ir realiai žiūrėkite į mūsų galimybes, nes mes tokią teisę turime“, – teigė jis.

Galiausiai valdančiųjų poziciją paaiškino konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. Politikas tvirtino, kad siekis Vyriausybės programos svarstymą perkelti į kitą savaitę yra pavojingas.

„Klausimams šiandien buvo numatyta, rodos, pusantros valandos. Tikrai kartu su Seimo pirmininke sutarėme, kad atsakysime į tiek klausimų, į kiek reikės. Apmaudu, kad opozicija nerado galimybės ateiti ir pabūti, įsiklausyti į tuos atsakymus, kuriuos mėginome pateikti. Mes esame pasiruošę skirti laiko kiek įmanoma, kad opozicija turėtų galimybę užduoti klausimus. Ar tai būtų rytoj, ar tai būtų ketvirtadienį. (...) Penktadienį iš ryto galima dar sykį skirti opozicijai laiko, kad ateitų ministrai pakalbėti. Bet, mielieji, jei mes dar vieną savaitgalį nesudarysime Vyriausybės, kuri pradėtų dirbti, atrodysime nejuokingai, atrodysime pavojingai“, – į Seimo narius kreipėsi G. Landsbergis.

Galiausiai Seimo nariams balsavus nuspręsta, kad Vyriausybės programa į Seimą sugrįš penktadienį.