-
Kaip atrodo Klaipėda Lietuvos daugiabučių renovacijos žemėlapyje? 10
„Pagrindinis tikslas buvo sukurti šiuolaikišką, patogų naudoti, geoinformacinių technologijų (GIS) pagrindu veikiantį įrankį, kuriuo gali naudotis mūsų tikslinė auditorija – nuo renovuotinų daugiabučių gyventojų iki suinteresuotų institucijų specialistų – ir gauti visą naujausią bei aktualiausią informaciją apie daugiabučių modernizaciją Lietuvoje. Žemėlapyje pateikiami įvairūs renovacijos įgyvendinimo pjūviai – juos leidžia nagrinėti įvairūs įdiegti filtrai – atskirų projektų eiga, rezultatai, pasiekti energijos sutaupymai ir kita aktuali informacija“, – teigė APVA pastatų energinio taupumo departamento patarėja Gintarė Burbienė.
Anot G.Burbienės, šis žemėlapis – ne tik inovatyvi informacijos apie daugiabučių renovaciją platforma, bet ir puiki skatinimo priemonė gyventojams atnaujinti daugiabutį. Jeigu svarstote apie gyvenamojo namo modernizaciją ir abejojate jos reikalingumu, keliais kompiuterio paspaudimais galite gauti visus faktinius duomenis, kurie pagrįs renovacijos naudą.
Kur renovuota daugiausia daugiabučių?
Lietuvos renovacijos žemėlapis padeda ne tik greitai ir patogiai susipažinti su modernizacijos eiga, bet ir palyginti, kaip skirtingoms Lietuvos vietovėms sekasi įgyvendinti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą. Visos šalies mastu šiuo metu yra renovuota 11 proc. daugiabučių – 4 226, iš kurių 951 atnaujintas pagal kitas programas.
Pagal šių metų birželio 14 d. duomenis, didžiausią dalį daugiabučių namų renovavusių savivaldybių penketukas atrodė taip: Birštono savivaldybė – 56 proc. renovuotų daugiabučių, Panevėžio miesto – 45,3 proc., Ignalinos rajono – 36,6 proc., Palangos miesto – 34,7 proc. ir Druskininkų savivaldybė – 34,8 proc.
Toliau rikiuojasi Prienų savivaldybė, kuri iki šiol renovavo 25,9 proc. daugiabučių, Molėtų rajono savivaldybė – 25,4 proc., ją vejasi ir Plungės rajono (21,1 proc.), Biržų rajono (20,8 proc.), Joniškio rajono (20,4 proc.) savivaldybės.
Klaipėdos miesto savivaldybėje šiuo metu renovuota 14,5 proc. daugiabučių namų, o Klaipėdos rajono savivaldybėje – 5,1 proc.
Atskleidžia renovacijos rezultatus
Renovacijos žemėlapyje galima rasti informaciją apie renovuojamus daugiabučius ir apie po modernizacijos pasiektus rezultatus. Pavyzdžiui, atlikus modernizaciją daugiausia daugiabučių – 2 303 – pasiekė C energinio naudingumo klasę, 902 pasiekė B klasę, 3 – A klasę ir kol kas vienintelis daugiabutis šalyje pasiekė aukščiausią A++ klasę.
„Žemėlapyje pateikiami modernizacijos rodikliai padeda išsklaidyti abejones dėl modernizacijos naudos ar savo gyvenamojo daugiabučio atnaujinimo. Vis dėlto, norint pasiekti geriausius renovacijos projekto rezultatus, svarbu žinoti, į kokius rodiklius reikia atkreipti dėmesį. Lietuvos renovacijos žemėlapio filtrai ir funkcijos palengvina šią užduotį – kiekvienas gali greitai ir paprastai rasti naudingą informaciją“, – sako G.Burbienė.
Su interaktyviu Lietuvos daugiabučių renovacijos žemėlapiu galite susipažinti šiuo adresu https://map.betalt.lt.
-
Interaktyviame ESO žemėlapyje galima patikrinti, kur ir kodėl nėra elektros 2
Žemėlapį galima rasti adresu eso.lt/zemelapis – jis pritaikytas ir mobiliems įrenginiams, tad sužinoti aktualią informaciją apie elektros skirstymo tinklo darbą galima ir telefone.
Elektros atjungimai suskirstyti pagal jų tipus – planinius ir neplaninius. Planiniai atjungimai – tai laikinas elektros tiekimo nutraukimas, kai ESO atlieka elektros tinklo atnaujinimo arba plėtros darbus ir dėl darbuotojų saugumo būtinas laikinas įtampos atjungimas. Tuo tarpu gedimai elektros skirstymo tinkle įvyksta dėl techninių arba išorinių priežasčių, pvz., pašalinių asmenų veiklos ar gamtos poveikio.
„Svarbu, kad gyventojai galėtų paprastai ir greitai patikrinti informaciją apie elektros atjungimus. Pasirinkus norimą vietovę galima sužinoti apie atjungimo pradžią ir planuojamą elektros tiekimo atnaujinimo laiką. Jei informacijos apie gedimą žemėlapyje nėra ir žinoma, kad gedimas ne vidaus elektros tinkle, gedimą patariame registruoti pasinaudojus specialia forma arba paskambinus trumpuoju numeriu 1852“, – sako ESO Paslaugų tarnybos vadovas Renaldas Radvila.
Kartu atnaujinta elektros gedimų registravimo forma leis greičiau pasirinkti situaciją ir patogiau įvesti gedimo vietos adresą. Gedimą galima registruoti žemėlapyje arba adresu eso.lt/registruotigedima. Šiuo metu jau apie penktadalis pranešimų apie gedimus yra registruojami internetu, ir tai – greičiausiais ir paprasčiausias būdas tai padaryti.
Registruojant gedimą nuo šiol gyventojai gali patikslinti esamą elektros sutrikimo situaciją, pvz., nėra elektros, svyruoja įtampa arba pastebėjo pavojų. Pateikiamas klausimynas padeda iškart identifikuoti registruojamus vidaus tinklo gedimus, kai gedimas yra ne ESO valdomame skirstomajame tinkle.
Pirminiais paskaičiavimais, tai turėtų padėti sutaupyti bendrovės dispečerių darbo laiką. Iš viso – apie 900 val. per metus, kai dispečeriai turi vykti į gedimo vietą arba nuotolinių būdu tikslinti situacijas dėl vidaus tinklo gedimų.
-
Vilniaus gatvių ir šaligatvių švarinimas kaip ant delno: galima stebėti žemėlapyje
Praėjo dar tik pirma balandžio savaitė, o sutvarkyta jau daugiau nei 70 proc. miesto teritorijos, o galutinai išvalyti gatves ir šaligatvius ketinama iki balandžio vidurio. Kaip vyksta tvarkymo darbai, galite stebėti šiame žemėlapyje.
Vilniaus gatves prižiūri kelios skirtingos įmonės.
„Grinda“ sostinės švarinimo darbų ėmėsi jau ankstyvą pavasarį – nuo kovo 5 d. iki dabar išvalyta apie 400 gatvių (viso valomų gatvių yra 759).
Bendras valomų gatvių ilgis siekia 1239 km, tačiau kai kurias gatves tenka valyti du ir daugiau kartų. Be to, įmonė, reaguodama į vilniečių pranešimus, šluoja ir tas gatves, kurios nepatenka į prižiūrimų sąrašą.
Konkrečiai už ašinių linijų, skiriamųjų juostų, gatvių važiuojamųjų dalių (be bortų) šlavimą atsakinga „Grinda“ darbus organizuoja atsižvelgiant į transporto priemonių eismą ir taršos intensyvumą, bet ne rečiau nei tris kartus per savaitę. Siekiant kuo mažiau trikdyti Vilniaus gyventojų ramybę, darbai dažniausiai vykdomi naktimis. Šiuo metu gatves šluoja penki specializuotos technikos vienetai – prie sunkvežimio montuojama šlavimo įranga „Broddway“, traktorius, trys vakuuminės mašinos, smėlį surenkančios mechaninių šepečių sukimosi jėgos pagalba. Mechanizuotai valomas dangų paviršius prieš šlavimą yra drėkinamas siekiant išvengti aplinkos oro taršos dulkėmis.
Miesto teritorijų priežiūra šiltuoju laikotarpiu apima ne tik šlavimo, bet ir gatvių plovimo, drėkinimo, sanitarinio dezinfekavimo darbus. Visi šie darbai, atsižvelgus į poreikį ir oro sąlygas, bus vykdomi iki pat rudens vidurio.
Už šaligatvių, dviračių takų ir pagalbinių kelio juostų švarą yra atsakingos trys įmonės – bendrovės: „Mano aplinka”, „Stebulė” ir „VSA”, dirbančios joms konkurso būdu priskirtose seniūnijose. Valymui pasitelkiama ne tik vienuolika vakuuminių mašinų, motošluotos ir savivarčiai, bet ir rankinė technika, o kai kur tenka pasidarbuoti ir kastuvais.
Vilnius vertina švarą mieste, todėl vykdomus darbus vertina seniūnijų darbuotojai ir, jeigu kur nors pastebimi neatitikimai, jie fiksuojami ir teritorijų tvarkytojams taikomos baudos.
-
Pristatomi nauji žydų kultūros paveldo kelio maršrutai 1
Pristatomi trys tematiniai stilizuoti žemėlapiai ir septyni regioniniai maršrutai. Juos galima rasti čia.
Industrinio paveldo tematinis žemėlapis leis atrasti industrinio paveldo objektus Lietuvoje, prie kurių pastatymo, įveiklinimo svariai prisidėjo Lietuvos žydai. Pasaulinio garso litvakų žemėlapis pristato žymiausius litvakų menininkus ir mokslininkus, bei vietas, kuriose juos galima geriau pažinti. Štetlų kelias pristato penkiolika miestų ir miestelių Lietuvoje istorijas, kuriose reikšmingą vaidmenį vaidino vietinės žydų bendruomenės. Stilizuotus žemėlapius padėjo sukurti „DADADA studio“ komanda.
Taip pat, šalia tematinių žemėlapių, Žydų kultūros paveldo kelio asociacija pristato regioninių žemėlapių ciklą skirta trumpoms kelionėms po Lietuvą kartu aplankant tiek žydų kultūros paveldo objektus, tiek kitas turistines vietas. Parengti gidai Aukštaitijos ežerų ir Dzūkijos girių takais, Nemuno kilpomis, Pajūrio regionu, Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje, bei Sūduvoje. Parengti maršrutai idealiai tiks dienos ar savaitgalio kelionei.
Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos pirmininkas Artūras Taicas ragina domėtis Lietuvos žydų istorija ir paveldo objektais, bei leistis į turiningas keliones po Lietuvą. „Tikimės, kad daugėjant galimybių keliauti, šie žemėlapiai paskatins vietinį turizmą ir kartu žydų kultūros paveldo objektų atradimą bei pažinimą,“ – teigė A. Taicas.
-
Lengva patikrinti, kuriuose Kauno daugiabučiuose draudžiama rūkyti 13
Kauno situacija
Nuo metų pradžios įsigaliojo draudimas rūkyti daugiabučių namų balkonuose, jei tam prieštarauja bent vienas namo gyventojas. Kaune vis daugiau daugiabučių tampa nerūkymo zonomis.
Kauno miesto savivaldybės atstovai pažymėjo, kad mieste šiuo metu yra daugiau kaip 100 tokių daugiabučių. Viešai nėra skelbiamas sąrašas, kurie daugiabučiai yra paskelbti tokiomis nerūkymo zonomis, tačiau savivaldybės atstovai nurodė, kad yra sukurtas specialus žemėlapis, kuriame šią informaciją galite lengvai rasti.
Gyventojai, įvedę tikslų namo adresą, gali sistemoje patys pamatyti, ar jų namas yra priskiriamas nerūkymo zonai. Šį žemėlapį galite rasti čia.
Interneto nuotr.
Kiek anksčiau sostinės savivaldybė paskelbė apie savo internetinėje svetainėje nuolat atnaujinamą daugiabučių, kuriuose draudžiama rūkyti, sąrašą.
Įstatymas įsigaliojo šiemet
Kaip jau rašyta, pagal kadenciją baigusio Seimo priimtas įstatymo pataisas, nuo 2021 m. uždrausta rūkyti daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui.
Įstatyme taip pat įtvirtinta, kad pastato (buto) savininkas ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi pastatu (butu) ir jame rūko, privalo užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kito savininko pastato (buto) patalpas bei į to paties buto patalpas. Teisę atlikti administracinio nusižengimo tyrimą turinčio pareigūno reikalavimu buto arba patalpos savininkas arba kitų daiktinių teisių turėtojas turės šiam pareigūnui nurodyti asmens, kuris rūkė buto ar patalpos balkone, terasoje, lodžijoje, duomenis (vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą).
Buto savininkas, nenurodęs asmens, kuris rūkė buto ar patalpos balkone, terasoje, lodžijoje, duomenų, turės atsakyti Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Įsigalioję Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai numato, kad už įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą butų arba patalpų savininkams grės bauda nuo 30 iki 60 eurų, už pakartotinį nusižengimą – bauda nuo 60 iki 120 eurų.