Tai antradienį socialiniame tinkle „Telegramm“ pranešė Sumų srities administracijos vadovas Dmytro Žyvyckis.
„Vakar priešo artilerija smogė karinei daliai. Iš griuvėsių tebetraukiami palaikai. Žuvusiųjų daug. Dabar kapinėse ruošiamos vietos – 70-čiai kritusių Ukrainos kovotojų“, – sakoma pranešime.
D. Žyvyckis pabrėžė, kad Rusijos pajėgos taip pat patyrė didelių nuostolių.
„Rusų lavonų mieste labai daug, renkame“, – pridūrė regiono vadovas.
Jis taip pat paskelbė sunaikintos karinės dalies nuotraukų.
Anksčiau Ochtyrkos meras Pavlo Kuzmenka pranešė, kad ant miesto buvo numesta Ženevos konvencijos uždraustų vakuuminių bombų.
V. Zelenskis siekia, kad Rusija būtų išstumta iš visų pasaulio uostų ir oro uostų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė siekiantis, kad Rusijos lėktuvams ir laivams būtų uždrausta naudotis užsienio oro ir jūrų uostais, kad Maskva būtų nubausta dėl atakos prieš jo šalį.
„Turime uždaryti šios valstybės patekimą į visus uostus, visus kanalus ir visus pasaulio oro uostus“, – socialiniame tinkle „Facebook“ sakė jis, ragindamas tarptautinę bendruomenę „apsvarstyti galimybę visiškai uždaryti dangų Rusijos raketoms, lėktuvams ir sraigtasparniams“.
Volodymyras Zelenskis/Scanpix nuotr.
V. Zelenskis taip pat apkaltino Rusiją „bombardavus ir apšaudžius“ Ukrainos teritoriją pirmadienį, taip siekiant daryti „spaudimą“ Kijevui per derybas dėl ugnies nutraukimo.
Turime uždaryti šios valstybės patekimą į visus uostus, visus kanalus ir visus pasaulio oro uostus.
Kalbėdamas apie Maskvos spaudimo kampaniją prieš Ukrainos lyderius, vaizdo kreipimesi V. Zelenskis rusus paragino „nešvaistyti laiko“.
Maskvos ir Kijevo delegacijos pirmadienį susitiko derybų prie Ukrainos ir Baltarusijos sienos, šalia Pripetės upės. Abi šalys paskelbė, kad derybininkai sugrįš į savo sostines konsultacijoms ir planuoja naują derybų ratą.
Tuo metu Rusijos lyderis Vladimiras Putinas, kalbėdamas telefonu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu), išdėstė prielaidas karui užbaigti.
V. Putinas sakė, kad susitarimas įmanomas „tik besąlygiškai atsižvelgus į teisėtus Rusijos saugumo interesus, įskaitant Rusijos suvereniteto Kryme pripažinimą, Ukrainos valstybės demilitarizavimą ir denacifikavimą bei jos neutralumo užtikrinimą“, nurodė Kremlius.
Per dialogą tęsėsi kovos. Per Rusijos atakas antrame pagal dydį Ukrainos Charkivo mieste, esančiame netoli Rusijos sienos, žuvo mažiausiai 11 žmonių.
Ukrainos duomenimis, per invaziją žuvo daugiau nei 350 civilių, įskaitant 14 vaikų, o daugiau nei pusė milijono žmonių pabėgo iš šalies.
Trys NATO šalys perduoda Ukrainai 70 lėktuvų
Bulgarija, Lenkija ir Slovakija perduoda Ukrainai 70 karinių lėktuvų, kurie galės bazuotis Lenkijos aerodromuose. Tai antradienį feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių jūrų pajėgų spaudos tarnyba.
„70 lėktuvų Ukrainos armijai! Mūsų partneriai mums perduoda orlaivių Mig-29 ir Su-25! Jei reikės, jie galės bazuotis Lenkijos aerodromuose, iš kurių Ukrainos lakūnai skris vykdyti kovinių užduočių“, – rašoma pranešime.
Spaudos tarnybos duomenimis, Bulgarija perduoda 16 naikintuvų Mig-29 ir 14 šturmo lėktuvų Su-25, Lenkija – 28 lėktuvus Mig-29, Slovakija – 12 lėktuvų MiG-29.
Per raketų ataką Kijevo regione sugriauti trys pastatai
Per raketų ataką netoli Ukrainos sostinės Kijevo sugriauti keli pastatai. „Ukrainska Pravda“, remdamasi Vidaus reikalų ministerija, rašo, kad Vasylkivo, Bila Cerkvos miestuose ir Kalynivkos gyvenvietėje sugriauti bendrabutis ir du penkiaaukščiai gyvenamieji namai.
Šalia Kijevo – didžiulė Rusijos pajėgų kolona
JAV palydovinių vaizdų bendrovė pirmadienį į šiaurę nuo Ukrainos sostinės Kijevo, jau atrėmusio kelis puolimus, pastebėjo didžiulę Rusijos kariuomenės koloną.
Bendrovės „Maxar“ pateiktose palydovinėse nuotraukose matyti, kad nuo sekmadienio telkiamos kovinės mašinos išaugo į maždaug 65 km ilgio karinės technikos koloną.
Scanpix nuotr.
Kolona dengė visą kelio ruožą nuo Antonovo oro uosto, esančio maždaug už 30 km nuo sostinės, iki Prybirsko – tai yra, maždaug 65 km atstumą, nurodė „Maxar“.
Pasak bendrovės, „kai kuriose maršruto dalyse kai kurios transporto priemonės yra išsidėsčiusios gana toli viena nuo kitos, o kituose ruožuose karinė technika ir padaliniai važiuoja keliu po dvi ar tris transporto priemones greta“.
„Į šiaurę ir šiaurės vakarus nuo Ivankivo, netoli kelių, kuriais juda kolona, matyti degančių namų ir pastatų“, – pridūrė „Maxar“.
Anot kompanijos, palydovai taip pat užfiksavo „papildomų sausumos pajėgų ir atakoms žemėje skirtų sraigtasparnių padalinių dislokavimo vaizdų“ Baltarusijos pietuose, mažiau nei 32 km į šiaurę nuo sienos su Ukraina.
Nuo ketvirtadienio, kai prasidėjo Rusijos puolimas, Ukrainos pajėgos gynė į Kijevo centrą vedančius kelius nuo rusų pajėgų, telkiamų aplink sostinę, puolimo.
Pasak pirmadienį naujienų agentūros AFP kalbintų dviejų šaltinių (diplomato ir saugumo pareigūno), Maskva netrukus ruošiasi pradėti naują karinį puolimą.
Ukrainos kariuomenės generalinio štabas socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, kad Rusijos pajėgos per pastarąją parą telkėsi ir dislokavo šarvuotąją techniką bei artilerijos ginkluotę, „pirmiausia siekdamos apsupti ir perimti Kijevo ir kitų Ukrainos didmiesčių kontrolę“.
Vašingtono teigimu, pagrindinė Rusijos užduotis tebėra užimti Kijevą, nors penktąją invazijos dieną puolimas „sulėtėjo“.
Pirmadienį pagrindinė Rusijos kolona, judanti Ukrainos sostinės link, įveikė apie 5 km atstumą ir buvo už maždaug 30 km nuo miesto, pranešė vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas.
Rusijos kariai pasiekė pietinio Ukrainos Chersono miesto prieigas
Rusijos kariuomenė antradienį pasiekė pietinį Ukrainos Chersono miestą, esantį netoli Maskvos kontroliuojamo Krymo, ir jo prieigose įrenginėja kontrolės punktus, pranešė miesto meras.
„Rusijos kariuomenė įrenginėja kontrolės punktus Chersono prieigose, – feisbuke sakė meras Ihoris Kolychajevas.
„Chersonas buvo ir liks Ukrainos“, – pabrėžė jis.
Scanpix nuotr.
V. Putinas įsakė savo kariams pulti Ukrainą praėjusią savaitę.
Rusų kariai į Ukrainą įsiveržė keliomis kryptimis, taip pat ir iš aneksuoto Krymo.
Vietos žiniasklaidos paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip Rusijos kariai žengia į Chersoną.
Šiandien esu atsakingas už MŪSŲ miesto gyvenimą ir užtikrinu jūsų apsaugą taip, kaip leidžia mūsų galimybės.
„Šiandien esu atsakingas už MŪSŲ miesto gyvenimą ir užtikrinu jūsų apsaugą taip, kaip leidžia mūsų galimybės“, – sakė I. Kolychajevas.
Jis paprašė žmonių nepalikti savo namų per komendanto valandą.
„Didžiausia šio miesto vertybė yra jūsų gyvybės. Tai ne muštynės, tai karas“, – pridūrė meras.
Chersone gyvena apie 280 000 žmonių. Miestas yra į šiaurę nuo Krymo pusiasalio, kurį 2014 metais aneksavo Maskva.
Rusija sekmadienį paskelbė apsupusi Chersono miestą.
Rusijos kariuomenė taip pat sako kontroliuojanti Berdiansko uostamiestį prie Azovo jūros.
Kremliaus pajėgos Ukrainoje susiduria su įnirtingu pasipriešinimu.
Charkivas vėl apšaudytas Rusijos pajėgų
Ukrainiečių pareigūnai antradienį pranešė, kad Rusijos pajėgos vėl apšaudė antro pagal gyventojų skaičių Ukrainos miesto Charkivo centrą.
Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Sinjehubovas nurodė, kad apšaudytas Charkivo centre esantis administracijos pastatas, taip pat gyvenamieji namai.
„Šį rytą mūsų miesto centrinė aikštė ir Charkivo administracijos būstinė buvo nusikalstamai užpulta, – platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše sakė O. Sinjehubovas. – Rusijos okupantai ir toliau naudoja sunkiąją ginkluotę prieš civilius gyventojus.“
Pareigūnas nepateikė konkretaus aukų skaičiaus per pastarąjį apšaudymą.
Anksčiau O. Sinjehubovas sakė, kad mažiausiai 11 civilių žuvo ir dar dešimtys žmonių buvo sužeisti Rusijos pajėgoms apšaudant Charkivą pirmadienį.
Jis sakė, kad Ukrainos kariai atremia Rusijos bandymus veržtis į miestą, kuriame gyvena 1,4 mln. žmonių.
Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip didžiulis sprogimas šalia sovietmečio laikų administracinio pastato Charkivo centrinėje aikštėje smogė keliems priešais stovėjusiems automobiliams, išdaužė langus, tačiau pastatas liko beveik nepaliestas.
Rusijos pajėgų puolimas paliko Mariupolį be elektros
Svarbus pietrytinis Ukrainos miestas Mariupolis prie Azovo jūros liko be elektros po besiveržiančių Rusijos pajėgų atakų, antradienį pranešė regiono vadovas Pavlo Kyrylenka.
Scanpix nuotr.
„Mariupolis ir Volnovacha yra mūsų!“ – P. Kyrylenka parašė feisbuke.
„Du miestus spaudžia priešas, bet jie laikosi. Mariupolyje buvo nutrauktos elektros linijos, o miestas liko be elektros“, – pridūrė jis.
Abu miestai yra tarp Rusijos remiamų separatistų kontroliuojamos teritorijos ir 2014 metais Maskvos aneksuoto Krymo pusiasalio, o Rusijos pajėgos stengiasi sujungti šiuos du regionus.
Du miestus spaudžia priešas, bet jie laikosi. Mariupolyje buvo nutrauktos elektros linijos, o miestas liko be elektros.
Mariupolis, svarbus uostamiestis, kuriame gyvena 400–500 tūkst. žmonių, buvo puolamas nuo tada, kai Maskva praėjusią savaitę pradėjo invaziją į Ukrainą. Volnovachoje gyvena apie 20 tūkst. gyventojų.
2014-aisiais, kai Ukrainos rytuose įsiplieskė konfliktas su prorusiškais separatistais, pietrytinį Ukrainos miestą trumpam buvo užėmusios Rusijos ir jos remiamų separatistų pajėgos, tačiau Ukrainos kariuomenė bei Mariupolio gyventojai teritoriją atkovojo.
S. Šoigu: puolimas Ukrainoje tęsis, kol bus pasiekti iškelti tikslai
Rusija tęs puolimą Ukrainoje, kol bus pasiekti iškelti tikslai, pareiškė šalies gynybos ministras Sergejus Šoigu antradienį, šeštą invazijos dieną.
„Rusijos ginkluotųjų pajėgų grupuotė tęs specialiąją karinę operaciją, kol bus pasiekti iškelti tikslai“, – sakė S. Šoigu per spaudos konferenciją, kurią transliavo valstybinė televizija.
Jis nurodė, kad Maskva siekia „demilitarizuoti ir denacifikuoti“ Ukrainą, taip pat apginti rusus nuo Vakarų šalių „karinės grėsmės“.
Į Ukrainos Černihivo regioną įžengė Baltarusijos pajėgos
Baltarusijos kariuomenė įžengė į šiaurinį Ukrainos Černihivo regioną, antradienį skelbia ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“ ir parlamentas.
„Baltarusijos kariuomenė įžengė į Černihivo sritį. Šią informaciją patvirtino teritorinių gynybos pajėgų „Šiaurė“ atstovas Vitalijus Kyrylovas“, – nurodoma Ukrainos Aukščiausiosios Rados paskyroje tviteryje.
Tuo metu autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka antradienį sakė, kad jo šalies pajėgos kare Ukrainoje nedalyvavo ir nedalyvaus. Anot jo, šį faktą pripažino net Jungtinės Valstijos.
„Amerikiečiai pripažino: nematome, kad Baltarusijos ginkluotosios pajėgos dalyvautų šioje operacijoje. Dar daugiau, nematome, kad baltarusių kariuomenė ruoštųsi šiai operacijai“, – A. Lukešenkos pareiškimą citavo valstybinė naujienų agentūra BelTA.
Jis apkaltino baltarusių opozicija skleidžiant gandus, kad Minsko režimo pajėgos bus pasiųstos į Ukrainos teritoriją.
„Jokių sprendimų aš nepriėmiau. Ir be mano sprendimo tie daliniai netgi negali būti išvesti iš kareivinių“, – teigė A. Lukašenka.
NATO vadovas: V. Putinas „sudaužė taiką“ Europoje
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį sakė, kad Rusijos prezidentas įsiverždamas į Ukrainą „sudaužė taiką Europoje“ ir kad Aljansas gins „kiekvieną savo teritorijos centimetrą“.
„Prezidentas Putinas sudaužė taiką Europoje. Sąjungininkės smerkia nepateisinamą ir brutalią invaziją į Ukrainą. Rusijos puolimas visiškai nepriimtinas ir jį rengti leido Baltarusija“, – sakė J. Stoltenbergas, lankydamasis Lasko oro pajėgų bazėje Lenkijoje.
„Mūsų įsipareigojimas pagal 5 straipsnį, mūsų kolektyvinės gynybos straipsnį, yra nepajudinamas. Mes saugosime ir ginsime kiekvieną NATO teritorijos centimetrą“, – pridūrė jis, šalia stovint Lenkijos prezidentui Andrzejui Dudai (Andžejui Dudai).
Charkive per naujus apšaudymus žuvo dar dešimt žmonių
Antrajame pagal dydį Ukrainos mieste Charkive antradienį per naujus Rusijos pajėgų apšaudymus žuvo dar mažiausiai 10 žmonių, o daugiau kaip 20 kitų buvo sužeisti, pranešė gelbėjimo tarnybos.
Per ataką prieš miesto centrinę aikštę ir pagrindinį administracinį pastatą „žuvo mažiausiai 10 žmonių, o dar daugiau kaip 20 buvo sužeisti“, sakoma regiono gelbėjimo tarnybų pareiškime.
Scanpix nuotr.
Jame priduriama, kad gelbėtojai po nuolaužomis surado 10 gyvų žmonių.
Charkive per Rusijos aviacijos smūgį gyvenamajam namui žuvo aštuoni žmonės
Ukraina antradienį pranešė, kad aštuoni žmonės žuvo per Rusijos aviacijos smūgį gyvenamajam pastatui šiaurės rytiniame Charkivo mieste, kuriam anksčiau buvo smogta rusų raketomis.
„Dėl aviacijos smūgio... Charkove žuvo aštuoni žmonės, šeši sužeisti“, – nurodė Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Pranešime sakoma, kad gelbėtojai iš po griuvėsių ištraukė du gyvus likusius žmones.
V. Klyčko: Rusijos karinės pajėgos – jau prie Kijevo pakraščių
Kijevo miesto meras Vitalijus Klyčko savo „Telegram“ kanale paskelbė, kad situacija mieste – sudėtinga, – Rusijos pajėgos jau prie miesto pakraščių.
„Mūsų padėtis sudėtinga – priešas yra Ukrainos sostinės pakraštyje. Mūsų ginkluotosios pajėgos didvyriškai kovoja už mūsų žemę. Mes ruošiamės ginti Kijevą“, – antradienį informavo V. Klyčko.
Pasak jo, prie įvažiavimų į miestą pastatyti įtvirtinimai. Įrengiami patikros punktai.
Scanpix nuotr.
„Raginu visus išlaikyti ramybę. Neikite iš slėptuvių be reikalo“, – įspėjo miesto meras.
Jo teigimu, visi ypatingos svarbos objektai veikia. Viešasis transportas ribojamas iki 19 val. „Nuo 20 val., priminsiu, – komendanto valanda. Visi turite likti namuose arba slėptuvėse! Mieste juda tik automobiliai su specialiais Kijevo karinio komendanto leidimais! Komendanto valanda trunka iki 7 val. ryto“, – aiškino V. Klyčko.
Rusija perspėjo Kijevo gyventojus
Rusijos pajėgos pranešė surengsiančios smūgių Ukrainos saugumo tarnybų infrastruktūrai Kijeve ir iš anksto perspėjo gyventojus evakuotis, antradienį nurodė Gynybos ministerija Maskvoje.
„Siekiant užkirsti informacines atakas prieš Rusiją, tiksliai nutaikomais ginklais bus smogta SBU (Ukrainos saugumo tarnybos) ir 72-ojo informacinių-psichologinių operacijų centro Kijeve technologinius objektus“, – sakoma ministerijos pranešime.
„Raginame Ukrainos piliečius, raginamus ukrainiečių nacionalistų vykdyti provokacijas prieš Rusiją, taip pat Kijevo gyventojus, gyvenančius šalia retransliacijos mazgų, palikti savo namus“, – pridūrė ministerija.
Rusijos pajėgos smogė televizijos bokštui Kijeve, žuvo 5 žmonės
Rusijos pajėgoms antradienį smogus pagrindiniam televizijos bokštui Ukrainos sostinėje Kijeve žuvo penki žmonės ir dar tiek pat buvo sužeista, pranešė Nepaprastųjų situacijų ministerija.
Scanpix nuotr.
Socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti, kad Babyn Jaro rajone netoli statinio driokstelėjo mažiausiai du sprogimai, taip pat pilkų dūmų debesies apgaubtas tebestovintis televizijos bokštas.
Ukrainiečių žiniasklaida nurodė, kad buvo smogta televizijos bokšto techniniam kompleksui. Pranešama apie televizijos transliacijos sutrikimus.
„Prašome piliečius pasinaudoti kanalų paieška televizoriuje, kad įgytumėt prieigą prie regioninių kanalų, – sakoma Valstybinės specialiųjų ryšių ir informacijos tarnybos pranešime. – Laimei, niekas iš darbuotojų nenukentėjo.“
Ukrainiečių pareigūnai vėliau paskelbė filmuotos medžiagos, kurioje matyti per akivaizdžią Rusijos ataką žuvusių žmonių apdegę kūnai ir nuniokoti automobiliai.
Rusijos pajėgos anksčiau antradienį pranešė surengsiančios smūgių Ukrainos saugumo tarnybų infrastruktūrai Kijeve ir iš anksto perspėjo gyventojus evakuotis.
„Siekiant užkirsti informacines atakas prieš Rusiją, tiksliai nutaikomais ginklais bus smogta SBU (Ukrainos saugumo tarnybos) ir 72-ojo informacinių-psichologinių operacijų centro Kijeve technologinius objektus“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
„Raginame Ukrainos piliečius, raginamus ukrainiečių nacionalistų vykdyti provokacijas prieš Rusiją, taip pat Kijevo gyventojus, gyvenančius šalia retransliacijos mazgų, palikti savo namus“, – pridūrė ministerija.
Kol kas neaišku, ar smūgis Kijevo televizijos bokštui yra susijęs su šiuo perspėjimu.
Ukrainos valdančiosios partijos „Liaudies tarnas“ („Sluha narodu“) deputatas Maksymas Bužanskis per susirašinėjimo platformą „Telegram“ parašė, kad viena iš raketų, paleistų į televizijos bokštą, pataikė į Babyn Jaro holokausto memorialo, skirto ten nužudytų maždaug 34 tūkst. žydų atminimui, teritoriją.
„Rusijos žmonės. Ką tik jūsų raketa, kuria bandė nugriauti televizijos bokštą, pataikė į Babyn Jarą. Tai kažkokia nacistinė brolybė – nužudyti ten gulinčius dukart, 1941 ir 2022 metais? Dabar galite drąsiai piešti ant savo uniformų svastikas ir patys save denacifikuoti“, – parašė įstatymų leidėjas.
„Jums maža to, kad žudote gyvuosius – jūs mėginate nužudyti ir žuvusiuosius, ir atmintį, ir visos mūsų šalies skausmą. Tai sukels amžinų pasekmių“, – perspėjo jis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pasiuntė pajėgas į provakarietišką kaimynę, teigdamas, kad siekia „demilitarizuoti ir denacifikuoti“.
Tačiau tarptautinė bendruomenė invaziją griežtai pasmerkė kaip akivaizdų tarptautinės teisės pažeidimą, o daugelis ukrainiečių civilių savo noru stojo ginti savo šalį.
Virtinė šalių paskelbė Rusijai itin skaudžių ekonominių sankcijų ir teikia Ukrainai ekonominę, humanitarinę ir karinę pagalbą.
Ukrainos valdžia kaltino Rusijos kariuomenę smūgiais gyvenamosioms teritorijoms keliuose miestuose, įskaitant Charkivą šalies rytuose, kur vyksta įnirtingos kautynės.
Rusija tvirtina, kad į civilius nesitaiko, nors daug įrodymų byloja priešingai.
Ukrainos duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios šalyje žuvo iki 350 civilių gyventojų.
Rusijos invazija Ukrainoje: naujausi įvykiai
Naujienų agentūra AFP pateikia naujausius įvykius Rusijos kare prieš Ukrainą.
Kijevas rengiasi puolimui
Iš palydovų darytose nuotraukose matyti didžiulė Rusijos kariuomenės kolona į šiaurę nuo sostinės Kijevo, kurio gyventojai ruošiasi rusų pajėgų puolimui.
Rusijos kariuomenė sako gyventojams, kad jie gali „netrukdomai išvykti“ vienu į pietus vedančiu greitkeliu, leisdama suprasti, kad bus atakuojami civiliniai rajonai.
Charkivo puolimas
Rusų pajėgos artilerijos pabūklais apšaudė antrą pagal dydį Charkivo miestą. Jo meras Ihoris Terechovas pirmadienį pranešė, kad per gyvenamųjų rajonų apšaudymą žuvo mažiausiai 11 civilių.
Charkive esantis naujienų agentūros AFP žurnalistas pranešė matęs sugriautą mokyklą, sugedusių rusų šarvuotųjų kovos mašinų ir rusų karių, nukautų per ankstesnius susirėmimus, lavonų.
Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Sinjehubovas nurodė, kad antradienį apšaudytas Charkivo centre esantis administracijos pastatas, taip pat gyvenamieji namai.
Rusai pasiekė Chersoną
Rusijos pajėgos pasiekė pietinį Chersono miestą, esantį netoli Maskvos kontroliuojamo Krymo, ir jo prieigose įrenginėja kontrolės punktus, pranešė meras Ihoris Kolychajevas.
Maskva prieš dvi dienas skelbė, kad jos kariai apsiautė Chersoną.
352 žuvę civiliai
Kijevas praneša, kad nuo praėjusio ketvirtadienio, kai Rusija užpuolė Ukrainą, žuvo 352 civiliai, tarp jų 14 vaikų.
Pusė milijono pabėgėlių
Per penkias pastarąsias dienas iš Ukrainos pasitraukė beveik 520 tūkst. žmonių, dar dešimtys tūkstančių gyventojų paliko savo namus, tačiau yra šalies viduje, nurodo JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR).
Karo nusikaltimai
Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuroras Karimas Khanas (Karimas Chanas) pranešė pradedantis tyrimą dėl „padėties Ukrainoje“. Anot jo, esama „pagrįstų priežasčių“ manyti, jog Ukrainoje nuo 2014 metų buvo įvykdyta karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.
Turkija blokavo karo laivus
Turkija blokavo karo laivų judėjimą strategiškai svarbiais Bosforo ir Dardanelų sąsiauriais, remdamasi 1936 metų Montrė konvencija, suteikiančia jai teisę kontroliuoti šį vandens kelią, jungiantį Juodąją, Marmuro ir Viduržemio jūras.
Derybos tęsis
Ukrainos ir Rusijos delegacijos baigė pirmąjį derybų nepasiekusios proveržio. Abi šalys sutarė „greitu metu“ surengti antrąjį derybų ratą.
Putino reikalavimai
Per pokalbį telefonu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu) Rusijos lyderis Vladimiras Putinas išdėstė reikalavimus dėl Ukrainos valstybės „demilitarizavimo ir denacifikavimo“, taip pat pareikalavo, kad Vakarai pripažintų Maskvos įvykdytą Krymo aneksiją.
Nerimas dėl atominės elektrinės
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) išsakė „rimtą susirūpinimą“, kad invazinės rusų pajėgos yra šalia Zaporižios – didžiausios atominės elektrinės Ukrainoje.
Socialinių tinklų suvaržymai
„Twitter“ ir „Facebook“ ėmėsi žingsnių apriboti Rusijos valstybinių žiniasklaidos priemonių turinį.
Rusija išmesta iš pasaulio futbolo čempionato
Tarptautinė futbolo federacija (FIFA) ir Europos futbolo federacijų asociacija (UEFA) pranešė, kad Rusija pašalinta iš 2022 metų pasaulio futbolo čempionato, o rusų komandoms „iki atskiro pranešimo“ uždrausta dalyvauti visose tarptautinėse varžybose.
TOK ragina neleisti Rusijai dalyvauti tarptautinėse varžybose
Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) paragino sporto federacijas uždrausti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti tarptautiniuose sporto renginiuose.
Išsiųsti rusų diplomatai
Jungtinės Valstijos nurodė išvykti iš šalies dvylikai Rusijos diplomatinės misijos prie Jungtinių Tautų narių, pareiškusios, kad šie diplomatai yra „žvalgybos agentai“.
Daugiau sankcijų
JAV ir Kanada ėmėsi beprecedentės sankcijos ir uždraudė visus sandorius su Rusijos centriniu banku.
Europos Sąjunga į sąrašą asmenų, kuriems taikomos sankcijos, įtraukė daugiau V. Putino aplinkos žmonių, įskaitant Kremliaus atstovą spaudai Dmitrijų Peskovą ir oligarchus Igorį Sečiną, Ališerą Usmanovą, Michailą Fridmaną ir Piotrą Aveną.
Rublio krytis
V. Putinas įvedė kapitalo kontrolės priemones ir įpareigojo eksportuotojus šalies valiutų rinkoje parduoti 80 proc. pajamų užsienio valiuta, rubliui nuvertėjus beveik 30 procentų.
Suomija stos į NATO?
Karinio neprisijungimo politikos tradiciškai besilaikančios Suomijos parlamentas antradienį svarstys peticiją, raginančią surengti referendumą dėl šalies narystės NATO. Kiek anksčiau šalis priėmė „istorinį“ sprendimą aprūpinti ginkluote Ukrainą.
Jokių Holivudo filmų
„Disney“ ir „Sony Pictures“ atšaukė savo filmų premjeras Rusijos kino teatruose.
Kijevo meras V. Klyčko: padėtis „grėsminga“
Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko padėtį Kijeve vadina „grėsminga“. „Priešas nori užkariauti mūsų šalies širdį. Bet mes kovosime ir Kijevo neatiduosime“, - rašė jis žinių kanale „Telegram“. Kartu meras įspėjo dėl panikos ir melagienų.
Rusija prieš tai paskelbė vėl atakuosianti Ukrainos žvalgybos informacines struktūras, be kita ko, Kijevo Brovari priemiestyje. Kijevo gyventojai, gyvenantys netoli tokių objektų, paraginti palikti savo namus, Maskvoje pranešė Gynybos ministerija.
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas tuo tarpu socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose demonstratyvia pasirodė su neperšaunama liemene. Antrajame plane stovėjo iki dantų ginkluoti kariai. Prezidentas Volodymyras Zelenskis ir O. Reznikovas pastaruoju metu dažnai skelbia nuotraukas, kuriose jie nusifotografavę Kijeve – kad būtų paneigti spėliojimai dėl galimo jų pabėgimo iš šalies.
Neabejojama, kad rusų daliniai tęs savo judėjimą Kijevo link. Naktį į antradienį iš palydovų darytose nuotraukose buvo matyta milžiniška tankų ir kitos karinės technikos vilkstinė. Jos ilgis – net 60 km. Anot JAV gynybos šaltinių, rusų pajėgos pasiryžusios užimti sostinę nepaisant nuožmaus Ukrainos pasipriešinimo.
Lenkija priims 2 tūkstančius našlaičių iš Ukrainos vaikų globos namų
Katalikų labdaros organizacijos „Caritas“ Lenkijos skyrius pranešė, kad priims 2 000 našlaičių iš Rusijos karinės agresijos taikiniu tapusios Ukrainos vaikų globos namų, o pirmoji 300 vaikų grupė atvyks trečiadienį.
„Mūsų rytiniai kaimynai kalba apie greitai artėjančią humanitarinę katastrofą“, – naujienų agentūrai PAP sakė Lenkijos „Carito“ direktorius Marcinas Izyckis.
„Nusprendėme reaguoti į krizę Ukrainoje ir mūsų šalyje suteikti prieglobstį pažeidžiamiausiems“ žmonėms, antradienį sakė jis.
Vaikai daugiausia bus iš našlaičių namų Rytų Ukrainoje, kuri labiausiai nukentėjo per Rusijos vykdomą puolimą.
Pirmoji grupė bus vežama į Opolę ir Čenstakavą pietų Lenkijoje ir apgyvendinta labdaros centruose bei religinėse institucijose.
Nuo praėjusio ketvirtadienio, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, iš šalies pabėgo daugiau nei 660 000 žmonių, o dar milijonas paliko savo namus, bet liko šalyje.
JT perspėjo dėl humanitarinės krizės ir paragino skirti 1,7 mlrd. JAV dolerių (1,53 mlrd. eurų) skubiai pagalbai, kurios, kaip pranešama, prireiks maždaug 12 mln. žmonių Ukrainoje.
JAV perspėja, kad Rusija prieš Ukrainą visos savo galios dar nepanaudojo
Jungtinės Valstijos antradienį perspėjo atsargiai vertinti daugybę pranešimų, kad Rusijos karinės kampanijos prieš Ukrainą, tempas sulėtėjo dėl maisto ir degalų stygiaus bei kitų logistikos problemų.
Vienas aukšto rango Gynybos departamento pareigūnas sakė, kad JAV matė Rusijos karines kolonas, įskaitant vieną didžiulę mašinų vilkstinę netoli Kijevo, matomai pristigusias degalų, o kai kuriose vietose – nebegaunančias maisto kariams, kurių kovinis ryžtas dėl to krinka.
Tačiau pareigūnas pabrėžė, kad būtina būti pragmatiškiems. Anot jo, rusai tebeturi reikšmingą kovinę galią, kurios rezervai iki šiol nebuvo išsemti, be to, pajėgos „persigrupuos, prisitaikys, pakeis savo taktiką“.
Pateikęs šiuos įvertinimus karybos požiūriu pareigūnas kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.
JAV duomenimis, Rusija į taikinius Ukrainoje paleido per 400 įvairių tipų ir dydžio valdomų raketų. Trečiadienį Ukrainos priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemos tebebuvo veikiančios ir naudojamos. Be to, į Ukrainą gabenamos ginklų siuntos iš JAV ir kitų šalių. Minėtas Pentagono pareigūnas sakė, kad pagalba pasiekia Ukrainos kariuomenę, ir kariai „aktyviai naudoja šias sistemas“.
Pareigūnas sakė, kad rusai padarė nemenką pažangą pietiniame sektoriuje, judėdami iš aneksuoto Krymo pusiasalio dviem maršrutais – šiaurės rytų ir šiaurė vakarų. Neaišku, ar Rusijos pajėgos perėmė kontrolę pietiniame Chersono mieste, bet įnirtingos kautynės ten tęsiasi.
Be to, pareigūnas nurodė, kad Rusijos pajėgos dar nepradėjo pulti Mariupolio uostamiesčio prie Azovo jūros, bet yra pakankamai priartėjusios, kad smogtų miestui ilgo nuotolio ginklais.
