Daugiau kaip tūkstantis žmonių suplūdo į greta Vyriausybės rūmų įrengtą kino salę po atviru dangumi: prie pastato suprojektuotame ekrane buvo rodomas vienas naujausių lietuviškų filmų „Poetas“, kurį pristatė pagrindinio vaidmens atlikėjas – aktorius Donatas Želvys.

Pristatydamas filmą D. Želvys pabrėžė progos, kuria rodomas filmas, svarbą. „Baltijos kelio diena man visada primena, kokie mes galime būti vieningi, kokie galime būti kūrybingi, kokie galime būti drąsus. Bet tai ne tik diena apie „kokie mes galime būti“. Tai diena, kuri parodo, kokie mes esame. Mes esame laisvi. Laisvi mintimis, laisvi protu, laisvi sąžine. Man ir tikriausiai kiekvienam čia sėdinčiam būtų sunku paaiškinti tai, kas vyko tuo metu, ir tai, kas vyksta dabar Ukrainoje. Vienintelis aiškus dalykas: kad ir ką jie daro, laisvas žmogus visada tampa stipresnis“, – apie Baltijos kelio prasmę kalbėjo ir anuometės Sovietų Sąjungos bei dabartinės Rusijos veiksmus gretino aktorius.

Renginyje buvo prisiminta 1939 metų rugpjūčio 23-oji, kai Sovietų sąjunga ir nacistinė Vokietija pasirašė Molotovo–Ribentropo paktą: brutaliai perbraižė Europos žemėlapį ir šis slaptas agresorių sandoris nulėmė ne tik Baltijos šalių, bet ir kitų laisvų valstybių nepriklausomybės praradimą. Buvo pamintos tarptautinės teisės normos, karo žiaurumai nusinešė milijonus žmonių gyvybių.

Minint 50-ąsias Molotovo–Ribentropo pakto pasirašymo metines Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną – sujungė sustojusių ir rankomis sukabinusių žmonių grandinė – Baltijos kelias. Šiuo žmonių rankų ir širdžių keliu buvo pareikštas protestas prieš Slaptuosius protokolus ir Baltijos šalių nepriklausomybės panaikinimą.

Šiandien Rusijai vėl bandant perbraižyti žemėlapį ir atliekant karo nusikaltimus Ukrainoje, vilniečiai ir miesto svečiai buvo pakviesti susiburti ir kaip anuomet Baltijos kelyje visiems kartu pajusti vienybę. Pilietiškumą skatinančiam renginiui pasirinkta forma – atvira aktualias problemas gvildenančio filmo peržiūra su pristatymu – kvietė susirinkusiuosius prisiminti sudėtingą Lietuvos istoriją ir analizuoti iššūkius, kuriuos mūsų valstybei ir kiekvienam jos žmogui, jo moralei ir vertybėms nuolat kėlė ir kelia  praeities ir dabarties įvykiai.

„Kai perskaičiau filmo scenarijų, ilgai nešiojausi klausimą: „kaip toje situacijoje būčiau pasielgęs pats?“ Ir visa širdimi trokštu, kad būčiau pasielgęs garbingai, oriai, vardan tos Lietuvos. Bet žinau, kad baimė gali paversti tave bailiu. Tad šis filmas, tarsi kūrybinis ženklas, tarsi moko, tarsi perspėja, kad mes pagalvotume, kaip galėtume gyvenime pasielgti, kad kiekvienas sau užduotume klausimą: „kaip aš pasielgčiau tokioje situacijoje?“ Tikiu, kad kiekvienas pasielgtume teisingai“, – sakė D. Želvys. Jis palygino „Poetą“ su tikra istorijos pamoka, vaizdingai iliustruojančia pasirinkimą, kurį teko daryti ne vienam Lietuvos žmogui sudėtingais laikais. „Šis filmas kalba apie vieno ar kito žmogaus pasirinkimą, apie tai, kokie tada buvo žmonės, kaip jie troško laisvės, kokie buvo drąsūs. Tai istorija ir apie tuos žmonės, kurie buvo pasimetę, kurie pasirinko ne taip, kaip daug kas šiandien norėtų“, – kalbėjo aktorius.

Mitingo dalyviai, laikydami Palestinos vėliavėles ir plakatus, skandavo „Laisvę Palestinai!“, aikštėje prie Vyriausybės buvo išdėlioti vaikų bateliai, simbolizuojantys per raketų antskrydžius gegužę Gazos Ruože žuvusius vaikus, taip pat kitų civilių aukas.

Dalis akcijos dalyvių vilkėjo marškinėliais „Aš esu palestinietis“, ant kurių atspausdinta filmų kūrėjo, menininko Jono Meko to paties pavadinimo dainos-eilėraščio ištrauka. 

„Aš pripažįstu, kad konfliktas yra sudėtingas, jis jau tęsiasi daugybę metų ir priklausomai nuo to, kaip atgal toli žiūrėsime į istoriją, galime rasti skirtingų argumentų. Bet man labai svarbu, kad būtų laikomasi tarptautinės humanitarinės teisės principų, kuomet nepuolami civiliai. Dabar mes matome, kad neproporcingai Palestinoje miršta daug daugiau civilių“, – BNS šeštadienį sakė viena akcijos dalyvių 24-erių Augustė.

Ji sakė palaikanti siekį, kad palestiniečiai nebūtų išvaromi iš savo namų bei jaustųsi saugūs savo maldos namuose.

Mergina sakė baigusi politikos mokslus, šiuo metu dirbanti organizacijose su pabėgėliais, o situacija Palestinoje giliau pradėjusi domėtis po kelionės Izraelyje, kurios metu teko išgirsti ir Gazos Ruožo gyventojų patirčių bei liudijimų.

„Iš tiesų mes esame nujautrėję nuo to konflikto. Mums atrodo labai įprasta Artimuosiuose Rytuose tas konfliktas, kad mes jau nebesuprantame. Pabendravus su žmonėmis iš tų konfliktinių zonų, supranti, kokia tai yra tragedija“, – kalbėjo mergina.

Ji teigė besitikinti platesnio ir labiau kompleksiško Lietuvos valdžios požiūrio į Izraelio ir Palestinos konfliktą, nes praėjusią savaitę Seimo Užsienio reikalų komiteto priimtu pareiškimu reikšta vienpusiška parama Izraelio veiksmams.

„Jei mes palaikome Baltarusiją pastangose atgauti nepriklausomybę, jei mes didžiuojamės savo atgautos nepriklausomybės istorija, tai, manau, turėtume būti vertybiškai nuoseklūs ir turėtume palaikyti ir Palestiną savo pastangose turėti savo laisvę, gyventi saugiuose namuose, iš kurių jie nėra išvaromi“,– kalbėjo akcijos dalyvė.

Akcijoje Vilniuje šeštadienio popietę daugiausia būriavosi jauni žmonės, taip pat – nemažai kitataučių.

„Tai ne konfliktas. Konfliktas reikštų dviejų apylygių jėgų kovą. Šiuo atveju jėgos labai nelygios ir vyksta Palestinos okupacija. Žmonės praranda savo namus, gyvenimus ir viltis. Aš pats esu palestinietis. Mano mama, tėvas yra gimę Palestinoje, bet aš negaliu ten gyventi. Man neliko ten vietos ir negaliu ten grįžti. Izraeliečiai tiesiog atėmė mūsų namus“, – kalbėjo su lietuvaite žmona ir trim mažamečiais vaikais akcijoje dalyvavęs 38-erių inžinierius Ahmedas.

Jis sakė nesitikįs Lietuvos valdžios pozicijos pokyčių, tačiau besiviliantis, kad žmonės geriau supras situaciją Palestinoje.

„Mano vyro šeima pėsčiomis basomis buvo priversta trauktis ir šiuo metu gyvena Jordanijoje. Tai labai skaudu. Pasigendu to, kad Lietuvoje labai daug pasakojama apie tai, kas vyksta Izraelyje, tačiau labai trūksta informacijos apie tai, kas vyksta Gazos Ruože, Palestinos pusėje“, – BNS sakė kartu su sutuoktiniu akcijoje dalyvavusi Milda.

Šeštadienį mitingą rengė visuomeninis judėjimas „Solidarūs su Palestina“.

Praėjusią savaitę Seimo Užsienio reikalų komitetas išreiškė susirūpinimą dėl grėsmingai eskaluojamos situacijos Artimuosiuose Rytuose bei pasmerkė „Hamas“ atakas prieš Izraelį. Šį pareiškimą komiteto nariai priėmė bendru sutarimu.

Antradienį visuomeninis judėjimas ir keliasdešimt kreipimąsi pasirašiusių žmonių paragino Seimo Užsienio reikalų komitetą (URK) peržiūrėti pareiškimą dėl Izraelio ir Palestinos konflikto, įvertinant platesnį įvykių kontekstą.

Savo ruožtu komiteto pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis teigė, kad klausimą parlamentarai svarstė „demokratiškai, atsižvelgę į visą analitiką, visus duomenis“, o pareiškimas iš esmės nesiskiria nei nuo Užsienio reikalų ministerijos ar Prezidentūros pareiškimų.

Izraelio ambasadorius Lietuvoje Yossefas Levy (Josefas Levis) sako, kad karas „visada yra blogas, pareikalaujantis ir nekaltų aukų“, tačiau Izraelis „daro viską, ką gali, kad apsaugotų nekaltų žmonių gyvybes“.

„Iš tikrųjų tarp izraeliečių ir palestiniečių vyksta nuolatinis ginčas dėl teritorijų, namų Rytų Jeruzalėje (...). Tačiau ar tai gali pateisinti 500 raketų, iššautų į Izraelio miestus per vieną vakarą?“ – teigė jis.

Izraelis ir dvi pagrindinės ginkluotos palestiniečių grupės Gazos Ruože, „Hamas“ ir „Islamo džihadas“, ketvirtadienį susitarė dėl paliaubų, užbaigsiančių 11 dienų trunkantį konfliktą, per kurį izraeliečių pajėgos nuožmiai bombardavo palestiniečių anklavą, o daugybė izraeliečių buvo priversti slėptis nuo „Hamas“ raketų atakų.

Vis dėlto Jeruzalės Al Aksos mečetės komplekse penktadienį kilo naujų susirėmimų tarp palestiniečių ir Izraelio policijos, praėjus dviem savaitėms po to, kai susirėmimai tame pačiame komplekse išprovokavo apsišaudymą raketomis tarp Gazos Ruožą kontroliuojančio „Hamas“ ir Izraelio pajėgų.

Neramumai Al Aksoje, įsiplieskę per musulmonų šventąjį Ramadano mėnesį, paskatino Gazos Ruožą kontroliuojančią islamistų grupuotę „Hamas“ pareikalauti, kad izraeliečių pajėgos paliktų komplekso teritoriją iki gegužės 10 dienos vakaro.

Pasibaigus šiam terminui, „Hamas“ paleido raketų Jeruzalės link. Paskui Izraelis pradėjo antskrydžių kampaniją prieš „Hamas“ ir kitų Gazos Ruožo ginkluotų grupuočių pozicijas.

Raketų atakos Izraelyje nusinešė 12 žmonių gyvybių, tuo metu Izraelio smūgiai Gazos Ruože užmušė 232 palestiniečius.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius vienu metu su lietuviais visame pasaulyje liepos 6 d., 21 val. „Tautišką giesmę“ giedos sostinės Vinco Kudirkos aikštėje. Bendruomenišką himno giedojimo tradiciją prieš septynerius metus pradėjo TV3 televizija.

Savivaldybėje susitikime su TV3 generaline direktore Laura Blaževičiūte merui  buvo  pristatyta šios gražios iniciatyvos istorija, TV3 organizuojama šių metų Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės programa Vinco Kudirkos aikštėje ir jau antrus metus iš eilės pildomas ne tik visos Lietuvos, bet ir viso pasaulio lietuvių himno giedojimo žemėlapis.

Pernai žemėlapyje lietuviai užregistravo beveik 1000 giedojimo vietų, išsibarsčiusių po visą pasaulį – Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Graikijoje, JAV, Brazilijoje ir visoje Lietuvoje.

„Kasmet džiaugiuosi Valstybės dieną švęsdamas kartu su vilniečiais Vingio parke ar Vinco Kudirkos aikštėje. Didžiuojamės unikalia pasaulyje ir vienijančia tradicija, o labiausiai – tuo nepaprastu jausmu, kuris apima giedant himną kartu su visais pasaulio lietuviais  – pilietiškumo, pasitikėjimo savo valstybe ir vienybės dvasia,“ – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Lietuviai yra vienintelė tauta, kurios atstovai visame pasaulyje visi vienu metu gieda savo valstybės Lietuvos himną.

„Prieš septynerius metus sukūrėme visus vienijančią tradiciją – nuo tada kasmet liepos 6-ąją kartu giedame „Tautišką giesmę“. Džiugu, kad lietuviai ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje aktyviai, bendruomeniškai palaiko šią idėją. Tai parodo, kad esame vieningi, kaip tauta, kad mums rūpi mūsų tradicijos ir lietuvybės puoselėjimas“, – sako bendrovės „TELE-3“ generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė.

Pagrindine „Tautiškos giesmės” giedojimo vieta Vilniuje šiemet taps Vinco Kudirkos aikštė. Pirmadienį šventę tiesiogiai transliuos TV3 televizija. Renginį vainikuos 21 val. nuskambėsianti „Tautiška giesmė“.