Internetinę enciklopediją prižiūrintis labdaros fondas „Wikimedia Foundation“ pranešė, kad „Google“ yra pirmasis mokantis klientas jo komercinei įmonei „Wikimedia Enterprise“, įkurtai praėjusiais metais.

Savo ruožtu ne pelno siekiančiai organizacijai „Internet Archive“, valdančiai svetainę „Wayback Machine“, kuri išsaugo momentines svetainių nuotraukas ir naudojama Vikipedijos nuorodoms taisyti, paslaugos bus teikiamos nemokamai.

„Džiaugiamės galėdami bendradarbiauti su šiomis ilgametėmis partnerėmis“, – antradienį paskelbtame pareiškime cituojama „Wikimedia“ atstovė Lane Becker (Lein Beker).

Vikipedija, viena iš labiausiai lankomų svetainių pasaulyje, yra nemokama, jos turinį pildo ir atnaujina savanoriai, o jos gyvavimas priklauso nuo labdaros.

„Google“ naudoja Vikipedijos turinį savo „pažinimo skydeliui“ – šoninei juostai, kuri papildo pagrindinius paieškos rezultatus, tačiau šios informacijos šaltinis ne visada nurodomas – dėl tokios praktikos „Wikimedia Foundation“ priekaištavo.

Anksčiau „Google“ yra skyrusi lėšų Vikipedijai per negrąžinamo finansavimo priemonės.

„Jau seniai remiame Vikimedijos fondą, siekdami bendrų tikslų – plėsti žinias ir informacijos prieinamumą žmonėms visame pasaulyje“, – sakė „Google“ atstovas Timas Palmeris.

Fondo pranešime sutarties su „Google“ vertė neatskleidžiama.

Vladimiras Putinas pasiūlė skaitytojų pildomą internetinę enciklopediją „Wikipedia“ keisti rusiška versija.

„Geriau jau vietoj jos pateiktume naują didžiąją Rusijos enciklopediją elektroniniu formatu. Tokiu būdu patikima informacija būtų pateikiama gera, šiuolaikine forma“, – antradienį teigė V. Putinas, o jo komentarą citavo „RIA Novosti“ naujienų agentūra.

Prezidentas kalbėjo susitikimo su Rusijos kalbos tarybos nariais Kremliuje metu. Rugsėjį Kremlius įstatymu įtvirtino siekį 2020–2022 metais sukurti Rusijos elektroninės „Wikipedia“ enciklopedijos versiją, tam planuojama išleisti 1,7 milijardų rublių. 

Šie pinigai bus išmokėti popierinę Rusijos enciklopediją leidžiančiai leidyklai, kuri turės paruošti elektroninę šios enciklopedijos versiją.

Pastarąjį komentarą V. Putinas išsakė praėjus vos kelioms dienoms nuo naujo interneto įstatymo įsigaliojimo. Šalis taip pat planuoja 2021 metais sukurti atskirą interneto domenų registravimo sistemą (DNS). Tai reikš, kad Rusijos vyriausybė galės kontroliuoti, į kurias svetaines yra nukreipiami vartotojai.

Pavienių simbolių ieškojimas „Google“ sistemoje neturi daug prasmės. Tačiau galbūt jūs, pavyzdžiui, pamiršote, kaip anglų kalboje vadinamas trumpas brūkšnelis. Įvedę tik brūkšnelį (–) greitai sužinosite, kad anglų kalboje jis vadinamas „hyphen“. Jei norite surasti šauktukui skirtą „Vikipedijos“ puslapį, galite įvesti tik šauktuką ir jau pirmas rezultatas bus nuoroda į „Vikipediją“. Tačiau vieno asterisko ieškoti neįmanoma – „Google“ paieškos sistema jums tik parodys pranešimą, kad jūsų užklausa neatitiko jokių dokumentų.

Asteriskas (*), dar vadinamas žvaigždute, yra naudojamas ne taip jau retai ir savo „Vikipedijos“ puslapį tikrai turi. Savaime aišku, kad rezultatų tikrai yra, bet „Google“ jums jų nerodys. Taip yra dėl vienos gudrybės – „Google“ žvaigždutes traktuoja kaip praleistus žodžius.

Pavyzdžiui, jei norite sužinoti interneto nuomonę apie turistavimą Niujorke galite įvesti žodžius „New York is * for tourists“ („Niujorkas turistams yra *“). „Google“ pabandys pakeisti žvaigždutę kokiu nors terminu ir taip interpretuoti frazę. Tarp rezultatų surasite daug informacijos apie tai, kad Niujorke sunku pavieniams keliautojams, kad miestas vis populiarėja tarp biudžetinės klasės keliautojų ar kuris oro uostas Niujorko turistams yra patogiausias. Jei tą pačią frazę įvesite be žvaigždutės, „Google“ atskirus žodžius traktuos kaip atskirus raktažodžius ir rezultatai bus visiškai kitokie.

Tai maža gudrybė, kuria galite pasinaudoti ateityje. Tačiau kodėl „Google“ vis tiek nenori ieškoti vieno asterisko? Na, vienas asteriskas „Google“ galvoje yra tik praleistas žodis – visi interneto puslapiai, kuriuose yra bent vienas žodis atitinka tokią paieškos sąlygą. Taigi, jokie rezultatai nėra pateikiami. Tačiau jei naudojate du simbolius (** arba +* ar panašiai), „Google“ rezultatus tikrai pateiks – tuomet asteriskas jau yra interpretuojamas kaip simbolis.

Kaip praneša Užsienio reikalų ministerija, į „Vikipediją“ šių žymių moterų biografijos įrašytos, papildytos ar išverstos Lietuvos nuolatinės atstovybės prie UNESCO rūpesčiu, bendradarbiaujant su Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatu. „Vikipedijos“ interneto enciklopedijos tekstai apie moteris, nusipelniusias UNESCO kompetencijų srityse, buvo kuriami ir pildomi kovo 8 dieną Paryžiuje vykusioje akcijoje „Wiki4Women“. Kai kurie įrašai internete bus matomi, kai juos patvirtins „Vikipedijos“ turinio valdytojai.

„Antrą kartą vykstanti kasmetė akcija „Wiki4Women“ padeda mažinti moterų ir vyrų biografijų „Vikipedijoje“ skaičiaus skirtumą: dabar iš kasdien sukuriamų daugiau nei 25 000 aprašymų, tik 18 procentų visų biografijų yra skirta moterims“, - pažymėjo Lietuvos nuolatinė atstovė prie UNESCO, ambasadorė Irena Vaišvilaitė.

Įžymių Lietuvos moterų biografijas „Vikipedijoje“ įrašyti, pildyti ir versti į kitas kalbas buvo pakviestos UNESCO valstybės narės, sekretoriato darbuotojai, organizacijos partneriai, pilietinės visuomenės atstovai, studentai. Įrašų kūrimo, redagavimo ir vertimo sesijos surengtos ne tik UNESCO būstinėje Paryžiuje, bet ir Bankoke, Delyje, Almatoje, Kaire, Limoje, Buenos Airėse.

Rusijos ministrų kabineto nurodymu formuojamai tarpžinybinei darbo grupei šiam projektui įgyvendinti vadovaus vicepremjeras Sergejus Prichodka.

Atitinkamame vyriausybės potvarkyje būsima „Vikipedijos“ rusiškoji alternatyva apibūdinta kaip „nacionalinis interaktyvus mokslo ir švietimo enciklopedijos portalas“.

Jo kūrimo darbo grupę sudarys Mokslo, Kultūros, Ryšių, Užsienio reikalų ministerijų, nacionalinės statistikos žinybos „Rosstat“, Federalinės valstybės registro, kadastro ir kartografijos tarnybos, agentūros „Rospečat“, Federalinės mokslo organizacijų agentūros, Rusijos mokslų akademijos ir dar kai kurių žinybų atstovai.

„Vikipedija“ Rusijoje nuolat sulaukia valdžios institucijų kritikos už neva netikslumus ir akademiškumo nebuvimą.

„Mano nuomone, kurią esu ne kartą išsakęs, „Vikipediją“ derėtų uždrausti, o cenzūrą jai galima įvesti lengva ranka. Todėl, kad netikslumai „Vikipedijoje“ gerokai viršija normas“, – dar pernai teigė Federalinės mokslo ir švietimo sistemos priežiūros tarnybos („Rosobrnadzor“) direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Biserovas.

Pernai rugsėjį Federalinės ryšių ir masinės komunikacijos priemonių priežiūros tarnybos („Roskomnadzor“) nurodymu „Vikipedijos“ rusiškoji versija buvo net kelioms valandoms blokuota, vykdant abejotiną regioninio teismo sprendimą.

Prezidentinė biblioteka skelbė, jog alternatyviosios „Vikipedijos“ projektui iš bibliotekų visoje Rusijoje perduota 50 tūkst. knygų ir archyvinių dokumentų.

Kremlius yra sugriežtinęs interneto kontrolę, kurią teisina iš Vakarų šalių neva kylančia grėsme, tačiau kritikai teigia, kad dėl tokių veiksmų artėjama prie interneto cenzūros bei skelbiama vis daugiau oficialią valdžios poziciją atitinkančio turinio, panašaus į skleidžiamąjį kitais valstybinės žiniasklaidos kanalais, įskaitant televiziją.

„Vikipedija“, kuri yra internautų iš viso pasaulio plėtojamas projektas, yra paskelbusi straipsnių apie beveik visus 11 laiko juostų apimančios Rusijos regionus bei didžiuosius miestus, tačiau Kremliaus biblioteka tvirtina, kad to nepakanka.

„Šių išteklių analizė parodė, kad jie nepajėgūs pateikti išsamios arba pakankamos informacijos apie regioną ir gyvenimą šalyje“, – sakoma prezidentinės bibliotekos pranešime, kurį citavo valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Kol kas neaišku, ar dėl šio projekto kaip nors bus apribota Rusijos gyventojų prieiga prie šiuo metu veikiančios „Vikipedijos“.

Išties, kuo kalta kiaulė, kad koks dvikojis dvasios murzius kelnėse neišsitenka ar yra tiek prisidirbęs, jog geriau amžiams nusėstų į pelkių dumblą, kol visi pamirš jo gėdą?

Ir tai galioja visiems šiandienos kiaulakiams – įskaitant kalėjimo svečius nuo Niujorko iki Vilniaus, Kremliaus skomorochus bei lietuviško viešojo sektoriaus rinktinę.

Štai kriukės žvilgsnį nutaisęs toks Markas Davidas Chapmanas vėl nori į laisvę, nesgi už grotų užsibuvo 36 metus. Prailgo vyrukui laikas, tačiau M.D.Chapmanas geresnio likimo nenusipelnė, pražudęs garsiausią roko muzikos ikoną Johną Lennoną. Kita bandymo išeiti į laisvę galimybė jam išauš 2018-ųjų rugpjūtį.

Ne mažiau kiauliško įžūlumo savyje sukaupė ir M.D.Chapmano kolega kitapus Atlanto už grotų laiką leidžiantis vyriausias Lukiškių Agurkas, sumanęs iš Lietuvos prisiteisti 12 tūkst. eurų. Valstybė, matote, kalta dėl ponui nepalankių sąlygų tardymo izoliatoriuje, tad kriminalinei daržovei privalo padengti žalą už patirtus ekonominės klasės nepatogumus daboklėje.

Dar viena pastarosiomis savaitėmis ant Lietuvos dantį griežianti uisė (žr. simbolių žodyne), pasirengusi teistis, kad nebuvo įleista į šalį, tai į trubadūrus pretenduojanti Raudonosios aikštės išvarža – Algiukas (rus. Olegas). Ir kaip jam paaiškinti, kad anapus užkardos jis buvo palydėtas tik dėl eterio higienos.

Antra vertus, negalima ant jo už tai pykti. Šiam giedotojui nesuvokiamas ir tolimas lietuvių folkloras: "Įsileisk kiaulę į bažnyčią" ir patys žinote, kur užlips."

Liko išvardyti korupcijos, išsisukinėjimo bei niekingo melo purvais apdrėbtą mūsų šlovingosios Vyriausybės elito rinktinę. Tačiau nėra čia ką ir pridurti. Nes kiaulės, jei tikėsime "Vikipedija", visada padengtos purvo sluoksniu. Lieka apgailestauti, kad jos neturi jokių fizinių galimybių pasižiūrėti į dangų, taigi Aukščiausiojo rūstybė jų nebaugina.

12-metis australas Orley Fenelonas nusprendė pajuokauti – virtualioje enciklopedijoje „Wikipedia“ jis įrašė savo pavardę į dabartinio Australijos premjero vietą. Tie, kurie pasitiki šiuo virtualiu žinynu, galėjo sakyti, kad O. Fenelonas išties buvo 30-asis Australijos vyriausybės vadovas.

Paauglio pavardė buvo įrašyta šalia buvusio premjero Tony Abbotto ir pirmosios šalies premjerės Julios Gillard. Vaikinas sumanė tokį triuką tuo metu, kai į postą neseniai buvo išrinktas Malcolmas Turnbullas.

Tinklapiui „Mashable Australia“ vaikinas pasakojo norėjęs pašmaikštauti ir nenumanė, kad jo pokštas, sumanytas su  draugais, taps tarptautine naujiena. „Nuobodžiavau, norėjau pajuokauti su draugais. Nusprendėme pajuokauti apie premjerą. Su keliais draugais paredagavome „Wikipedia“ straipsnius“, – apie savo trumpą kadenciją aiškino 12-metis.

Buvęs JAV prezidentas George'as W.Bushas (Džordžas V.Bušas) jau nebegali pakeisti istorijos tėkmės – bet jis negali sustabdyti, kad tai už jį darytų kiti.

Penktadienį minėdama savo 15-ąsias metines, internetinė enciklopedija „Wikipedia“ paskelbė duomenis, kokius jos puslapius labiausiai taiso ar tikslina redaktoriai savanoriai. Pataisų skaičius ypač sparčiai auga, kai straipsnio tema yra nevienareikšmiškai vertinama ir kelia daug aistrų.

G.W.Bushas, kuris Baltuosiuose rūmuose šeimininkavo 2001-2009 metais, šiame reitinge užėmė garbingą pirmą vietą – jo Vikipedijos puslapyje buvo padarytos 45 862 redakcinės pataisos. Antroje vietoje, atsilikęs 3 tūkst. pataisų, liko puslapis su JAV pramoginio sporto kompanijos „World Wrestling Entertainment“ (WWE), užsiimančios profesionaliosiomis pramoginėmis imtynėmis, sąrašu.

Į labiausiai redaguotų puslapių dešimtuką dar pateko, vardijant eilės tvarka, Jungtinės Valstijos, pati „Wikipedia“, Michaelas Jacksonas (Maiklas Džeksonas), Jėzus Kristus ir Katalikų Bažnyčia.

Užbaigia sąrašą puslapis su Filipinų televizijos tinklo ABS-CBN rodomomis programomis, taip pat straipsniai apie JAV prezidentą Baracką Obamą (Baraką Obamą) ir nacių lyderį Adolfą Hitlerį.

Nuo 2001 metų sausio 15 dienos, kai pradėjo veikti, „Wikipedia“ išaugo iki daugiau kaip 36 mln. straipsnių, prie kurių rašymo prisideda maždaug 80 tūkst. redaktorių savanorių, nurodo ne pelno siekiantis fondas „Wikimedia Foundation“.

„Tuo metu „Wikipedia“ atrodė neįmanoma idėja: internetinė enciklopedija, kurią kiekvienas gali redaguoti“, – sakė jos įkūrėjas Jimmy Walesas (Džimis Veilsas).

„Vis dėlto per pastaruosius 15 metų ji pranoko visų lūkesčius, dėl ko reikia dėkoti šimtams tūkstančių savanorių visame pasaulyje, kurie „Wikipedia“ padarė įmanomą“, – pridūrė jis.

Vikipedijos straipsniai yra rašomi 208 kalbų, o per mėnesį vidutiniškai jos puslapiai yra peržiūrimi daugiau kaip 18 mlrd. kartų, tad ji yra labiausiai lankoma interneto svetainė.