Pasiekė ribą

„Rinktinės rezultatai be jokių išlygų – nepatenkinami, todėl po diskusijų vykdomajame komitete, išklausius V.Ivanausko ir jo kolegų ataskaitą, nuspręsta atsisveikinti su trenerių štabu“, – sakė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius.

LFF kantrybės taurę perpildė ne vien apgailėtinas nacionalinės vienuolikės startas Tautų lygoje – šį mėnesį pralaimėtos visos ketverios rungtynės, tarp jų – 0:2 Liuksemburgo ekipai ir 1:2 – Farerų salų atstovams.

„Buvo pasiekta riba, kai nebegalėjome bendradarbiauti nei su vyriausiuoju treneriu, nei su jo vadovaujamu specialistų kolektyvu. Mes gaudavome nemažai nusiskundimų iš žaidėjų, kad mikroklimatas rinktinėje nėra geriausias, tad teko imtis atitinkamų pokyčių, – atskleidė E.Stankevičius. – V.Ivanauskui nepavyko sutelkti komandos, neprisidėjo ir jo asistentai iš Vokietijos, galėję būti jungiamąja grandimi. Vyriausiojo trenerio pagalbininkai turėjo būti lietuviai.“

Užmojai: R.Breu patvirtino ketinąs ne žodžiais, o konkrečiais darbais atjauninti Lietuvos rinktinę. / LFF nuotr.

Pusmetis – vėjais

LFF buvo iškėlusi tikslą V.Ivanausko treniruojamai rinktinei Tautų lygos C diviziono pirmoje grupėje užimti antrą vietą.

„Pažiūrėsime, ar realu tai įvykdyti. Mes žvelgiame į ateitį, į naujus žaidėjus, mūsų siekis – stengtis per kiekvienas rungtynes įrodyti savo vertę. Komanda turi būti atjauninama, žaisti šiuolaikinį futbolą – greitą, fizišką. Manau, kad tai teisingas kelias, dirbame labai intensyviai. Tikslai – suprantami, jie privalo būti, būtų keista užsibrėžti laimėti tik ketvirtą vietą“, – tąkart kalbėjo V.Ivanauskas ir suirzęs pridūrė, kad kažkodėl niekas nepastebi, jog 30 metų buvo stagnacija.

Antra vieta jau nebepasiekiama nei praktiškai, nei teoriškai. LFF vadovai viliasi, kad vis dėlto pavyks išsilaikyti C divizione.

„Praradome dar pusę metų, todėl daugiau nesinorėtų kartoti klaidų. Reikia keisti strategiją, eiti kita kryptimi“, – pareiškė LFF prezidentas Tomas Danilevičius.

V. Ivanauskui nepavyko sutelkti komandos, neprisidėjo ir jo asistentai iš Vokietijos.

Sezoną užbaigs R.Breu

Užbaigti Lietuvos rinktinės misiją tarptautinėse arenose šį sezoną patikėta LFF techniniam direktoriui 51 metų Reinholdui Breu.

Praeityje vokietis treniravo įvairaus amžiaus Liuksemburgo jaunimo rinktines, dirbo asistentu nacionalinėje komandoje, taip pat treniravo Vokietijos žemesnių lygų ekipas.

Tautų lygoje lietuviams liko du mačai rugsėjį – Vilniuje su Farerų salų ekipa ir išvykoje su Liuksemburgo vienuolike.

„Nesitikime didelio proveržio, tačiau pozityvu tai, kad R.Breu ketina iš tikrųjų atjauninti komandą. Kai sudėties amžiaus vidurkis – 28 metai, nesuprantu eskaluojamų kalbų apie jauninimą, bet suprasčiau, jeigu žaidėjų amžiaus vidurkis būtų 22–23 metai“, – sukritikavo V.Ivanausko deklaruotus komplektavimo principus E.Stankevičius.

„Noriu padėti pamatą ateičiai. Man tai nėra kažkas naujo. Vokietijos futbolo sistema mane išmokė norėti laimėti kiekvienas rungtynes. Niekas nuo to laiko nepasikeitė“, – teigė R.Breu.

Ritasi žemyn

Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos (FIFA) reitingų lentelėje Lietuvos rinktinė tebesmunka žemyn.

Šiemet vasarį – 137 vieta, kovą – 138-oji, birželį – 142-oji. Antirekordas – 149 vieta (2017 m.).

Mūsiškius FIFA klasifikacijoje jau aplenkė Sent Kitsas ir Nevis (141 pozicija), Burundis (140), Etiopija (138) ir Saliamono salos (137), Ruanda (136), Antigva ir Barbuda (132).

Latvijos nacionalinė komanda – 129-oje vietoje, Estijos – 109-oje.

Klubo vadovas Paulius Motiejūnas specialioje spaudos konferencijoje teigė, jog klubo netenkino sezono pradžioje demonstruotas žaidimas, o labiausiai – proveržio nebuvimas.

„Žinau, kad nelaukta ir netikėta, bet turiu prisiimti dalį atsakomybės. Po Šaro išėjimo galvojome apie kažką naujesnio ir pradėjome projektą tarp NBA, G lygos ir Eurolygos, – kalbą pradėjo P. Motiejūnas. – Pripažįstu, kad tas projektas – nepavykęs. Dėl to buvo priimtas toks sprendimas ir nusprendėme judėti toliau. Tikime, kad tikrai bus geriau. Tikiu šia komanda ir žaidėjais, kuriuos turime. Tikime, kad galime pasiekti išsikeltus tikslus. Dėl to ir darome šitą žingsnį.“

„Žalgiris“ staigiai rado pamainą M. Schilleriui – baigiamos derybos su specialistu iš Slovėnijos Jure Zdovcu. P. Motiejūno tikinimu, 54-erių strategas jau artimiausiu metu pasieks Lietuvą ir sekmadienį gyvai turėtų stebėti LKL namų mačą su Klaipėdos „Neptūnu“.

Pastarosiose rungtynėse vadovaus likęs M. Schillerio asistentas Arne Woltmannas.

– Kas buvo tas sprendimo lūžio taškas?

– Vakar dienos rungtynės. Suprantame, kad reikia kantrybės. Patirtis ir su Šaru buvo 1-4, kai pradėjome sezoną, bet kantrybės turėjome, nes matėme, kad judame į priekį. Dabar nuo pirmųjų pasiruošimo rungtynių galvojome, jog viskas gerai ir reikia tik laiko – nauja sudėtis, reikia visiems įsivažiuoti. Bet tiesiog nematome progreso, kokį norėtume matyti. Mums, kaip „Žalgiriui“, džiaugtis, kad laimėjome prieš Alytų po dviejų pratęsimų... Mums tai nėra džiaugsmas, kad ir pergalė pasiekta. Ambicijos yra didesnės. Laukti galima, bet jeigu nematai progreso, kam tada laukti.

– Šią vasarą su M. Schilleriu komplektavote komandą. Ar tuomet nekilo nerimo signalų?

– Vadovaujuosi tuo, kad treneris renkasi žaidėjus, su kuriais eina į kovą. Nebuvo nerimo signalų, kadangi dirbome intensyviai – ir jis, ir asistentai, buvo pasamdyta ir skautingo kompanija, kuri intensyviai analizavo žaidėjus. Vėlgi, ant popieriaus surenki viena, o kai pradeda žaisti, tu matai tą tikrą vaizdą. Grįšiu prie žaidėjų. Nematau, kad kažkuris žaidžia geriau nei tai darė kažkur kitur. Paėmus skirtingas rungtynes, Lukas Lekavičius atsiskleidė, Janis Strelnieks kažkiek sužaidė, vakar Joshas Nebo sužaidė. Bet bendro vaizdo, kuris buvo prieš sezoną, nesimato.

– Ar M. Schillerio komplektacijos darbai turėjo įtakos šitam sprendimui?

– Jam tai buvo pirmas, kai jis pats komplektavo komandą. Normalu, kad yra nepasitenkinimas matant dabartinį vaizdą, bet duoti antrą šansą komplektuoti šitoje finansinėje situacijoje mums yra per didelė prabanga.

– Ar su M. Schillerio išvykimu keisis likęs trenerių štabas?

– Ne, visi treneriai kol kas lieka. Arne sekmadienį vadovaus rungtynėse su Klaipėdos „Neptūnu“, o atvažiavus naujam treneriui – žiūrėsime. Ir Martinas, ir visas štabas tikrai yra puikūs žmonės, atsidavę tam darbui. Atsidavimas vertinamas, tik reikia rezultato.

– Kiek išeitinė kompensacija M. Schilleriui yra reikšminga biudžeto projekcijoje?

– Sutartys yra tokios, kokios yra. Kompensacija kol kas dar nėra sutarta. Mes informavome (apie sprendimą) ir pradėsime dirbti su agentūra.

– Jums po vienerių rungtynių yra tekę atleisti Iliasą Zourosą. Ar įžvelgiate panašumų tarp praeityje buvusios ir šiandienos situacijų?

– Žinoma, labai daug panašumų. Su Zourosu buvome dirbę prieš tai, kol buvo Vladimiras Romanovas. Kaip ir dabar, tada visą vasarą komplektavome komandą ir kalbėjome apie tai, kaip viskas eis į priekį, bet kai pradėjome žaisti, nėjome į priekį. Trenerio gynybinė pozicija buvo tokia pat.

– Ar įžvelgėte pasikeitimų iš M. Schillerio pusės?

– Nenorėčiau komentuoti. Mes viską darėme, kad komandai ir trenerių štabui būtų geriau, ir tikrai bandome padėti, kiek įmanoma. Bet kiekvienas treneris ateina su savo teorija, asmeninėmis savybėmis ir nepriversime jų pasikeisti. Priėmė juos tokius, kokie yra. Faktas, kad kai nelaimi, įtampa didėja. Pas mus visus pasitaiko visko, pas Martiną lygiai taip pat.

– Po Š. Jasikevičiaus išvykimo prioritetą teikėte lietuviui treneriui, dabar vėl pasirinkote užsienietį. Kokios to priežastys? Ar buvo galimybių pasikviesti Kazį Maksvytį ar Dainių Adomaitį?

– Kazys turi sutartį. Žinome, kad tas pats klubas antrąkart jo neišleis. Dėl Dainiaus yra labai daug kalbų, kad mes dėl vienokių ar kitokių priežasčių nenorime jo. Jis tikrai yra tarp kandidatų. Vakar kalbėjome su jo agentu ir diskutavome. Galvojame, kad J. Zdovcas šiam momentui bus geresnis treneris. Tikrai neturime nieko asmeniško prieš Dainių ir nesakau, kad niekada jo čia nebus, nors tokių komentarų būna. Sprendimas šiam momentui yra toks, koks yra.

Jure Zdovc / Scanpix nuotr.

– J. Zdovcas pastarąjį kartą Eurolygos klubą treniravo prieš dešimtmetį, o per pastaruosius ketverius metus dirbo trijose komandose, visus juos paliko po sezono. Kokie faktoriai lėmė jo pasikvietimą?

– Ko mes norime dabar, tai noro kovoti dėl pergalės, aistros, tikėjimo ir griežtumo. Griežtumas buvo vienas iš pagrindinių dalykų, kuris mus užkabino. Taip pat diskusija su juo apie komandą. Jis mato šią sudėtį kaip tą, su kuria galima dirbti. Daugiau pasikeitimų gali būti, bet labiausiai įtikino tai, jog norime griežtos rankos ir norime to, kuris tikėtų žaidėjais.

– Buvo griežta Š. Jasikevičiaus ranka, tada perėjote prie taktiškesnio M. Schillerio ir dabar vėl grįžtate prie griežtesnės rankos. Kaip galvojate, ar tokie pokyčiai neišbalansuos komandos?

– Norėtume rasti viduriuką (šypsosi). Nežinau, kaip tą padaryti. Svarbiausia – rezultatai. Duokite Šarą bet kada atgal. Nesvarbu, kokia griežta ranka, bet buvo rezultatai ir pilna arena fanų. Mums svarbu ne tai, koks treneris, bet pergalės, kova aikštelėje ir „Žalgirio“ charakteris.

– Kaip reagavo M. Schilleris ir žaidėjai į klubo sprendimą?

– M. Schilleris priėmė labai ramiai ir taktiškai. Tikrai puikus žmogus ir labai tikiuosi, jog darbiniai santykiai nesugadins asmeninių santykių, o žaidėjų darbas – žaisti. Šiandien yra laisva diena, net nematėme jų visų. Telefonu informavome apie pasikeitimus, rytoj bus susirinkimas. Norime laimėti ir pasirinktas dabartinis laikas yra toks, kad nepalaidotume šio Eurolygos sezono. Nenorime sėdėti ir laukti, kad kažkaip stebuklingai pasikeis. M. Schilleriui pagarba už reakciją, jog priėmė labai ramiai ir sklandžiai, o žaidėjai, matysime, kaip jie sureaguos.

– Ar M. Schilleris nujautė, jog rungtynės su Sankt Peterburgo „Zenit“ jam gali būti paskutinės?

– Nemanau. Nežinau, kaip yra. Gal jis pats pakomentuos.

Paskutinė M. Schillerio spaudos konferencija po dvikovos su „Zenit“:

„Suprantu, kad iššūkis nėra lengvas, bet esu pasiruošęs dirbti ir eiti tuo keliu“, – tinklalapiui „bcneptunas.lt“ sakė neseniai „Neptūno“ vairą perėmęs T. Rinkevičius.

41-erių specialistas asistento duoną krimto septynerius metus, iš kurių penkerius – Klaipėdoje. Prieš tai iš Rietavo kilęs 180 cm ūgio gynėjas 13 sezonų profesionaliai žaidė krepšinį.

Pagrindinis motyvas buvo tas, kad čia būsiu vyriausiasis treneris ir dirbsiu savame mieste.

Kaip teigė T. Rinkevičius, atėjo laikas naujam karjeros žingsniui, dėl kurio jis atsisakė finansiškai pelningesnio Permės „Parma“ pasiūlymo vykti į Rusiją kartu su Maksvyčiu.

„Pagrindinis motyvas buvo tas, kad čia būsiu vyriausiasis treneris ir dirbsiu savame mieste, – aiškino T. Rinkevičius. – Klaipėdoje yra mano šeima, o tai vaidina svarbų vaidmenį. Pažįstu organizaciją, vadovus, klube lieka praktiškai visa administracija. Tai pliusai, kurie palengvino mano sprendimą.“

T. Rinkevičius į Klaipėdą atvyko 2012-aisiais, kai jį darbuotis pakvietė ilgametis bičiulis Maksvytis. Gerais draugais jie tapo dar studijų laikais, kai prieš kiek daugiau nei 20 metų susipažino tuometiniame Lietuvos kūno kultūros institute.

Ši draugystė T. Rinkevičiui leido lengviau pereiti iš krepšininko į trenerio vaidmenį.

„Kartu su Kaziu viską pereiti buvo lengviau, nes jis manimi pasitikėjo, o aš tikėjau juo. Esame geri draugai, bendraujantys šeimomis, tad tas perėjimas buvo daug minkštesnis, ir gana sėkmingas“, – sakė naujasis vyriausiasis „Neptūno“ treneris.

Bičiuliai kartu brandino idėjas ir kūrė komandos viziją, kuri Klaipėdos ekipai leido iškovoti ne vieną skambią pergalę.

Jau pirmajame sezone (2012-2013 m.) vadovaujant Maksvyčiui ir T. Rinkevičiui „Neptūnas“ iškovojo šalies čempionato bronzą, o tai buvo pirmieji medaliai uostamiesčio klubo istorijoje.

Po metų – istorinis sidabras LKL pirmenybėse bei bilietas į Eurolygą, kurioje „Neptūnas“ per 10 mačų grupių etape iškovojo 4 pergales.

Po trejų metų uostamiestyje bičiulių keliai išsiskyrė – Maksvytis patraukė į Panevėžį, o T. Rinkevičius iškeliavo darbuotis į Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ klubą.

2017-aisiais jų keliai vėl susikirto Klaipėdoje, kur per dvejus metus buvo dukart iškovota „Betsafe–LKL“ bronza.

„Bendra komandos vizija formavosi eilę metų, nes Kazys nebuvo despotas. Jis buvo komunikabilus treneris į diskusiją įtraukdavęs ir asistentus, o mes kartu brandinome idėjas.

Stilius, kurį propagavo Kazys, man yra gana artimas. Žinoma, kai kurias situacijas aš gal matau kiek kitaip ir bandysiu jas perteikti aikštelėje, bet bendras komandos braižas man yra priimtinas ir artimas“, – teigė T. Rinkevičius.

Šiuo metu sutartis su „Neptūnų“ turi keturi žaidėjai: Paulius Dambrauskas, Osvaldas Olisevičius bei jaunieji Aidas Einikis ir Tadas Pažėra.

T. Rinkevičius sieks išlaikyti dar kelis praėjusiame sezone rungtyniavusius žaidėjus, o bendroje ekipos vizijoje norėtų matyti lietuvišką komandą.

„Mano vizija yra turėti kuo daugiau lietuvių krepšininkų, – mintimis dalijosi „Neptūno“ treneris. – Ekipoje nematau daugiau dviejų užsieniečių žaidėjų, bet mano norus gali iškraipyti komandos biudžetas ir žaidėjų rinka.

Sezonas yra ilgas, tad jo pabaigoje, kai sprendžiasi sezono likimas, daug lengviau yra pasitikėti vietiniais žaidėjais. Tuo įsitikinau jau ne kartą ir mačiau jau ne vieną tokią situaciją.

Labai svarbu, kad branduolys būtų lietuviškas, kuris duotų rezultatą aikštelėje bei palaikytų komandinę dvasią už jos ribų.“

Naujasis „Neptūno“ treneris su klubo vadovybė aptarė tikslus artėjančiam sezonui – uostamiesčio ekipa sieks patekti tarp keturių stipriausių šalies komandų.

„Manau, kad pagal mūsų planuojamą biudžetą tikslas turi būti ketvertas, o jame sieksime medalių. Tikslas nėra lengvai įgyvendinimas, nes komandos „Betsafe–LKL“ čempionate kasmet stiprėja. Aštuonių lygos komandų siekiamybė yra papulti į ketvertą.

Uždavinys nebus lengvas. „Neptūnas“ turėjo du gerus sezonus, kurie baigėsi medaliais, tad išlaikyti šias pozicijas bus didelis iššūkis“, – teigė T. Rinkevičius.

Prieš startą tarptautiniame turnyre Makedonijos čempionus sukrėtė rimtos permainos – po keturių pralaimėjimų Adrijos lygos starte buvo atleistas vyriausiasis treneris Emilis Rajkovičius ir du amerikiečiai – Torey Thomasas bei Jeremiah Massey.

MZT jau spėjo po dvejų metų pertraukos susigrąžinti serbą Stefaną Sinovecą, o po traumos grįžo Djordje Drenovacas.

Makedonijos ekipoje išskirti galima Xavierą Thamesą (15,8 tšk.), Urošą Lučičių (11,8 tšk.) ir Nyderlandų rinktinės narį Charloną Kloofą (10,3 tšk.).

„Lietkabelio“ vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis „Kklietkabelis.lt sakė, kad kiek neramina permainos varžovų gretose, bet jo auklėtiniai yra pasiruošę startuoti pergale, kadangi klubo tikslas – kitas Europos taurės etapas. Tam A grupėje reikia aplenkti bent vieną komandą.

– Kokios įtakos gali turėti permainos makedonų gretose?

– Permainos dažniausiai įneša sukrėtimą ir bent jau kelias rungtynes ekipa sužaidžia gerai. Varžovus sustiprino serbas, bet laukiame mačo, ruošiamės ir tikimės startuoti pergalingai.

Permainos MZT ekipoje kažkiek neramina, nes buvome pasidarę gerą analizę. Ateis naujas treneris ir gali būti naujovių. Bet kokiu atveju, žaidėjai išliko tie patys, todėl niekas stipriai nepasikeis.

– Kokį žaidimą propaguoja MZT?

– Tai yra tipinė serbų komanda. Kažkiek gyvumo ir sumaišties įneša legionieriai – amerikietis Thamesas ir olandas Kloofas. Prie buvusio trenerio jie žaidė labai greitą ir net chaotišką krepšinį. Vienas iš tikslų – sustabdyti jų greitą puolimą. Komanda turi gerų metikų ir aukštaūgių. Pastarajame mače su „Cibona“ ekipa jau žaidė geriau, bet pralaimėjo po dviejų pratęsimų.

– Kokie „Lietkabelio“ pranašumai?

– Namų aikštė, priekinė linija. Taip pat esame sužaidę daugiau oficialių rungtynių ir tai galbūt šiek tiek padės.

– Galbūt sekmadienį patirtas pralaimėjimas prieš „Pieno žvaigždes“ buvo naudingas?

– Džiaugiuosi, kad tą laikotarpį neblogai išsisukome, nes žaidėme be Darjušo ir trejas rungtynes – tik su vienu įžaidėju. Galbūt buvome pavargę, kažkiek atsipalaidavę, bet gavome gerą pamoką, todėl dabar susikaupę norime reabilituotis.

– Koks „Lietkabelio“ tikslas Europos taurėje?

– Patekti į kitą etapą. Matome, kad tai – ranka pasiekiama. Galbūt net patekti į kitą etapą iš kaip įmanoma geresnės pozicijos.

Kartu su „Lietkabeliu“ ir MZT A grupėje taip pat kovos Las Palmo „Gran Canaria“, Žemutinio Naugardo „Nižnij Novgorod“ ir Zagrebo „Cedevita“.