– Kas kiek laiko namo administratorius privalo organizuoti susirinkimus su gyventojais?

– Pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus, susirinkimą administratorius privalo organizuoti kartą per metus – pasibaigus kalendoriniams metams, ne vėliau kaip per 3 mėnesius patalpų savininkams privaloma paskelbti ir pristatyti metinę veiklos ataskaitą. Taip pat kartu su savininkais reikalinga patvirtinti ilgalaikius bendro naudojimo objektų atnaujinimo ir finansinius planus. Jei namas neturi, iš gyventojų išrenkami įgalioti atstovai, aptariami kiti einamieji klausimai. Administratorius papildomus susirinkimus su butų savininkais organizuoti turi atsiradus renovacijos poreikiui, gyventojams keičiant valdymo formą, planuojant didelės apimties darbus. 

– Daugiabučio namo savininkai jau 5 metus renka kaupiamąsias lėšas, bet dar niekam jų neišleido. Koks kaupimo terminas yra protingas?

– Kaupiamosios lėšos gali būti dviejų tipų – privalomosios ir kaupiamos savanoriškai. Teisės aktų nustatyta tvarka visi daugiabučių gyventojai įpareigoti privalomai kaupti po 3–5 ct/m² per mėnesį, priklausomai nuo namo bendro ploto. Šios lėšos naudojamos avariniams remonto darbams atlikti ar avarinei situacijai lokalizuoti. Labai retai pavyksta už šias nedideles sumas atlikti papildomų darbų, todėl gyventojai įprastai kaupia papildomai. Visiems daugiabučiams namams sudarome ilgalaikius atnaujinimo planus 

5-eriems metams, o lėšų kaupimo laikas apskaičiuojamas pagal formulę (įvertinant planuojamo darbo kaštus ir kaupimo tarifą). Mes savo klientams rekomenduojame kaupti iki 5-erių metų, kad planuojamų darbų kaina stipriai nepakistų. 

– Namo administratorius planuoja remontuoti stogą. Kaip įsitikinti, kad siūloma kaina – geriausia?

– Administratorius pirkimus vykdyti privalo pagal įmonės parengtas ir patvirtintas pirkimų taisykles, parengtas pagal pavyzdines Aplinkos ministerijos taisykles. 

Mūsų įmonės atveju, didesnės nei 3 000 Eur + PVM vertės darbams skelbiamas konkursas per viešą pirkimų portalą. Jame pirkimą mato ir pasiūlymus teikti gali visi potencialūs rangovai. Informacija papildomai skelbiama vietinėje spaudoje. Konkursą laimi mažiausią kainą pasiūlęs rangovas, o jį tvirtinant dalyvauti kviečiamas daugiabučio gyventojų įgaliotas atstovas. Kai darbų kaina yra iki 3 000 Eur + PVM, atliekama apklausa telefonu ir irgi parenkamas mažiausią kainą pasiūlęs rangovas. Visais atvejais, savininkams pareikalavus, administratorius privalo supažindinti su konkurso rezultatais. 

– Kokiu būdu administratorius gali gauti turto savininko pritarimą planuojamiems darbams? Kada būtina ateiti į susirinkimą, o kada galima pasirašyti vėliau? 

– Pritarimas galimas dviem būdais: balsuojant susirinkime arba išreiškiant valią balsavimo biuletenyje, kai administratorius vykdo balsavimą raštu konkrečiu klausimu. Į organizuojamą susirinkimą visada būtina ateiti, jeigu savininkas domisi savo turtu, būstu, gyvenamąja aplinka ir jeigu nenori, kad sprendimus už jį priimtų kaimynai. Iš praktikos žinome, kad dažniausiai nepasitenkinimą vėliau reiškia nedalyvavusieji susirinkimuose. Mes priimame ir daugumos gyventojų prašymą, nes manome, kad žmonių valia yra svarbiausia. Esame lankstūs. 

Turite klausimų apie daugiabučio priežiūrą arba norite tapti „Vitės valdų“ klientu? Bendraukime el. paštu klauskite@civinity.eu.

"Paprastai sąskaitas už komunalines paslaugas gaudavome einamojo mėnesio 10 dieną. Pastaruosius tris mėnesius jos vėluoja. Mūsų namo administratorius bendrovė "Vitės valdos" nepaaiškina vėlavimo priežasties. Gal šiais metais šių sąskaitų visai nebesulauksime?" – laiške dienraščiui "Klaipėda" piktinosi klaipėdietis Algirdas.

Vyras teigė savo gyvenimą planuojantis pagal nusistovėjusią tvarką, tad visus mokesčius sumokantis vienu ypu.

Taip esą išvengia papildomų mokesčių už banko pavedimus. Vėluojančios sąskaitos trikdo jį ir neleidžia tvarkytis įprastu būdu.

Bendrovės "Vitės valdos" vadovas Vaidas Barakauskas patikino, kad dar iki Kalėdų klaipėdiečiai gaus sąskaitas, jos jau rengiamos, vėluojama dėl jau praėjusį mėnesį paaiškintų priežasčių.

"Gyventojai gaus sąskaitas taip pat, kaip jas gavo ir praėjusį mėnesį. Vėluojame viso labo dvi dienas. Jau pirmadienį buvo formuojamos sąskaitos. Įprastu gyventojams laiku jų nepateikėme dėl objektyvių priežasčių – pereiname prie naujos apskaitos sistemos. Iki Kalėdų sąskaitos turėtų pasiekti visus mūsų klientus", – patikino V.Barakauskas.

Prekybos uosto kvartalo seniūnaitės Robertos Bulnytės pakviesti įmonės direktorius Vaidas Barakauskas ir vadybininkas Artūras Kavaliauskas susitiko su gyventojais ir atsakė į jiems rūpimus klausimus.

Kodėl kiemuose gyvena benamės katės, kodėl negrėbiami lapai, kodėl vieno namo gyventojai už bendrojo naudojimo patalpų apšvietimą moka daugiau nei kito – tokie ir daug kitų klausimų bei atsakymai į juos atėmė nemažai susirinkusiųjų laiko.

Labiausiai kvartalo gyventojus domino namų renovacijos reikalai.

Namų administratorių klausinėję apie daugybę aktualių dalykų klaipėdiečiai sukluso, kai kalba užėjo apie lapkritį gerokai vėluojančias sąskaitas. Nemažai žmonių jų dar negavo, kiti prasitarė gavę gerokai vėliau, nei įprasta.

V.Barakauskas patikino, kad dalis sąskaitų jau pasiekė gyventojus, kitos turėtų įkristi į pašto dėžutes artimiausiomis dienomis.

Pasirodo, bendrovė "Vitės valdos" perėjo prie naujos apskaitos programos, todėl vėluojama sąskaitas pristatyti klientams.

Be to, įmanomi netikslumai, todėl žmonės turėtų atidžiai peržiūrėti spalio mėnesio sąskaitas, kurias daugelis apmokės lapkričio pabaigoje.

"Prašau tolerancijos, jei pastebėsite kokių netikslumų. Bandysime klaidas ištaisyti. Jau girdėjau, kad netiksliai buvo parašyti adresai ar skaičiai. Nepykite, pakeitimai daromi dėl jūsų pačių gerovės", – šurmuliuojantį gyventojų būrį ramino V.Barakauskas.

Jis bandė pradžiuginti žmones gera žinia, esą nuo Naujųjų metų į mažąją pusę keisis eksploatacijos mokestis.

Nuostabos šūksniai užgožė klausimą, kiek atpigs mokestis.

V.Barakauskas bandė juokauti, kad apie tai žmonės sužinos gavę lapelius, bet netrukus kilo dar didesnis šurmulys, nes "Vitės valdų" direktorius paminėjo vieną centą.

Naujosiose sąskaitose turėtų būti daugiau gyventojams aktualios informacijos, pavyzdžiui, jose bus informuojama, kiek namas turi kaupiamųjų lėšų, kurias gali panaudoti visų kaimynų labui.

Daugiau ploto, daugiau ir pinigų

Sodo gatvėje esančio namo gyventojai skundžiasi patekę į namų administratorių pinkles.

Nuo rugsėjo bendrovei "Vitės valdos" pradėjus administruoti Sodų gatvėje esantį daugiabutį namą, gyventojai gavo papildomų mokesčių.

Negana to, jie privalo mokėti už patalpų, į kurias net negali patekti, priežiūrą.

"Kai namo administravimą į savo rankas perėmė bendrovė "Vitės valdos", mokesčiai smarkiai išaugo. Gavę sąskaitą išvydome, jog į  naudingųjų patalpų plotą įtrauka ir 13 kv. m ploto daugybę metų apleista palėpė. Šių patalpų, kurias administratoriai įvertino kaip naudingąsias, būklė – apverktina. Ar galima naudotis patalpomis, kuriose nėra nei vandens, nei elektros, o į jas patekti įmanoma tik ugniagesiams skirtomis kopėčiomis?" – piktinosi namo gyventoja Stanislava.

Logiška, kad, išaugus administruojamų patalpų plotui, butų savininkams apskaičiuotini ir didesni mokesčiai už laiptinės apšvietimą, stogo remontą.

Į palėpę – per kliūčių ruožą

Norint patekti į virš gyvenamųjų būstų esančią palėpę gyventojams tenka ne juokais paplušėti.

Į šią vietą patenkama siauromis, avariniams atvejams skirtomis kopėčiomis, kuriomis kopti vargiai įstengtų vyresni gyventojai.

"Net ir užsiropštus ten nieko nematysi, mat viskas skendi tamsoje ir šaltyje. Patalpos niekada nebuvo šildomos. Daugybę metų jomis niekas nesinaudojo", – pasakojo namo gyventoja.

Įžvelgė savivalę

Norėdami išspręsti iškilusį nesusipratimą, gyventojai kreipėsi į Registrų centrą.

Registrų centrui patalpas pripažinus nenaudojamomis, namo administratorius mokesčių sumažinti neskuba.

"Kas mėnesį mokame už orą. Kada pagaliau baigsis administratorių savivalė? Apklausėme gretimų namų gyventojus. Paaiškėjo, kad nė vieno namo gyventojams iš piršto laužti mokesčiai netaikomi. Kreipėmės į Registrų centrą, kad įvertintų patalpų paskirtį. Sulaukėme atsakymo, kad jos yra pripažintos nenaudojamomis.Visgi namo administratoriui tai nė motais", –  piktinosi Stanislava.

Gyventojų teigimu, "Vitės valdų" atstovai nepasivargino atvykti ir apžiūrėti minėtų patalpų.

Anot pašnekovės, anksčiau namą administravusi bendrovė panašių mokesčių netaikė.

"Anksčiau bent jau nesulaukdavome absurdiškų mokesčių. Vieni administratoriai palėpę įvardija naudoti tinkamomis patalpomis, o kiti – neeksploatuojamomis. Tai kaip yra iš tikrųjų?" – klausė namo gyventoja Stanislava.

"Vitės valdų" komentaras

Tiek minėto, tiek bet kurio kito namo palėpės, rūsio, stovėjimo aikštelių ar kitų patalpų, kurios konkretaus savininko yra valdomos nuosavybės teise, plotas laikomas naudinguoju, nepriklausomai nuo paskirties, naudojimosi dažnumo, intensyvumo ar kitų aplinkybių. Tokia yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuostata, kurios privalome laikytis. Namo patalpos, kurios nepriklauso konkrečiam asmeniui, laikomos  bendrosios paskirties patalpomis, ir pagal Civilinio kodekso reikalavimus jų administravimo bei kitos su namu susijusios išlaidos skirstomos tarp viso namo bendrasavininkių. Komentuoti, kodėl prieš tai Sodo g. esantį namą administravusi bendrovė nesilaikė minėtų teisinių normų, deja, neturime galimybės. Su namo gyventojais buvome ne kartą susitikę ir atsakėme į visus iškilusius klausimus.

Gražuolė taip pat nepasirodė

Vilniaus apygardos administracinis teismas neturėjo galimybės iš esmės pradėti nagrinėti V.Židonytės ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ginčo bylos.

Paaiškėjo, jog D.Jackai niekaip nepavyko įteikti šaukimo atvykti į posėdį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šių metų gegužę neskundžiama nutartimi konstatavo, jog, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, Vilniaus apygardos administracinis teismas privalėtų papildomai apklausti D.Jacką ir pačią V.Židonytę, kuriai VMI reiškia pretenzijas dėl mokestinių prievolių.

Tačiau pirmadienį į bylos nagrinėjimą neatvyko nei pati V.Židonytė, nei D.Jacka.

Teismo posėdyje pasirodė tik V.Židonytės advokatas Remigijus Bukėnas ir VMI atstovė.

Advokatas teismui pateikė šūsnį prašymų. R.Bukėnas prie bylos prašė prijungti Registrų centro išrašus apie įmonę "Facilities Management", dabar "Civinity", neva įrodančius, kad D.Jacka niekada nebuvo jos direktorius.

Tiesa, šis pajūrio krašto gyventojams gerai žinomas verslininkas šioje įmonių grupėje vis dėlto pareigų turėjo.

Prieš tai buvęs kelių įmonių, kurios tapo "Civinity" įmonių grupe, akcininku, apie 2015-uosius D.Jacka oficialiai buvo pristatomas kompanijos "Civinity" atstovybės Maskvoje vadovu.

Nuo šių metų vasaros D.Jacka įmonių grupėje užima valdybos nario kėdę.

Aiškėja, jog šiuo metu D.Jacka jau verslą vysto Latvijoje.

Laiką leidžia Latvijoje?

Nei teismui, nei VMI, nei V.Židonytei nepavyko susisiekti su D.Jacka, nors įpareigojimas patikslinti gyvenamąją vietą, anot bylą nagrinėjančios teisėjos, buvo išsiųstas dar birželio 12 d.

Advokatas R.Bukėnas teisme pasakojo, kaip jis uoliai plušėjo, pats ieškodamas D.Jackos.

Advokatas išsamiai išdėstė, kaip likus savaitei iki teismo kreipėsi į įmonių grupę "Civinity" ir tik praėjusį penktadienį gavo atsakymą, kad D.Jacka apie teismą nieko nežinojo, o lapkričio 19-ąją posėdyje dalyvauti negalės, kadangi bus išvykęs iš Lietuvos lapkričio 18–30 d.

Taip pat esą "Civinity" informavo advokatą, kad D.Jacka neprieštarauja dėl dalyvavimo teisme, tik pažymėjo, kad nuo gruodžio 23 d. iki kitų metų sausio 15 d. neturės tam galimybių.

Teismui pateiktas D.Jackos gyvenamosios vietos adresas Latvijoje.

Kvies liudyti bylos veikėją

V.Židonytės advokatas R.Bukėnas aiškino, kad stengiasi pakviesti į posėdį dar vieną liudininką – Dainių Meškį.

Pagal teismui pateiktus VMI duomenis, 2009 m. vasario 2 d. V.Židonytė paskolino įmonei "Facilities Management" (dabartinei "Civinity") 710 tūkst. litų grynųjų, įnešant juos į bendrovės kasą.

2009 m. vasario 17 d. ši suma išmokėta D. Meškiui už įmonės "Būsto administravimas" akcijas.

D.Meškys nuo 2006 m. lapkričio 6 d. iki 2008 m. gruodžio 17 d. dirbo ir įmonėje "Mėnulė".

Būdamas "Seaside City LT" direktorius, jis įmonei atstovavo pasirašydamas 2008 m. liepos 25 d. preliminariąją akcijų pirkimo–pardavimo sutartį su bendrove "Embelija", taip pat 2008 m. gruodžio 30 d. susitarimą nutraukti šią sutartį bei 2008 m. gruodžio 30 d. sutikimą dėl skolos perkėlimo.

Tačiau VMI įtaria, jog dokumento data neatitinka dokumento turinio.

Liepė nepokštauti

V.Židonytės advokatas R.Bukėnas teismui pateikė dokumentus, esą įrodančius, jog tarp V.Židonytės ir įmonės "Vitės valdos" sutartis dėl namų administratoriaus patalpų pirkimo Viršutinėje gatvėje negalėjo būti fiktyvus sandoris.

Gražuolė 2010 m. pasirašė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį be numerio, pagal kurią į "Vitės valdų" atsiskaitomąją banko sąskaitą pervedė 700 tūkst. litų.

Tai turėjo būti avansas už 169,78 kv. m bendrojo ploto administracinį pastatą, tačiau sutartis nebuvo įvykdyta.

R.Bukėnas teismą tikina, jog "Vitės valdos" sumokėjo 150 tūkst. litų netesybų, nes nebuvo pasirašyta sutartis, o tada teisme bandė prisiteisti kompensaciją iš kitos įmonės, kuri esą buvo kalta dėl netesybų.

R.Bukėnas taip pat prašė prijungti prie bylos duomenis iš internetinės "Civinity" svetainės, kur surašyta, kokios įmonės jai priklauso.

Nei VMI atstovė Jurgita Narkevičiūtė, nei teisėja Margarita Stambrauskaitė neprieštaravo, kad prašomi dokumentai būtų prijungti, nes, jų požiūriu, šie dokumentai neturi įtakos bylos esmei.

Beje, teisėja perspėjo, kad kitame teismo posėdyje, kuris numatytas sausio 21 d., šalys nebekrėstų pokštų.

Nors teismas, grąžindamas bylą, įpareigojo apklausti kaip liudytoją D.Jacką, pareiga tuo pasirūpinti tenka V.Židonytės pusei. Pasak teismo, jeigu D.Jackos nepavyks pakviesti į kitą posėdį, jo paieška tikrai nebus skelbiama, o byla bus išnagrinėta ir be jo.

VMI gražuolei pažėrė baudų

Socialiniuose tinkluose vertusi žavėtis prabangiu gyvenimu Monake V.Židonytė Lietuvoje priversta minti teismų slenksčius.

Moteris čia turi aiškintis dėl mokesčių nemokėjimo, nors jos advokatas tikina, kad manekenei mesti įtarimai interpretuojami ne visai teisingai.

Administracinę bylą dėl mokestinių prievolių narpliojęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė bylą grąžinti nagrinėti iš naujo ir nurodė į apklausą iškviesti D.Jacką, kuris turėtų patvirtinti ir įrodyti, ar skolino milijonus litų dabar jau buvusiai mylimajai.

V.Židonytės nemalonumai Mokesčių inspekcijoje kilo veikiausiai 2014-aisiais, kai Šiaulių apskrities VMI apskaičiavo, jog tituluota gražuolė esą skolinga valstybei 81 725 eurus gyventojų pajamų mokesčio, 40 598 eurus delspinigių.

Jai taip pat buvo skirta 8 156 eurų bauda.

Gražuolei reiškiamos pretenzijos dėl neįmokėtų 11 695 eurų privalomojo sveikatos draudimo įmokų, o už tai apskaičiuota 6,8 tūkst. eurų delspinigių bei 1 169 eurų bauda.

Iš viso VMI gražuolei reiškia per 150 tūkst. eurų mokestinių pretenzijų.

Pati V.Židonytė su tokiais VMI skaičiais nesutinka ir Šiaulių AVMI sprendimą apskundė teismams.

Beje, teismas iš dalies tenkino pareiškėjos skundą, tačiau byla ir vėl įsisuko iš naujo dėl Mokesčių inspekcijos pateikto skundo.

Įtarimai – dėl milijonų

O byloje imta narplioti labai įdomius dalykus.

Teismo dokumentuose pažymėta, jog byloje nagrinėjamu atveju ginčo dalyką sudaro 3 443 943,46 lito suma, kurią 2009–2011 m. laikotarpiu V.Židonytei sumokėjo įmonės "Facilities Management", "Mėnulė", "Debreceno valda", "Property entrust", "Tomvalas", "Senamiesčio ūkis", "Kretingos butų ūkis", "Vitės valdos" ir kiti juridiniai asmenys.

Mokesčių inspektoriai nusprendė šias lėšas įvertinti mokestine ir teisine prasme. O būtent: ar šios lėšos, remiantis Gyventojų pajamų mokesčio ir Mokesčių administravimo įstatymais, yra gautos apmokestinamosios pajamos, ar ne?

Tai yra, ar šios lėšos gali būti pripažintos grąžintomis jai paskolomis, kurios nepriskiriamos apmokestinamų pajamų kategorijai.

Tuo metu, kai dar gyveno Lietuvoje, V.Židonytė buvo ne tik žurnalų puošmena. Moteris turėjo savo verslą – grožio paslaugų įmonę.

Tačiau teismų slenksčius jai tenka minti ne dėl savojo, o tuomečio draugo D.Jackos verslų peripetijų.

Peržvelgus tyrėjų surinktus duomenis, peršasi įspūdis, jog V.Židonytės rankomis buvęs mylimasis galėjo tvarkyti daugybę painių sandorių.

Būtent jai teko gryninti Klaipėdos ir užsienio šalyse esančiuose bankomatuose pinigus, sudarinėti nuostabą keliančius sandorius, kai pati manekenė net neaišku, kokias pareigas galėjo eiti daugybėje uostamiesčio ir Klaipėdos apskrities namų administravimo įmonių, kurių akcijas buvo mėginama sutelkti į vienas rankas.

Po vienu vardu – daug įmonių

Kelerių metų senumo įvykiai veda į šiuo metu jau tikru įmonių konglomeratu tapusią bendrovę "Civinity". Tarptautinė įmonių grupė teikia paslaugas nekilnojamojo turto objektų valdymo, priežiūros ir eksploatacijos srityse.

Šiai grupei priklauso būsto administravimo įmonės didžiuosiuose Lietuvos miestuose, taip pat ir Latvijoje.

Vilniuje "Civinity" valdo įmones "Senamiesčio ūkis" ir "Ozo miestas". Kaune grupei priklauso "Būsto valda". Klaipėdos krašte ji valdo įmones "Debreceno valda", "Vitės valdos", "Klaipėdos bendrabutis", Palangoje – "Palangos butų ūkis", Kretingoje – "Kretingos būstas".

Be viso to, akcininkais ir realiais vadovais su šia įmonių grupe susijusios ir pastatų remontu užsiimančios įmonės, kurios, lyg tyčia, sėkmingai laimi namų administratorių skelbiamus konkursus.

Dienraštis "Klaipėda" rašė apie rangos darbus viename Herkaus Manto gatvėje esančiame daugiabutyje, kur konkurso nugalėtoja tapo įmonė "Pastatų meistrai". Jos akcininkė yra ta pati įmonių grupė "Civinity".

Daugiabučių gyventojams gerai pažįstama dar viena įmonė – "Pastatų ūkio priežiūra". Taip pat ir bendrovė "Būsto administravimas".

Negana jų, šis įmonių susivienijimas skelbia valdantis dar 7 įmones Latvijoje.

Pakeitė pavadinimą

Pati "Civinity" oficialiai užgimė tik 2015 m. lapkričio 24-ąją. Iki tol ši kompanija buvo registruota "Facilities Management" pavadinimu.

Tinklalapio "Rekvizitai.lt" duomenimis, įmonė "Facilities Management" buvo įregistruota 2008 m. lapkričio 13 d. uostamiestyje, viename Pievų gatvės namų.

Kokiu būdu į vienas rankas suplaukė kone didžioji dalis namų administravimu Klaipėdoje užsiimančių įmonių akcijų?

O sandorių būta labai įspūdingų, jų ištakos siekia dešimtmečio senumo įvykius.

Dar 2008-aisiais tuomečio Klaipėdos tarybos nario Mariaus Usonio žmona Aušra aukcione oficialiai įsigijo bendrovę "Laukininkų valda".

Tai buvo priešpaskutinė privatizuota uostamiesčio butų eksploatavimo įmonė – uostamiesčio savivaldybei liko tik "Klaipėdos bendrabučiai".

Tačiau ir šioji neilgai trukus atsidūrė privačiose rankose. Jos akcijos taip pat perėjo įmonei "Civinity".

Tuo metu M. ir A.Usonių šeima jau valdė bendrovių "Namų administravimo centras" bei "Paslaugos būstui" akcijas.

Sandorių tikrumu netiki

Šiaulių AVMI atliktame tyrime aiškėja schema, kokiu būdu buvo perleidinėjamos įmonių akcijos.

Tyrime minima įmonė "Mėnulė". Šiuo metu ji yra bankrutavusi ir likviduota. Tačiau jos vaidmuo,  anuomet perstumdant akcijas, buvo itin reikšmingas.

Remiantis VMI tyrėjais, M. ir A.Usoniai savo valdytų namų administravimo įmonių akcijas perleido įmonei "Mėnulė".

Ši bendrovė įmonių "Debreceno NT" ir "Debreceno valda" 32,66 proc. akcijų paketą pardavė įmonei "Facilities Management".

Tačiau Šiaulių AVMI tėškė neįtikėtiną įvertinimą – įmonė "Mėnulė" neturėjo ir negalėjo perduoti šių abiejų valdų akcijų.

Dar daugiau – mokesčių inspektoriai nepripažįsta ir įmonės "Būsto administravimas" pardavimo sandorio. Tyrėjai šiuos sandorius įvardijo kaip nerealius.

Už akcijų paketą – 24 tūkst. litų?

Įmonių "Debreceno valda" ir "Debreceno NT", "Būsto administravimas" perpardavimo įforminimas tyrėjams sukėlė daugybę klausimų.

Kaip jau minėta, 32,66 proc. įmonių "Debreceno valda" ir "Debreceno NT" akcijų paketą įmonė "Facilities Management" įsigijo iš šiuo metu bankrutavusios įmonės "Mėnulė".

50 proc. įmonės "Būsto administravimas" akcijų "Facilities Management" pirko iš fizinio asmens Dainiaus Meškio.

O štai likusias įmonės "Būsto administravimas" 50 proc. akcijų įmonė "Facilities Management" įsigijo iš bendrovės "Embelija".

Tris strategines bendroves įmonė "Embelija" perleido už 1,67 mln. litų. Tačiau įforminta, jog iš šios sumos 1,646 mln. litų sumokėta vien tik už įmonės "Būsto administravimas" 50 proc. akcijų paketą.

Taigi net pradinukui kiltų klausimų, ar realu, jog už dvi stambias ir veiklą vykdančias įmones "Debreceno valda" ir "Debreceno NT" tebuvo sumokėta 24 tūkst. litų?

Kur tilpo 5,9 mln. litų grynųjų?

VMI tyrėjams užkliūva ir kitas nuostabą keliantis faktas – 2009 m. sausio 26 d. įforminta V.Židonytės paskola įmonei "Facilities Management".

Esą manekenė grynaisiais į bendrovės sąskaitą įnešė 5,9 mln. litų.

Beje, šį kasos pajamų orderį pasirašė finansininkė, kuri bendrovėje buvo įdarbinta dieną po to, kai įvyko kupiūrų įnešimo faktas – sausio 27 d., tačiau paskolos dokumentus ji vis tiek pasirašė.

Netrukus, 2009 m. sausio 30 d., "Facilities Management" iš kasos išmokėjo 5,9 mln. litų įmonei "Mėnulė", kuri ir supirko "Debreceno valda" bei "Debreceno NT" akcijas.

Čia minimas ir trečias bei esminis žaidėjas šiame klausimų keliančiame tyrime – Kipre registruota bendrovė "City gold capital limited".

Buvusi Klaipėdos tarybos narė Ligita Girskienė net kelis kartus viešai yra sakiusi, esą, jos žiniomis, ši įmonė minima vadinamuosiuose Panamos dokumentuose, viešinančiuose konfidencialią informaciją apie lengvatinio apmokestinimo bendroves.

Šiaulių AVMI dokumentuose minima, jog tiek "Facilities Management", tiek įmonės "Mėnulė" akcininkė yra ta pati "City gold capital limited", iš kurios "Facilities Management" suteiktos paskolos V.Židonytei – 2009 m. gegužės 12 d. grąžinta 660 175,36 lito (191 200 eurų) suma bankiniu pavedimu į jos sąskaitą.

Sutartys – be numerių

VMI tyrėjams kliūva tai, jog su M. ir A.Usoniais pasirašyta akcijų pirkimų sutartis yra be numerio.

Dokumentą pasirašė ir sandoryje įmonei "Mėnulė" atstovavo tie patys asmenys, kurie tuo pat metu dirbo ar buvo įdarbinti tą pačią dieną įmonėse "Mėnulė", "Debreceno valda" ir "Vitės valdos".

Šiaulių AVMI duomenimis, 2009 m. vasario 2 d. V.Židonytė paskolino įmonei "Facilities Management" 710 tūkst. litų grynųjų, įnešdama juos į bendrovės kasą.

2009 m. vasario 17 d. ši suma išmokėta Dainiui Meškiui už įmonės "Būsto administravimas" akcijas.

D.Meškys įvardijamas įmonės "Seaside City LT" direktoriumi. Ši bendrovė, lyg tyčia, taip pat jau yra bankrutavusi.

Paaiškėjo, kad tas pats D.Meškys nuo 2006 m. lapkričio 6 d. iki 2008 m. gruodžio 17 d. dirbo ir įmonėje "Mėnulė".

Būdamas "Seaside City LT" direktorius, jis įmonei atstovavo pasirašydamas 2008 m. liepos 25 d. preliminariąją akcijų pirkimo–pardavimo sutartį su bendrove "Embelija", taip pat 2008 m. gruodžio 30 d. ir susitarimą nutraukti šią sutartį bei 2008 m. gruodžio 30 d. sutikimą dėl skolos perkėlimo.

Tačiau tyrėjai įtaria, jog dokumento data neatitinka jo turinio.

Gražuolei suteikė postą

Prisimenant, jog V.Židonytė įmonei "Facilities Management" 2009 m. sausį neva paskolino grynaisiais 5,9 mln. litų, o vasarį esą dar įnešė 710 tūkst. litų grynųjų, tampa įdomu, kaip toliau "vaikščiojo" pinigai.

2009 m. gruodžio 4 d., gruodžio 9 d. ir gruodžio 22 d. V.Židonytei buvo grąžinta 21,2 tūkst. litų pavedimu į sąskaitą. Tačiau šios lėšos yra iš įmonės"Debreceno valda" suteiktų paskolų bendrovei "Facilities Management".

Beje, šių dviejų įmonių sąskaitas tvarkė tas pats asmuo.

Toliau bendrovė "Facilities Management" 2009 m. rugsėjo 17 d. įformino paskolos grąžinimą V.Židonytei.

Ir tai daryta vėl itin stambiomis grynųjų sumomis. Sunku įsivaizduoti, į kokias rankines turėtų tilpti 670 tūkst. litų grynųjų.

Ši suma V.Židonytei išmokėta iš kasos tą pačią dieną iš įformintų 680 tūkst. litų įplaukų į kasą kaip paskola iš įmonės "Debreceno NT".

Ir tik čia paaiškėja, koks vaidmuo buvo skirtas D.Jackos mylimajai. Byloje pažymima, kad V.Židonytė įmonėje "Debreceno NT" nuo 2009 m. gegužės 5 d. buvo įdarbinta direktoriaus pavaduotoja.

Išeitų, jog iki tol, nuo metų pradžios, ši gražuolė milijonines paskolas teikė šiaip sau, kaip privatus asmuo?

Milijonas – iš mylimojo?

Skaičiuodami į V.Židonytės sąskaitas plaukusius pinigus, tyrėjai konstatavo, jog "Facilities Management" manekenei 2009 m. pavedimu pervedė 681 375 litus ir įformino 670 tūkst. litų grąžinimą grynaisiais – iš viso 1 351 375 litus.

Iš šios sumos mokesčių administratorius patikrinimo metu pajamomis pripažino tik realiai į banko sąskaitą gautą 681 375 litų sumą.

V.Židonytės 2010 m. pajamomis pripažinta 2010 m. rugpjūčio 17 d. įmonės "Facilities Management" pervesta 15 740 litų suma.

Klaipėdos AVMI operatyvaus patikrinimo metu pareiškėja pateikė ranka surašytą laisvos formos paskolos grąžinimo lapą. Jame įrašyta jos tuomečio mylimojo D.Jackos pavardė.

Paskolos raštelyje ranka įrašyta, jog V.Židonytė esą D.Jackai grąžina daugiau nei milijoną – 1 351 375 litus grynųjų.

Tai mokesčių inspektoriams sukėlė nuostabą.

"Kaip matyti, pareiškėja negalėjo turėti grynųjų pinigų likučio. 2009 m. gruodžio 22 d. ji įnešė į įmonės "Vitės valdos" kasą 156 800 litų kaip avansą pagal kasos pajamų orderį. Tokios pinigų sumos išgryninimo iš V.Židonytės pareiškėjos banko sąskaitos 2009 m. gruodžio 22 d. nebuvo", – teigia Klaipėdos AVMI.

Avanso likimas – neaiškus

Sunku paaiškinti, kodėl visų šių stambių lėšų judėjimo nesiima tirti prokuratūra ar Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba.

Gražuolė V.Židonytė turėtų pelnyti dosniausios ir turtingiausios visų laikų damos titulą.

Sunku paaiškinti, kodėl visų šių stambių lėšų judėjimo nesiima tirti prokuratūra ar Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba.

Aiškėja, jog 2010 m. sausio 2 d. V.Židonytė suteikė 345 280 litų paskolą įmonei "Vitės valdos". Ir šį kartą gražuolė turėjo atkaukšėti aukštakulniais su grynųjų pilna didele rankine. Litai į kasą vėl įnešti grynaisiais.

Pinigai iš kasos tą pačią dieną išduodami įmonės "Vitės valdos" direktoriui sąskaitai papildyti.

Mokesčių inspekcija griežtai pasisako dėl šio sandorio: "Pareiškėja negalėjo turėti tokio grynųjų pinigų likučio, iš sąskaitos pinigų išėmimo nebuvo."

Po dviejų dienų, sausio 4-ąją, V.Židonytė pasirašo preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį be numerio, pagal kurią ji įsipareigojo šios sutarties sudarymo dieną į pardavėjo įmonės "Vitės valdos" atsiskaitomąją banko sąskaitą pervesti 700 tūkst. litų.

Ką perka gražuolė manekenė? Ogi 169,78 kv. m bendrojo ploto administracinį pastatą, vertą maždaug 2 mln. litų.

Tačiau tų pačių metų balandžio 20 d. įforminamas susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo, nevykdant preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties.

Kur dingo avansas už administracinį pastatą, nėra aišku.

V.Židonytė Mokesčių inspekcijos tikrintojams teigė, jog paskolos "Vitės valdoms" šaltiniu turėjo būti įmonės "Facilities Management" 2009 m. jai grąžinta 1,35 mln. litų suma.

Tačiau tyrėjai tuo suabejojo, nes pati V.Židonytė nurodė, jog ši suma turėjo būti grąžinta D.Jackai pagal jos pačios pateiktą raštelį.

Iš viso V.Židonytė Klaipėdos AVMI teikė tris su D.Jacka sudarytas sutartis, kuriomis manekenei buvęs mylimasis esą paskolino 1,7 mln. litų. Tačiau skolos grąžinimo rašteliu pagrįsta tik dalis šios sumos.

Pinigų davė iš meilės?

Vertindama V.Židonytės ir D.Jackos galimus paskolinius santykius, VMI nurodo, kad nuo 2010 m. atliekant kontrolės veiksmus D.Jacka mokesčių administratoriui neteikė dokumentų, paaiškinimų, nevykdė mokesčių administratoriaus nurodymų ir raginimų atvykti į apklausas.

Nors pati V.Židonytė aiškino, jog jokių rašytinių susitarimų dėl paskolos sąlygų tarp jos ir tuomečio mylimojo nebuvo sudaryta, nes tarp jų, kaip sužadėtinių, susiklostę pasitikėjimo santykiai, tyrėjai atvirai suabejojo tokių paskolų realumu.

Tyrėjams pasirodė neįprasta tai, jog gautas grynųjų sumas manekenė perdavinėjo kitiems ūkio subjektams, kai realiai ji tose įmonėse nėjo jokių pareigų.

"Tai nėra įprastas elgesio būdas net ir tarp asmeniniais ryšiais susijusių asmenų, tuo labiau kad iš patikrinimo akte pateiktų duomenų matyti, jog daug mažesnes sumas D.Jacka pareiškėjai pervedinėjo bankiniais pavedimais", – teismui paaiškinimus pateikė VMI.

Klaustukų šioje istorijoje yra ir daugiau. Kaip teismui teigia pati V.Židonytė, Šiaulių AVMI iš viso netikrino D.Jackos iki 2009 m. gautų pajamų, turėtų lėšų.

Dėl sandorių – neaiškumai

Teismui pateiktame VMI atsiliepime pažymėta, jog V.Židonytė iš viso iš tokių įmonių kaip "Facilities Management", "Senamiesčio ūkis", "Kretingos butų ūkis", "Vitės valdos", "Debreceno valda", "Green Trust" (iki 2010 m. buvusi "Property entrust"), "Tomvalis" per 2009– 2011 metų laikotarpį yra gavusi 3,444 mln. litų.

Klausimas, ar tai vertėtų laikyti pajamomis?

"Didžioji dalis pinigų dažniausiai tą pačią arba artimiausiomis dienomis buvo išgrynintos Klaipėdos ir Vilniaus bankomatuose arba kredito įstaigose iš sąskaitos, ne Lietuvoje esančiuose bankomatuose arba gautos sumos iš vienų paminėtų bendrovių tą pačią dieną pervestos kitoms nurodytoms bendrovėms, išskyrus pareiškėjai priklausančiai įmonei "Classy beauty", – konstatavo tyrėjai.

Pažymima, jog nesant kitokio pajamų šaltinių pagrindimo iš minėtų juridinių asmenų gauta suma yra pripažįstama kaip kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusios ir ne individualiosios veiklos pajamos.

Paskolų klystkeliai

Taip pat surinktoje medžiagoje pažymima, jog V.Židonytė įformino paskolos sutartis bei nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį su "Facilities Management", sudarė tris paskolų sutartis už 1,7 mln. litų.

Su įmone "Vitės valdos" 2010 m. sausio 4 d. įformino preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį dėl 169,78 kv. m bendrojo ploto administracinio pastato įsigijimo už 2 mln. litų, sutarties sudarymo dieną į pardavėjo sąskaitą pervedant 700 tūkst. litų avansą.

Beje, minimas ir 200 tūkst. eurų grynųjų įnašas į įmonės "Vitės valdos" sąskaitą. VMI įvardija, jog grynųjų pinigų šaltinis yra nežinomas.

Pati V.Židonytė aiškina, jog tai buvę jos pinigai, o tiksliau – jos mylimojo D.Jackos.

V.Židonytė su įmone "Kretingos butų ūkis" įformino 2010 m. balandžio 8 d. daugiau nei 1 mln. litų paskolos sutartį. Manekenė su įmone "Tomvalas" 2010 m. balandžio 8 d. sudarė 100 tūkst. litų paskolos sutartį.

"Šios įmonės pareiškėjai pervedė 3,444 mln. litų sumą. Patikrinimo metu suabejota minėtų sutarčių sudarymo aplinkybėmis", – tikina VMI.

Sieks susitaikymo

V.Židonytės interesams byloje atstovaujantis advokatas Remigijus Bukėnas, paklaustas, kaip jaučiasi jo ginamoji, kuri nemalonumų patiria dėl buvusios meilės, patikino, jog šis procesas išties išvargino visus.

Iš dalies taip – viskas dėl meilės.

"Iš dalies taip – viskas dėl meilės. Aš nesakyčiau, jog Deividas įsuko Vaidą į kažkokius reikalus. Nei ten virė, nei sukosi kažkokie reikaliukai. Mokesčių administratorius, remdamasis absurdiškais argumentais, mano, jog yra kitaip, nei yra nurodyta dokumentuose. Yra paskolos sutartis su D.Jacka, ko dar reikia? O mokesčių administratorius teigia, jog Deividas nieko neskolino Vaidai", – aiškino R.Bukėnas.

Šioje byloje buvo padaryta pertrauka, nes siekta sudaryti taikos sutartį. Tačiau, pasak R.Bukėno, mokesčių administratoriaus pozicija taikiomis derybomis nedvelkia.

"Vienas aspektų – žinomi vardai ir pavardės. Ne visuomet mokesčių administratorius šimtu procentų būna teisus. Mano praktikoje tai pirmas atvejis, kai mokesčių administratorius savo išvadomis visiškai nepataikė ir prasilenkė su objektyvia tiesa", – tikino R.Bukėnas.

Vis dėlto paklaustas apie byloje minimas įspūdingas grynųjų sumas, R.Bukėnas tarsi patvirtino prieštaringus faktus.

"Kur tilpo 5,9 mln. litų? Juokaujate? Nebuvo ten tokių pinigų. Net ne Deivido kalibrui tokius pinigus turėti", – pareiškė R.Bukėnas.

Tačiau pokalbio metu advokatas ištarė ir retorinį klausimą.

"Jei Vaida nesiskolino pinigų iš Deivido, tai iš kokių lėšų buvo perkamos įmonės? Be abejo, ji savų lėšų neturėjo. Sandoriai buvo elementarūs, kūryba šiuose sandoriuose niekas neužsiiminėjo", – tikino R.Bukėnas.

Į šią bylą žvelgiant iš šalies, bet kam kiltų klausimas – o kokia visų šių milijonų kilmė?

"Visiškai teisingai. Net ir žvelgiant motyvų prasme, niekas nesiaiškino to. Sakoma tik tiek: mūsų teikiami įrodymai yra nepatikimi, o pirktos įmonės – nevertos tokių pinigų", – kalbėjo R.Bukėnas.

Teismo posėdis šiame procese numatytas lapkričio 19-ąją.

"Bet bylos baigtis, panašu, dar negreitai įvyks", – atsiduso advokatas.

D.Jacka atsiribojo tyla

Redakcija raštu kreipėsi į D.Jacką, kurio turtas kai kurių žiniasklaidos priemonių vertinamas 30 mln. eurų, o pats buvęs palangiškis lygiuojamas į 123-iąją turtingiausiųjų Lietuvos piliečių sąrašo vietą.

D.Jacka įmonių grupėje "Civinity" eina valdybos nario pareigas ir yra įmonės verslo plėtros vadovas. Pats D.Jacka interneto tinklalapyje prisistato tarptautinėje rinkoje veikiantis antrepreneris ir investuotojas.

Tačiau titulų nestokojantis verslininkas į žurnalistų klausimus nesiteikė atsakyti, nors tam turėjo pakankamai laiko.

Klausimų buvo išsiųsta ir Vaidui Barakauskui, kuris įvardijamas vadovu įmonėse "Debreceno valda", "Būsto administravimas", "Financial Investment Trust", "Palangos butų ūkis", "Klaipėdos bendrabutis".

Tinklalapio "spec.lt" duomenimis, V.Barakauskas vadovauja ir įmonei "Property entrust", pervadintai į "Green trust".

V.Barakauskas dienraščio klausimus pakomentavo glaustai.

"Esame viena didžiausių Baltijos šalių pastatų administravimo ir priežiūros bendrovių. Mumis pasitiki tūkstančiai gyventojų, valstybinių įstaigų, ambasadų, universitetų ir kitų klientų. Mes laikomės sąžiningos konkurencijos principų ir stengiamės nuolat tobulinti mūsų bendradarbiavimą su gyventojais ir korporatyviniais klientais. Kalbant apie jūsų užduodamus klausimus, niekaip nesusijusius su bendrovės vykdoma veikla, jų komentuoti neketiname ir linkime jums, toliau dirbant visuomenės interesui, laikytis sąžiningumo ir objektyvumo kriterijų."

Sūnaus verslo ryšiai nedomina?

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas Robertas Dargis, kurio sūnus Domas Dargis neseniai viešai pranešė apie bendrą verslą, kurio imsis su D.Jacka, tikino, jog įmonių grupė "Civinity" nėra LPK narė.

"LPK vienija viso 58 asociacijas: 51 šakinę, 7 regionines ir 25 neasocijuotus narius. Apie "Civinity" narystę per LPK regionines ar šakines asociacijas man nėra žinoma. Narių priėmimo į LPK tvarka ir sąlygos yra labai aiškiai reglamentuotos LPK įstatuose, kurie viešai skelbiami LPK tinklalapyje. AB "Civinity" valdybos pirmininką Gintautą Mažeiką pažįstu nuo to laikotarpio, kai jis buvo "PZU Lietuva", "Rytų skirstomieji tinklai", "Alma littera holdingas" ir kitų įmonių vadovas. Jokių verslo ryšių su AB "Civinity" ir jos vadovais neturiu. AB "Civinity' veikla niekada nesidomėjau", – aiškino R.Dargis.

Verslininkas priminė, jog jo įmonių grupė "Eika" neturėjo ir neturi bendrų projektų su "Civinity".

"Komentuoti Domo Dargio asmeninių įmonių vykdomų projektų nesu įgaliotas ir negaliu, nes nedisponuoju informacija apie jo įmonių veiklą", – pridūrė R.Dargis.

---

Įtartinas sandoris

Daugiau nei porą tūkstančių Kauno daugiabučių administruojanti "Būsto valda" parduota 2012 m., kai į savivaldybės sąskaitą įkrito 2,157 mln. litų.

Šią privatizaciją lydėjo skandalai. Pirmasis aukcionas turėjo įvykti 2011 m. sausį, tačiau jį sustabdė teismas. Vėliau aukcionas įvyko, o jį laimėjo bendrovė "SPV-10". Vis dėlto už jų slypėjo su D.Jacka siejama Klaipėdos bendrovė "Vitės valdos".

Po konkurso klaipėdiečiai ėmė kelti savas sąlygas ir net pradelsė įstatymuose numatytus terminus pasirašyti sutartį. Tačiau tai nesutrukdė  to meto Kauno valdžiai pasirašyti su verslininkais taikos sutarties, ir "Būsto valda" tapo su D.Jacka siejamų verslininkų nuosavybe.

Dalis Kauno politikų buvo įsitikinę, kad šis sandoris neteisėtas, bandyta ieškoti teisybės teismuose, tačiau jau buvo šaukštai po pietų.

Tuomet kreipimąsi į teismą pasirašęs Kauno miesto tarybos narys Arvydas Garbaravičius ir dabar įsitikinęs, kad tai buvo neskaidrus sandoris.

"Pirmiausia buvo parduota ne "Būsto valda", o didžiulė administravimo rinka su tūkstančiais kauniečių. Tai į kaina nebuvo įskaičiuota. Jau tuomet buvo aiškiai matyti, kad pardavimo kaina yra labai sumažinta. Niekas net nepabandė įvertinti, kiek vertos "Būsto valdos" su gyventojais sudarytos sutartys. Tai milijoninė rinka", – teigė politikas.

Pasak A.Garbaravičiaus, dar 2011 m. buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad vyksta kova ne tik dėl administravimo, bet ir dėl masinės renovacijos.

"Dabar aiškiai matome, kad tuo metu buvome teisūs. Renovacijai skiriami milžiniški pinigai. Belieka apgailestauti, kad tuomečiai Kauno vadovai "Būsto valdą" pardavė pusvelčiui, o verslininkai tarsi laimėjo aukso puodą", – teigė politikas.

"Kauno diena" rašė, kad pastaruoju metu sulaukiama daug skundų dėl nekokybiškai "Būsto valdos" ir jos partnerių, dažnai priklausančių tiems patiems savininkams, atliekamos renovacijos

"Lobsta iš paprastų gyventojų"

Neapsikentusi neteisybės klaipėdietė L.V. nutarė paviešinti, jos žodžiais, įtarimų keliančius vienos uostamiestyje veikiančios pastatų administravimo bendrovės darbelius.

Viršutinės gatvės 28-ąjį namą, kuriame ji gyvena, prižiūri įmonė "Vitės valdos".

Pastaroji esą "bando pralobti iš paprastų gyventojų, rinkdama tarsi iš dangaus nuleistus mokesčius už darbus, kuriems atlikti nė neturėjo Klaipėdos savivaldybės leidimo".

"Praėjusių metų liepą gavusi sąskaitą už komunalinius patarnavimus pamačiau eilutę: "Medžio pjovimo darbai – 20,26 euro." Netrukus išsiaiškinau, kad tokios pat sąskaitos atėjo ir kitiems mūsų namo gyventojams. Susimąsčiau, kodėl turiu mokėti už kažkokį medį, kurio nė neprašiau nukirsti ir kuris niekam netrukdė gyventi. Juolab kad esu savivaldybei priklausančio buto nuomininkė", – dėstė L.V.

Nutarusi iš pirmų lūpų išgirsti atsakymą klaipėdietė nuėjo tiesiai į "Vitės valdų" biurą.

Čia jai buvo trumpai pasakyta, kad medžio šakos rėmėsi į elektros laidus, todėl jį reikėjo pašalinti.

Leidimo savivaldybė neišdavė

Namo administratoriaus komentaras gyventojos neįtikino.

Moteris nepatingėjo kreiptis į Klaipėdos savivaldybę, kad sužinotų, ar medis buvo nupjautas legaliai.

Atsakymas moterį nustebino. Paaiškėjo, kad savivaldybės Aplinkos kokybės skyrius jokio leidimo medžiams kirsti bendrovei "Vitės valdos" neišdavė nei 2016, nei 2017 m.

Ėmus tvirtintis įtarimams, gyventoja pareikalavo įmonės vadybininko raštu pateikti leidimo kirsti medžiui kopiją bei darbų atlikimo aktą.

Tačiau jau netrukus bendrovės "Vitės valdos" atstovai pranešė gyventojai, kad atliko medžio nupjovimo mokesčio anuliavimą.

"Tiesą pasakius, toks įmonės pranešimas mane tiesiog šokiravo. Akivaizdu, jog išsigandę atsakomybės dėl savo veiksmų neteisėtumo, renkant iš gyventojų susigalvotus mokesčius, man vienai anuliavo neteisėtai reikalautą sąskaitą, matyt, kad nusiraminčiau. Bet juk kiti namo gyventojai ją nedvejodami susimokėjo ir pinigų jiems niekas negrąžino", – spėjo L.V.

Leidimo neparodė

Moteris nutarė nepasiduoti ir ieškoti teisybės iki galo. Ji tiesiai šviesiai bendrovės atstovų paklausė, kokiu pagrindu buvo anuliuota sąskaita, jei darbai – legalūs.

Tačiau konkretaus atsakymo iš įmonės vadybininko taip ir nesulaukė.

Darbų akte teigiama, kad  2017-ųjų gegužę už nupjautą ir išvežtą medį rangovas bendrovė "Pastatų meistrai" namo administratoriui "Vitės valdos" pateikė 165 eurų sąskaitą.

Kadangi name yra aštuoni butai, kiekvienam jo savininkui ar nuomininkui teko pakloti maždaug po 20 eurų.

Dienraščio žurnalistai susisiekė su Viršutinės gatvės 28-ąjį namą administruojančios įmonės "Vitės valdos" direktoriumi Vaidu Barakausku.

Vadovas atsiminė šią keistą situaciją, tačiau daugžodžiauti nebuvo linkęs.

Jis patikino, kad leidimą kirsti medį įmonė turėjo.

Vis dėlto paprašytas pasakyti savivaldybės išduoto leidimo numerį ar datą, vadovas išsisukinėjo.

"Tikrai nepasakysiu, aš dabar atostogauju, esu užsienyje", – teigė praėjusią savaitę kalbintas V.Barakauskas.

Esą, be jo, niekas kitas iš darbuotojų to padaryti irgi negali.

Vadovo žodžiais, sąskaitos buvo anuliuotos visiems gyventojams.

Todėl, kad anuliavome.

Paaiškinti, kodėl žmonėms grąžino pinigus, jei nukirto medį teisėtai, V.Barakauskui užteko trijų žodžių.

"Todėl, kad anuliavome", – tarstelėjo jis.

Kirsti be leidimo negali niekas

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Gutauskienė žurnalistams dar kartą patvirtino, kad praėjusiais metais "Vitės valdoms" leidimas kirsti medį adresu Viršutinė g. 28 išduotas nebuvo.

"Sistemoje leidimo nerandu nei 2016, nei kitais metais", – sakė pašnekovė.

Be valdininkų žinios faktiškai negali būti paliestas nė vienas miesto medis.

Leidimas kirtimo darbams nereikalingas tik uosialapiams klevams, baltažiedėms robinijoms (akacijoms), nes šie, kaip invaziniai, yra nesaugotini.

"Gal būtent už tokio medžio kirtimą ir buvo "Vitės valdos" paskaičiavusios pinigų gyventojams? Arba tas namas dubliuojasi su kitu adresu, nes atėję į kiemą mes neturime prietaisų, leidžiančių nustatyti konkrečią medžio vietą, kurioje jis auga", – teigė V.Gutauskienė.

"Savavališkai kirsti medžio negalima net jei jis yra išvirtęs ar nudžiūvęs", – įspėjo specialistė.

Baudas skiria inspekcija

Nuo liepos 1-osios įsigaliojo naujas Vyriausybės nutarimas, keliantis daugybę klausimų ir valdininkams, ir gyventojams.

Buvo pakeisti kriterijai, pagal kuriuos medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems.

Pavyzdžiui, daugiabučio namo kieme augantys 12 cm skersmens ir didesni medžiai yra saugotini, tačiau mažesniems leidimo kirsti nuo šių metų jau nebereikia.

Štai privačioje žemėje esantiems didesnio kaip 20 cm skersmens tam tikrų rūšių medžiams nupjauti nuo šiol irgi reikės gauti savivaldybės leidimą.

Tai reiškia, kad savo kieme savavališkai pašalinęs nereikalingą medį sklypo šeimininkas galėtų gauti baudą.

V.Gutauskienė informavo, kad už nelegalius medžio pjovimo darbus numatomos baudos vertės atlyginimas.

Žalą nustato ir baudas skiria Aplinkos apsaugos inspekcija.

Baudos – ir po 2 metų

Šia istorija vakar susidomėjo ir Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Romualdas Dužinas.

Viršininkas teigė, kad kaltininkas, jei medis išties buvo nukirstas nelegaliai, tikrai turėtų atsakyti už savo veiksmus.

"Tyrimą reikia atlikti, nuvažiuoti į vietą, pasižiūrėti ir panašiai. Tada bus galima kalbėti apie baudos dydį. Šiaip pirmą kartą apie tai girdžiu, pavesiu žmonėms, kad užsiimtų šiuo reikalu. Mes turime teisę per dvejus metus skirti baudą, o žalą galime skaičiuoti penkerius metus. Išsiaiškinsime", – žadėjo R.Dužinas.

Senolei – 970 eurų sąskaita

"Pirmą mėnesį gavau 314 eurų sąskaitą, antrąjį – 621 euro, o trečią mėnesį, gavusi sąskaitą, turėjau prisėsti. Nurodyta susimokėti 970 eurų, kai gaunu 270 eurų pensiją. Panašu, kad tai gali būti puikus būdas iškeldinti senus pensininkus iš miesto centre esančio buto už skolas. Kaip galiu sumokėti tokias sąskaitas, kai pajamos tris kartus mažesnės? Teks eiti į gatvę?" – liūdnai svarstė sunkiai vaikštanti šio namo gyventoja Albina.

Nerimas tarp gyventojų ėmė plisti vos tik "Vitės valdų" rengtą konkursą laimėjusios įmonės "Pastatų meistrai" darbininkai užsiropštė ant namą apjuosusių pastolių.

"Matyti, kad dirbama ne kruopščiai. Stogą jie pakeitė, tačiau pažiūrėkite: po stogu esanti pastogė liko su plyšiais. Gal mes ko nors nesuprantame, bet ar pastogė nėra stogo dalis? Jei darbuose numatytas stogo remontas, vadinasi, ir turi būti viskas suremontuota. Turbūt statybininkai man nori įrodyti, kad karvė nėra bulius? Jie man aiškina, kad pastogės tvarkyti nežadama, esą nepriklauso", – žvalgydamasi į naująjį stogą kalbėjo gyventoja Asta Lastauskaitė-Kučinskienė.

Remonto žmonės norėjo

Moteris pasakojo, jog gyventojų noras keisti stogą kilo po dviejų butų savininkų nusiskundimų, jog lietaus vanduo sunkiasi į butus.

Nuo jo nukentėjo ir pensininkės Albinos butas, kuriame matyti vandens dėmės ant lubų, o nuo drėgmės ant sienų susiraitė tapetai.

Atėjus įmonės "Vitės valdų" atstovams, gyventojai apsidžiaugė. Buvo apžiūrėti ir gyventojų skundų sulaukę aptrupėję balkonai.

Tuos, kurie pasirodė itin prastos būklės, taip pat nuspręsta remontuoti.

"Mes nežinojome, kuo visa tai mums atsirūgs", – dūsavo gyventojai.

"Gavome apklausos lapelius, ar sutinkame dėl remonto. Gal čia kokia gudrybė, bet parašyta tai buvo "paprastasis stogo remontas". Todėl ir visi pasirašė. O paaiškėjo, jog nešiltintas bus tas stogas, bet kainuos didelius pinigus", – prisiminė kita šio namo gyventoja.

Laimėtojas – antrinė įmonė

Remonto darbams "Vitės valdos" skelbė konkursą. Jį laimėjo įmonė "Pastatų meistrai", pasisiūliusi naują stogą pakloti už 68 583 eurų sumą.

Kita dalyvė – įmonė "Norvila" pasiūlė darbus padaryti dvigubai brangiau – už 151 257 eurus.

"Tačiau niekas šio remonto sąmatos su gyventojais nederino, nebuvo paaiškinta, kas konkrečiai bus padaryta ir kokiomis kainomis. Jei aš einu į parduotuvę, žinau, kiek ir už ką moku. Kodėl šioje situacijoje administratorius yra vienvaldis?" – piktinosi A.Lastauskaitė-Kučinskienė.

Pasidomėję, kas atlieka stogo remontą, gyventojai nustebo: rangovas yra tiesiogiai susijęs su namo administratoriumi.

Įmonės "Vitės valdų" ir bendrovės "Pastatų meistrai" akcininkas yra ta pati bendrovė "Civinity", kuri pastarąją įmonę valdo nuo 2016 m. rugsėjo.

"Ar gali būti, kad užsakovas, tai yra namų valdos, pasisamdo savo pačios įmonę ir dar nesiteikia aiškintis, kiek gyventojai turės mokėti?" – retoriškai klausė A.Lastauskaitė-Kučinskienė.

Tuščiuose lapuose nesirašė

Įmonės "Vitės valdos" direktorius Vaidas Barakauskas aiškino, jog priekaištauti dėl konkursą laimėjusios įmonės "Pastatų meistrai" esą nėra ko, nes patys gyventojai dalyvavo parenkant rangovą.

"Jie viską matė. Informuoti buvo. Balsavimo biuleteniuose gyventojai pasirašė, tad darbų apimtys jiems žinomos", – tikino V.Barakauskas.

Į tai namo gyventojai replikavo itin emocingai.

"Mes trise iš mūsų namo nužingsniavome stebėti konkurso. Mums niekas nieko nedavė paskaityti ir susipažinti. Buvo tik konstatuota, kas laimėjo konkursą. Beje, po viso to mums buvo paduoti trys tušti lapai. Buvo paprašyta pasirašyti, kad dalyvavome konkurse. Mes atsisakėme pasirašinėti tuščiuose lapuose. Niekas neaiškino, kas, kiek kainuos, kas rangovus kontroliuos ir kokiomis medžiagomis stogą klos", – tikino šio namo gyventoja Julija.

Dėl sąskaitų – pyktis

"Vitės valdų" vadovas V.Barakauskas aiškino, jog namo stogo remonto reikėjo seniausiai, o pasipiktinimo banga kilo tik tuomet, kai teko susimokėti už jį.

"Iš 32 butų už remontą balsavo 20 butų savininkų. Gyventojų priekaištai dėl pastogės nėra teisingi. Ten yra betoninės perdangos, jie mato siūles tarp betoninių plokščių. Bet vanduo ten nepateks, plokštės yra po stogu. Jos neturi būti tvarkomos", – aiškino V.Barakauskas.

Priekaištus, kad po tūkstantį eurų už vieno balkono remontą paėmusios įmonės meistrai kažin ar juos tvarkė iš esmės, direktorius atrėmė, tikindamas, jog hidroizoliacija buvo dėta.

"Ką mes galime padaryti, kad močiutė nematė šių darbų?" – dūsavo V.Barakauskas.

Įmonės vadovas įsitikinęs, jog priekaištai ir bendrovei, ir statybininkams nepagrįsti.

"Kuo mes kalti, kad reikia mokėti už darbus? Išsimokėti už juos duotas 12 mėnesių laikotarpis. Statybų versle yra tokia praktika – su rangovu atsiskaitoma per 30 darbo dienų. Gyventojai negali surinkti tokios sumos. Beje, kaina tuomet būtų visai kitokia. Rangovas tai įvertina, apyvartinėms lėšoms ima paskolas ir tuomet tai įvertina savo įkainiuose", – paaiškino V.Barakauskas.

Tvarkų nepažeidė

Gyventojai kreipėsi į Klaipėdos savivaldybę prašydami pagalbos dėl jiems iškilusių klausimų.

Savivaldybės Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis aiškino, jog surengė gyventojų ir namo administratoriaus susitikimą.

"Pagal gyventojų prašymus mes pasižiūrėjome, ar kainos nebuvo "užkeltos". Nėra taip. Gyventojai nėra pasitvirtinę kaupiamųjų lėšų plano, tada našta pasidalytų. O dabar viskas sutapo – susimokėti reikia ir už stogą, ir už balkonus. Kalbant apie procedūras, ar nebuvo jos pažeistos, patikrinus, paaiškėjo, jog visų Aplinkos ministerijos nustatytų tvarkų buvo laikomasi", – aiškino A.Gaižutis.

Kretingiškiai dėjo tašką

Visiškai kitokios pozicijos laikėsi Kretingos meras Juozas Mažeika, kuris sprendė analogišką ginčą, kilusį tarp tai pačiai įmonių grupei priklausančios bendrovės "Kretingos būstas", įmonės "Pastatų meistrai" ir gyventojų.

"Kalba su jais buvo trumpa. Žmonės turėjo daug priekaištų, tikino, jog nėra tinkamai informuojami. Mes išsakėme jiems, kad nesame patenkinti teikiamomis paslaugomis. Aš buvau gavęs ne vieną skundą. Pokalbis buvo trumpas. Buvo pasakyta, kad jei dar gausime tokių priekaištų, mes pasistengsime atsisveikinti su tokiomis įmonėmis, rasime būdų. Man net sunku suprasti – žmonės kreipiasi, bet nerodomi dokumentai, nerodomos sąskaitos. Gyventojai gauna dideles sąskaitas, o su jais niekas nesistengia normaliai kalbėtis. Susikurtas neprieinamumo įvaizdis.  Pasakėme, kad toliau to nepakęsime. Jei nebus pokyčių, teks atsisveikinti", – į vatą nevyniojo Kretingos meras J.Mažeika.

Įmones sieja akcininkai

Paklaustas, ar ne dėl mįslingų sąsajų įmonė "Vitės valdos" vis tiek pasirinko "Pastatų meistrus", nors kretingiškiai jiems jau žėrė priekaištus, direktorius V.Barakauskas tikino, jog nežino, kam priklauso pastaroji bendrovė.

"Aš tokios informacijos neturiu", – pareiškė V.Barakauskas.

Tarpusavyje susijusios ne tik šios dvi įmonės.

Įmonių grupei "Civinity" vien uostamiestyje priklauso trys namų administratoriai: "Vitės valdos", "Debreceno valdos", "Klaipėdos bendrabutis".

Kretingoje tas pats akcinis kapitalas valdo įmonę "Kretingos būstas", Palangoje – bendrovę "Palangos būstas".

Pastebėtina, jog pati šių įmonių grupė savo tinklalapyje nutyli apie antrines įmones, kurios teikia remonto ir statybos darbus.

"Nenuostabu. Vieni užsako darbus už beprotiškus pinigus, o kiti juos dirba. Tik gyventojų pinigai krinta į tų pačių akcininkų kišenes", – rėžtelėjo Seimo narys Naglis Puteikis, sulaukęs šio namo gyventojų delegacijos prašymo išsiaiškinti "auksinio" stogo remonto klausimus.

Akcijų pirkimu domisi VMI

Įmonių grupė "Civinity" tokiomis pačiomis paslaugomis užsiima ir Kaune bei Vilniuje, turi padalinį Latvijoje, tačiau pati bendrovė registruota Estijoje, tad oficialiai jos akcininkų pavardžių nežino net valstybės įmonė Registrų centras.

Dienraščio "Klaipėda" žurnalistams pasidomėjus, įmonės "Civinity" užgimimo priešistorija, aiškėja, jog ši kompanija anksčiau vadinosi "Facilities Management".

Naująjį pavadinimą ji gavo 2015 m. lapkričio 24-ąją, po mėnesio, kai pasikeitė šios įmonės akcininkai.

Įmonę "Facilities Management" galima vadinti "motinine" kompanija, kuri nuo 2009-ųjų iki 2011 m. supirko kitų namų valdų administravimu užsiimančių bendrovių akcijas uostamiestyje.

Jų įsigijimo keliai ir būdai klausimų kelia ne tik žurnalistams.

Šiaulių valstybinė mokesčių inspekcija atliko platų tyrimą ir pateikė rimtų abejonių dėl įmonės "Debreceno valda" bei "Debreceno NT" akcijų, kurias "Facilities Management" perpirko per savo pačios įmonę "Mėnulė", įsigijimo.

Tiek įmonės "Facilities Management", tiek bendrovės "Mėnulė" akcininkė – ta pati lengvatinio apmokestinimo kompanija "City gold capital limited", registruota Kipre.

Tyrimas plečiasi

VMI inspektoriams užkliuvo ne vienas mįslingas grynųjų pinigų įnašas į įmonės "Vitės valdos" sąskaitą, stambių sumų judėjimai į ir iš privačių asmenų, "Debreceno valdų" bei tuometės įmonės "Kretingos butų ūkis" sąskaitų.

Surinkti duomenys byloja, jog 2009–2011 m. laikotarpiu iš šių įmonių išplaukę beveik 3,5 mln. litų tą pačią arba kitą dieną buvo išgryninami Vilniaus arba Klaipėdos bankomatuose bei užsienyje esančiuose bankuose.

Domėtasi administracinių pasatų pirkimo sutartimis, kurios vėliau buvo nutraukiamos, ir grynųjų pinigų judėjimu tarp įmonių nelabai aiškiais pagrindais.

Visus šiuos klausimus dar narplioja teismai, kurie ketina atsakyti, ar inspektorių įtarimai apie galėjusius būti fiktyvius sandorius pasitvirtina ar ne.

Tačiau pažymėtina, jog šis tyrimas nėra siejamas su šiuo metu veikiančia bendrove "Civinity".

Dienraštis "Klaipėda" šių faktų pagrindais rengia platesnį žurnalistinį tyrimą.

Komentaras

Naglis Puteikis

Seimo narys

Nereikia tyčiotis iš žmonių. Namų administratorius iškraipo Aplinkos ministerijos patvirtintas taisykles, kuriose numatyta gyventojų teisė susipažinti su dokumentais. Mes suprantame, kodėl žmonėms nerodomos sutartys ir sąmatos – dėl protu sunkiai suvokiamų pelnų. Reikėtų užsakyti ekspertizes šiems darbams ir šioms sąmatoms. Beje, tą eksperimentą jau padarė Kretinga. Ta pati įmonė ten taip pat laikosi tokio pat biznio modelio. Gyventojams niekas neaiškinama, jokių dokumentų neduodama. Bet, tai liūdniausia, Klaipėdos klerkai kone advokatauja namų valdoms, užuot privertę juos atsakyti gyventojams į rūpimus klausimus. O štai Kretingoje viskas vyksta atvirkščiai. Beje, ši istorija parodė, jog teks keisti ministerijos patvirtintas tvarkas, kuriose turėtų būti įrašyta, jog namą administruojanti bendrovė privalo net ir pagal žodinį pareiškimą pateikti visus dokumentus, bet kokias sąmatas ir sutartis, jei jos jau pradėtos vykdyti. Ir ne tik turi pateikti, bet ir duoti kopijas.