„Kol kas žingsnis nėra didelis investicijų prasme, bet jis atveria geras galimybes ateičiai. Žemės stočių jiems irgi reikia, nežinau, ar mūsų teritorija bus jiems įdomi ir reikalinga“, – BNS sakė V. Lašas.

Anot jo, kol kas konkretūs „SpaceX“ investicijų planai Lietuvoje nėra aiškūs, tačiau „Starlink“ interneto atsiradimas bus naudingas gyventojams ir startuoliams.

„Šiandien, kai mes visi mėgstame dirbti nuotoliniu būdu, iš miško, ežero, sodybos, labai svarbu, kad turėtume dar vieną patikimą ryšį. Kiekvienam iš mūsų asmeniškai, kartu ir verslo konkurencingumui ir verslo saugumui“, – teigė V. Lašas.

„Būdami vieni iš pirmųjų, turinčių „Starlink“ ryšį, mes galime kurti technologijas, naudodamiesi šia platforma. Tai yra didelis dalykas, manau, kad mažai šaliai tai labai gera galimybė šioje srityje lyderiauti“, – pabrėžė verslininkas.

Buvęs užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas sako manantis, kad „SpaceX“ sprendimas ateiti į Lietuvą gali būti susijęs su valstybės reguliavimo aplinka ir politiniu palaikymu.

Anot jo, inovatyvios kompanijos iš valstybių, kuriose investuoja, nori palankaus požiūrio ir mažai biurokratinių kliūčių.

„Iš esmės tikrai Lietuva jau ne pirmą kartą ta strategija naudojasi, stengiasi labai lanksčiai inovatyvioms kompanijoms tam tikrus sprendimus testuotis, ir tai gali būti vienu iš esminių mūsų privalumų“, – BNS sakė M. Katinas.

Tačiau tuo pat metu jis atkreipė dėmesį, kad nežinant konkrečių „SpaceX“ planų, sunku kalbėti apie tai, kokio dydžio ir masto tai yra sprendimas.

„Bent „Investuok Lietuvoje“ traktuodavome, kad jei kompanija neeksportuoja savo paslaugų, tai yra kiek kitokio tipo investicija, ne tas pats, kas ateiti, samdyti daug žmonių, kurti sprendimus, aptarnauti rinkas“, – sakė M. Katinas.

„Jeigu ta kompanija bus orientuota tik į labai mažą spektrą, galbūt tai nėra tokio dydžio ir mastelio sprendimas, kaip interpretuojame“, – pabrėžė jis.

Penktadienį BNS pranešė, kad Lietuvoje įsteigta bendrovė „Starlink Lithuania“. „Starlink“ yra „SpaceX“ dirbtinių žemės palydovų sistemos projektas.

„SpaceX“ kurtis Lietuvoje aktyviai kvietė susisiekimo ministras Marius Skuodis, kuris teigė, kad Lietuva galėtų būti tiltu palydovinio interneto plėtrai Baltijos šalių ir viso regiono rinkose.

Šiuo metu Žemės orbitoje yra daugiau kaip 1,1 tūkst. „Starlink“ palydovų. Planuojama, kad kosminio interneto ryšio tinklas ilgainiui padidės iki 12 tūkst. palydovų.

Prietaisas stebukladarys

MITA tinklalapyje skelbiama, kad jausmomatį perkanti organizacija yra Trakų rajono savivaldybės Pedagoginė psichologinė tarnyba. Prie jausmomačio idėjos prisideda ir Ukmergės švietimo pagalbos tarnyba bei MITA. Tačiau pastaroji patikslino savo dalyvavimą: "Agentūra yra ikiprekybinius pirkimus koordinuojanti institucija, tačiau ne projektą įgyvendinanti ar finansuojanti."

Projektui, kuriuo siekiama sukurti technologinę sistemą, skirtą matuoti, rinkti ir rodyti duomenis apie žmogaus jausmus ir emocinę būseną, numatyta daugiau nei 0,5 mln. eurų. Žadama, kad prietaisas išspręs psichologines problemas, padės užkirsti kelią sveikatos ir socialinėms  problemoms formuotis, padidins asmens darbingumą ir kūrybiškumą, prisidės prie savižudybių, alkoholizmo, depresijos, smurto prevencijos ir migracijos mažinimo.

Pirkime nurodoma, kad jausmomatis turėtų būti mobilus, kompaktiško dydžio daikčiukas, tvirtinamas prie riešo, bicepso ar ausies. Prietaisas turėtų būti neinvazinis, kad nereikėtų nieko įpjauti ar įdurti, įkraunamas nuo kūno judėjimo arba akumuliatoriaus.

"Emocijų ir jausmų įtakos gyvenimo kokybei ir raidai neįmanoma paneigti, taigi ypač svarbu vis daugiau dėmesio skirti jiems atpažinti. Savalaikis ir tinkamas emocijų ir jausmų pažinimas gali leisti užkirsti kelią galimiems sveikatos sutrikimams, socialinių problemų vystymuisi, padidinti kūrybiškumą, formuoti tam tikras nuostatas. Siekiant šių tikslų būtina sukurti sistemą, kuri leistų rinkti, sisteminti ir analizuoti informaciją apie emocinę būklę ir jos pokyčius", – rašoma pirkime.

Jausmomačio idėjos sumanytojai jau sulaukė mokslininkų kritikos – užkliuvo ir daugiau nei 0,5 mln. eurų siekianti suma.

Pateikiama ir problemų, kurias išspręstų jausmomatis, statistika: "Lietuva yra viena pirmaujančių valstybių pasaulyje pagal savižudybių skaičių, sergamumą alkoholizmu ir depresija. Pastaraisiais duomenimis, Lietuvoje depresija serga 381 žmogus iš 100 tūkst. gyventojų. Depresijos mastai didėja ne tik Lietuvoje."

Idėja kūrybai

Jausmus matuojančios technologinės sistemos pirkimas pristatytas koronaviruso pandemijos kontekste. Tikslūs depresijos augimo skaičiai, tokių stebėjimų ar tyrimų šaltiniai nenurodyti. Dargi paaiškėjo, kad jausmomačio idėja gerokai senesnė nei pasaulį užklupęs koronavirusas.

"Tokio įrankio idėja pradėta vystyti dar 2017–2018 m., reaguojant į prastėjančią visuomenės psichologinę būseną. Sukurta technologinė sistema taps prevencine priemone itin dažniems savižudybių, alkoholizmo, depresijos ir smurto atvejams", – nurodo perkančios organizacijos Trakų rajono savivaldybės PPT vadovė Ieva Jakonienė.

Ji pabrėžė, kad ši technologinė sistema dar nėra sukurta. Viso labo paskelbtas tik pirkimas, o kokiais moksliniais tyrimais ir technologiniais sprendimais remsis pasiūlymus teikiantys dalyviai, paaiškės tolesnių etapų metu.

"Viena iš sąlygų, nurodytų pirkimo dalyviams, yra tai, kad sukurtos technologinės sistemos kaina turi būti iki 200–300 eurų už vienetą", –  teigė I.Jakonienė.

Viso ikiprekybinio pirkimo vertė yra 665 tūkst. eurų. 90 proc. šios sumos yra finansuojama ES struktūrinių fondų lėšomis, o 10 proc. projekto vertės yra finansuojama Trakų rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos ir Ukmergės švietimo pagalbos tarnybos lėšomis.

"Nuo 2017 m. prie jo įgyvendinimo dirbo psichologai, psichiatrai, kiti mokslininkai ir specialistai. Produkto pristatymas šalies įstaigoms, medicinos specialistams ir visuomenei planuojamas po dvejų metų", –  aiškino I.Jakonienė.

Skaitant naiviai ir diletantiškai suformuluotą užduotį ir sąlygas, peršasi negera nuojauta, kad jausmomačio kūrėjas jau numatytas.

Kelia blogų jausmų

Vis dėlto jausmus matuojančio prietaiso sąlygos sukėlė audringą diskusiją mokslo ir verslo pasaulyje. Technikos mokslų daktaras, verslininkas, įvairių inovatyvių projektų mentorius Vladas Lašas neslepia abejonių jausmomačio kūrimo pagrįstumu.

"Jausmomačio kūrimo projektas man ir mano kolegoms kelia labai blogų jausmų. Nors gal gerai būtų tokiu prietaisu patikrinti visus einančius prie altoriaus – tikrai būtų mažiau skyrybų? Užduotyje minimas biolaukų matavimas tik patvirtina šią nuomonę. Šiuo ypač sudėtingu laiku mes turime lėšas ir resursus skirti tikriems mokslo ir technologijų žiniomis pagrįstiems projektams, kurie gali būti naudingi jau dabar", – neabejoja V.Lašas.

Jis teigė, kad gerokai perlenktas ir neva analogų pasaulyje neturinčio įrenginio apibūdinimas, nes toks prietaisas nėra naujas ir analogų neturintis, kaip skelbiama. Panašių prietaisų pasaulyje yra.

"Kiekvienas technologinis projektas, kurio užduotyje sakoma, kad bus sukurtas inovatyvus"analogų nei mūsų šalyje, nei užsienyje neturintis prietaisas" man panašus į amžinojo variklio išradimą", – jausmomačio idėjos sumanytojų nežinojimu stebėjosi V.Lašas.

Technikos mokslų daktaras ne itin moksliniam ir vargiai inovatyviam projektui skirtas lėšas vadina pinigų švaistymu. "Dažnai tuose valstybės institucijų inicijuojamų konkursų sąlygų užkaboriuose užmaskuojami visiškai nenaudingi visuomenei, beprasmiški ir betiksliai projektai. Ir jiems skiriamos reikšmingos pinigų sumos. Norėčiau susipažinti su MITA ekspertais, rekomendavusiais šiam projektui skirti daugiau negu 0,5 mln. eurų finansavimą ir jų motyvais. Kodėl jie nepaskelbti? Kalbėjau su trimis kolegomis – mokslų daktarais, dirbančiais medicinos technologijų srityje, ir jų visų nuomonė apie jausmomačio projekto naudą ir įgyvendinimo galimybes buvo labai aiški – pinigų švaistymas", – pastebėjimais dalijosi V.Lašas.

Kadangi jausmomačio projektas pristatytas minint ir COVID-19 įtaką, mokslininkai ragina gelbėti Lietuvą ne vien nuo koronaviruso, bet ir nuo kvailumo.

"Skaitant naiviai ir diletantiškai suformuluotą užduotį ir sąlygas, peršasi negera nuojauta, kad jausmomačio kūrėjas jau yra numatytas. Manau, kad šį pirkimą dar nevėlu sustabdyti. Jausmomačio kūrėjus – jei tokie yra – mielai gali išklausyti verslo angelai ir medicinos technologijų ekspertai: jei jų projektas yra tikrai vertas dėmesio, jie galės pritraukti privačių investuotojų investiciją – tegu tik kreipiasi į Lietuvos verslo angelų tinklą", – tęsė V.Lašas.

V.Lašas jausmomačio projektą vertina kaip pinigų švaistymą.

Anoniminiai pritarėjai

MITA skelbiamame pirkime nurodyta, kad jausmomačiui kurti numatyti trys etapai, kurie truktų 26 mėnesius. I etapas skiriamas prietaiso koncepcijai sukurti ir patvirtinti, II etapas – inovatyviojo produkto prototipui sukurti, III etapas – inovatyviojo prietaiso bandomajai partijai sukurti.

Ikiprekybinis pirkimas yra finansuojamas ES investicijų priemonės "Ikiprekybiniai pirkimai LT" lėšomis. Į valstybės planuojamų projektų sąrašą jis Ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu buvo įtrauktas 2019 m. birželio 14 d. Trakų rajono savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba projekto finansavimo skyrimo sutartį su Lietuvos verslo paramos agentūra pasirašė 2019 m. lapkričio 25 d., todėl šio projekto tolesnė trukmė priklauso nuo šios sutarties", – aiškina MITA atstovai.

Reikia pabrėžti, kad jausmomatį perkanti organizacija yra Trakų rajono savivaldybės Psichologinė pedagoginė tarnyba. Pagrindiniai šios tarnybos klientai yra vaikai. Taip, projekto sąlygose nurodoma, kad prietaisas būtų skirtas vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems. Tik kyla klausimas – ar jausmomatį turinčiam vaikui jis padės suvaldyti emocijas ir tinkamai pasielgti vien todėl, kad prietaise, tarkime, užsižiebs raudonas pykčio signalas.

Ir dar. Kas sprendžia, ar yra pagrindas vykdyti tokį pirkimą? MITA dėsto, bet pavardžių neatskleidžia: "Ikiprekybinių pirkimų ekspertų grupė, sudaryta iš penkių asmenų: trijų atstovų iš skirtingų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų arba verslo – šiuos asmenis vertinimui parenka ne MITA darbuotojai, o Ekspertų taryba, vieno Lietuvos mokslo tarybos paskirto atstovo ir vieno MITA atstovo. Sprendimus priima kompetentingi savo srities asmenys, paprastai turintys daktaro arba habilituoto mokslų daktaro laipsnį ir profesoriaus pedagoginį vardą."

V.Marozas: pirkimo sąlygas reikia tikslinti

Jausmomačio kūrimo projekto techninę užduotį kritiškai vertina biomedicininės inžinerijos atstovai. Labiausiai užkliūva minimas biolauko matavimas kaip nemokslinė sritis. Ne mažiau keista ir tai, kad pristatomas kaip analogų pasaulyje neturintis prietaisas, tačiau tai netiesa. Panašių prietaisų yra, o apie dėvimus emocijų kompiuterius kalbėta jau prieš 25 metus.

Apie diskusijas visuomenėje sukėlusį jausmų matuoklį, pasaulines praktikas "Kauno diena" kalbasi su Kauno technologijos universiteto Biomedicininės inžinerijos instituto direktoriumi prof. dr. Vaidotu Marozu.

– Jausmomatis – iš pirmo žvilgsnio atrodo visai graži mintis, o ir tikslas – užkardyti emocinę neigiamą žmogaus būseną – gražus. Tik ar priemonės realios? Pirkime nurodoma, kad diagnostinė sistema turi remtis asmens biožymenimis – odos talpos, varžos, prakaito, pulso, raumenų susitraukimo, biolauko pakitimų atpažinimu ir vertinimu.

– Klausimas, ar hipotetinis prietaisas – jausmomatis gali užkardyti emocinę neigiamą žmogaus būseną, yra analogiškas klausimui, ar svarstyklės gali išgydyti nutukimą? Tinka abu atsakymai: ir taip, ir ne. Matavimo prietaisai pateikia tik informaciją, pvz., svarstyklių atveju –  svorį. Į šią informaciją galima atsižvelgti arba ne. Dabar daug kas turi išmaniąsias apyrankes, kurios skaičiuoja žingsnius, kuriuos žmogus nueina per dieną. Tik šis prietaisas mums padeda sužinoti, kad, pvz., užuot per dieną nužingsniavę rekomenduojamus 10 tūkst. žingsnių, įveikiame tik apie 2,5 tūkst. Tai vėlgi objektyvus matavimo rezultatas, leidžiantis daryti informuotus sprendimus.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), siekiant pagerinti širdies ir kvėpavimo sistemų būklę ir raumenų pajėgumą bei sumažinti nerimo ir depresijos riziką, rekomenduoja pagyvenusiems asmenims skirti ne mažiau kaip 150 min. vidutinio intensyvumo fizinei veiklai per savaitę. Kas iš mūsų žino, kiek minučių fizinei veiklai skiria pagyvenę mūsų tėvai?

Hipotetinis prietaisas, gebantis įvertinti nerimo ar streso būklės praleistas minutes per savaitę, taip pat pateikti informaciją apie fizinį aktyvumą, leistų akivaizdžiai įsitikinti PSO rekomendacijų teisingumu ir jų laikytis.

– Sąlygose taip pat nurodoma, kad jausmomačiu turi būti užtikrintas asmens skleidžiamo garso, vizualios asmens išraiškos, asmens skleidžiamų biolauko bangų, biofiziologinių parametrų matavimas. Kaip vertintumėte tokį reikalavimą?

– Kompiuterinis emocijų atpažinimas nėra nauja sritis. Šios srities pradininke laikoma prestižinės JAV aukštosios mokyklos MIT profesorė Rosalind Picard. Prieš 25 metus ji paskelbė mokslinį darbą "Affective Computing" (emocijų kompiuterija), kuriame diskutavo apie problemas, susijusias su kompiuteriniu žmogaus emocijų atpažinimu ir šios technologijos galimus taikymus. Jau tada ji numatė vadinamuosius dėvimus kompiuterius, kuriais būtų galima užregistruoti emocijų sukeltas autonominės nervų sistemos reakcijas atsispindinčias balso tembro, širdies ritmo, odos varžos ir žmogaus veido išraiškų pokyčiuose.

Asmens skleidžiamų biolauko bangų nei prof. R.Picard, nei kiti mokslininkai, dirbantys emocijų kompiuterinio atpažinimo srityje, nemini. Biolauko bangų, kaip nemokslinės sąvokos, paminėjimas šiame pirkime yra bene vienas didžiausių nesusipratimų. Tai galima laikyti akibrokštu, kurio neturėtų būti oficialiuose pirkimo dokumentuose.

– Numatoma, kad naujai kuriamas prietaisas turi užtikrinti galimybę įvertinti ir atskirti ne mažiau kaip šešias pagrindines emocijas: pasibjaurėjimą, džiaugsmą, nuostabą, pyktį, baimę, liūdesį. Ar tai įmanoma? Ar ne per didelis spektras emocijų, kurias, naudodamasis prietaisu, turėtų analizuoti pats prietaiso nešiotojas?

– Egzistuoja įvairūs emocijų skirstymo į kategorijas modeliai, kuriais emocijos klasifikuojamos nuo 2 iki 27 kategorijų.

"Samsung S Health" programėlėje pats vartotojas gali įvesti savo dabartinę emocinę būseną pasirinkdamas vieną iš dešimties kategorijų. Programėlė yra labai naudinga, nes šalia emocinių būsenų leidžia registruoti daug kitų įvairių duomenų, pvz., svorį, kraujospūdį, fizinį aktyvumą, analizuoti įvestų duomenų kitimo tendencijas. Be to, ji yra nemokama. Vienintelis programėlės trūkumas – duomenis reikia suvesti kiekvieną dieną, savaitę, mėnesį, metus. Tai darbas, kuriam ryžtųsi ne kiekvienas.

Pagrindinė problema, su kuria susidurtų projekto dalyviai, kurdami dėvimą prietaisą, yra nevienareikšmė autonominės nervų sistemos reakcija į emocijas. Autonominės nervų sistemos reakciją apibūdina fiziologinių parametrų, pvz., pulso ir kraujospūdžio, pokyčiai. Tiek džiaugsmo, tiek baimės atveju fiziologinių parametrų pokyčiai yra analogiški. Aktyvuojama simpatinė nervų sistema, kuri koordinuoja didelio aktyvumo emocijas, dėl to padidėja širdies ritmas ir kraujospūdis, pasikeičia kvėpavimo gylis. Moksliniai tyrimai rodo, kad širdies ir kraujagyslių sistemos reakcijų analizė leidžia klasifikuoti emocijas į 2–4 kategorijas 40–70 proc. patikimumu.

Galima daryti išvadą, kad vien tik dėvimo prietaiso atpažinti numatytas šešių emocijų kategorijas nepakanka. Todėl projekto dalyviai turės eksperimentuoti su papildomais jutikliais, kurie dar nėra išbandyti.

– Citata iš pirkimo dokumento: "Šiuo metu emocijų tyrimams yra naudojami pavieniai, tik tam tikras fiziologines funkcijas, energijos būsenas matuojantys prietaisai, kaip melo detektorius, pulsometras, biolauko matavimo prietaisas ir kt. Kompleksiniams ir patikimiems tyrimams atlikti yra būtina sukurti prietaisą, kurio naudojimas būtų paprastas, o gauti rezultatai lengvai analizuojami ir pritaikomi."

– Cituojamame teiginyje vėl naudojamos nemokslinės sąvokos  žmogaus psichofiziologinei būsenai apibūdinti: "energijos būsenos" ir "biolauko matavimo prietaisas". Tiesa, kad dauguma rinkoje egzistuojančių prietaisų yra skirti klinikiniams taikymams ir moksliniams tyrimams.

Vis dėlto jau yra dėvimų prietaisų, skirtų ilgalaikėms fiziologinėms reakcijoms į stresą stebėti. Aukščiau minėta prof. R.Picard yra prisidėjusi įkuriant du startuolius – "Empatica" ir "Affectiva". Pirmoji įmonė komercializavo ant riešo dėvimą prietaisą, galintį atpažinti patologines reakcijas ir būsenas, pvz., psichologinį stresą, epilepsijos priepuolius, prognozuoti autizmu sergančių žmonių agresyvių jausmų proveržį. Antroji įmonė kuria vaizdų ir balso analize pagrįstus produktus emocijoms atpažinti ir komunikuoti. Šie produktai jau naudojami vairuotojų kognityvinių būsenų stebėsenai, vartotojų reakcijų stebėsenai rinkodaros kampanijų metu ir kt. Todėl negalima teigti, kad rinka visiškai tuščia. Tiesa, šie produktai kol kas dar yra brangūs.

– Perkanti organizacija yra Trakų rajono savivaldybės Psichologinė pedagoginė tarnyba, kurios pagrindinis dėmesys yra vaikai. Ar pirkime aprašyto jausmomačio pakaktų vaikų psichologinėms problemoms spręsti?

– Visas galimas vaikų psichologines problemas išspręsti vienu dėvimu prietaisu vargu ar galima tikėtis. Manau, šioje sudėtingoje srityje galima tikėtis žengti mažą žingsniuką į priekį, jeigu bus orientuojamasi į vieną problemą ir siekiama jai rasti sprendimą.

Techninėse sąlygose akis bado nemokslinių terminų vartojimas –  biolauko bangos ir biolauko pakitimai, energijos būsenos, jausmomatis, bei nerealūs ir neišmatuojami lūkesčiai.

Gal problemą galima tiksliau apibrėžti? Pavyzdžiui, mūsų partnerių dirbančių Biomedicininių signalų interpretacijos ir skaitinio modeliavimo mokslo grupėje (Saragosos universitetas, Ispanija) tyrimai rodo, kad depresija sergančių žmonių reakcija į kognityvinį stresą yra kitokia nei nesergančių. Didėjant depresijos laipsniui, sergančiųjų autonominės nervų sistemos reakcija į stresą mažėja. Dėvimu prietaisu būtų galima diagnozuoti depresijos lygį ir stebėti vaistų poveikį.  Reikia pridurti, kad šie tyrimai dar yra ankstyvoje stadijoje, yra rengiama daktaro disertacija. Galbūt Psichologinė pedagoginė tarnyba matytų ir daugiau panašių problemų?

– Ar adekvati jausmomačio pirkimo kaina – 665 tūkst. eurų?

– Pirkimo kaina yra gerokai mažesnė už, tarkime, "IntelektasLT" ir "Eksperimentas" patvirtintiems projektams skiriamas lėšas. Maksimaliai vienam partneriui tenkanti lėšų dalis 207 tūkst. eurų. Galima tikėtis, kad bus sukurtas sistemos maketas, geriausiu atveju prototipas. Technologinės parengties lygis techninėje užduotyje neapibrėžtas, nors trečiajame etape numatytas bandomosios partijos sukūrimas.

Projektas labai rizikingas, todėl po kiekvieno etapo rezultatai turėtų būti atidžiai vertinami ir sprendžiama apie projekto tęsinio tikslingumą.

– Kodėl projektas sukėlė tiek daug emocijų ir tokią audringą visuomenės reakciją?

– Mano nuomone, neprofesionaliai parengtos ikiprekybinio pirkimo techninės sąlygos ir netinkamas kvietimo laikas. Techninėse sąlygose akis bado nemokslinių terminų naudojimas – biolauko bangos ir biolauko pakitimai, energijos būsenos, jausmomatis bei nerealūs ir neišmatuojami lūkesčiai – "Lietuvoje sumažėtų sergančių alkoholizmu, depresija, savižudybių, skyrybų skaičius, sumažėtų emigracija". Natūralu, kad tuomet, kai dėl pandemijos daug žmonių neteko darbo ir pajamų, trūksta būtiniausių priemonių gyvybėms išsaugoti – medicininių kaukių ir ventiliatorių, o iš pažiūros abejotinam projektui skiriama nemaža suma apie 650 tūkst. eurų, visuomenė išreiškė abejones.

Tačiau nereikia pamiršti, kad daug originalių inovacijų pirmiausia buvo nušvilptos ir tik po kiek laiko sulaukė pripažinimo. Į šį sąrašą patenka Louiso Pasteuro išradimas – pasterizacija ir jo mikrobinė ligų teorija, kuria remiasi vakcinacija, taip pat naujagimių inkubatoriai, širdies ir kraujagyslių angioplastika, lazeris, magnetinio rezonanso tomografija.

Ragina nedelsti

Novatoriškomis idėjomis garsėjantis verslininkas Vladas Lašas neabejoja, kad saugant žmonių gyvybes turėtų būti panaudotos visos modernių technologijų galimybės.

Viena jų – stebėti ir kontroliuoti, kaip laikosi nustatytos saviizoliacijos tvarkos neseniai į Lietuvą grįžę asmenys.

Namų darbai tokios sistemos padaryti, o Vyriausybei apsisprendus dalis funkcijų galėtų pradėti veikti jau po 24–48 valandų. Tai padėtų žymiai stabdyti viruso plitimą ir sumažinti krūvį medikams.

"Kai nacionaliniam saugumui dėl koronaviruso kilusi grėsmė, turime panaudoti technologijas. Ne rankiniu būdu reikia rinkti numerį – pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro nustatytą algoritmą galima automatiškai siųsti žinutes, gauti atsakymus, automatiškai stebėti, ar saviizoliacijoje privalantis būti asmuo yra savo vietoje. Su specialia aplikacija pavyktų dar daugiau pasiekti, kad su tais žmonėmis būtų nuolat komunikuojama. Kiekvienas atvažiuojantis turėtų paspausti mygtuką ne tik tam, kad atsisiųstų specialią aplikaciją, įvestų reikalingus duomenis. Esmė – jei jis nori įvažiuoti į Lietuvą, turi sutikti, kad jo telefono buvimo vieta, duomenys bus naudojami patikrinti, kaip jis laikosi saviizoliacijos, karantino", – kontrolės svarbą aiškina verslininkas V.Lašas.

Pasak jo, jau yra gerų pavyzdžių, kuriuos būtų galima pritaikyti mūsų šaliai, reikia sprendimo ir susitarimo tarp institucijų, darnaus darbo ir pagalbos vieni kitiems.

"Ši situacija rodo, kaip valstybės institucijos nepratusios greitai įveikti kai kurių barjerų, dirbti kartu ar į šoną numesti biurokratines instrukcijas, kurios gal tinkamos, kai nereikia tempo, kai nėra karo meto iššūkių. Tačiau šiandienos situacija man primena Sąjūdžio laikus – kaip tada, taip ir šiandien, eiliniai žmonės patys imasi veikti nelaukdami nurodymų.

Tokio pasaulinio bakteriologinio karo sąlygomis valstybė negali pasikliauti vien institucijomis – ji turi mobilizuoti visus mus ir nedelsdama pasinaudoti savanoriškai teikiama geriausių šalies technologijų profesionalų pagalba. Tai padėtų sumažinti tą stresą ir krūvį, kuris šiandien kliūva daugelio institucijų darbuotojams, patekusiems į fronto liniją, – kritiškai delsimą vertina verslininkas.

Trūksta ryžto

Lietuvos Vyriausybė dar praėjusią savaitę svarstė galimybę, panaudojant telefonų informaciją, atsekti naujuoju koronavirusu apsikrėtusių žmonių kelionių maršrutus, tačiau ryžtingo sprendimo pritrūko.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga viešai pareiškė dėl to bendravęs su technologijų specialistais, bet nesulaukė palaikymo ir Vyriausybės sprendimo.

Šiandien trūksta ryžto veikti šiuolaikiškai. V.Lašas tvirtina, kad visa tai, kas iki šiol buvo daroma rankiniu būdu, – anketų pildymas, mėginimai susisiekti su grįžusiais, panašiu algoritmu veiktų pasitelkus technologijas – tik tai būtų bent 100 kartų efektyviau.

Net patys žmonės turbūt mieliau sutiktų dalytis duomenis apie savo buvimo vietą namuose, negu būti karantine viešbučio kambaryje. Ir valstybei tai būtų daug kartų pigiau.

"Daug dalykų jau pajudinta, dalis darbo padaryta. Visiems aiškiai turime pasakyti, kad kontrolė panaudojant telefonus šiuo kriziniu laikotarpiu turi būti ir bus. Visos valstybės, kurios sėkmingiausiai kovojo su epidemija, naudojo modernias technologijas. Mes irgi mokame naudotis technologijomis. Nuo pritarimo tokiam žingsniui galėtume pradėti veikti per 24–48 valandas. Kai kurie dalykai vyktų dar greičiau", – sako V.Lašas.

Visos valstybės, kurios sėkmingiausiai kovojo su epidemija, naudojo modernias technologijas.

Žadina VSD

Verslininkas pabrėžia, kad per pastarąsias dienas visiems teko labai greitai mokytis. Tiesa, tai galėjo vykti greičiau ir be klaidų, bet dabar ieškoti to, kas buvo vakar, mažiau svarbu, nei tai turime daryti šiandien, kad būtų geriau rytoj. Juk visas pasaulis susidūrė su šimtmetį neregėto masto krize.

"Gindama viešąjį interesą Vyriausybė galėtų sustabdyti asmens duomenų apsaugos reglamento veikimą. Suprantama, kad mes turime labiau saugoti asmenų gyvybę nei asmenų duomenis. Technologijų panaudojimas būtų ypač efektyvus", – įsitikinęs V.Lašas. – Aš pats sutinku ir noriu, kad, esant tokiai krizinei situacijai, kai yra karantinas, mane, jei pagal tvarką turėčiau laikytis saviizoliacijos, kontroliuotų tos tarnybos, kurios tai moka padaryti geriausiai – Valstybės saugumo departamentas (VSD)."

Verslininkas pateikia save kaip pavyzdį. Jis buvo Lenkijoje vasario 29 d. Tada dar nebuvo reikalavimo grįžus izoliuotis, bet jis stengėsi bendrauti minimaliai – tik su šeima, beveik nedalyvavo renginiuose, kurių per tą laiką buvo ne vienas.

"Tai, ką matome reportažuose iš keltų, lėktuvų, kai išlipantys žmonės juokauja, kad atveža koroną, verčia nerimauti. Prisiminkime, prieš kelias dešimtis metų lėktuvuose dar nebuvo tiek patikros. Dabar pamėginkite pasakyti, kad vežatės bombą. Po šios pandemijos žodžiai "atvežu koroną" bus traktuojami panašiai kaip dėl bombos lėktuve", – vis dar neatsakingas žmonių požiūris stebina verslininką.

V.Lašas mano, kad valstybės vadovai turėtų aiškiai pasakyti – paskelbtų karantino taisyklių nesilaikymas yra grėsmė nacionaliniam saugumui.

"Jei visuomenė patiria tokius didelius suvaržymus, visų mūsų bendras interesas, kad Valstybės gynimo taryba įpareigotų Valstybės saugumo departamentą ir kitas žinybas skirti visas pajėgas, kompetencijas ir priemones prisidedant prie koronaviruso stabdymo. Manau, šiandien tai būtų geriausia, ką savo šaliai galėtų padaryti Valstybės saugumo departamentas, nes visi jaustumės saugesni", – kalbėjo V.Lašas.

Pietų Korėjos pavyzdys

Verslininkas V.Lašas pasakojo, kad praėjusią savaitę vykusiame technologijų kūrėjų savaitgalyje (angl. Hackathon) "Hack The Crisis" nuotoliniu būdu buvo pasijungę apie tūkstantis žmonių iš Lietuvos ir kitų šalių. Susiformavo 70 komandų, padarė sprendimų prototipų, kuriuos galima imti ir daryti, – nuo psichologinės platformos pagalbos iki užsikrėtusių ar privalančių būti saviizoliacijoje asmenų stebėjimo ir galimai virusu užkrėstų vietų identifikavimo.

"Surinkome pavyzdžius, kaip tai sprendžia Pietų Korėja, kuri jau džiaugiasi tuo, kad baigia suvaldyti tą epidemiją savo šalyje, kaip darė Singapūras, kuris ją visiškai suvaldė, nebuvo net daug susirgusių ir dabar savo variantą sparčiai diegia Čekija – aplikacijos, kurios pirmiausia gali padėti surinkti duomenis atvykstant oro uoste, o vėliau stebėti ir kontroliuoti, kaip atvykusieji laikosi karantino. Vietos nustatymo funkciją telefone mes patys naudojame kasdien – šiandien jas turime leisti panaudoti mūsų pačių ir mūsų artimųjų sveikatai išsaugoti. Rankiniu būdu, kai reikia kasdien apklausti dešimtis tūkstančių asmenų,  tiesiog nebeįmanoma efektyviai tai padaryti", – galimybes minėjo V.Lašas.

Vietoj rankinio darbo, kuris šiuo metu kliūna savanoriams ar visuomenės sveikatos centrų atstovams, registruoti grįžtančius, skambinti jiems, klausti, visa tai galima organizuoti taip, kaip verslas organizuoja automatizuotas tikslines rinkodaros kampanijas, kai išsiunčia žinutes, gauna atsakymus ir tada, priklausomai nuo atsakymo ir kitų duomenų, skambina tik 1–2 proc. asmenų. Visiems šiems dalykams gali būti taikomas tas pats algoritmas, kuris šiuo metu atliekamas rankiniu būdu, tačiau tai būtų atliekama naudojant technologijas.

Svarbu išaiškinimas

Pasak V.Lašo, operatoriai, niekam neperduodami asmens duomenų, gali automatiškai fiksuoti saviizoliacijoje privalančio būti asmens mobiliojo telefono judėjimą. Tada turi įsijungti žmogus – skambinti ir klausti, kur stebimas asmuo yra ir kodėl jo nėra ten, kur jis turėtų būti.

Užtikrinti ir kontroliuoti, ar asmuo, esantis saviizoliacijoje, nepalieka telefono namie, galima ir atsitiktiniais skambučiais, tikrinant, ar žmogus turi šalia telefoną, ar jis atsiliepia ir greitai atsako į žinutes. V.Lašas pasidalijo lenkų pavyzdžiu – jie turi siųsti asmenukes iš tos vietos, kurioje privalo būti, ir jei nėra atsakymų, tuo adresu važiuoja policija.

"Žinoma, pagrindinis dalykas yra tas, kad su tais žmonėmis reikia palaikyti ryšį, išaiškinti, kad jie suprastų svarbą ir atsakomybę. Mes turime aiškiai formuluoti, kad šiuo metu turime biologinio / bakteriologinio karo stovį. Žmonės, kurie privalo izoliuotis, tai turi labai aiškiai suprasti. Tik taip galime išlikti sveiki ir gyvi, išsaugoti visus kitus", – įžvalgomis dalijosi verslininkas.

Laukia Seimo sprendimo

Vyriausybei siekiant suvaldyti koronaviruso infekcijos plitimą, institucijoms planuojama leisti gauti duomenis apie karantino nesilaikančių asmenų buvimo vietą.

Vyriausybė trečiadienį pritarė tokioms Susisiekimo ministerijos teiktoms Elektroninių ryšių įstatymo pataisoms. Jas dar turės priimti Seimas.

Pataisomis būtų sudarytas teisinis pagrindas ypatingais atvejais valstybės institucijoms gauti duomenis iš elektroninių ryšių operatorių apie saviizoliacijos nesilaikančių asmenų buvimo vietą arba jų judėjimą, pranešė Vyriausybė.

"Matome, kad žmonės nesilaiko privalomos saviizoliacijos, vaikšto ir bendrauja, taip keldami pavojų sau ir kitiems, o teisinio reguliavimo, leidžiančio priimti sprendimus situacijai valdyti, trūksta", – sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Anot jo, užkardyti viruso plitimą padės galimybės valstybės institucijoms gauti duomenis apie taisykles pažeidinėjančių asmenų buvimo vietą, judėjimą.

Vyriausybės pranešime pažymima, kad kasdien gaunama virš 300 pranešimų apie saviizoliacijos taisyklių pažeidimus.

Šaltinis: BNS

Kaip teigia šalies pedagogai, tokios idėjos, kokią pasiūlė V. Lašas, yra sveikintinos ir padėtų moksleiviams koncentruotis į tai, ko tikrai reikės ateityje.

Galėtų greičiau baigti mokyklą

Idėja, kuria siūloma leisti geriausiems vienuoliktokams mokyklą baigti per metus ir puikiausiai besimokančius skatinti 3 tūkst. eurų premija, – iššūkis jauniems žmonėms, LRT RADIJUI sako V. Lašas. Kaip tikina jis, gabūs informatikai, matematikai, fizikai ar biologai galėtų greičiau baigti mokyklą: „Jei juos paskatinsime, padėsime įveikti formalias kliūtis, jie galės anksčiau duoti visuomenei savo kūrybines galias, stoti į universitetą, kurti savo svajones.“

V. Lašo teigimu, jaunas žmogus, stengdamasis pats ir gaudamas gerų mokytojų pagalbą, gali pasiekti daug. „Reikia parodyti, kad tai vertiname, ir skirti dėmesio geriausiems savo moksleiviams. Pasiūlymas jiems – atėjus į 11 klasę rudenį, per metus pasiruošti 12 klasės egzaminams ir pavasarį juos išlaikyti su dvyliktokais. Tuomet geriausi moksleiviai gautų 3 tūkst. eurų prizą. Tokių stipendijų būtų skiriama, pavyzdžiui, dešimčiai geriausiųjų“, – aiškina pašnekovas.

Reikia parodyti, kad tai vertiname, ir skirti dėmesio geriausiems savo moksleiviams.

Geriausius moksleivius, anot V. Lašo, reikia motyvuoti ne tik žodžiais ir padėkomis, bet ir tikru įvertinimu: „Nobelio premija yra ne tik aukso medalis, bet ir premija, įvertinanti gyvenimo ir mokslo pasiekimus. Jaunimui premijos būtų didelė paskata. Be to, anksčiau baigę mokyklą jie sutaupytų metus. Tokiu atveju galima anksčiau stoti į universitetą, užsiimti svajonių darbo kūrimu, keliauti aplink pasaulį, savanoriauti ir atrasti save.“

V. Lašas sako matęs, kaip įvertinami moksleiviai, egzaminus išlaikę šimtukais. „Liūdna matyti, kiek jie išsineša. Dažnai tai tik padėka. Turėtume parodyti, kad gerą mokymąsi vertiname kaip rimtą darbą. Tai turi būti pavyzdys kitiems, dažnai sakantiems, kad „ai, mokytis neverta“. Žinoma, reikia paskatinti ir mokytojus, kurie padeda moksleiviams pasiruošti. Taigi tokio pat dydžio premijas reikėtų skirti ir mokytojams“, – tvirtina pašnekovas.

Paklaustas, kodėl pasirinkta 3 tūkst. eurų suma, V. Lašas teigia, kad ji – gana solidi: „Tai jau reikšminga suma jaunam žmogui. Kita vertus, ji apytiksliai atspindi, kiek mūsų valstybei kainuoja moksleivio metai mokykloje. Skatinkime ne tik sporto ir muzikos sritis, bet ir žmones, kurie gabūs matematikai, fizikai, informatikai.

Tikina, kad finansavimą premijoms tikrai rastų

Prienų „Žiburio“ gimnazijos direktorė Irma Kačinauskienė sako, kad kiekviena tokia idėja yra sveikintina. „Galima apie tai galvoti įvairiai, bet aš esu už šią idėją. Tai būtų paskatinimas jaunam žmogui, tai kodėl gi ne? Manyčiau, kad tai priimtina.“

Paklausta, ar idėjos įgyvendinimas būtų naudingas, I. Kačinauskienė teigia, kad tai priklausytų nuo kiekvieno žmogaus. „Tačiau tai vis tiek būtų paskatinimas. Kartais mokiniai sėdi ir mokosi daug dalykų, kurių ateityje nelabai reikės. Dėl tokios idėjos būtų koncentruojamasi į tai, ko tikrai reikės. Tikiu, kad yra mokinių, kurie dvejų metų kursą galėtų įveikti per vienerius metus“, – įsitikinusi pašnekovė.

Klaipėdos Ąžuolyno  gimnazijos direktorė Vilija Prižgintienė tvirtina, kad mokinių, pasiryžtančių per metus įveikti dvejų metų mokymosi programą, būtų: „Šiais metais mūsų mokyklą baigė dviejų tarptautinių olimpiadų prizininkas. Tokie vaikai, kaip jis, sugebėtų. Idėją vertinu teigiamai, tik, manau, galima pradėti nuo paprastesnių dalykų. Visgi, nors kalbama, kad yra bėda dėl mūsų mokyklų, tarptautinėse olimpiadose mūsų šalies mokiniai puikiai pasirodo.“

V. Lašas teigia, kad nemažai švietimo sistemos darbuotojų, išgirdusių šią ar panašias idėjas, sutinka, bet išvardija, kodėl to negalima įvykdyti. „Mano žiniomis, nėra jokių įstatyminių kliūčių, trukdančių realizuoti šią idėją. Dauguma vyresnės kartos žmonių yra baigę mokyklą per 11 metų, įstoję į universitetus ir puikiai dirbantys įvairiose srityse. Taigi mes tikrai galime tai padaryti. Reikia pradėti nuo mažų iniciatyvų“, – aiškina verslininkas.

Paklaustas, ar pats finansuotų pirmąsias premijas moksleiviams, V. Lašas tikina, kad taip: „Esu gavęs ir patikinimų iš gerų sąjungininkų, kurie nori steigti tokias premijas, prisidėti. Manau, tikrai galėtume tai padaryti su, pavyzdžiui, Lietuvos „Junior Achievement“ kuri jungia daug moksleivių, mokyklų ir iniciatyvų. Manau, kad dalyvautų ir Nacionalinė moksleivių akademija, jungianti daug puikiai besimokančių ir žingeidžių jaunų žmonių.“

Iš 27 kategorijų bei subkategorijų interneto vartotojai ir komisijos nariai išrinko 21 laimėtoją, o „Metų prekės ženklas internete“ ir „Metų agentūra“ kategorijų geriausius išrinko komisija. Šiemet pirmą kartą nuspręsta apdovanoti už reikšmingą viso gyvenimo veiklą, tad už gyvenimo pasiekimus technologijų srityje apdovanojimą gavo verslininkas, novatorius Vladas Lašas.

„Per 11 LOGIN gyvavimo metų „Lietuvos interneto apdovanojimai“ tapo didžiausiu pačios technologijų bendruomenės kuriamu projektu, tad natūralu, kad toks kolegų ir rinkos profesionalų įvertinimas nominantams yra puiki paskata tęsti pradėtus darbus ir toliau ieškoti netradicinių inovatyvių sprendimų. Smagu matyti, kiek per šiuos visus metus, kol rengiame apdovanojimus, užaugo naujų puikių projektų, kaip apdovanojimuose susipažinę žmonės sukūrė daug nuostabių dalykų ir išplaukė į tarptautinius vandenis – reiškia, mūsų misija – įkvėpti ir skatinti – pavyko. Peržvelgdami tą dešimtmetį, kol gyvuoja LOGIN, supratome, kad yra tokių, kurie tyliai, be jokių apdovanojimų, vykdo įdomius projektus, ieško netradicinių sprendimų ir taiko naujas technologijas, rodydami kryptį naujokams, tad nusprendėme pirmą kartą „Lietuvos interneto apdovanojimuose“ įtraukti nominaciją už gyvenimo pasiekimus. Verslininkas Vladas Lašas – tiesiog puikus viso šio sumanymo ir apdovanojimo reikšmės įrodymas“, – sako LOGIN 2017 vadovė Ieva Dirvonskaitė.

Lietuvos interneto apdovanojimų laimėtojai:

Bene svarbiausioje Lietuvos interneto apdovanojimų nominacijoje – Metų interneto žmogus, išrinktas televizijos laidų vedėjas, rašytojas ir televizijos „Laisva TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas. Jo „Facebook“ paskyrą seka ir publikuojamus įrašus skaito daugiau nei 130 tūkst. vartotojų.

Metų starto titulą gavo „Oberlo“. Šią platformą, sujungiančią elektroninių parduotuvių savininkus su produktų gamintojais, jau išbandė daugiau nei 100 tūkst. verslų, kurie per paskutinius metus pardavė daugiau nei 80 milijonų produktų ir viršijo 178 mln. JAV dolerių pardavimus.

Metų žaidimu tapo „LFF Legendos“ – virtualus futbolas, kuriame galima surinkti savo Lietuvos svajonių futbolo rinktinę iš praeities ir dabarties žaidėjų, išsirinkti stadioną, nustatyti strategijas ir sudaryti sutartį su rėmėju, kuris skirs didžiausią paramą. Kūrėjas – Lietuvos futbolo federacija.

Metų inovacija pripažintas Valstybės pažinimo centras. Jo kūrimo procese dalyvavo daugiau nei 100 įvairių sričių profesionalų, specialistų, menininkų ir kūrėjų. Per metus centrą aplankė daugiau nei 55 tūkst. lankytojų. Jis – inovatyvus ne tik savo vizija, bet ir ekspozicijose naudojamomis informacijos pateikimo priemonėmis bei būdais. Jame ekspozicijos temoms perteikti naudojam objektai, tekstai, vaizdinė ir audiovizualinė medžiaga, virtuali realybė, garsinis gidas. Kūrėjas – „PROCESSOFFICE“.

Internetinio filmo / serialo / laidos kategorijoje triumfavo laida „Laikykitės ten su Andriumi Tapinu“. Tai – naują puslapį Lietuvos televizijų rinkoje atvertusio projekto „Laisvės TV“ flagmanas, surenkantis dešimtis ar net šimtus tūkstančių peržiūrų kiekvieną savaitę. Šis intelektualios satyros šou užpildė ilgai Lietuvoje tuščią buvusią „Late Night Show“ laidų nišą, o taip pat įrodė, kad internetinės laidos gali tiek kokybe, tiek pritraukiama auditorija nenusileisti ar net gerokai lenkti tradicinių televizijų programas.

Metų vaizdo įrašu tapo „Minecraft Tesla Gigafactory in Lithuania“. Susivienijusi Lietuvos kompiuterinio žaidimo „Minecraft“ gerbėjų bendruomenė virtualiame pasaulyje („Minecraft“ žaidime) atkūrė Kruonio LEZ aplinką ir joje pastatė Nevadoje (JAV) esančio „Tesla Gigafactory“ repliką. Šio projekto organizatorių idėja – parodyti pasauliui, kad Lietuvos žaidimų entuziastai yra neabejingi, gali susitelkti dėl bendro tikslo ir savo hobiu atkreipti dėmesį į mūsų valstybę.

Geriausia mobiliąja programėle pripažinta „TRAFI“. Ši programėlė yra Vilniuje gimusi ir iš čia sėkmingai į didžiausius pasaulio augančius miestus (Stambulas, San Paulas, Džakarta, Maskva, Mumbajus ir kiti) išsiplėtusi kelionių mieste planavimo programėlė. Pradėjusi nuo transporto grafikų ir maršrutų atvaizdavimo, ji dabar ne tik gyvai rodo viso viešojo transporto judėjimą žemėlapyje, padeda surasti pigiausią arba greičiausią maršrutą, bet padeda integruoti ir kitas keliavimo mieste alternatyvas, tokias kaip UBER.

Interaktyvios reklamos / kampanijos kategorijoje triumfavo „Gali plaukti“. Didžiausias Lietuvoje prekybos tinklas „Maxima“, įkvėptas tikros 12 metų berniuko Edvino istorijos, pradėjo bendradarbiavimą su garsiausia Lietuvos plaukike ir olimpine čempione Rūta Meilutyte, ir sukūrė svetainę, kurios lankytojai gali asmeniškai patirti skendimo jausmą, ir, įsitikinę šios problemos aktualumu, prisidėti prie teigiamų pokyčių bei aukoti lėšų vaikų plaukimo pamokoms. Reklamos kūrėjas – „Not Perfect I Y&R Vilnius“.

Metų agentūra, susumavus  visus balsus už pristatytus projektus, išrinkta kūrybinė agentūra MILK.

Metų prekės ženklas – DNB bankas. Savo prekės ženklo sklaidą DNB sėkmingai vykdo kurdama ir įgyvendinama įvairius projektus. Kai kurie jų buvo nominuoti skirtingoms Lietuvos interneto apdovanojimų kategorijoms: „360 virtualus turas po DNB būstinę „Quadrum“, „DNB trumpiausias naujienlaiškis“, „DNB paskola be dėžutės“, „DNB Facebook komunikacija“ projektai.

Socialinių medijų reklama / kampanija pripažinta „DNB paskola be dėžutės“. Trumpiausia marketingo realiu laiku DNB kampanija truko vos kelias dienas ir buvo visiškai nemokama. Ją įkvėpė viena nesėkmingiausių paskolų Lietuvos politikos istorijoje. Humoro jausmas – geriausias sklaidos šaltinis, todėl greitą DNB reakciją pasigavo visi – pradedant žymiais žmonėmis ir baigiant tituliniais pagrindinių žiniasklaidos kanalų puslapiais. Kampanijos metu iš savo paskyros DNB pasiekė 121K žmonių,

Geriausia prekės ženklo paskyra / kampanija socialinėje erdvėje pripažinta #ateikitpasitarsim. Tai Valstybės mokesčių inspekcijos projektas – „Facebook“ paskyra, kuris administruojamas realiai egzistuojančių žmonių (ne inspektorių). Todėl skirtingai nei automatiškai vykstantys VMI atrankos kontrolės veiksmai, „Facebook“ įrašai yra ir šališki, ir kategoriški, ir šmaikštūs. 

Geriausio BLOG‘o / asmeninio tinklalapio nominaciją pelnė asmeninis maisto fotografijos projektas „52 kartai“. Tai Roberto Daskevičiaus sukurtas projektas, kuris tęsiasi visus metus ir apima 52 vakarienių su draugais receptus, 52 virtuvės šefus ir 52 maisto fotosesijas.

Geriausios e-paslaugos ar produkto tinklalapio kategorijoje pripažinta „Robotikos akademijos“ patogios išradėjo narystės svetainė. Ši sistema leidžia pasirinkti tinkamą amžiaus grupę, miestą, adresą, kuriame būtų patogu lankyti būrelį bei matyti, kiek laisvų vietų yra likę pasirinktu laiku. Tai padėjo visų miestų koordinatoriams operatyviau reaguoti, padėti tėvams greičiau ir geriau susiorientuoti padidėjusioje vietų pasiūloje.

Geriausiu el. prekybos tinklalapiu šiais metais pripažinta Makalius.lt. Lyderiaujantis pigių kelionių internetu pardavėjas bei sparčiai augantis kelionių organizatorius organiškai integruoja turinio rinkodarą bei investuoja į internetinės kelionių pardavimo sistemos kūrimą, redaktorių komandos didinimą, kompetencijų kėlimą, turinio kokybės kėlimą, siekiant padėti vartotojui daug lengviau išsirinkti ir priimti sprendimą renkantis kelionę.

Geriausiu dizaino sprendimu el. erdvėje išrinktas projektas „Ąžuolyno namai“. Tai – inovatyvi reprezentatyvi nekilnojamojo turto projekto internetinė svetainė. Kūrėjai – „EVO MEDIA“.

Geriausia Metų interneto svetaine pripažinta „Kosmetikos DNR“. 2012 metais „Kosmetikos DNR“ gimė kaip kuklus asmeninis tikslas pažinti kosmetikos priemonių sudėtis, o šiandien tai didžiausias tinklaraštis apie kosmetiką Lietuvoje.

Interneto svetainė vaikams LRT.lt/vaikams buvo įvertinta kaip geriausias švietimo ar edukacinis tinklalapis/ projektas. Tai – saugaus interneto erdvė, kurioje vaikai gali pažinti pasaulį ir pramogauti. Puslapis pritaikytas trims amžiaus grupėms: ikimokyklinukams, pradinių ir vyresnių klasių mokiniams.

Socialinės atsakomybės tinklapio ar projekto kategorijoje apdovanojimas atiteko projektui „Knyga be pavadinimo“. Tai knyga, kurioje pateiktos pusantrų metų rinktos ir kruopščiai užrašytos nusižudžiusių artimųjų istorijos.

Metų kultūrinio, ne pelno siekiančio tinklalapio kategorijoje laurus nuskynė „It's Kaunastic“. Jo „Facebook“ profilyje kasdien publikuojamos kultūros, dizaino, sporto, kulinarijos, muzikos ir kt. temų naujienos bei miesto istorijos, įdomybės, nuorodos į projekto autorių sukurtus ar internete rastus straipsnius apie Kauną. Visa tai – anglų kalba, nes projektas skirtas mieste gyvenantiems užsieniečiams ir turistams.

Žiniasklaidos portalo, projekto ar tinklalapio titulą pelnė „Laisvės TV“. Tai – pelno nesiekiantis, idėjinis ir pilietinis projektas bei internetinė televizija, kurioje televizijos profesionalai kuria TV standartus atitinkančias laidas.

„vitalityDNA“ – DNR tyrimais paremta sveikatingumo programa šįmet pripažinta Metų eksportu. Jos kūrėjų užduotis buvo supaprastinti genetinių tyrimų temos atskleidimą: sukurtos personalizuotos kortelės, kuriose konkrečiai parašyta, ką turi daryti ir ko nedaryti kiekvienu gyvenimo aspektu. Tai – genetinis testas, kuris pasako informaciją apie praeitį, kurios tu pakeisti negali. Tačiau tuo pat metu jis tau pasako informaciją apie ateitį – ką daryti ir ko nedaryti.

Metų techrenginio titulą pelnė „Gigathon: Let's bring Gigafactory to Lithuania!“. Tai renginys, skirtas suburti entuziastus darbui dėl vieno tikslo – sukurti pačią sėkmingiausią komunikacijos strategiją, skirtą nukreipti „Tesla Motors“ dėmesį į Lietuvą, kaip geriausią vietą ličio akumuliatorių gamyklos „Tesla Motors Gigafactory“ statyboms“.

Gyvenimo pasiekimas technologijų srityje titulą pelnė verslininkas, visuomenės veikėjas ir „Skubios siuntos“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Vladas Lašas. 

Apie apdovanojimus

Lietuvos interneto apdovanojimuose darbus buvo galima nominuoti 27 kategorijose ir subkategorijose. Pretendentai į geriausiųjų vardą buvo vertinami pagal pateiktos idėjos naujumą, netikėtumą ir originalumą, jos efektyvų pritaikymą ir funkcionalumą, progreso skatinimą, pasiektus tikslus ir rezultatus bei vizualinį pateikimą.

Darbų nominavimą sudarė du etapai: pirmojo turo metu, iki gegužės 12 d. savo balsus už nominuotus darbus atidavė interneto vartotojai. Pasibaigus šiam etapui, nuo gegužės 13 d. darbus vertino speciali LOGIN Apdovanojimų komisija, kurią sudarė praėjusių metų LOGIN apdovanojimų laimėtojai. „Lietuvos interneto apdovanojimų“ nugalėtojai buvo renkami anonimiškai ir nešališkai, t. y. komisijos nariai už savo nominuotus projektus, jeigu tokių buvo, balsuoti negalėjo. Šiais metais taip pat buvo išdalinti ir specialūs „People‘s Choice“ apdovanojimai kiekvienam asmeniui ar projektui, pirmojo etapo metu savo kategorijoje surinkusiam daugiausiai internautų balsų.

Knyga – apie tėvelį

Akademiko V.Lašo, jo vaikų ir vaikaičių pavardė girdėta turbūt kiekvienam bent kiek išprususiam kauniečiui. Ši garsi medikų dinastija tapo ne tik Kauno, bet ir šalies medicinos simboliu.

Vytauto Didžiojo universitetas ir jo Medicinos fakultetas, Kauno klinikos, Endokrinologijos institutas – svarbiausi Lietuvos medicinos objektai, glaudžiai susiję su profesorių gydytojo V.Lašo, patologoanatomės Janinos Lašienės, jų sūnaus endokrinologo Liudviko Lašo bei jo žmonos, taip pat endokrinologės Danutės Lašienės, dukters pediatrės Aldonos Janinos Lašaitės-Šliažienės vardais. Šių žmonių nuopelnai šalies medicinai – ypatingi, jie ne vienos medicinos šakos pradininkai.

Išskirtiniai, neįkainojami akademiko V.Lašo, Lietuvos Steigiamojo Seimo nario, gydytojo, dėstytojo, prorektoriaus, mokslininko, Kauno klinikų įkūrėjo, išsaugojusio Medicinos universitetą Kaune, nuopelnai šalies medicinos istorijai ir politiniam gyvenimui.

Visa tai žinoma iš istorijos vadovėlių, žinynų, enciklopedijų. Žinoma ir tai, kad kiekvienas šios šeimos atstovas parašė ne vieną mokslinį straipsnį ir ne vieną savo darbo srities knygą.

"Akademikas profesorius Vladas Lašas. Atsiminimai" – naujausia jo sūnaus profesoriaus L.Lašo knyga.

"Ji – apie tėvelį", – visuomet mažybine forma akademiką V.Lašą įvardija 83-ejų L.Lašas, buvęs dabartinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Endokrinologijos instituto ir Respublikinio endokrinologijos centro direktorius.

Kartu su žmona

Be medicinos, žmogaus augimo hormonų atradimo ir išvystymo, profesorių L.Lašą ir jo žmoną Danutę, gydytoją endokrinologę, buvusią LSMU Endokrinologijos instituto laboratorijos vadovę, jau galima vadinti rašytojais.

"Danutė – mano gyvenimo draugė. Mes kartu dirbome endokrinologijos srityje, kartu kuriame, rašome ir gyvename kartu, – su meile ir pagarba žmoną pristato 53-ius bendro gyvenimo Aukštaičių gatvėje, name, kur viskas mena tėvus, metus skaičiuojantis profesorius L.Lašas. – Daug kas manęs klausdavo, ar neatsibosta kartu ir darbe, ir po darbo. Sakydavau – dar neatsibodo."

Kai geri santykiai su tėvais – užsikrėti jų idėjomis. Mačiau, kaip jie dirba, rašo, ginčijasi dėl terminų. Tėvelis sakydavo: terminą reikia nukalti. Jie diskutuodavo labai ilgai, kartais – dėl vieno žodžio.

Tai pasakęs profesorius skambiai nusijuokia, paklaustas apie   knygų rašymą pripažįsta, kad tai paveldėjo iš tėvų.

"Kai geri santykiai su tėvais – užsikrėti jų idėjomis. Mačiau, kaip jie dirba, rašo, ginčijasi dėl terminų. Tėvelis sakydavo: terminą reikia nukalti. Jie diskutuodavo labai ilgai, kartais – dėl vieno žodžio. Būdavo, kad pasikviesdavo mane ir diktuodavo, o aš užrašydavau. Kas man būdavo neaišku – paaiškindavo. Visa tai man buvo ir pažinimas, ir mokslas, ir bendravimas su tėveliu", – vaikystėje su tėvais kartu praleistą laiką labai vertina L.Lašas.

Jau tada jis užsikrėtė žmogaus augimo sutrikimų problema, į jos sprendimų paieškas įtraukė šeimą, tuo domisi iki šiol.

"Galbūt kai kam atrodo, kad tai ne liga, juolab ne onkologinė, bet juk kiekvienam jo problema pati didžiausia", – seniai žino L.Lašas.

Jo žmona profesorė D.Lašienė priduria, kad žemas ūgis prilyginamas trūkumui, dėl kurio prastėja gyvenimo kokybė. Juk buityje viskas pritaikyta standartinio ūgio žmogui.

Apie mažiukus ir milžinus

"Tėvelis 1933 m. kartu su diplomante tyrė hipofizės hormonus. Gal tai man persidavė?" – juokauja profesorius L.Lašas, pirmą straipsnį apie mažiukus ir milžinus parašęs prieš 40 metų.

Tuomet jis pasižadėjo apie tai parašyti plačiajai visuomenei. Kartu su žmona šį pažadą įvykdė 1981 m., išleidęs knygą "Žmogaus somatotropinas". Ją recenzavo ir daug patarimų pateikė profesorė Liudviko mama J.Lašienė.

"Danutė pradėjo rašyti man dirbant Amerikoje. Parodė mano mamytei, ji įvertino labai gerai, bet ir švelniai pamokomai patarė, ką koreguoti. Knygą parašyti nėra paprasta. Kai ją abu įveikėme – tapo bestseleriu ir buvo vienintelė Lietuvos endokrinologų parašyta Sovietų Sąjungoje, skirta gydytojų pasitobulinimo kursams", – džiaugiasi profesorius L.Lašas, visą gyvenimą mėgstantis daryti tai, kas nauja, ko niekas kitas nedaro.

Trys šimtai mokslinių straipsnių, publikuotų Lietuvos ir užsienio spaudoje, solidūs leidiniai apie augimo sutrikimus, skirti medikams, aštuonios knygos apie žmones varginančias problemas – nutukimą ir jo gydymą, augimo hormonus bei apie sveikatą, sportą, senėjimą.

Į knygą "Lietuvos endokrinologijos ištakos ir raida. Kas yra kas", išleistą 2006 m., profesorius L.Lašas sudėjo reikšmingiausius Lietuvos endokrinologijos istorijos ir vystymosi faktus, kurie išgarsino ne tik jį patį, atradusį žmogaus augimo hormoną ir sukūrusį jo gamybos technologiją, bet ir Lietuvą. Kaune gaminamus preparatus pirko net japonai. Juk Kaune gyveno mokslininkas Oskaras Minkovskis, nustatęs diabeto atsiradimo priežastį, buvo vystoma mokslinė endokrinologija, pastatyta didžiulė pavyzdinė įmonė – Endokrininių preparatų gamykla, kurioje gamintas insulinas, heparinas, hipofizės ir kiti preparatai. Į gamyklą kviestas dirbti vyriausiuoju inžinieriumi, L.Lašas šių dabar geidžiamų pareigų atsisakė vien todėl, kad norėjo tarnauti žmonėms.

Rašė trejus metus

"Per paskutinį LSMU senato posėdį pacitavau tėvelį. Jis yra sakęs: labai skaudu artistui, kai jis supranta, kad jau reikia nulipti nuo scenos. Bet dar sunkiau, kai to nesupranta. Aš pasakiau, kad nulipu nuo scenos, bet lieku parteryje", – juokauja profesorius L.Lašas, taip pristatydamas savo knygą apie akademiką V.Lašą.

Ją rašė trejus metus. Panaudojo akademiko atsiminimus, kuriuos jis pats norėjo išleisti 1965 m., bet neišleido.

"Visi sakė, kad įdomu, vertinga, bet pasirašyti po tuomet būtinomis norint išleisti knygą recenzijomis, pasirašyti nedrįso. Mat buvo teigiamai minimas Lietuvos prezidentas Kazys Grinius, kiti garsūs žmonės, nors tėvelis daug ko nelietė, kad nepakenktų. Kai kurie jo bendražygiai – ministrai, teisininkai buvo išvežti ar nužudyti. Apie Seimą ir mums nepasakodavo", – L.Lašas primena, kad jo tėvelis mirė 1966 m., o šiemet sukanka 125 metai nuo jo gimimo.

Sovietmečiu buvo išleista knygelė "Akademikas Vladas Lašas".

Dabar profesorius L.Lašas skaitmenizavo tuomet spausdinimo mašinėle rašytą tekstą, parinko nuotraukų, dokumentų, ko akademikas nebuvo numatęs spausdinti.

Sudaro trys dalys

Tai toli gražu ne viskas. Knygą "Akademikas profesorius Vladas Lašas. Atsiminimai" sudaro trys dalys.

"Aš pažinojau tėvelio draugus: gamtininką Tadą Ivanauską, rektorių Antaną Purėną ir kitus. Girdėjau, kaip mano mamai generolas Vincas Vitkauskas pasakojo apie paskutinį Lietuvos vyriausybės posėdį", – profesorius L.Lašas atsiminimus apie šiuos ir daugybę kitų garsių nusipelniusių Lietuvai žmonių sudėjo į antrąją knygos dalį.

Trečioji knygos dalis – apie akademiką V.Lašą jo bendražygių, kolegų, draugų akimis. Knygos autorius suspėjo pakalbinti tuos, kurie dar čia, nors jau skaito tik su didinamuoju stiklu, o ranka nebepaklūsta rašto darbams.

"Nepaisant kai kurių tėvelį pažinojusių žmonių sunkios sveikatos būklės, visi sutiko apie jį parašyti", – džiaugiasi L.Lašas ir apibendrina, kad knygoje akademiko gyvenimas aprašytas nuo piemenėlio iki akademiko.

Atrodytų, kad Lašų dinastijos kraujas visuomet buvo mėlynas, bet knygos autorius pristato: "Mano tėvelio senelis, mano prosenelis, buvo baudžiauninkas. Mano senelis buvo neturtingas valstietis."

Labai įdomu klausytis profesoriaus L.Lašo pasakojimo, kaip jo senelis, rokiškėnas, pėsčiomis ėjo į Vilnių, nes, būdamas visuomeniškas ir visų gerbiamas, Rokiškio bendruomenės buvo išrinktas į Didįjį Vilniaus Seimą. Vladuką Lašą, kai jam buvo septyneri, jo tėvas nuvežė mokytis į Rokiškį. Vaikas nemokėjo rusiškai, vis dėlto po trejų metų baigė pradžios mokyklą. Buvo labai gabus, dešimties metų jį nuvežė į Peterburgo gimnaziją.

"Tėvelis pasakojo, kaip ten verkė pasiklydęs dideliuose gimnazijos koridoriuose, bet noras mokytis padėjo įveikti visas baimes ir vargus", – savo tėvo praeitį puikiai žino profesorius L.Lašas.

Istorija ir dabartis

Akademiko V.Lašo vaikystė, jaunystė, studijos, medicinos praktika, politinė ir mokslinė veikla jo bendražygių, artimųjų akimis – tai istorija, paremta faktais, kurie liudija, kaip buvo mylima tėvynė, kaip buvo siekiama dirbti jos gerovei. Vien dėl to, kad galėtų dirbti Lietuvoje, V.Lašas, Kazimiero Būgos, T.Ivanausko, Antano Purėno patariamas, pasirinko medicinos studijas, nors buvo puikus matematikas, svajojo apie biologiją.

Mobilizacija į kariuomenę, laivynas, frontas, karo lauko chirurgija, štabo kapitono laipsnis, kariniai ordinai – V.Lašo biografijos faktai. Kaip ir ligoninės atkūrimas, 1918 m. grįžus į Rokiškį, įvairiausia medicinos praktika, nuo kovos su šiltine, kuria pats užsikrėtė, iki gimdymų priėmimų, pas gimdyves važiuojant su arklio traukiamu vežimu.

Dabar visa tai skamba kaip egzotika. Tas pats žmogus, gydytojas V.Lašas, vėliau – Seimo narys, šalies medicinos sistemos puoselėtojas, yra akcentavęs, kad norint reikalauti iš studentų, kad jie taptų gerais gydytojais, pirmiausia reikia jiems duoti.

"Tėvelis sakydavo: studentams reikalinga ne tik profesūra, literatūra, bet ir bazė. Ir pradėjo ją kurti. Taip atsirado Medicinos universiteto rūmai A.Mickevičiaus gatvėje, prasidėjo Klinikų statyba", – mena profesorius V.Lašas.

Šiandien jis jau rašo naują knygą. Kokia ji bus? Tačiau pirmiausia reikia perskaityti apie akademiką V.Lašą.

Tauras Mekas, Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus direktorius

Skaitydamas L.Lašo knygą "Akademikas profesorius Vladas Lašas. Atsiminimai", prisiminiau Justino Marcinkevičiaus juodąjį ir baltąjį metraštininkus. Blogiausia istorijoje – juodieji metraštininkai, kai nurodoma vardas, pavardė, ką padarė. Tai absoliučiai nieko nesako, nes nežinai, kodėl taip padarė, kokios buvo aplinkybės, ką uždirbo, ką prarado ir taip toliau.

Profesoriaus L.Lašo knyga – baltojo metraštininko pasakojimas, su visomis aplinkybėmis. Viena, ką mes galvojame apie save, kita – ką galvoja artimieji, trečia – bendradarbiai. Knygoje pateiktas akademiko V.Lašo atsiminimai ir požiūris, jo artimųjų bei bendradarbių ir bendražygių. Mes apie save galime labai gerai galvoti, bet kai susipina visi trys sluoksniai, vaizdas daug objektyvesnis.

Iš istorinės pusės vertinant kyla paralelių su dabartimi. Knygos dalyje apie pirmuosius Lietuvos nepriklausomybės metus nelietuviškai kalbanti aukštuomenė stebisi, iš kur atsirado tiek daug lietuvių mužikų vaikų, kurie panoro baigti universitetus, būti išsilavinę, pasiryžę dirbti tėvynei. Man kyla klausimas: kodėl antras baudžiavos panaikinimas – iškolchozinimas – to nebedavė? Kas atsitiko, kodėl dabar tokių žmonių tiek mažai?

Kai žuvo Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis ir į valdžią atėjo Bronislavas Komorovskis, Lietuvos ir Lenkijos santykiai pašlijo. Knygoje aprašoma Rokiškio apskrityje gyvenusi dvarininkė Kamarauskienė apie lietuvius mužikus taip negražiai atsiliepusi, kad net nesinori cituoti. O juk tai – B.Komorovskio močiutė. Vadinasi, kai užaugi tokioje aplinkoje, kaip apie tuos chamus geriau galvosi?

L.Lašo knygoje radau daug atsakymų. Radau ir tai, kad žmogus, deklaravęs savo politines pažiūras, kurios buvo kitokios, nei valstybę valdžiusiųjų, be problemų gaudavo paramą. Mūsų laikais tai sunkiai suprantama.

Įdomūs gydytojo V.Lašo atsiliepimai apie politikus: su diagnozėmis, su įžvalgomis, kodėl jie taip elgiasi. Mūsų politikai irgi turėtų susirūpinti, skirstydami pinigus ir vaizduodami visagalius – pagalvoti, ką žmonės, juolab profesionalai, žiūrėdami į juos mato.

Patyriau didelį malonumą skaitydamas šią knygą. Ją būtina perskaityti kiekvienam, kuris yra susijęs su medicina, kiekvienam inteligentui. Daug atsiminimų esu skaitęs, bet ši knyga – ypatinga.

„Susibūrusi jauna ir energinga komanda Vilniaus technologijų parke praėjusį savaitgalį pastatė pirmąją „Gigafactory“ virtualioje erdvėje. Tai parodo, kad Lietuva turi daug talentingų jaunų žmonių, sugebančių dirbti vienam tikslui. Tie žmonės turi išsilavinimą, kurio reikia tokioms gamykloms. Dauguma naujosios ekonomikos kompanijų kaip „Tesla“ ar kitos Silicio slėnio įmonės, jų darbuotojai visi yra praėję žaidimų etapą. Tai rodo, kad mes galime įgyvendinti ne tik žaidybines iniciatyvas, bet ir turim žmonių, kurie gali po kelių metų dirbti tokiose gamyklose ir valdyti sudėtingas skaitmenines gamybas“, - BNS sakė V.Lašas, kuris taip pat yra kvietimo „Teslą“ statyti savo naująją savo gamyklą Lietuvoje iniciatorius.

Lietuvos kompiuterinių žaidimų bendruomenė virtualioje erdvėje Kruonio pramoniniame parke pastatė dar tik planuojamą Europoje statyti „Tesla“ elektros elementų gamyklą. Tai pastebėjusi „Tesla“ savo socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje šeštadienį pareiškė, kad „Lietuva žino kelią į mūsų širdis“.

„Sakyčiau, kad toks atskiras nedidelės šalies iniciatyvos pastebėjimas reiškia labai daug, nes iniciatyvą pamatė visa „Tesla“ kompanijos bendruomenė ir visi aplinkiniai. Nepasiekiant nieko daugiau, tai yra didelis Lietuvos vardo garsinimas ateities technologijų kontekste“, - kalbėjo V.Lašas.

Anot jo, ateityje planuojama daugiau panašių iniciatyvų. Verslininkas vylėsi, kad tai paskatins platesnio masto visuomenės bei valdžios atstovų įsitraukimą siekiant garsinti Lietuvą technologijų pasaulyje.

„Tesla“ šiuo metu JAV Nevados valstijoje stato 5 mlrd. JAV dolerių vertės elektros elementų „gigafabriką“ - kol kas gamykla yra tik iš dalies atidaryta. „Tesla“ vadovas Elonas Muskas yra išreiškęs idėja, jog antrasis panašaus dydžio fabrikas turėtų būti statomas Europoje. Vis dėlto bendrovė nėra atskleidusi konkrečių planų dėl gamyklos statybų Europoje.

"Viskas turi savo istoriją ir ištakas. Tai žinodami esame stipresni", – ištarė profesorius Liudvikas Lašas, su didžiausia pagarba saugantis savo tėvo, Kauno klinikų patriarcho, atminimą ir iš jo išmoktas pamokas, kaip mylėti žmogų bei darbą.

Maždaug trys kilometrai

Nuo Aukštaičių g. vidurio iki Kauno klinikų – turbūt 3 km. Tuomet, kai prieš 78-erius metus ten plytėjusiuose laukuose buvo pradėtos dabar didžiausios gydymo įstaigos šalyje statybos, jų sumanytojas profesorius Vladas Lašas šį atstumą tada dar mažą sūnų Liudviką vesdavosi pėsčiomis.

"Net statybinės medžiagos buvo vežamos arkliais, tai ką jau kalbėti apie keleivinį transportą", – nusišypso profesorius L.Lašas, mums viešint jo namuose Aukštaičių g.

Ant namo sienos – bareljefai, liudijantys, kad čia gyveno Kaunui ir medicinos mokslui nusipelnę žmonės. Tai Kauno klinikų įkūrėjas, medicinos mokslų daktaras, profesorius, akademikas V.Lašas ir Lietuvos patologijos mokslo bei praktikos kūrėja ir ugdytoja Janina Mackevičaitė-Lašienė.

Šiame name dabar gyvena jų sūnus Liudvikas su žmona Danute.

"Kai valstybė "Kauko" bendrovei davė sklypą Žaliakalnyje, tėveliui nusprendus statytis namą Aušros g., pažįstami, draugai stebėjosi: juk tai užmiestis, ką čia sugalvojot!" – profesorius L.Lašas pakvietė užeiti į vidų.

Jo žmona profesorė D.Lašienė patvirtino: čia beveik niekas nepakeista, viskas mena jos uošvį, buvusį Vytauto Didžiojo universiteto dekaną, kurio dėka svarbiausi šalies medicinos objektai buvo įkurti ir išsaugoti Kaune.

Žiūrint į priekį

Vienas tokių objektų – Kauno klinikos, šiemet skaičiuojančios jau 75-uosius veiklos metus.

Tai, kad jos pastatytos būtent čia – profesoriaus V.Lašo nuopelnas.

"Dėl sklypo klinikoms buvo kilę daug diskusijų. Jis buvo siūlomas Ąžuolyno prieigose, P.Vileišio a., Vilijampolėje, VII forte. Tėvelis parinko pastarąjį", – džiaugėsi vienas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Endokrinologijos instituto kūrėjų L.Lašas.

Prie 1936 m. ligoninei pirktų 12 ha (už šį plotą su Neries šlaitais, kad niekas nepristatytų bakūžių ir neužstotų vaizdo į upę, sumokėta 167 465 litai) dar buvo įgyta papildomai ir šiandien Kauno klinikos užima 39 ha plotą. Tai, kad jos buvo pradėtos užmiestyje, suteikė galimybę atskiruose pastatuose įkurti ne tik Endokrinologijos, Kardiologijos institutus bei klinikas, bet ir Neurochirurgijos, Akių ligų ir kitas profilines klinikas. Prieš 75-erius metus pradėto darbo tęsinys – šiemet atidarytas didelis, modernus Traumų ir skubios pagalbos centras.

Profesoriaus V.Lašo toliaregiškumas siekė labai toli ir mums tarnauja iki šiol. Netgi mediciną po gamtos ir matematikos studijų profesorius pasirinko todėl, kad Lietuvai trūko gydytojų. Atkūręs ligoninę gimtajame Rokiškyje, V.Lašas nesustojo ir nesitenkino Steigiamojo Seimo ir Pirmojo Seimo nario garbe – rūpinosi medicina. Kaune įkūrus Lietuvos universitetą, tapo Medicinos fakulteto dekanu, iškėlusiu uždavinį rengti gerus specialistus. O tam, anot dekano, reikia kvalifikuotos profesūros, knygų, vadovėlių ir šiuolaikinės materialinės klinikinės bazės.

Pastatyta per pusketvirtų metų

"Klinicistai spaudė statyti maždaug 200 vietų ligoninę (pastatyta  663 lovų – red. past.). Kai profesorius Petras Razvickas išgydė Ministro pirmininko Augustino Voldemaro žmoną, jis prižadėjo finansuoti Ausų ligų klinikos statybą", – profesorius L.Lašas pasakojo apie gydymo įstaigų statybų – Karo ligoninės Vytauto pr. ir dabartinių LSMU rūmų A.Mickevičiaus g. ištakas.

V.Lašui teko rūpintis ir statyba, ir diplomatija, nes, kaip pridūrė jo sūnus, ir tuomet netrūko kivirčų, nesutarimų. Itin daug priekaištauta, kad ligoninę – klinikinę bazę universitetui V.Lašas nusprendė statyti užmiestyje, laukuose. "Tai nesąmonė, taip toli nei nueisi, nei nuvažiuosi", – kaltino, bet niekas nevertino, kad V.Lašas važinėjo po užsienį bei žiūrėjo, kur ir kaip statomos ligoninės. V.Lašui rūpėjo, kad ligoninė būtų universitetinė, su savo laboratorijomis, bibliotekomis, reikalinga aparatūra.

Tokios Kauno klinikos yra šiandien – aukščiausio lygio mokslo, studijų ir gydymo centras.

"Klinikų statyba buvo pati didžiausia tarpukario Lietuvoje", – apibendrino profesorius L.Lašas ir apgailestavo, kad jo tėvui teko išklausyti daugybę priekaištų ir dėl to, kad ligoninė statoma pagal užsieniečio, garsaus Prancūzijos architekto Urbaino Cassano sukurtą projektą, kurio brėžiniai buvo idealūs ir statybininkai lengvai jais vadovavosi.

"Aš matydavau, kaip dirba statybininkai. Čia nutiesti pirmieji Lietuvoje šilumos tinklai, apsaugai nuo drėgmės betonas sutankintas specialiais vibratoriais, kaip statyta metro po Senos upe Paryžiuje. O per vėliau pastatytus kai kuriuos tunelius buvo bijoma vesti svečius, nes dėl drėgmės jie buvo baisūs", – atkreipė dėmesį profesorius L.Lašas.

Jis pabrėžė, kad pirmųjų, visų šešių Kauno klinikų pastatų, sujungtų požeminiais tuneliais, statybos darbai, juos atliekant rankomis, arkliais ir mažąja mechanizacija, buvo baigti 1939 m. liepą – per 24 mėnesius. Nuo projekto rengimo pradžios iki visiško įrengimo Kauno klinikos buvo pastatytos per pusketvirtų metų, pavyzdžiui, Endokrinologijos korpusas, baigtas 1988 m., buvo statytas aštuonerius metus.

"O juk dabar tiek daug statybinės technikos", – pridūrė profesorė D.Lašienė.

Pirmuoju Kauno klinikų direktoriumi buvo paskirtas profesorius Kazys Oželis. Nuo 1945-ųjų ligoninei net 41 metus vadovavo profesorius Petras Jašinskas, tęsęs dekano V.Lašo pradėtą darbą ir įgyvendinęs idėjas.

Turime kuo didžiuotis

Klinikų statybų kokybė ir įrengimas išsaugojo Kaunui medicinos universitetą.

Kai 1949 m. buvo kalbama, kad Lietuvai dviejų universitetų nereikia, buvo nuspręsta Kaune tepalikti gydytojų tobulinimosi kursus. Komisijai iš Maskvos pamačius klinikas, sprendimas buvo pakeistas.

"Komisijos pirmininkas sakė: Švedijoje ligoninė ne blogesnė, o Paryžiuje daug prastesnė, palyginti su jūsų, todėl medikų rengimo bazę reikia palikti Kaune", – tų lemtingų žodžių profesorius L.Lašas niekada nepamirš ir tuo didžiuojasi.

Jam teko dirbti Anglijoje, Amerikoje, Japonijoje, bet niekada niekur nepasijuto taip, lyg būtų prastesnis, iš trečiojo pasaulio šalies.

"Mes dažnai be reikalo virkaujame, nepagrįstai numenkiname save. Nereikia būti mandram, bet reikia didžiuotis tuo, ką sukūrėme, ką padarėme", – patarė profesorius L.Lašas ir pridūrė, kad jo tėvas buvo labai demokratiškas, labai vertino ir protinį, ir fizinį darbą dirbančius žmones, klausdavo statybininkų nuomonės, niekada nepraeidavo nepasisveikinęs, neužkalbinęs nei kolegos profesoriaus, nei kiemo šlavėjo.

O juk bendrauta su šalies prezidentais, premjerais, ministrais, ne vienas jų yra lankęsis šiame name Aukštaičių g. Profesoriaus V.Lašo žmona, Liudviko ir pediatrės Aldonos Janinos Lašaitės-Šliažienės mama profesorė J.Mackevičaitė-Lašienė yra patologinės anatomijos tarnybos Lietuvoje kūrėja.

Sūnus mena jos nuo šalčio sugrubusias rankas, dirbant su mikroskopu nešildomose patalpose. Tėvai savo vaikus auklėjo darbu, nuolat stengėsi rodyti, kaip jis atliekamas.

Medicina yra pašaukimas

Kaip profesorius L.Lašas, su žmona profesore D.Lašiene sukūręs žmogaus augimo hormoną, kūręs Endokrinologijos institutą, vertina mediciną šiandien?

"Buvo periodas, kai į mediciną ėjo garsių mamyčių ir tėvelių vaikai. Iš tolo matyti, kas yra tikras gydytojas, o kas – amatininkas. Amatas yra geras dalykas, bet ne medicinoje. Dabar mediciną renkasi tie studentai, kurie nori būti gerais gydytojais", – įsitikinęs profesorius L.Lašas.

Jis džiaugėsi, kad yra daug puikių gydytojų, kurie kviečiami dirbti į užsienį, pavyzdžiui, kardiochirurgas Rimantas Benetis, bet padirbėję grįžta į Lietuvą.

Gydytojo prestižas stiprėja, bet per mažai pagarbos profesūrai, dėstytojams, praeičiai. Anksčiau gydytojų buvo mažai, gal todėl jie buvo labiau gerbiami, svarsto endokrinologijai savo gyvenimą paaukojęs L.Lašas. Dėl jo išradimų paūgėjo ne vienas mažas žmogus.

"Kiekvienam mažiukui jo bėda yra didžiausia. Sureguliavus augimą gyvenimas tampa visai kitoks. Dabar žmonės jau žino, kad reikia kreiptis į endokrinologus, o anksčiau numodavo ranka, juolab jei tai – mergaitė. Sakydavo, jai tinka būti mažai", – apgailestavo profesorius L.Lašas, su žmona Danute parašęs daugybę knygų endokrinologijos tema.

Profesorius džiaugėsi šiuolaikinėmis medicinos galimybėmis, kurioms Kauno klinikose pamatus padėjo ne kas kitas, o jo tėvas. Jo dėka Kaune išsaugotas medicinos universitetas, dabartinis LSMU, su savo ligonine garsus toli už Lietuvos ribų.

Vankuveryje (Kanada) vyksta kasmetinė TED (TED.com) konferencija, kurioje susirenka progresyviausios ir kūrybiškiausios asmenybės. Jų įkvepiančios kalbos pasiekia kelis šimtus milijonų klausytojų visame pasaulyje. Dr. Vladas Lašas - vienas šio renginio rėmėjų - šiemet drauge vykti pakvietė ir lenktynininką Benediktą Vanagą.

Vladas Lašas sako, jog mintis pakviesti B. Vanagą kilo po susitikimo Vilniaus knygų mugėje:

"Benedikto stende įsigijau jo fotografijų albumą "OSCar evoliucija. Vieno Dakaro istorija". Pavartęs knygą ir daugiau pabendravęs, pagalvojau, kad šis žmogus labai kūrybingas, inovatyvus ir aistringai siekiantis savo tikslų. Jis - puikus pavyzdys Lietuvos jaunimui, sugebantis suburti komandą ir įgyvendinti ambicingus projektus. Tad pakviečiau jį atstovauti Lietuvą ten, kur susirenka įvairiausių sričių lyderiai iš viso pasaulio - TED konferencijoje. Benediktas labai greitai priėmė sprendimą dalyvauti. Suderinome darbotvarkes ir štai mes kitame žemyne."

Kelionė į Kanadą B.Vanagui yra ne mažiau intensyvi nei kasdieninė sportininko darbotvarkė Lietuvoje. Tarp susitikimų su TED organizatoriais, konferencijoje dalyvaujančiais verslininkais, taip pat suplanuotas susitikimas ir su Vankuverio lietuvių bendruomene.

"Esu labai dėkingas V. Lašui už kvietimą. Jo dėka turiu unikalią galimybę pabūti vienoje intelektualiausių ir emocionaliausių konferencijų. Džiugu būti šalia neeilinių žmonių, kurie aistringai tiki tuo, ką daro, ir savo idėjomis dalinasi su visu pasauliu. Be to, galiu stebėti, kaip vyksta organizaciniai darbai, susitikti su iškiliomis asmenybėmis. Čia tikrai puiki atmosfera", - sakė B. Vanagas.

Tiesa, grįžus iš Kanados, komandos "General Financing - Autopaslauga by Pitlane" pilotui pravers matyta renginio "virtuvė". Benediktas jau dabar ruošiasi netrukus Lietuvoje vyksiančiai "TEDxVilnius 2015" konferencijai, kurioje savo patirtimi ir idėjomis dalinsis su tarptautine publika.

Pasak V. Lašo, idėja pakviesti Benediktą kalbėti konferencijoje "TEDxVilnius 2015" organizatoriams kirbėjo jau seniai: "Benediktas ne tik vis labiau pasaulyje žinomas lenktynininkas - jis turi sėkmingą verslą, vykdo daug socialinių veiklų ir yra puikus oratorius, sugebantis motyvuoti ir bendrauti su įvairiomis auditorijomis."

"Man tai bus tikrai didelis iššūkis. Tačiau, jei neturėčiau kuo pasidalinti - tiesiog nedalyvaučiau", - šypsosi B. Vanagas.

Penktoji jubiliejinė "TEDxVilnius 2015" konferencija vyks balandžio 11 dieną Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Pasak konferencijos organizatorių, ši erdvė leis sukurti įdomesnę ir interaktyvesnę renginio aplinką, kurioje žmonės turės visas galimybes įdomiai leisti laiką tiek sesijų, tiek ir pertraukų metu.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pirmadienį reikiamas sąlygas atitinkantiems prezidento rinkimų dalyviams bei Europos Parlamento rinkimuose kandidatavusioms partijoms grąžino užstatus.

Tuo metu nesėkmingai rinkimuose kandidatuoti siekę ar reikiamos rinkėjų paramos nesulaukę kandidatai bei partijos biudžete paliko per 230 tūkst. litų. Prezidento rinkimuose negrąžinti užstatai siekė 92,2 tūkst. litų, Europos Parlamento rinkimuose - 138,3 tūkst. litų.

VRK sprendimu, 11,5 tūkst. litų siekusį prezidento rinkimų užstatą atgauna 5 iš 12 jį sumokėjusių asmenų. Įstatymas numato, kad užstatas grąžinamas surinkusiems daugiau kaip 7 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.

Užstatai grįžta antrai kadencijai išrinktai šalies vadovei Daliai Grybauskaitei, socialdemokratui europarlamentarui Zigmantui Balčyčiui, Darbo partijos atstovui parlamentarui Artūrui Paulauskui, parlamentarui Nagliui Puteikiui, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovui Valdemarui Tomaševskiui.

Biudžete lieka reikiamo balsų skaičiaus nesurinkusių Vilniaus mero Artūro Zuoko bei „valstiečių“ kandidato europarlamentaro Bronio Ropės sumokėti užstatai. Juos praranda ir pretendentai, kurie kandidatais netapo, nes nepavyko surinkti reikiamo skaičiaus parašų: parlamentaras Linas Balsys, Demokratinės darbo ir vienybės partijos vadovė Kristina Brazauskienė, verslininkas Vladas Lašas, vairuotojas Jonas Lašinis, Kovo 11-osios nepriklausomybės Akto signataras Rolandas Paulauskas.

Taip pat užstato neatgauna partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis europarlamentaras Rolandas Paksas. VRK atsisakė jam išduoti parašų rinkimo lapus, nes Prezidento rinkimų įstatymas neleidžia rinkimuose dalyvauti per apkaltą iš pareigų pašalintiems asmenims.

Užstatų netenka ir kelios nesėkmingai dėl Europos Parlamento mandatų kovojusios partijos bei rinkimų komitetas.

Europos Parlamento rinkimuose dalyvauti siekusios partijos bei rinkimų komitetas turėjo sumokėti per 23 tūkst. litų siekiantį užstatą. Jį atgauna partijos, rinkimuose surinkusios ne mažiau kaip 3 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.

Užstatą praranda šio balsų skaičiaus nesurinkusios Tautininkų sąjunga bei Liberalų ir centro sąjunga, šiuo metu besivadinanti Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), taip pat ir reikiamų parašų nepateikusios partijos - „Frontas“, „Drąsos kelias“, Lietuvos liaudies partija bei visuomeninis rinkimų komitetas.