Uostamiesčio vaikų priėmimo į ikimokyklines įstaigas sistemoje generuojant eiles ir priskiriant vaikus į laisvas vietas nuo rugsėjo 1-osios, iškilo techninių trukdžių.

Dėl šios priežasties praėjusios savaitės viduryje mažųjų klaipėdiečių tėvus pasiekę pranešimai apie jų vaikams skirtas vietas darželiuose nebuvo tikslūs. Žmonių paprašyta į juos nekreipti dėmesio.

Sistemos administratoriai vaikus grąžino atgal į eiles ir ėmėsi iš naujo juos priskirti į laisvas vietas.

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Virginija Kazakauskienė paaiškino, kad priėmimo sistemą prižiūrintiems operatoriams bendrą laukiančiųjų eilę pavyko atkurti dar tą pačią dieną, tačiau priėmimo procesas vis dar vyksta.

„Situacija yra skirtinga skirtinguose darželiuose“, – apibendrino V.Kazakauskienė.

Pašnekovės teigimu, šiuo metu administratoriai konkrečioms įstaigoms priskiria vaikus.

Pagal priėmimo tvarką, tėvai galėjo nurodyti tris įstaigas, į kurias pageidautų vesti savo atžalas, todėl dabar sistemos prižiūrėtojams tenka pageidavimus peržiūrėti ir vaikus priskirti tik vienai įstaigų.

Taip pat atskirai peržiūrimi ir tie atvejai, kai vienas šeimos vaikų jau lanko darželį. Siekiama išvengti, kad mažieji būtų priskirti skirtingoms ugdymo įstaigoms.

Pasak V.Kazakauskienės, sistemos prižiūrėtojai jau įveikė netvarką centrinėje ir šiaurinėje miesto dalyse esančiose ugdymo įstaigose. Darbai tęsiami toliau, tikėtina, kad procesas vyks ir kitą savaitę.

Anot pašnekovės, vaikų tėvai turėtų būti kantrūs ir laukti pranešimų apie priėmimą į darželius. Taip pat pabrėžiama, kad anksčiau tėvus pasiekę pranešimai negalioja.

Blogi ne visi vaikai

Padiskutuoti apie problemas, kurias sukelia globos namuose gyvenantys vaikai, ir kaip pagerinti situaciją, specialistus pakvietė miesto meras Vytautas Grubliauskas. Pasitarime dalyvavo Klaipėdos savivaldybės, globos namų, teisėtvarkos institucijų, mokyklų, kuriose mokosi tokie vaikai, atstovai.

"Globos namų auklėtiniai dažnai įsivelia į konfliktines situacijas. Apie jas rašoma policijos suvestinėse. Suprantu, kad padėtis – sudėtinga, kai kalbama apie vaikus, kurie veikiausiai turi socializacijos, sveikatos problemų. Šiandien nepakeisime nei įstatymų, nei tvarkų, tačiau jei neieškosime sprendimų, bus dar daugiau rūpesčių", – tvirtino meras.

Klaipėdos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės nuovados specialistė Jūratė Lečienė teigė, kad vien pietinėje miesto dalyje pernai gauta 114 pranešimų dėl į globos namus negrįžusių vaikų. Užfiksuoti keturi vagystės atvejai, penkis kartus sukeltas fizinis skausmas, du kartus kreiptasi dėl sugadinto turto. Dažnai nuo vaikų nukenčia patys globėjai, bendraamžiai.

"Tikrai ne visi vaikai globos namuose yra blogi. Tačiau yra keletas, kurie kelia rūpesčių", – tvirtino pareigūnė.

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja, Vaiko gerovės komisijos pirmininkė Virginija Kazakauskienė pasakojo, kad ši komisija sukurta padėti vaikui.

Joje svarstomi visi probleminiai atvejai, kurie pasiekia teisėsaugą. V.Kazakauskienė atkreipė dėmesį, kad panašių rūpesčių kelia ne tik vaikų globos namuose gyvenantys vaikai. Pernai komisija bandė padėti 37 vaikams: 14 – iš globos namų, 12 – iš socialinės rizikos šeimų, 11 – iš padorių šeimų.

"Į globos namuose gyvenančius vaikus reikia žiūrėti, kaip į aukas. Netekus tėvų, jiems pradeda slysti žemė iš po kojų ir šie pradeda maištauti. Ypač paauglystėje. Vaikas gali eiti ir peiliais švaistytis, nes nebeturi atramos –  nei tėvo, nei mamos", – pasakojo pavaduotoja.

Centras pakeitė gyvenimą

Anot V.Kazakauskienės, kai kurie vaikai turi intelekto nukrypimų, kitų sutrikimų. Negalima tikėtis, kad jis elgsis taip pat, kaip sveikieji.

"Turime žinoti, kad tai kitoks vaikas, ir teikti jam pagalbą", – pabrėžė pavaduotoja.

V.Kazakauskienės teigimu, dirbant su tokiais vaikais trūksta gerų specialistų. Ypač – kalbant apie psichoterapiją.

Rūpesčių dėl kai kurių vaikų iš globos namų kyla ir mokyklose, kurias šie lanko. Jie ne tik nenori patys mokytis, bet ir trukdo kitiems mokiniams. Pastarųjų tėvai reikalauja, kad probleminiai vaikai būtų pašalinti iš mokyklos.

"Žinoma, tokie vaikai galėtų mokytis ir namuose, tačiau tada negalėtų įgyti socializacijos įgūdžių. Jie turi išmokti gyventi tarp žmonių", – tvirtino pavaduotoja.

V.Kazakauskienė pastebėjo, kad yra atvejų, kur specialistai nuleido rankas: "Lieka tik vaiką išvežti į socializacijos centrą".

Pasitarimo dalyviai teigė, kad  neretai socializacijos centrai pakeičia probleminių vaikų gyvenimus, jie įsitvirtina, sukuria šeimas.

Tačiau yra ir priešingų situacijų. Iš minėtos vietos grįžę vaikai vėl patenka į tą pačią aplinką, grįžta prie senosios veiklos ir dar turi "štampą".

Dažnai būna bejėgiai

Klaipėdos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Virginija Gelažnikienė tvirtino, kad tarnyba žino kiekvieną vaiką, gyvenantį globos namuose.

"Nuolat su jais bendraujame, svarstome, kaip galėtume padėti. Kai kurie vaikai turi psichikos, intelekto, emocinių sutrikimų. Jiems rasti pagalbą labai sunku. Nėra specialistų, kurie realiai ją galėtų suteikti. Gal reikėtų kurti specialią įstaigą, kuri tai darytų", – svarstė pavaduotoja.

Klaipėdos vaikų globos namų "Smiltelė" direktorė Vida Petraitienė tvirtino, kad statistika tikrai nėra džiuginanti, tačiau atkreipė dėmesį, jog paskutiniais metais, nors vaikų, kurie pakliūva į globos namus, skaičius mažėja, jie ateina vyresni, dažniausiai iš socialinės rizikos šeimų.

"Vaikais ten niekas nesirūpina, mes juos turime išmokyti gyventi. Neturime stebuklingos lazdelės, kad pamojus ja vaikas pasikeistų. Tačiau stengiamės atlikti funkcijas, kad vaikas lankytų mokyklą, socializuotųsi. Neretai tai sunkiai pasiekiamas dalykas. Nesakau, kad visi vaikai yra tokie. Tačiau keletas – tikrai. Jiems niekas neįdomu", – pasakojo direktorė.

Pasitarimo metu pastebėta, kad vaikai turi per daug laisvės.

"Net nekiltų mintis, kad vaikas gali palikti globos namus, tačiau taip yra. Išeina, o mes paskui ieškome po visus šiukšlynus. Vaikų laisvė nėra ribojama. Todėl pasitaiko atvejų, kad jie išeina, o paskui kviečia policiją kaip taksi, kad parvežtų namo", – dėstė dalyviai.

J.Lečienė tvirtino, kad nepilnamečiams už nusižengimus reikėtų griežtinti atsakomybę.

"Dabar galima bausti visus, išskyrus nusikaltusius vaikus. Reikėtų keisti šią nuostatą. Dabar baudžiamoji atsakomybė prasideda nuo 14 metų", – teigė pareigūnė.

Raktas ant kaklo – ne išeitis

Klaipėdos sveikatos biurui vadovaujanti Jūratė Grubliauskienė augina tris vaikus. Vienas jų – ketvirtokas, du lanko darželį.

Moteris neslepia, kad artinantis vasarai stipriai slegia rūpesčiai, ką daryti su vaikais. Gerai dar, kad birželio mėnesį ikimokyklinės įstaigos dirba, tad mažesnieji vaikai bus prižiūrėti ir užimti, o vyresnįjį teks leisti į dienos stovyklą.

"Taip išsisuksime pirmą vasaros mėnesį, o toliau dalysime savo su vyru ir senelių atostogas, kad per jas galėtume prižiūrėti vaikus. Auklių paslaugos – labai brangios, o jas ir rasti taip greitai nėra lengva, tad sprendimas yra toks", – teigė moteris.

Pasak J.Grubliauskienės, tokios problemos iškyla visoms šeimoms, auginančioms mažamečius vaikus.

Bėda ta, kad dažnu atveju visa šeimyna negali kartu atostogauti. Be to, dieninių stovyklų kainos yra per didelės net vieną pradinuką auginančioms šeimoms, o jei vaikų šeimoje daugiau, tai apskritai tampa nebeįperkama.

"Gal tikrai nereikėtų tose stovyklose vaikų maitinti tris kartus per dieną ar parengti jiems ypatingas veiklos programas, bet norėtųsi, kad būtų daugiau užimtumo, galimybių mieste veikiančiuose laisvalaikio centruose. O rakto pakabinimas vaikui ant kaklo – visiškai netinkamas būdas išspręsti jo užimtumo problemą vasarą. Šis būdas mūsų šeimai visai nepriimtinas ir mes jo netaikome", – tikino tris mažamečius auginanti mama.

Daug kas primena, kad taip esą augo ankstesnės kartos ir užaugo, bet, anot J.Grubliauskienės, šitaip be priežiūros likusiam vaikui gresia įvairios rizikos, pradedant traumomis ir baigiant net nusikalstamais dalykais.

Atostogos – šimtai eurų

J.Grubliauskienė suskaičiavo: jei vieną vaiką visą mėnesį tik darbo dienomis tėvai leistų į dieninę stovyklą, tai mažiausiai kainuotų 220 eurų.

"Minimaliausias dienos stovyklos įkainis, kurį pavyko rasti, yra 55 eurai penkioms darbo dienoms. Į tai įskaičiuota vaiko pietūs ir užimtumas nuo 10 iki 16 valandos. Labai nepatogu dirbantiems tėvams, reikia sugalvoti, ką daryti iki tos 10 valandos, nuo 16 valandos – taip pat, juk daugeliui darbas tą valandą dar nesibaigia", – pastebėjo J.Grubliauskienė.

Mėnesiui tokia stovykla vienam vaikui kainuotų 220 eurų, jei vaikai trys – 660 eurų.

Stovyklose vaikai turėtų būti užimti bent jau du mėnesius.

Tad mažųjų vasaros užimtumo kaina daugiavaikiams tėvams išauga mažiausiai iki 1,2 tūkst. eurų. Jau nekalbant apie kasdienio vežiojimo į stovyklas išlaidas ir kitus niuansus.

"Suma susidaro labai didelė, todėl sprendimo ieškome kito. Juk reikia ir mums patiems su vyru kažkaip pailsėti, o paskui vaikus į mokyklą suruošti. Todėl skaičiuojame pinigus", – teigė J.Grubliauskienė.

Nekomerciniai pasiūlymai

Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro vadovas Aleksas Bagdonavičius patvirtino, kad ir šį birželį planuoja surengti dviejų savaičių nemokamą dienos stovyklą miesto vaikams.

Paprastai ši stovykla trukdavo nuo 10 iki 14 val. darbo dienomis.

Daliai tėvų toks laikas ne visai patogus, tad šią stovyklą renkasi tik tie, kas geba suderinti, kur pabūti vaikui likusią dienos dalį, kol tėvai dirba.

"Mes parengėme projektą, dalyvausime konkurse, ir savivaldybė spręs, kas jį laimėjo. Nežinau, ar mums pasiseks laimėti finansavimą. Jeigu pasisektų, kviesime į stovyklą miesto vaikus ir tuos, kurie nelanko mūsų centro. Jei nelaimėsime, turime parengę centro stovyklos vasaros programą. Mūsų vaikai ruošiasi dainų šventei, išvykai į Slovakiją, į festivalius", – pabrėžė A.Bagdonavičius.

Pernai miesto vaikams dienos vasaros stovykla Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centre veikė dvi birželio savaites. Joje dalyvavo iki 200 mažųjų klaipėdiečių.

Galima būtų organizuoti ir daugiau tokių stovyklų, bet, pasak A.Bagdonavičiaus, viskas atsiremia į pinigus.

Nemokamos dienos stovyklos socialiai remtinų šeimų pradinukams birželį kelias savaites veiks visose miesto mokyklose. Vaikų užimtumas ir maitinimas jų tėvams nekainuos.

Savivaldybė rems dosniau

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Virginija Kazakauskienė teigė, jog šiais metais vaikų vasaros stovyklų organizavimui miestas skyrė 20 tūkst. eurų. Pernai tam buvo skirta 14,5 tūkst. eurų.

Pernai buvo atrinkta ir finansuojama 15 programų. Savivaldybės finansuojamose dienos stovyklose dalyvavo apie 2,3 tūkst. vaikų, Klaipėdoje iš viso yra 6,5 tūkst. pradinukų.

"Šiais metais stovyklų organizatoriai savivaldybei pateikė net 30 programų. Pinigų paskirstymas priklauso nuo to, kokia programų kokybė. Manau, mes per porą dienų jas įvertinsime, ir rengėjai galės pradėti įgyvendinti savo programas. Be to, vaikų laisvalaikio centrai organizuoja ir savo stovyklas tiems, kurie tuos centrus lankė", – sakė V.Kazakauskienė.

Savivaldybės finansavimo vaikų vasaros dienos stovykloms gali tikėtis švietimo, kultūros, sporto įstaigos ir organizacijos, kurių nuostatuose įteisinta švietimo veikla.

Nuo kalbų mokymo iki menų

Klaipėdoje ketina veikti iki 10 komercinių vasaros dienos stovyklų, kurių vienos savaitės kaina siekia nuo 30 iki 400 eurų.

7–14 metų vaikai stovyklauti kviečiami į sveikatingumo dienos vasaros stovyklą. Viena pamaina, tai yra 5 darbo dienos, tėvams kainuos 52 eurus be maitinimo. Vienos pamainos trukmė – 5 dienos, darbo dienomis – nuo 9 iki 16 val.

"Mes maitinimo neorganizuojame. Daugiausia laiko leisime Smiltynėje, tad ten neturime galimybės paruošti maisto, todėl duosime vaikams tik sausą davinį, visa kita – užkandžius, vaisių, daržovių įdės tėvai. Stovyklos programa yra keičiama kas savaitę, veikla numatoma ir blogu oru. Pas mus dirba vadovai, kurie turi darbo su vaikais patirties, yra patikrinti ir patikimi", – teigė vienos stovyklos atstovė.

"Mūsų stovykla kainuoja 109 eurus už penkias darbo dienas. Vaikai gauna pietus ir užkandžius du kartus, čia jie užimti nuo 8 iki 17 valandos. Pirmąją dienos pusę mokomės anglų kalbos, kitą pusę sudarys kitokios veiklos. Pas mus programos keičiamos kiekvieną pamainą", – sakė kitos dienos stovyklos organizatorė.

Dar viena panaši kalbų stovykla pradinukams yra kiek brangesnė, ji kainuoja 115 eurų už 5 dienas. Yra ir pigesnių variantų, kainuojančių vos 30 eurų, bet vaikai tuomet nėra maitinami, o ir užimami vos 4 valandas per dieną.

Bemaž brangiausia Klaipėdoje 5 dienų vasaros dienos stovykla kainuoja 400 eurų. Organizatoriai žada maudynes baseine, mokymąsi šokti, žongliruoti, vaidinti, piešti, kitas pramogas.

Parinkus skirtingas, kad ir ne pačias brangiausias stovyklas ir "sustygavus" visą vaiko vasarą, bet kuriuo atveju tai sudarytų beveik pusantro mėnesio vidutinę algą. O tai gali leisti ne kiekvienas klaipėdietis.

Tad daugumai teks ieškoti kitų sprendimų – mažuosius palikti senelių priežiūrai arba vis tiek leisti jiems vasaroti savarankiškai kieme su raktu po kaklu.

Šeštadienį vienuolikoje centrų vyko valstybinis anglų kalbos egzaminas. Į jį susirinko 1235 abiturientai ir profesinių mokyklų moksleiviai.

Net 42 užsirašiusieji egzamino dalyviai neatvyko.

„Tačiau 15 klaipėdiečių jau turi tarptautinį diplomą, vadinasi yra išlaikę anglų kalbos egzaminą, bet jie privalėjo registruotis egzaminui. 6 moksleiviai buvo neprileisti prie egzamino, nes neišlaikė įskaitų. Du moksleiviai susirgo“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Virginija Kazakauskienė.
7 moksleivių, dauguma iš profesinių mokyklų, pavėlavo į egzaminą dešimt minučių.

Šiemet egzamino nesutrikdė techniniai trikdžiai ar incidentai.

Anglų kalbos egzaminas dažniausiai būna antrasis pagal laikančiųjų gausumą. Pirmoje vietoje išlieka lietuvių kalbos egzaminas.

Egzaminą galės perlaikyti pakartotinos sesijos metus, jei į egzaminą priežastis buvo pateisinama, tai esą spręs mokyklos vadovas.

Dvi dienas trukusi tradicinė Klaipėdos licėjaus moksleivių mokslinės-tiriamosios veiklos konferencija "Ieškau. Tiriu. Mąstau" pasiekė finišo tiesę. Tradicinis renginys susirinkusiuosius nustebino brandžiais, informatyviais bei nuotaikingais jaunuolių pranešimais.

Patarė nenustoti gilintis

Prasidedant antrajai konferencijos dienai, moksleivius atskubėjo pasveikinti ir Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

"Turbūt mokiniai esame visą savo gyvenimą, o neretai į moksleivį reikėtų pažvelgti lyg į savo mokytoją, iš kurio galime pasisemti žinių. Jaunimui linkiu drąsos apginti savo mintis, atremti kritiką. Ir ne tik pristatant nuveiktus darbus, bet ir kasdieniame gyvenime", – teigė meras.

Anot jo, į pasaulį ir jį supančius reiškinius visada sudėtingiau žvelgti giliau.

"Tačiau tirdami ir gilindamiesi, turite galimybę išvengti lengvai prieinamų ir matomų dalykų. Pasiekti esmei dažnai reikia intelekto, žinių, pastangų, ambicijų, drąsos ir veržlumo", – kalbėjo V.Grubliauskas.

Linkėjo pažinimo

Klaipėdos licėjaus bendruomenę šiltu žodžiu pasitiko ir Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Virginija Kazakauskienė.

"Garsiajame Johano Volfgango Gėtės kūrinyje "Faustas" Mefistofelis Faustui yra pasakęs – teorija, brolau, sausa šaka, tačiau gyvenimo vaisingas medis žydi. Visi puikiai žinome, kokios dažnai perkrautos teorija yra ugdymo programos. O praktinių dalykų – mažoka. Tačiau viskas priklauso nuo pedagogų ir pačių mokinių. Ši konferencija ir yra skirta tiems pumpurėliams, kurie vėliau ant gyvenimo pažinimo medžio  pražys gražiausiais žiedais", – teigė V.Kazakauskienė.

Klaipėdos licėjus glaudžiai bendradarbiauja su Klaipėdos universiteto mokslininkais. Todėl neatsitiktinai mokyklos moksleivių bei pedagogų pasveikinti atvyko Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytoja doc. dr. Raimonda Mineikienė.

"Tikiuosi, kad savo darbuose išsaugosite ir įtvirtinsite save. Svarbu ne tik įprasminti, bet ir suteikti sau reikšmę bei savo mintimis paskatinti kurti kitus", – sakė R.Mineikienė.

Lavina moksleivius

Klaipėdos licėjaus direktorės doc. dr. Reginos Kontautienės teigimu, kasmet mokykloje organizuojama mokslinė-tiriamoji veikla padeda lavinti mokinių loginį mąstymą, moko naudotis mokslinės literatūros šaltiniais, ugdyti žinių sisteminimo įgūdžius, tiriamąsias kompetencijas bei skatinti mokinių pažintinį aktyvumą.

Moksleiviai, pasirinkę juos dominančią mokslo sritį, vadovaujami mokytojų, per mokslo metus rengia mokslinius darbus, kuriuos pavasarį pristato visai moksleivių bendruomenei tradicinėje mokyklos mokslinės tiriamosios veiklos konferencijoje "Ieškau. Tiriu. Mąstau".

Pasak mokyklos direktorės, šiais metais vykusioje konferencijoje buvo pristatytas 41 pranešimas. Darbus rengė beveik visi vyresnių bei žemesnių klasių mokiniai arba mokinių grupės.

Pirmąją konferencijos dieną 5–8 klasių licėjaus moksleiviai pristatė 13 pranešimų. Antrąją 9–11 klasių įstaigos atstovai – dar 28.

Temų įvairovė nustebino

Šių metų moksliniai-tiriamieji darbai – įvairios tematikos iš skirtingų mokslo sričių: matematikos, fizikos, biologijos, chemijos, lietuvių, anglų, vokiečių, rusų kalbų ir literatūros, istorijos, etikos, psichologijos ir menų.

Moksleivių pranešimai prikaustė susirinkusiųjų dėmesį tokiomis netikėtomis temomis kaip "Populiariausių dainų anglų kalba įtaka paauglių gyvenimui", "Velnio vaidmuo lietuvių liaudies pasakose ir Kazio Borutos romane "Baltaragio malūnas". Moksleiviai domėjosi rusų ir lietuvių gramatikos skirtumais, vardų ir pavardžių kilme, Fibonačio skaičių seka, visatos teorijų raida, begalybės metamorfozėmis, Platono kūnų geometrija, aiškinosi Napoleono mirties versijas, žmogaus ir augalo ryšį Antikos mituose.

Rengdami darbus, mokiniai analizavo mokslinę literatūrą, atliko įvairius empirinius tyrimus, taikė skirtingus matematinius, laboratorinius, apklausos ir kitus tyrimo metodus. Gimnazinių klasių mokiniams tokia veikla mokykloje yra privaloma.
 

Nusirašinėjimas ant palangės prieš pamokas – jau seniai atgyvenęs dalykas. Dabar tai jiems padaro profesionalai, tereikia tik susimokėti. Internete už kelis ar keliasdešimt litų vaikai gali užsisakyti paslaugą – užduočių atlikimą per trumpą laiką.

Atsiųs tą patį vakarą

Dvylikametį sūnų auginanti klaipėdietė Vaiva buvo nemaloniai nustebina, ėmusi naršyti interneto platybėse. Užsukusi į svetainę Kontroliniai.lt moteris rado paslaugą namų darbus atlikti per dvi valandas. Suprantama, ne už dyką.

Svetainėje teigiama, kad patuštinus kišenę visiems norintiems bus atsiųsti vidurinės mokyklos kurso matematikos uždavinių sprendimai. Užsakius paslaugą ir ją apmokėjus iki 19 val., paruošti namų darbai gali būti atsiųsti dar tą patį vakarą.

Svetainės autoriai teigia, kad gali pateikti išsamius sprendimus su paaiškinimais, brėžiniais ir formulėmis. Visi sprendimai kainuoja: suma priklauso nuo uždavinių kiekio ir jų sudėtingumo.

"Jeigu norite ne tik išspręsti uždavinį, bet ir pilnai suprasti nagrinėjamą temą, užsakykite video pamoką. Video pamoka – labai patogus būdas pasiruošti kontroliniam darbui. Ypač naudinga ruošiantis egzaminams, kartojant medžiagą. Ją galima užsakyti keliems moksleiviams kartu – bus labai pigu", – moksleivius gundo portalo autoriai (kalba netaisyta – E.Z.).

Anot jų, išmokę sprendimus moksleiviai gali pagerinti savo matematikos pažymį.

Moksleivį auginanti Vaiva buvo apstulbusi, kaip paprastai jaunimui galima išvengti namų darbų ruošimo.

"Net ir neprastam mokiniui pamačius tokias viliones gali kilti pagunda išbandyti tokį pasiūlymą. Manau, kad tai – pavojinga. Vaikai gali gerokai patuštinti tėvų kišenes, kartu darydami žalą sau. Kaip kitaip, jei ne savo pastangomis, galima išmokti matematikos?" – klausė mama.

Lygties sprendimas – 7 litai

Norintiems gauti išspręstus matematikos namų darbus per kelias valandas tereikia užpildyti paruoštą formą. Moksleivių prašoma pateikti, kokio tipo mokymosi įstaigą lanko. Pasirinkti paslaugą,  kurią norima gauti: siūlomos videopamokos, namų, kontroliniai, laboratoriniai ar kursiniai darbai.

Belieka pridėti savo vardą, telefoną ir elektroninio pašto adresą, "prikabinti" norimus uždavinius ir pasirinkit datą, kurią dieną pageidauja gauti sprendimus.

Dienraščio atliktas eksperimentas parodė, kad sistema puikiai funkcionuoja.

Surašius visą informaciją, buvo pridėtos ir dvi užduotys – viena lygtis ir žodinis uždavinys. Netrukus į elektroninį paštą atkeliavo laiškas, kuriame nurodoma šiek tiek palaukti, kad puslapio autoriai galėtų įvertinti pateiktas užduotis, taip pat atsiųsti užsakymo patvirtinimą bei kainą.

Po kelių valandų nuo užklausos patvirtinimo, atėjo ir kitas laiškas, kuriame patikslinama, jog vienos lygties ir vieno uždavinio sprendimas kainuos 7 litus. Klientui siūloma padaryti pavedimą į sąskaitą ir laukti atsiunčiamų išspręstų namų darbų.

Be kita ko, puslapyje gausu matematikos uždavinių sprendimo pavyzdžių, kuriais galima naudotis nemokamai, o už 18 litų įmanoma nusipirkti 2012 ar 2011 m. 10 klasės matematikos egzamino sprendimus su paaiškinimais.

Yla vis tiek išlįs iš maišo

Klaipėdos savivaldybės Ugdymo kokybės ir kaitos poskyrio vedėja Virginija Kazakauskienė įsitikinusi, kad komercija ir lieka komercija.

"Švietimo srityje kalbame apie pagalbą vaikui, motyvacijos mokytis kėlimą, todėl tokie dalykai negali būti pateisinami. Nusirašinėjimas ar net užduočių pirkimas mūsų visuomenėje dar yra užsilikusios kultūros dalis, o šias tradicijas būtina pamiršti", – teigė V.Kazakausienė.

Anot jos, nusirašinėjimas labiau aktualus jaunesniems moksleiviams, o vyresnieji, ypač abiturientai, jau pagalvoja, kaip reikės laikyti valstybinius egzaminus, kuriuose pagalbos nesulauks.

"Po truputį turime užaugti ir suvokti, kad žinios yra kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas ir turtas. Arba aš jas turiu, arba – imituoju, kad galiu jomis pasigirti. Žmonių kultūra dar turėtų keistis. Išaiškėja, kad aukštųjų mokyklų diplominiai darbai yra perkami. Tai – aukštojo mokslo išsigimimas", – neslėpė Ugdymo kokybės ir kaitos poskyrio vedėja.

Kaip teigė V.Kazakauskienė, dabar mokyklų ugdymo planai kuriami tokie, kad vaikai kuo daugiau atsiskleistų klasėje, o ne ruošdami namų darbus, todėl yla iš maišo išlenda labai greitai.
"Manau, kad apgaudinėjantis mokinys anksčiau ar vėliau prieis liepto galą. Dėl šios priežasties geriau kuo anksčiau tapti sąmoningu žmogumi", – įsitikinusi specialistė.

Komercinė iliuzija

Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Stasys Ruiba nustebo išgirdęs, jog egzistuoja ir tokios paslaugos.

"Ko tik negalima rasti internete. Kuo toliau, tuo įdomiau. Pasirodo, vaikai gali ne tik prašyti draugų pagalbos, bet ir įsigyti užduočių atsakymus. Tai nėra geras dalykas. Namų darbų pirkimą už pinigus pateisinčiau vieninteliu atveju – jei vaikas nori pasitikrinti, ar teisingai išsprendė uždavinį, ir neturi kur dėti pinigų", – teigė S.Ruiba.

Anot jo, kiekvienoje bendrojo lavinimo įstaigoje sudarytos sąlygos leidžia mokiniui konsultuotis su pedagogais ir sulaukti pagalbos, o už tai nereikės pakloti tam tikros sumos.

"Turbūt tai puikus būdas pseudoverslininkams užsidirbti pinigų. Bet, mano manymu, situacija nėra sąžininga. Įdomu, ką moksleivis darys per egzaminus, kai savo turimas žinias turės pademonstruoti be jokių internetinio ryšio priemonių. Net ir pamokų metu pedagogai pastebi, kuris mokinys dirba savarankiškai, o kuris nusirašinėja ar kitaip apgaudinėja. Mokytojos dažnai prašo vaikų paaiškinti, kaip gaunamas atsakymas", – pasakojo direktorius.

Pasak jo, mokinys, pasirašydamas sutartį su ugdymo įstaiga, įsipareigoja pagal savo galimybes mokytis sąžiningai, o jei elgiasi priešingai, pažeidžia normas.

Kaip teigė S.Ruiba, jei vaikas nori kažką pasiekti gyvenime, sukčiavimas nėra tinkama išeitis.

"Manau, namų darbų pirkimas – laikina iliuzija, jog esą atsiskaitei už privalomas atlikti užduotis. Tačiau gyvenimas viską sudėlios į savo vietas", – tikino Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius.

Meškos paslauga tėvų lėšomis

Klaipėdos "Ąžuolyno" gimnazijos matematikos mokytoja Vilija Šileikienė teigė, kad moksleiviai, besinaudojantys tokiomis paslaugomis, sau daro meškos paslaugą.

"Pripažinsiu, žinia apie tokį projektą mane nustebino. Ko tik nėra daroma, norint užsidirbti. Sunku suvokti, kokią naudą tai gali atnešti moksleiviui. Geriau jau tuos pinigus labdarai paaukotų. Daugumos užsienio šalių vaikai stebisi mūsų nusirašinėjimo tradicija. Juk mokytis reikia dėl savęs", – priminė pedagogė.

Pasak jos, tokiu atveju vėjais švaistomi pinigai – mokinys netobulėja, o tokias pačias paslaugas jis gali gauti ir kreipdamasis į savo mokytoją.

Apie matematikos namų darbų pirkimą internetu pirmą kartą sužinojo ir tos pačios gimnazijos direktorė Vilija Prižgintienė.

"Pasiūla visada atspindi paklausą. Turbūt vaikų, einančių lengviausiu keliu, yra. Visa tai primena situaciją aukštosiose mokyklose, kur perkami bakalauro darbai ar kursiniai. Matyt, ši mada ateina ir į mokyklas. Noriu tikėti, kad tai – laikinas ir vienadienis dalykas", – vylėsi direktorė.

Komentaras

Dr. Tomas Bagdanskis

Advokatas

Žmogus turi teisę teikti tokią paslaugą, kaip autorinių darbų rašymas. Sakykime, asmuo atlieka užsakymą ir paprašo kompetencijos turintį specialistą parengti referatą tam tikra tema. Tai – teisėta veikla, tačiau ji turi tam tikrų subtilybių. Jei aš teikiu tokią paslaugą ir sąmoningai suvokiu, kad referatas bus pasirašytas kitu, bet ne mano vardu, tokios sutarties turėčiau nesudaryti, nes tai prieštarauja viešajam tikslui ir interesui. Lygiai tokia pati situacija yra ir su antrąja puse.

Asmuo, perkantis darbą, negali prie jo pridėti savo pavardės. Taigi, tokia veikla galima, tačiau su išlygomis. Namų darbų pirkimas – analogiška situacija. Moksleivis, nusipirkęs kito autoriaus išspręstą uždavinį, sukčiauja. Asmuo, pateikdamas jį kaip savo, pažeidžia viešojo intereso principą.

Uostamiesčio ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankys rekordinis skaičius vaikų. Visos vietos, kurių yra apie 8,5 tūkst., užimtos. Tai didžiausias darželinukų skaičius per paskutinius 20 metų Klaipėdoje.

Klaipėdos savivaldybės Ugdymo kokybės ir kaitos poskyrio vedėja Virginija Kazakauskienė pasakojo, kad prašymų priimti į ikimokyklinio ugdymo įstaigas gauta daug. Pasak jos, tai ir džiugina, ir liūdina.

„Smagu, kad vaikų tiek daug. Liūdna, kad dalį prašymų negalime patenkinti. Apie 750 vaikų šiemet nepateks į ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Tokie prašymai perkeliami tolimesnei datai“, – tvirtino vedėja.

Klaipėdos ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra apie 8,5 tūkst. vietų. Anot V.Kazakauskienės, šiemet yra užfiksuotas didžiausias šias įstaigas lankančiųjų vaikų skaičius per 20 metų.

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė aiškino, kad kol kas naujų grupių nebus steigiama, tačiau apie tai galvojama. Vienos grupės įsteigimas kainuoja 2 tūkst. litų.

„Viskas priklauso nuo savivaldybės finansinės situacijos ir lėšų skyrimo. Prašymus steigti naujas grupes buvo pateikti, tačiau negavome finansavimo. Tikimės, kad ateityje galėsime įsteigti vieną kitą naują grupę. Ypač lopšelio“, – komentavo vedėja.

L.Prižgintienė atkreipė dėmesį, kad bus griežtinama ir lopšelio-darželio lankomumo kontrolė.

„Galbūt tada į ikimokyklinio ugdymo įstaigas galės patekti daugiau realiai norinčių ir galinčių jas lankyti. Dabar vaikai priimami ir po pusę mėnesio darželio nelanko, prabūna namuose“, – pasakojo vedėja.

Manoma, kad situaciją pagerintų ir centralizuota vaikų, stovinčių eilėje dėl pateikimo į lopšelį-darželį apskaita. Programa jau sukurta. Ją žadama įdiegti nuo kitų metų.

Yra sudaryta darbo grupė, kuri svarsto problemas ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir jų sprendimo būdus. Kitą savaitę ketinama pateikti rezultatus.

Privačius uostamiesčio lopšelius-darželius lanko apie 130 vaikų. Praėjusiais metais Klaipėdoje pradėjo veikti dvi tokios įstaigos. Be to, nevalstybinės mokyklos, kurių uostamiestyje yra keturios, turi priešmokyklines ar ikimokyklinio ugdymo grupes.

Anot L.Prižgintienės, privatūs lopšeliai-darželiai noriai steigiasi Vilniuje, tačiau kituose miestuose jų mažai.

„Gal tai lemia žmonių socialinė padėtis, nes tai nėra pigu. Šiemet dėl naujų privačių lopšelių-darželių steigimo besikreipiančiųjų nebuvo“, – tvirtino vedėja.

Pasibaigusi brandos egzaminų sesija atnešė džiugių žinių – šių metų šimtukų derlius uostamiestyje gerokai gausesnis nei praėjusiais metais, o vienas abiturientas pasiekė rekordą – surinko net 5 šimtukus.

Informatika nuvylė

Klaipėdos miesto savivaldybė Ugdymo kokybės ir kaitos poskyrio vedėja Virginija Kazakauskienė informavo, kad išbandymų maratonas moksleiviams finišavo trijų paskutinių egzaminų rezultatų paskelbimu.
Šiais metais valstybinis informacinių technologijų egzamine dalyvavo 85 mokiniai. Trimis šimtukais džiaugtis gali „Ąžuolyno“ gimnazijos abiturientai. Nesėkmės kartėlį patyrė net 16 jaunuolių.

Žvelgiant į respublikinį vidurkį, informacinių technologijų egzaminas klaipėdiečiams pasisekė prasčiau. Lietuvos mastu išbandymo neišlaikė 17,57 proc. jaunuolių, o uostamiestyje – 18,8 proc.

„Manau, kad tai lėmė keletas priežasčių. Pirmiausia, egzaminą laikė nedaug vaikų, o išbandymas buvo pačioje sesijos pabaigoje. Greičiausiai mokiniai jau buvo sužinoję kitus rezultatus ir į egzaminą pažiūrėjo pro pirštus. Kita dalis mokinių greičiausiai tiesiog per daug pasitikėjo savo jėgomis, manydami, kad viską ir taip moka“, – sakė V.Kazakauskienė.

Praėjusiais metais šį egzaminą buvo pasirinkę 79 abiturientai, buvo gautas vienas šimtukas. Jį pelnė „Ąžuolyno“ gimnazijos abiturientas. Šio egzamino neįveikė penki bendrojo lavinimo mokyklų auklėtiniai.

Valstybinį rusų kalbos egzaminą šiais metais laikė 70 abiturientų, dviem iš jų nepasisekė, o šimtukų nebuvo sulaukta.Biologijos egzamine dalyvavo 278 jaunuoliai. Išbandymo neišlaikė du mokiniai. Po vieną šimtuką gavo „Ąžuolyno“ ir „Aukuro“ gimnazijų abiturientai.

Šimtukų rekordas

V.Kazakauskienė džiaugėsi, kad ši brandos egzaminų sesija maloniai nustebino maksimalių įvertinimų gausa. Jų šiais metais – net 111. Praėjusiais metais klaipėdiečiai surinko 72 šimtukus.
„Kaip ir kiekvienais metais geriausiai pasirodė „Ąžuolyno“ gimnazijos abiturientai, pelnę net 59 šimtukus.

Tačiau šis rezultatas jau nebestebina. Ne ką mažiau džiuginanti tendencija – puikūs „Varpo“ ir „Baltijos“ gimnazijų pasiekimai. Šių mokyklų abiturientai šiais metais pelnė po penkis šimtukus.  Šios bendrojo lavinimo įstaigos dažnai nuvertinamos dėl nelabai patrauklios įsikūrimo vietos, tačiau pasiekti rezultatai rodo ką kitą“, – kalbėjo specialistė.

Pasak jos, kitos mokyklos taip pat pasirodė neblogai.  Vytauto didžiojo gimnazija gali pasigirti 18, „Aukuro“ – 10, „Vėtrungės“ – 6 šimtukais. Kitose uostamiesčio švietimo įstaigose pasiekimai kuklesni – moksleiviai gavo vieną, du arba tris maksimalius įvertinimus.

Rekordininkas išvyks

Kaip teigė V.Kazakauskienė, uostamiestyje du moksleiviai pasiekė ypatingai gerų rezultatų.

Viena „Ąžuolyno“ gimnazijos abiturientė gavo tris šimtukus, o tos pačios mokymo įstaigos abiturientas Justas Žemgulys pasiekė uostamiesčio rekordą – laikė penkis egzaminus ir iš visų jų gavo maksimalų įvertinimą. Toks atvejis Klaipėdoje dar nebuvo užfiksuotas.

„Šį penktadienį Valdovų rūmuose Vyriausybės organizuojamame priėmime šie moksleiviai bus pagerbti už puikiai išlaikytus egzaminus. Gaila, kad į šventė vyks tik J.Žemgulys”, – sakė V. Kazakauskienė.
Pats vaikinas tikino, kad valstybiniai patikrinimai didesnių problemų nesukėlė.

„Laikiau valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos, informacinių technologijų, fizikos ir matematikos egzaminus. Jaudinausi tik dėl lietuvių kalbos. Dėl kitų išbandymų buvau ramus“, – sakė J.Žemgulys.
Įspūdingų rezultatų pasiekęs jaunuolis teigė, kad studijuoti vyks į Edinburgą. Į užsienį išvažiuoti vaikinas nusprendė todėl, kad Lietuvoje jo norimos studijuoti disciplinos nėra. „Mokysiuosi specialybės, kuri, galima sakyti, yra dviguba – kompiuterių mokslo ir fizikos“, – sakė rekordininkas.

Pasibaigusi brandos egzaminų sesija atnešė džiugių žinių – šių metų šimtukų derlius uostamiestyje gerokai gausesnis nei praėjusiais metais, o vienas abiturientas pasiekė rekordą – surinko net 5 šimtukus.