Nuo sandėlio iki gamybos

Bendrovės „Vilniaus degtinė“ istorija prasidėjo dar 1894–1898 m., kai daugelyje Rusijos imperijos gubernijų, tarp jų ir Vilniaus, įvestas valstybinis alkoholio monopolis. Privatūs gamintojai spiritą, degtinę ir vyną privalėjo parduoti tik valstybei ir tik jos nustatytomis kainomis. Iki vartotojo alkoholiniai gėrimai turėjo keliauti tik per valstybines įmones.

  Kaip rašoma Dariaus Pocevičiaus knygoje „100 istorinių Vilniaus reliktų“, 1898-ųjų Vilniaus plane tarp 112-uoju numeriu pažymėtos gyvulių skerdyklos ir 111-ojo numerio – jų apžiūros gardo – atsirado užrašas „Valstybinis vyno sandėlis Nr. 21“. Taigi jis Vilniuje atsirado 1897-aisiais.

Pavadinimas neturėtų klaidinti – tai iš tikrųjų buvo ne tik sandėlis privatininkų spiritui ir alkoholiniams gėrimams laikyti, bet ir gamykla. Valstybiniuose vyno sandėliuose, kurių visoje imperijoje pastatyta apie 500, dideliais kiekiais gamintos kelios degtinės ir vyno rūšys.

Anot D. Pocevičiaus, 1904 m. Vilniaus plane jau matoma neseniai nutiesta Smolensko gatvė ir prie sankryžos prigludęs mūrinis namas, kurio L raidės forma daugmaž atitinka dabartinio pastato su dekoratyvinėmis grotomis formą. Iki karo vyno sandėlis pasipildė šalia išaugusiu administraciniu pastatu.

Vėliau įmonė pavadinta pirmuoju valstybiniu Vilniaus gubernijos vyno sandėliu. Kaip teigia istoriniai šaltiniai, 1912 m. jame dirbo 150 žmonių, o metinė apyvarta siekė 1,3 mln. rublių ir pagal šį rodiklį beveik trigubai lenkė didžiausius Vilniaus alkoholinių gėrimų gamintojus – „Šopeno“ akcinę bendrovę ir I. Lipskio gamyklą.

Simbolis: „Vilniaus degtinės“ ženklą su dviem taurelėmis, išlikusį ir ant langų grotų, sukūrė Gediminas Žilys – vienas pirmųjų pramoninės grafikos specialistų pokario Lietuvoje. D. Pocevičiaus nuotr.

Gamyba nuolat plėtėsi

Antrojo pasaulinio karo negandos neaplenkė ir Vilniaus spirito ir degtinės gamyklos – pastatai buvo gerokai apgriauti. Tačiau gamykla skubiai atstatyta, mat kariuomenei reikėjo milžiniško kiekio degtinės. Į Vakarus vis tolstantį frontą tų metų rudenį kasdien pasiekdavo 15 tūkst. litrų Vilniuje pagamintos degtinės, o valdžia reikalavo dvigubai daugiau. Degtinės reikėjo ir civilių reikalams. Vilniečiai svaigalų galėdavo įsigyti, jei atnešdavo tuščios taros – gamykla supirkdavo iš pavienių piliečių tuščius, švarius ir sveikus monopolinio tipo butelius.

1946 m. įmonėje dirbo 96 darbuotojai, buvo gaminama kelių rūšių degtinė, taip pat denatūruotas ir rektifikuotas spiritas. Žaliavas gamyklai tiekė Šalčininkų spirito varykla.

1949 m. gaminamos produkcijos asortimentas smarkiai išplėstas, pradėti gaminti likeriai, trauktinės, o gamykla pervardyta į Vilniaus likerių ir degtinės gamyklą.

Procesai: turėdama savo spirito varyklą, „Vilniaus degtinė“ kontroliuoja procesus ir užtikrina geriausią kokybę nuo grūdo iki paskutinio lašo. UAB „Vilniaus degtinė“ archyvo nuotr.

1950-aisiais gaminta trijų rūšių degtinė, 12 rūšių likeriai, 8 karčiosios trauktinės, 5 saldžiosios trauktinės. Įdomu, kad degtinės buteliai tuo metu buvo ne užsukami aliumininiais kamšteliais, o uždengiami apskritais kartoniniais dangteliais ir užlydomi vašku.

1959 m. gamykloje baigtas įrengti vyno pilstymo cechas, įdarbintas vyriausiasis vyndarys ir dar 19 darbuotojų, tad asortimentas pasipildė sausais, stipriais ir kitokiais vynais. Jie ėmė sudaryti trečdalį gamybos apimties, tad 1960-ųjų pabaigoje gamykla pervardyta Vilniaus vyno ir degtinės gamykla. Joje dirbo 300 žmonių, iš jų 229 darbininkai.

1970 m. pradėtas gaminti „Vilniaus“ džinas ir 1982 m. debiutavusi „Čepkelių“ trauktinė net įtraukti į ES saugomų geografinių nuorodų sąrašą.

Žingsniai link tobulėjimo

1961–1962 m. gamykla smarkiai modernizuota: įrengtos dvi automatinės išpilstymo linijos, butelių plovimo agregatas, sumontuotos aliumininių kamštelių gamybos ir užkimšimo mašinos. Atkimšę degtinės butelį, kitoje kamštelio pusėje vilniečiai rasdavo užrašą „Vilniaus VDG“, t. y. „Vilniaus vyno ir degtinės gamykla“. Didelis dėmesys pradėtas skirti įvaizdžiui: sukurtos originalios gėrimų etiketės, pradėti leisti reklaminiai bukletai, suvenyriniai gėrimų rinkiniai, maži 250 ml talpos buteliukai. Sukurtas ir gamyklos ženklas su dviem taurelėmis. Logotipą sukūrė dailininkas Gediminas Žilys – vienas pirmųjų pramoninės grafikos specialistų pokario Lietuvoje.

Nuo to laiko gamyklos asortimentas plėtėsi kasmet, nors ir ne visi gaminiai įsitvirtindavo ilgam. Vis dėlto buvo ir nemažai ypač sėkmingų. Štai 1970 m. pradėtas gaminti „Vilniaus“ džinas ir 1982 m. debiutavusi „Čepkelių“ trauktinė net įtraukti į ES saugomų geografinių nuorodų sąrašą. Negana to, 1984 m. už savitą komponentų kompoziciją „Čepkelių“ trauktinės receptūra pripažinta išradimu.

1975 m., pagal įmonių stambinimo madą, prie gamyklos prijungti du padaliniai: Šalčininkų spirito varykla ir Obelių spirito varykla, kurią grafas Janas Pšezdeckis įkūrė 1907-aisiais. Kiek vėliau prisijungė ir Jašiūnų dvaro teritorijoje nuo 1904 m. veikusi spirito varykla, pertvarkyta į acto cechą. Obelių spirito varykla šiandien yra vienintelė veikianti spirito gamykla Lietuvoje.

Šiandien UAB „Vilniaus degtinė“ yra didžiausia etilo alkoholio gamintoja, turinti savo spirito varyklą, tad įmonė kontroliuoja procesus ir užtikrina geriausią kokybę nuo grūdo iki paskutinio lašo.

Įgyvendino praktišką sumanymą

Istoriniai šaltiniai teigia, kad XX a. pradžioje, 1905 m., Obelių dvaro žemes įsigijo grafo titulą turėjęs verslininkas Jonas Pšezdeckis iš Vakarų Europos. Jo sprendimas buvo itin praktiškas. Ieškodamas naujų pajamų ir įvertinęs Obelių apylinkėms gamtos suteiktas vertybes – Obelių ežero vandenį, dirvožemio tinkamumą rugiams auginti ir gerą geografinę padėtį susisiekti – nusprendė pastatyti spirito varyklą, tais laikais vadintą bravoru.

Bravoro statybos darbams vadovavo iš užsienio atvykę inžinieriai. Tai objektas, kuris mena beveik visų miestelio gyventojų prisilietimą, mat apie 300 Obelių apylinkių žmonių bendru sutarimu kibo į darbus, nes suvokė būsimos spirito varyklos reikšmę ir naudą. Jie rinko akmenis, juos atgabendavo arkliais. Visi darbai buvo atliekami rankomis, todėl akmenis ant pečių tekdavo užtempti net į 20 m aukštį.

Statybos darbai buvo baigti 1907 m. Spirito varyklos statiniai pasižymėjo architektūros grožiu. Sumontavus užsienyje pirktus vienus moderniausių tiems laikams įrenginius, varykloje darbavosi septyni žmonės. Gautą produkciją tiekdavo tuomet paplitusioms karčemoms, kurios davė dvarininkams ir pirkliams nemažą pelną. Kokybiški, paklausūs gaminiai buvo importuojami ir į Latvijos Daugpilio miestą, ir į kitus kaimyninius kraštus.

Varyklos paskirtis išsaugota

Obelių spirito varyklos gyvavimo aukso amžius apsiblausė Pirmojo pasaulinio karo metais, kai Lietuvą okupavo vokiečiai. Tuomet jie dalį įrenginių išvežė į Vokietiją, susprogdino cisternas. Tik 1932 m. bravoro statytojo sūnus Aleksandras Estijoje nusamdė specialistus, kurie 1938 m. vėl atstatė gamyklą ir atkūrė spirito gamybą. Tada per parą jau buvo pagaminama po 400 l spirito. Tačiau, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, gamyba vėl sustojo.

Tikrasis augimas prasidėjo vokiečiams palikus mūsų šalį. 1946–1948 m. per parą buvo pagaminama po 700 l spirito, o įrengus naujus fermentavimo kubilus produkcijos apyvarta išaugo dvigubai.

1975–1977 m. suprojektuoti ir pastatyti nauji katilinės, vandens valymo įrenginių pastatai ir įranga, leidusi iki minimumo sumažinti oro ir vandens taršą.

Daugiau nei prieš 100 metų statyti pastatai – spirito sandėlis ir spirito gamybos cechas – puikiai išsilaikė iki šių dienų ir atlieka tas pačias funkcijas kaip ir grafų laikais. Po dalimi gamybos cecho yra išlikęs vandens kanalas, sumūrytas iš molinių plytų, kuriuo ir dabar teka vanduo. Šių pastatų kompleksas, turintis istorinę ir architektūrinę vertę, yra įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių apsaugos registrą.

Istorija: Obelių spirito varykloje prieš beveik šimtmetį – jos įkūrėjo J. Pšezdeckio sūnaus Aleksandro žmona grafienė Katerina Komaraitė Pšezdeckienė, kuriai skirtas pagrindinis „Vilniaus degtinės“ prekės ženklas. („Vilniaus degtinės“ archyvo nuotr.)

Kokybiškai, mažais kaštais, tvariai

Itin teigiamai Obelių spirito varyklos veiklą paveikė privatizacija. Jos nauji šeimininkai – UAB „Vilniaus degtinė“ – sugebėjo išsaugoti ir vertingus pastatus, ir vienintelės maistinio spirito gamintojos Lietuvoje pozicijas iki šių dienų.

Obelių spirito varyklos vadovas Kasparas Falkas pasakoja, kad pirmaisiais metais, kai spirito varykla tik pradėjo veikti, joje buvo išvaroma apie 200 l, dabar – 30 tūkst. l absoliutaus etilo alkoholio per parą.

Pradėjus spirito gamybą, kaip pasakoja varyklos vadovas, buvo perdirbamos bulvės, o šiuo metu perdirbamos javų kultūros – kvietrugiai, rugiai, kukurūzai, kviečiai.

Klientų sąrašuose daugiau nei 200 Lietuvos įmonių – spiritas naudojamas farmacijoje, laboratorijose, dezinfekcinio skysčio, buitinės chemijos, acto gamybai ir kt.

Per dieną į spirito gamyklą atvežama iki 100 t grūdų. Grūdai smulkinami, maišomi su vandeniu, dedama specialių fermentų, padedančių grūduose esantį krakmolą paversti į smulkesnius cukrus.

Tada į sucukrintą masę dedama mielių ir ji per 72 valandas virsta 10–12 proc. stiprumo raugu. Tolesnis procesas – distiliavimas, kurio metu nuo žlaugtų atskiriamas distiliatas. Jis toliau rektifikuojamas – taip pašalinamos priemaišos, gaunamas techninis spiritas ir galiausiai – ypač aukštos kokybės etilo alkoholis.

Pasak K. Falko, iš gamybos procese liekančių šalutinių produktų, juos pūdant, gaminamos biodujos. Jos deginamos kogeneracinėse elektrinėse, taip gaminant žalią elektros energiją ir šilumą. Tokiu būdu varykla apsirūpina elektros energija, o jos perteklių parduoda. Papildomai yra išgaunama ir 20 proc. gamybai reikalingo garo. Po biodujų gamybos proceso lieka vadinamas degistatas, kuriuo spirito daryklos partneriai – Lašų ŽŪB – sėkmingai tręšia laukus ir juose vėl augina grūdus. Tad nuo 2012 m. spirito varyklos veikloje taikomi žiedinės (tvarios) ekonomikos principai, susidaro uždaras ekologinis ratas.

„Degindama dujas spirito varykla per dieną sugeba pagaminti tiek elektros energijos, kiek įprastam namų ūkiui užtektų dešimčiai metų. Čia pat generuojama ir šiluma – iš to spirito varykla gauna dar 20 proc. gamybai reikalingos šilumos, – sako spirito varyklos vadovas. – Siekiame kokybės ir tvarumo.“

„Vilniaus degtinės“ archyvo nuotr.

Obelių spirto varykla šiuo metu – vienintelė maistinėms reikmėms spiritą gaminanti įmonė Lietuvoje. Pasak K. Falko, per 100 metų ne tik padidėjo pagaminamo spirito kiekis, bet ir žymiai pasikeitė jo kokybė. Pagrindinė pagamintos žaliavos – grūdinio spirito – dalis keliauja išskirtinai jos pagrindinės įmonės „Vilniaus degtinė“ produkcijos gamybai. Kokybiškas lietuviškas spiritas leidžia išlaikyti nekintamą gėrimų skonį ir kokybę.

Tačiau spirito varyklos klientų sąrašuose yra ir daugiau nei 200 įmonių visoje Lietuvoje – spiritas naudojamas farmacijoje, laboratorijose, dezinfekcinio skysčio, buitinės chemijos, acto gamybai ir kt. Dalis produkcijos eksportuojama į kitas šalis.

Socialiniuose tinkluose pasklido vaizdo įrašai, kuriuose matomos ilgos žmonių eilės prie „Vilniaus degtinės“ parduotuvės Panerių gatvėje.

Įmonės vadovas Rokas Mituzas sako, kad eilės yra po kelis šimtus žmonių, o bendrovė daro viską, kad tos eilės mažėtų.

„Tikimės, kad praeis tas burbulas ir eilės sumažės“, – BNS sakė R. Mituzas.

Jis pabrėžė, kad žmonėms masiškai pirkti dezinfekcinį skystį nėra jokios priežasties, nes „Vilniaus degtinė“ gali pagaminti tiek skysčio, kad jo užteks visiems.

Tikimės, kad praeis tas burbulas ir eilės sumažės.

„Mes jo galime pagaminti, sakykim, pusantro milijono litro per mėnesį, tai mano supratimu yra pakankamas kiekis, kad būtų patenkintas Lietuvos poreikis“, – teigė „Vilniaus degtinės“ vadovas.

Pasak jo, per parą bendrovė šiuo metu pagamina apie tris sunkvežimius dezinfekcinio skysčio – tai, R. Mituzo teigimu, yra apie 60-70 tūkst. litrų.

Jis teigia, kad dezinfekcinio skysčio užsakymai šiuo metu yra labai dideli, bet kaupti daug atsargų nėra būtina.

„Užsakymai plaukia, bet mes bandome aiškinti, kad visiškai nereikia užsikrauti, nes tuoj problemos neliks. Kai kurie nori užsikrauti, kad jaustųsi saugiai, bet mes bandome tuos kiekius niveliuoti. Tikimės, kad per savaitę problema išsispręs“, – sakė R. Mituzas.

Dezinfekcinio skysčio poreikis smarkiai išaugo Lietuvoje pradėjus plisti koronavirusui.

„Čia nėra klausimų ir atsakymų vakarėlis“, – pareiškė „Vilniaus degtinės“ atstovams NTAKD direktoriaus pavaduotoja, laikinai atliekanti vadovės funkcijas Gražina Belian, kai „Vilniaus degtinės“ teisininkas Kęstutis Dapkevičius paklausė, kodėl jie baudžiami už tai, ką kitos įmonės daro jau dvejus metus ir nesulaukia jokių reakcijų.

„Lietuvoje nėra jokių teisės aktų, reglamentuojančių nealkoholinių gėrimų gamybą ir reklamą, kuriais šiuo atveju galėtume vadovautis, tad tiesiog vadovavomės per dvejus metus susiklosčiusia praktika ir nelabai suprantame, kodėl vieniems galima reklamuoti gėrimus, kurių pavadinimai ir tara panašūs į alkoholinių, kitiems – ne. Kodėl vieniems ant etiketės galima nurodyti interneto svetainės adresą, o mums – ne“, – po posėdžio tvirtino K. Dapkevičius.

Teisininko teigimu, taip pat neaišku, kodėl kilus neaiškumams reikėjo iš pradžių uždrausti reklamą ir gėrimo gamybą ir tik paskui kelti bylą, jei paprastai veikla uždraudžiama įrodžius, kad ji yra netinkama.

„Mūsų nuomone, rinkoje būtinos aiškios alkoholio reguliavimo taisyklės, nes šiandien visiškai neaišku, nei ką baudžia, nei už ką baudžia, nei kaip atsirenka, ką bausti. Pripažįstam faktus, kad gaminom ir pardavėm didmeninėje prekyboje nealkoholinį gėrimą, kad užsakėm nealkoholinio gėrimo reklamą. Mes jau seniau deklaravome, kad eisime į nealkoholinių gėrimų rinką. Bet mes nesuprantam, kuo skiriamės nuo kitų gamintojų, kurie beveik dvejus metus vykdė identiškas reklamines kampanijas, rinkoje ir šiandien platina analogiškus produktus“, – sako „Vilniaus degtinės“ vadovas Rokas Mituzas.

„Vilniaus degtinė“ spalio pradžioje pradėjo prekiauti nealkoholiniu gėrimu „Čepkelių nealkoholinė netrauktinė“ ir jį reklamuoti, tačiau pačią pirmą dieną NTAKD uždraudė ne tik reklamą, bet ir gėrimo gamybą. Įmonei pateikti kaltinimai, esą taip norima reklamuoti alkoholinį gėrimą, taip pat įmonė apkaltinta ant etiketės nurodžiusi interneto adresą, kuriame pristatomi ir alkoholiniai gėrimai.

Galutinę išvadą šioje byloje NTAKD pateiks per dvi darbo dienas.

Bendrovės grynasis pelnas per metus sumažėjo 17,4 proc. iki 725,9 tūkst. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Vilniaus degtinė“.

Įmonės pagamintų alkoholinių gėrimų kiekis per metus sumažėjo 11,7 proc. iki beveik 5,5 tūkst. litrų.

Bendrovės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) padidėjo 27,2 proc. iki 1,913 mln. eurų, EBITDA marža padidėjo 2 punktais iki 16,31 procento.

Prancūzijos koncernas „Marie Brizard Wine & Spirits“ valdo 98,9 proc. „Vilniaus degtinės“ akcijų. Artimiausiu metu įmonės akcijos turėtų būti delistinguotos.

„Vilniaus degtinės“ akcijos kotiruojamos biržos Papildomajame prekybos sąraše.

Bendradarbiauja su 250 Lietuvos ūkininkų

Pasak „Vilniaus degtinės“ generalinės direktorės Dovilės Tamoševičienės, įmonės gaminama produkcija yra išimtinai lietuviška, pradedant žeme, joje augančiu grūdu ir baigiant gamybos procesu. Bendradarbiaujama su daugiau nei 250 šalies ūkininkų, kurių ūkiuose sukuriama šimtai tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų regionuose.

„Praėjusiais metais mūsų įmonei priklausanti Obelių spirito varykla supirko daugiau kaip 20 tūkst. tonų lietuviškų grūdų. Šiemet superkamų grūdų skaičius išaugs 80 proc. iki 36 tūkst. tonų. Iš grūdų išgaunamą etilo alkoholį panaudojame savo gėrimų gamybai, o apie 50 proc. jo eksportuojame į Lenkiją, Latviją ir Estiją“, - pažymėjo Dovilė Tamoševičienė.

Jos teigimu, „Vilniaus degtinės“ Obelių spirito varykla iš vietinių šalies ūkininkų 2017 metais supirks daugiau nei pusę grūdų kiekio, kurį per metus sunaudoja visa Lietuvos alaus pramonė. „Mūsų įmonei priklausanti varykla, veikianti nuo 1907 m., yra vienintelė Lietuvoje. Tarptautinio koncerno „Marie Brizard Wine & Spirits“ lygmeniu tai – unikalus regione spirito gamybos padalinys, kurio pagrindu gaminami išskirtinai lietuviškos kilmės produktai – spiritiniai gėrimai“, - pabrėžė D. Tamoševičienė.

Iš grūdų - pinigai ir trąšos

Ji akcentavo, kad Obelių spirito varykloje įgyvendintas 10 mln. eurų investicinis projektas, leidžia įmonei išsiskirti ne tik kaip vienai seniausių Baltijos regiono varyklų, bet ir kaip varyklai, superkančiai grūdus iš vietos ūkininkų, naudojančiai atsinaujinančius energijos išteklius, iš kurių gaunamos atliekos atiduodamos ūkininkams kaip trąšos.

Prieš penkerius metus biodujas iš žlaugtų pradėjusi gaminti Obelių spirito varykla, šiandien džiaugiasi pati galinti apsirūpinti šiluma ir elektra. Varyklos modernizacijos naudą pajuto ir bendradarbiaujantys ūkininkai, nes iš rugių ar kvietrugių gaminant maistinį etilo alkoholį, o vėliau biodujas, gaunamos atliekos – žlaugtai, yra vertingos trąšos.

Daug grūdų Obelių spirito varykla superka iš šiaurės rytų Lietuvos ūkių. Pasak  Rokiškio rajono ūkininko Ričardo Valiulio, kuris jau trečius metus dalį savo užaugintų grūdų parduoda lietuviško spirito gamintojams, toks bendradarbiavimas yra itin naudingas: už priduotus grūdus gaunama pinigų ir naudingų trąšų laukams.

„Tiekti savo augintą produkciją tokioms  didelėms vietinėms įmonėms  verta, nes bendrovė superka didelius kiekius grūdų, kaina būna konkurencinga. Tiesa, pernai grūdų augintojų nedžiugino gerais orais ir geru derliumi“,  – pastebėjo R. Valiulis.

Ūkininkas pripažino, kad tiekti grūdus Obelių spirito varyklai jam patogu, nes  priėmimas vyksta greitai, o ir transportavimo išlaidos – nedidelės.  Bendradarbiaudami su lietuviško spirito gamintojais ūkininkai gali apsirūpinti po degtinės gamybos liekančiais žlaugtais, kurie yra gera trąša.

Bendrovės pardavimo pajamos šiemet, palyginti su pirmuoju 2015-ųjų pusmečiu, išaugo 10,1 proc. iki 29,697 mln. eurų, pardavimo pajamos be akcizo padidėjo 11,6 proc. iki 10,505 mln. eurų, teigiama „Vilniaus degtinės“ šešių mėnesių veiklos ataskaitoje.

„Vilniaus degtinės“ pajamos be akcizo Lietuvoje šiemet padidėjo 9,9 proc. iki 7,678 mln. eurų, kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse (daugiausiai Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje ir Bulgarijoje) - 3 proc. iki 2,235 mln. eurų, kitose užsienio rinkose (daugiausiai Ukrainoje, Kazachstane, Irake, JAV) - 2,3 karto iki 592,4 tūkst. eurų.

Bendrovė šiemet pagamino 6,23 mln. litrų alkoholinių gėrimų - 8,5 proc. daugiau nei pernai sausį-birželį (5,74 mln. litrų).

„Vilniaus degtinės“ pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) šiemet išaugo 45,5 proc. iki 1,504 mln. eurų, o EBITDA marža padidėjo 3,34 procentinio punkto iki 14,32 procento.

Birželio pabaigoje „Marie Brizard Wine & Spirits“ per Lenkijos įmonę „Marie Brizard Wine & Spirits Polska“ valdė kontrolinį 68,29 proc. „Vilniaus degtinės“ akcijų paketą. Estijos „Dora Solutions“ priklausė 14,76 proc., „Rothschild and Cie Banque Bnymsanv“ - 9,15 proc., o Daiva Žaromskienė - 5 proc. akcijų.

Bendrovėje pirmojo pusmečio pabaigoje dirbo 162 darbuotojai (2015-ųjų birželio pabaigoje - 152 darbuotojai).

„Vilniaus degtinės“ akcijos kotiruojamos „Nasdaq“ Vilniaus biržos Papildomajame prekybos sąraše.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) gegužės 19 dieną padėjo tašką įmonių ginče dėl ženklo "999" - teismo nuomone, šiam ženklui neturėtų būti suteikiamos išimtinės teisės nė vienam gamintojui. LAT atmetė "Stumbro" skundą ir paliko galioti Lietuvos apeliacinio teismo pernai lapkritį priimtą nutartį.

Bylinėjimąsi inicijavusi "Vilniaus degtinė" jau daugiau nei 60 metų gamina trauktinę "Trejos devynerios" ir naudojo ženklą "999", tačiau "Stumbras", kuris ženklą "999" Valstybiniame patentų biure įregistravo 2006 metais, reikalavo savo konkurentės nutraukti jo naudojimą.

"Žymuo "999" neatlieka skiriamosios funkcijos, leidžiančios identifikuoti konkretų gamintoją. Priešingai, žymuo "999" pagal savo naudojimo istoriją yra sietinas būtent su spiritiniu gėrimu "Trejos devynerios", su šio išskirtinio lietuviško spiritinio gėrimo gamyba, kuri negali būti uzurpuota konkretaus gamintojo", - rašoma LAT nutartyje.

"Tokiu atveju, ūkio subjektai galėtų naudoti elementą "999" skirtingomis grafinėmis išraiškomis ir skirtingose etiketėse, tačiau niekas iš jų neturėtų į šį elementą išimtinių teisių prekių ženklų teisės prasme toms prekėms, kurioms žymėti yra įregistruoti ginčo prekių ženklai. Šio apribojimo taikymas tik trauktinėms būtų dirbtinis ir neatitiktų tarp šalių kilusio ginčo esmės, nes žymuo "999" sietinas su spiritiniu gėrimu "Trejos devynerios" ir jo gamybos technologija", - nurodo LAT.

"Stumbras" gamina įvairias trauktines "Devynerios" o "Vilniaus degtinė" - "Trejos devynerios", jos abi naudoja ženklą "999".

Prancūzijos koncerno "Marie Brizard Wine & Spirits" (buvusi"Belvedere") kontroliuojama "Vilniaus degtinė", pernai uždirbusi 1,336 mln. eurų audituoto grynojo pelno, dividendų tradiciškai mokėti neketina.

Bendrovės akcininkų susirinkime balandžio 28 dieną visą 5,185 mln. eurų paskirstytinąjį pelną bus siūloma perkelti į kitus finansinius metus, per "Nasdaq" Vilniaus biržą pranešė "Vilniaus degtinė".

Paskutinį kartą "Vilniaus degtinė" dividendus - beveik 495 tūkst. eurų, arba 2,03 cento akcijai - mokėjo 2001 metais.

"Vilniaus degtinės" grynasis pelnas pernai buvo 21,4 proc. didesnis nei 2014 metais, kai įmonės grynasis pelnas buvo 1,101 mln. eurų. Bendrovės pardavimo pajamos pernai padidėjo 3,8 proc. iki 58,945 mln. eurų.

Akcininkų susirinkime bendrovės auditore siūloma išrinkti"KPMG Baltics", kuri atliko ir 2015 metų įmonės finansinių ataskaitų auditą. Stebėtojų tarybos nariais naujai kadencijai siūloma išrinkti Aymericą Dononą (Emeriką Dononą), Stephane'ą Laugery (Stefaną Ložeri) bei Jeaną Noelį Reynaudą (Žaną Noelį Reno).

Praėjusų metų pabaigoje "Marie Brizard Wine & Spirits" per Lenkijos įmonę "Marie Brizard Wine & Spirits Polska" valdė kontrolinį 68,29 proc. "Vilniaus degtinės" akcijų paketą. Estijos "Dora Solutions" priklausė 14,76 proc., Švedijos investicijų bendrovė "East Capital" - 9,15 proc., o Daiva Žaromskienė - 5 proc. akcijų. Šių metų vasario pradžioje "East Capital" turėtas akcijas pardavė "Marie Brizard Wine & Spirits", kurios valdomas akcijų paketas padidėjo iki 77,44 procento.

"Vilniaus degtinėje" praėjusių metų pabaigoje dirbo 172 darbuotojai (2014-ųjų pabaigoje - 159 darbuotojai).

Bendrovės akcijos kotiruojamos biržos Papildomajame prekybos sąraše.