Iškvietimas į Aukuro gatvę Kaune buvo gautas kovo 30 d. 8.05 val.

Pranešta, kad moteris nukrito nuo laiptų, durys galimai užrakintos. Moteris, paskambinusi dukrai, pasakė, kad miršta.

Atvykus ugniagesiams, duris atrakino moters dukra. Viduje rastą moterį padėta išnešti ir įkelti į greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobilį.

Savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius sako, kad taip siekiama pagerinti susisiekimą tarp Vilijampolės ir Senamiesčio.

„P. Vileišio tilto pėsčiųjų takai atsižvelgiant į padidėjusius pėsčiųjų ir dviratininkų srautus yra akivaizdžiai per siauri“, – BNS komentavo V. Abramavičius.

Planuojama, kad statybos leidimas bus gautas šiais metais, tada bus ieškoma rangovo. Statybos, anot V. Abramavičiaus, gali užtrukti pusantrų metų.

Parengtuose projektiniuose pasiūlymuose nurodoma, kad tilto sprendiniais bus užtikrinamas ne tik patogus susisiekimas, bet ir jo derėjimas prie aplinkos.

„Naujojo tilto ašis projektuojama ne tiesi – tiltas tolygiai lenkiasi tiek vertikalia tiek horizontalia kryptimi tarytum atkartodamas senamiesčio gatvių linijas“, – rašoma dokumente.

Tilto linkyje, ties sala numatomi sraigtiniai laiptai, kurie leistų žmonėms nusileisti į natūralią žalią salą miesto centre. Kadangi pavasarį potvynių metu sala gali būti užliejama, todėl čia jokių papildomų statinių nenumatoma.

Teigiama, kad nuo Neries pakrančių ir projektuojamo tilto į salą atsiveria apžvalga, joje galėtų vykti meninės akcijos, šventiniai miesto renginiai, meninės laikinos parodos.

Tiltas bus skirtas pėsčiųjų ir dviračių eismui, jo plotis sieks 6,5 metro, o ilgis – apie 297 metrus.

Savivaldybė jau kurį laiką ruošiasi statyti ir pėsčiųjų tiltą nuo Aleksoto iki Nemuno salos. Lapkritį skelbta, kad nepavykus rasti rangovų, kurie už 12,5 mln. eurų pastatytų šį tiltą, savivaldybė didins projekto biudžetą.

Konkursas buvo skelbtas iš naujo, šiuo metu tikrinami pasiūlymai. Pasak V. Abramavičiaus, vasarį tikimasi išrinkti rangovą, sudaryti sutartį ir pradėti statybas.

Nemuno ir Neries santakoje tiriamas gruntas. Vyksta darbai vandenyje. Keturis dešimtmečius bandyta imtis tilto statybų, tačiau vis nesėkmingai.

„Šitas tiltas yra miestui bendrajam plane numatytas senai. Tai ilgai mes rinkom rangovą, bet dabar jau turim, sutartis pasirašyta, įsigaliojus ir vyksta paruošiamieji, inžineriniai, tiriamieji darbai, darbo projekto rengimas. Kai visa tai atliksim, pradėsim ir tikruosius darbus“, – aiškino Kauno miesto savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.

Tiltą ryžtasi statyti dėl to, kad miestas, o ypač centras dūsta kamščiuose.

„Matome apkrautas Birštono, Gertrūdos gatves, Pilies žiedą, kur eismas yra labai intensyvus. Ir pastačius tiltą, manome, kad apie 1000 automobilių galėtų sumažėti šitoj arterijoj ir pasinaudoti būsimuoju tiltu“, – teigė Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Keturių eismo juostų tiltas pritaikytas ir sunkiasvoriam transportui.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Sunkusis transportas irgi juda ten, kur yra patogiau, tai tikime, kad mažiau apkrautos bus centrinės gatvės ir Kėdainių tiltu tikrai galės ir sunkusis transportas riedėt“, – pridėjo M. Matusevičius.

Kauno savivaldybės planuose tiltas bus itin sudėtingas inžinerinis statinys.

„Plieninė perdanga yra apie dešimties tūkstančių tonų plieno konstrukcija. Taip pat atramos gelžbetoninės. Viso šiame objekte bus sunaudota daugiau negu 20 tūkst. kubinių metrų gelžbetonio“, – apie tilto konstrukciją pasakojo „Autokaustos“ statinio statybos vadovas Justinas Jasiulevičius.

Ne tik pati santaka pasikeis, bet ir eismas abiejuose krantuose – tiek Marvelėje, tiek Vilijampolėje.

Jis pakankamai bus ir pats gražus, galima bus ir į tiltą pažiūrėt.

„Rekonstruojama Brastos gatvė kitoj pusėj į žiedinę sankryžą, šitoj pusės bus pusiau tunelinis pravažiavimas Užnemunės gatve važiuojančiam transportui. Ir trimito formos sankryža kitoje pusėje“, – sakė J. Jasiulevičius.

Pasak specialistų, tai vienas sudėtingiausių kada nors apskritai statytų objektų. Žadama, kad tilto statybos upei pakenti neturėtų.

„Bus viena atrama centre Nemuno, bet tiltas suprojektuotas taip, kad jis pritaikytas laivybai. Yra 10 metrų aukštis nuo vandens lygio iki tilto perdangos apačios“, – tikino J. Jasiulevičius.

Kauniečiai dėl tilto pasidalijo į dvi stovyklas. Vieni sako nebegalintys apsikęsti kamščių, kiti nori ir toliau grožėtis santaka be jokių statinių prieš akis.

„Sumažins kamščius, gyventojams lengviau judėt. Visai gerai, aš vertinu teigiamai“, – savo nuomonę išreiškė pakalbintas praeivis.

„Ten ir taip gražiai atrodo, kam ten to tilto? Man tai atrodo, kad nereikia“, – kalbėjo kita kaunietė.

Valdininkai sako, kad tiltas vaizdo nesubjauros.

„Jis pakankamai bus ir pats gražus, galima bus ir į tiltą pažiūrėt. O nuo tilto pažiūrėt ir į Santaką, turbūt irgi vaizdas tam tikras gražus atsvers. Taip kad, negalvoju, jog tas tiltas užstos kažkokį gražų vaizdą arba sudarys vizualinę taršą“, – teigė V. Abramavičius.

Ne vienerius metus planuojant statybas, tilto kaina nuolat keitėsi. Šį kartą pasirinkta esą mažiausia, tačiau gana įspūdinga – kiek daugiau nei ketverius metus truksiančios statybos kainuos per 115 mln. eurų.

Paskutinį kartą visiškai naujas tiltas Kaune pastatytas prieš septynerius metus.

Toks buvo pranešimo į Bendrąjį pagalbos centrą, anot Kauno policijos atstovės, užregistruoto apie 21.10 val. – kad vyras smurtauja prieš moterį, finalas.

Kas apie tai pranešė – persigandę kiti namiškiai ar silpnesnių nervų kaimynai – neaišku.

Atskubėjus policijai, niekas jos nurodytu adresu vidun neįsileido, dėl ko tradiciškai tokiais atvejais pagalbon kviesti ugniagesiai gelbėtojai.

Šių suvestinėse apie antradienio iškvietimus pranešama, kad ir šį kartą užteko tik įjungti diskinį pjūklą ir durys, už kurių vyko smurto scena, atsidarė.

Tiesa, jas šį kartą atvėrė moteris, panašu ta, kuriai į pagalbą skubėjo specialiosios tarnybos.

Neaišku ir iš kokios slėptuvės teko traukti patį smurtautoją. Tačiau, pasak Kauno policijos atstovės, įvertinus situaciją, jam įteiktas smurto artimoje aplinkoje orderis, įpareigojantis artimiausias penkiolika dienų ne tik išsikelti iš gyvenamosios vietos, bet ir neieškoti jokio kontakto su nukentėjusiąja.

Akcentuojama, kad ir 41-erių smurtautojas, ir jo 43-ejų auka buvo blaivūs. Ir šį kartą moteris, kuriai buvo iškilusi grėsmė patirti fizinį smurtą, nenukentėjo, dėl ko net nepradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau, įvertinus, kad tai – jau ne pirmas panašus iškvietimas į šios poros namus, pareigūnai ir išsitraukė minėtą smurto artimoje aplinkoje orderį.

Kokio reikia?

Trečiadienį Kauno architektų ir urbanistų tarybos posėdyje buvo svarstomi du priešprojektiniai pasiūlymai.

Šis pėsčiųjų tiltas taps papildoma jungtimi tarp Senamiesčio ir Vilijampolės. Tikimasi, kad užtikrins geresnį susisiekimą pėstiesiems ir dviratininkams, pasitarnaus turizmui skatinti. Tiltas bus pritaikytas ir greitosios medicinos pagalbos transportui.

Tilto numatyta vieta – tarp Brastos g. 32 ir Jonavos g. 1A, virš sąnašų salelės Neryje. Senamiesčio pusėje tiltas perspektyvoje žiūrės į M. Valančiaus gatvelę ir tarsi taps jos tęsiniu.

Buvo aptarti du priešprojektiniai pasiūlymai, kurių vieną parengė Šarūno Kiaunės projektavimo studijos, o kitą – „SRP projekto“ atstovai.

Tarybos nariai, susipažinę su pasiūlymais, dauguma balsų pritarė, kad tolesnio vystymo vertesnis Š. Kiaunės, Astos Kiaunienės ir jų komandos sumanymas.

„Tiltas yra labai svarbioje miesto vietoje, todėl labai svarbus jo individualumas ir atraktyvumas“, – kalbėjo KAUET narė architektė Gražina Janulytė-Bernotienė.

Abiejuose pasiūlymuose ji įžvelgė ir labai gerų, ir taisytinų pusių. Pavyzdžiui, kaip ir ne vienam kitam ekspertui, jai užkliuvo per daug Š. Kiaunės projektavimo studijos tilto kolonų – jų numatytos penkios.

Rekomenduota ieškoti būdo, kaip apsieiti su trimis. Tai pavyko „SRP projekto“ atstovams. Tai Š. Kiaunės tilto įspūdžiui suteiktų dar daugiau lengvumo.

Kauno senamiestis nėra toks didelis, čia ne Paryžius, ne Senos upė, kad būtų galima dešimtis tiltų į vieną salą pastatyti.

Papirko minimalizmu

Pastarojo priešprojektiniuose pasiūlymuose nuo tilto numatomas nusileidimas į sąnašų salą. Š. Kiaunė svarsto, kad vertėtų įveiklinti ir šią vietą. Nusileidimui G. Janulytė-Bernotienė, kaip ir jos kolegos, pritartų, bet, jos manymu, salą vertėtų palikti laukinę, jos nekultūrinti.

„Jeigu gruntas leidžia, pritarčiau, kad sala būtų galima pasinaudoti“, – pritarė ir kiti. Išsakyta, kad sala tikrai atitiktų žvejų, pliažininkų ar panašaus laukinio poilsio mėgėjų poreikius.

„Švelnus lengvas tiltas su į vandenį susmingančiomis kojomis. Mažiau atramų“, – komentavo KAUET narė architektė Loreta Janušaitienė ir akcentavo, kad nevertėtų konkuruoti su formų gausiu Senamiesčiu, tad pasisako už švelnesnę minimalistinę versiją.

Tilto užsakovas – Kauno miesto savivaldybė. Savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius atkreipė dėmesį, kad pasaulio didmiesčiai nesibijo ir išskirtinių sprendimų, labai aktyvių sumanymų.

„Atrodo, Kaunas tokiems dar nepasiruošęs. Tačiau atsargumas gėdos nedaro. Kauno senamiestis nėra toks didelis, čia ne Paryžius, ne Senos upė, kad būtų galima dešimtis tiltų į vieną salą pastatyti, ir visokiausių rūšių. Jeigu mes Senamiestyje pradėtume labai iškilius, gerai matomus tiltus statyti, tai tikrai gali pakenkti Kauno senamiesčiui“, – į KAUET ekspertų išvadas reflektavo N. Valatkevičius.

Išsakyta abejonių, kaip viskas atrodys per ledonešį. „Per ledonešį yra reikalų. Būna tikros ledų grūstynės. Neris sekli, vietose net patvankų susidaro. Reikėtų pagalvoti apie atramų apsaugą“, – patarė kolegos.

Procesas: priešprojektiniai pasiūlymai aptarti Kauno architektų ir urbanistų tarybos posėdyje. Regimanto Zakšensko nuotr.

Požeminė automobilių aikštelė

Kartu su šiuo pėsčiųjų tiltu Senamiestyje laukia ir kitų pasikeitimų. Prie Kauno pilies nebeliks antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, tačiau atsiras požeminė. Antžeminė stovėjimo aikštelė ir jos prieigos, kaip numatyta plane, taps pėsčiųjų erdve.

N. Valatkevičius minėjo, kad planuojant tiltą pavyko susitarti dėl reikiamos sklypo dalies naudojimo visuomenės reikmėms – savininkai sutiko dėl servituto teisės. Yra užmojų teritoriją vystyti plačiau kitoje Brastos gatvės pusėje, į kurią nusileidžia tiltas, tačiau tam dar reikia išspręsti nemažai reikalų, nes žemė ten taip pat privati.

Tilto pakanka neaukšto, nes Brastos gatvė organiškai įsikomponuoja ir susilyginusi su pėsčiųjų taku pereina į jį. Norintiems patekti į kitą gatvės pusę bus įrengta pėsčiųjų perėja. Idėja, kad tiltas pėsčiųjų srautus iš karto vestų į kitą pusę ir nereikėtų turėti reikalų su automobilių transporto srautu, iš karto atmesta, nes tuomet tiltą reikėtų labai iškelti.

Antradienį miesto tarybai pritarus, kad toks pavadinimas būtų suteiktas atkarpai tarp Jurbarko ir Brastos gatvių, posėdyje savivaldybė raginta daugiau dėmesio skirti žydų paveldui Vilijampolėje.

„Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo komisijos nuomonė dėl Torunės gatvės išsiskyrė, nes kiti variantai buvo susiję su žydiškuoju paveldu“, – tarybos posėdyje sakė konservatorė Andrijana Filinaitė.

Pasak jos, tarp pasiūlymų buvo žydų kilmės tarpukario gydytojo Chonelio Elkeso, žuvusio koncentracijos stovykloje, vardo gatvė.

„Siūlyčiau ateičiai nepamiršti žydiškojo paveldo įamžinimo, nes Vilijampolė vis tik labiau siejasi su žydų kultūra ir istorija“, – pastebėjo tarybos narė.

Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, tarybos Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo komisijos posėdyje nuspręsta dėl dviejų pavadinimų: be Torunės, mieste ateityje taip pat turėtų atsirasti ir Žydų Gelbėtojų gatvė.

Pagrindiniai Vilijampolės gyventojai nuo XVIII amžiaus buvo žydai, kuriems buvo uždrausta apsigyventi Kaune. Šioje gyvenvietėje pastatyta pirmoji Kauno mūrinė sinagoga, veikė žymi rabinų mokykla.

Vilijampolėje XIX amžiuje žydų pirklys Rafailas Volfas pastatė garinį alaus ir salyklo fabriką, kuriame pradėtas virti bavariškas Volfo alus. Vėliau šis fabrikas susijungė su alaus darykla „Engelman“.

Nacių okupacijos metu 1941-aisiais Vilijampolėje įkurtas žydų getas, čia vyko masinės žudynės. Getą 1944-aisiais likvidavus, jame gyvenę žydai išsiųsti į koncentracijos stovyklas, dalis išžudyta.

Šioje sankryžoje stovi paminklinis akmuo, skirtas pažymėti buvusių Kauno geto vartų vietą. 

Minėjimu pagerbti gete kalėję žmonės bei prisimintos Vaikų akcijos aukos.

Ši vieta į istoriją įeina kaip kraupių įvykių simbolis. Iki karo Kaune gyveno daugiau kaip 37 tūkst. žydų. Tik maža dalis jų  sulaukė karo pabaigos.

„Neįmanoma įsivaizduoti ir suprasti, kokie baisūs dalykai čia vyko. Negalime pamiršti tų įvykių, negalime pamiršti čia įkalintų, o po to nužudytų daugybės žmonių“, – kalbėjo Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Fruma Vitkinaitė Kučinskienė, neseniai sulaukusi garbaus devyniasdeštmečio, tuomet buvo vos dešimtmetė mergaitė. Gete ji buvo atsidūrusi su šeima ir kitais artimaisiais iš gausios giminės. 

Tėvams pavyko dukrą išgelbėti suorganizuojant jos pabėgimą iš geto. „Mane iš geto išvedė žydų policininkas. Tai buvo vėlyvas vakaras, kai grįždavo žmonės iš brigadų. Žinojau, kad už to dabar restauruoto namo lauks dvi moterys. Rusės.  Tą vėlyvą vakarą savo tėvą ir brolį mačiau paskutinį kartą“, – susirinkusiems į minėjimą pasisakojo kaunietė. Prisiminimus dar labiau atgaivino nuskambėjusi melodija, pagal kurią ji gete dažnai dainuodavo.

Mamą, kuri taip pat žuvo gete, ji dar matė kiek vėliau po savo išsigelbėjimo. Tačiau iki šiol nežino, kur palaidoti tėvai, brolis ir kiti giminaičiai.

Neįmanoma įsivaizduoti ir suprasti, kokie baisūs dalykai čia vyko. Negalime pamiršti tų įvykių, negalime pamiršti čia įkalintų, o po to nužudytų daugybės žmonių.

Dešimtmetė slapstėsi devynis mėnesius. Konspiracinis vardas buvo Danutė. Per tą laiką dėl saugumo pakeitė vienuolika slapstymosi vietų. Ja rūpinosi vis kiti geri ir bebaimiai žmonės. 

Apie Kauno geto likvidavimą ji sužinojo pačiu baisiausiu būdu. Iš kitos upės pusės, kai buvo vedama pas gydytoją, pati pamatė degančius geto pastatus. Sunku apsakyti kas tuomet dėjosi mergaitės širdyje, tačiau negalėjo net stabtelėti, parodyti nerimo dėl ten likusių artimųjų ar kaip kitaip išsiduoti.    

Šis F. Vitkinaitės Kučinskienės pasakojimas – apie dieną, kai 1944 metų liepos viduryje getas buvo sudegintas, daugiau kaip tūkstantis žydų sudegė arba buvo nušauti, kitaip nužudyti, 5–6 tūkst. išvežta į koncentracijos stovyklas. Išsigelbėjo tik 300-400 žmonių. „Žmonės pasakojo, kad po likvidacijos gete mėtėsi žmonių kūnų dalys. Po to visa tai buvo surinkta ir kartu palaidota“, – atsiduso kaunietė.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kauno getas buvo įsteigtas 1941-ųjų rugpjūčio 15 dieną. Į jį buvo suvaryti ir čia įkalinti Kauno žydai – ir suaugusieji, ir vaikai. Tų pačių metų spalio 29 dieną per Didžiąją akciją IX forte buvo sušaudyta beveik 10 tūkst. Kauno geto žydų. Panašiai tiek nužudyta dar iki įkuriant Kauno getą. 

1943-iųjų rudenį getas buvo pertvarkytas į koncentracijos stovyklą. 1944 m. kovo 27–28 dienomis Kauno gete įvykdyta „vaikų akcija“. Jos metu buvo sunaikinta apie 1 300 vaikų ir senelių – didžioji dauguma išvežti į Aušvicą ir ten nunuodyti, likusieji – sušaudyti IX forte.

Šių skaudžių istorinių įvykių minėjimas iš Vilijampolės persikėlė į Kauno IX forto muziejų, kuriame atidaryta Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Kęstučio Grigaliūno paroda „Lietuvos žydai, grįžę iš nacių konclagerių“.

Autorius nurodo, kad paroda yra meninio tyrimo „Mirties dienoraščiai“, vykdomo nuo 2008 metų, dalis. Medžiagą apie žydus, išlaisvintus iš nacių konclagerių, surinko pats K.  Grigaliūnas.

Parodą sudaro knyga, į kurią sudėtos 2 700 žydų tautybės asmenų biografijos ir 333 veidų fotografijos su trumpais gyvenimo aprašymais.

„Tai dokumentas apie Lietuvos žydus, išgyvenusius nacių persekiojimus, getus, konclagerius ir sugrįžusius į Lietuvą“, – apie parodą ir knygą sakė K. Grigaliūnas.

Paroda Kauno IX forto muziejuje veiks iki 2024 m. kovo 3 d.

Bendrasis pagalbos centras, reaguodamas į šį sunerimusio įvykio liudytojo pranešimą, užregistruotą 16.39 val., pasiuntė į Varnių gatvę visas specialiąsias tarnybas.

Ugniagesių gelbėtojų ir greitosios medikų pagalbos neprireikė. Tačiau policija įvykio vietoje, besiaiškindama jo aplinkybes, užsibuvo.

Paaiškėjo, kad minėta 2015 m. gimusi mergaitė buvo tą popietę namuose su mama. Tačiau tuo metu, kai buvo pranešta apie mažametei gresianti pavojų, mama buvo kitame kambaryje. O mergaitė kažką pametė ant palangės, dėl ko ir lipo ant jos, nepaisydama, kad praviras šio buto antrajame aukšte langas.

Anot sureagavusiųjų į tai ir paskambinusiųjų telefonu 112, pokalbio metu mažametė nuo palangės nulipo. Tačiau galimai tik pasislėpė bute, pamačiusi, kad buvo pastebėta ir kažkam dėl to skambinama. Ir sunku pasakyti, kas dar gali būti tokio amžiaus vaiko galvelėje ir, ką jis dar gali sumanyti, manydamas, kad niekas jo nemato. 

Anot policijos atstovės, toks paskambinusiųjų šiuo atveju telefonu 112 pilietiškumas yra sveikintinas. Geriau, kaip šiuo atveju, išsiaiškinti, kad baimė – perdėta, o mergaitei jokio pavojaus nebuvo, negu konstatuoti dar vieną nelaimę.

Pasak Policijos departamento, balandžio 30 d. apie 15.50 val. Kaune, Sąjungos a., į moters, gimusios 1934 metais, butą, šeimininkei atidarius duris, įsiveržė iš matymo pažįstamas vyriškis.

Jis grasindamas peiliu pagrobė 200 eurų. Materialinis nuostolis – 200 eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl plėšimo.

„Pirmadienį dėl remonto laikinai uždaroma Linkuvos gatvės atkarpa tarp Ariogalos ir Panerių gatvių. Čia numatyta atnaujinti važiuojamąją dangą ir apšvietimą. Sutvarkytą prastos būklės kelią papildys nauji pėsčiųjų bei dviračių takai.

Kelininkams pradėjus darbus, vairuotojams rekomenduojama rinktis apylankas Neries krantine ir Sąjungos gatve. Susisiekimas pačioje Linkuvos gatvėje bus užtikrintas tik vietos gyventojams“, – skelbia Kauno miesto savivaldybė.

Nurodoma, kad dėl prasidėsiančių darbų savo maršrutus koreguos ir viešasis transportas – Ariogalos gatvės stotelė bus perkelta į A.Kriščiukaičio gatvę, o Sąjungos aikštės – į Panerių gatvę.

„Darbus planuojama užbaigti kitų metų pavasarį“, – apie tai, kad eismas bus ribojamas ne vieną mėnesį, pranešė miesto atstovai.