Vilniaus apygardos administracinis teismas gegužės pabaigoje įpareigojo skubiai grąžinti A. Sasnauską į pareigas. Jo atleidimas buvo pripažintas neteisėtu.

A. Sasnauskas ministro Aurelijaus Verygos įsakymu į darbą grąžinamas nuo penktadienio, birželio 8 dienos.

Tuo metu VLK vadovavusi Jūratė Sabalienė jos pačios prašymu nuo penktadienio perkeliama į VLK Tarptautinių reikalų skyriaus laisvas patarėjos pareigas.

Prieš grąžindama A. Sasnauską į pareigas ministerija kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarybą, ji nenurodė kliūčių A. Sasnauskui eiti VLK direktoriaus pareigas, teigia SAM.

Vilniaus apygardos administracinis teismas gegužės pabaigoje nurodė skubiai vykdyti nutartį dėl A. Sasnausko grąžinimo į pareigas. Teismas taip pat paskelbė, kad neteisėtai atleistam A. Sasnauskui priteista beveik 45 tūkst. eurų – ši suma susidarė nuo jo nušalinimo dienos iki teismo sprendimo.

A. Sasnauskas VLK vadovo pareigų neteko 2016 metų liepą, kai Apeliacinis teismas paliko galioti jam paskelbtą apkaltinamąjį nuosprendį piktnaudžiavimo byloje.

Ji susijusi su 2009 metais VLK organizuotais ir vykdytais tariamai viešųjų intelektualinės saugos paslaugų pirkimais, nors realiai jais siekta pirkti paslaugą pasiklausymo aparatūrai aptikti ir ją neutralizuoti. Įtarta, kad to siekė pats įstaigos vadovas A. Sasnauskas, siekdamas apsisaugoti nuo teisėsaugos institucijų tyrimų.

Tačiau šiemet kovą bylą dar kartą išnagrinėjęs Apeliacinis teismas buvusį VLK vadovą visiškai išteisino.

Pernai gegužės 22 dieną A. Sasnauskas parašė prašymą sveikatos apsaugos ministrui A. Verygai, prašydamas jį grąžinti į ankstesnes pareigas. Birželio 12 dieną ministras pateikė atsakymą, kad atsisako tenkinti šį prašymą.

Birželio pabaigoje A. Sasnauskas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kad neteisėtais būtų pripažinti sveikatos apsaugos ministro veiksmai. A. Sasnauskas skundė ir ankstesnio sveikatos apsaugos ministro Juro Požėlos 2016 metų liepos 18 dienos įsakymą, kuriuo jis atleistas iš pareigų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas šiemet gegužės pabaigoje paskelbė, kad abiejų ministrų raštai ir įsakymai dėl A. Sasnausko grąžinimo bei jo atleidimo panaikinami.

VLK be nuolatinio vadovo dirbo ne vienus metus. Laikini vadovai nuo 2014 metų buvo skiriami dėl ilgai užsitrukusio A. Sasnausko baudžiamosios bylos proceso.

VLK pastaruoju metu vadovavo J. Sabalienė, laimėjusi konkursą praėjusių metų rugsėjį.

Tyrimas pradėtas po informacijos viešojoje erdvėje, kad Lietuvos draudimo kompanijos nenorėjo drausti 81-erių metų moters. Galiausiai bendrovė „Gjensidige“ ją sutiko apdrausti, bet ne visam, o tik penkiolikos dienų kelionės laikotarpiui, socialiniame tinkle rašė Havajuose gyvenanti rašytoja Vaiva Rykštaitė.

Lygių galimybių kontrolierė žada vertinti, ar draudimo bendrovės nepažeidė Lygių galimybių įstatymo, kuriame numatyta, kad paslaugų tiekėjai privalo visiems vartotojams sudaryti vienodas sąlygas gauti tokias pačias paslaugas, nepaisant amžiaus. Kontrolierė teigia, kad garbingas amžius neturėtų būti priežastis draudimo bendrovėms asmenų nedrausti. Anot jos, amžius gali būti vienu iš objektyvių kriterijų vertinant draudimo riziką, tačiau negali būti laikomas pagrindiniu kriterijumi, atsisakant sudaryti draudimo sutartis.

„Suprantama, kad amžius gali lemti kitas aplinkybes, kurios yra ar gali būti priskirtos didesnei rizikai, pavyzdžiui, esami ir prognozuojami susirgimai, sveikatos būklė, kuri su amžiumi prastėja, sergamumas chroniškomis ligomis ir pan., tačiau kiekvienu atveju, vyresniam asmeniui išreiškus pageidavimą sudaryti draudimo sutartį, draudimo bendrovės turėtų suteikti išsamią ir aiškią informaciją apie galimą draudimo riziką, bei informuoti apie siūlomą individualų vyresnio amžiaus draudėjo vertinimą“, - pranešime spaudai sako A.Skardžiuvienė.

Dispečeriai yra atsakingi už greitosios pagalbos brigadų siuntimą į nelaimės vietą. Tačiau pranešimas apie jų pasitraukimą nuo liepos yra tik šantažas, sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, nors jis pripažįsta, kad koordinuoti Vilniaus greitosios pagalbos automobilius Bendrasis pagalbos centras – dar nepasirengęs.

Vilniaus miesto vicemeras Gintautas Paluckas savo ruožtu pabrėžia, kad GMP steigėja yra savivaldybė ir ji užtikrins, kad greitosios medicinos pagalbos pajėgos būtų tinkamai valdomos.

„Nežinau, kokį čia demaršą organizuoja įstaigos vadovas, neinformavęs steigėjo ir savininko funkcijas vykdančios savivaldybės, bet tikrai nebus taip, kaip sakoma GMP stoties pranešime (...). Dispečerinė veiks, ateis anksčiau naujas vadovas ir sutvarkys, bus atšaukti visi šitie perėjimai ir pervedimai“, – BNS pirmadienį sakė vicemeras.

Vilniaus GMP stočiai iki šiol vadovavo Tadeušas Rodzas, tačiau jį po konkurso šiose pareigose turi pakeisti iki šiol medicininės įrangos ir paslaugų versle dirbęs Saulius Deveikis.

„Tai reiškia Vilniaus miesto, visos valstybės ir mūsų siūlomos reformos šantažą“, – savo ruožtu BNS pirmadienį GMP stoties pranešimą komentavo vidaus reikalų ministras.

Anot jo, Vilniuje krizė tikrai nekils.

„Jei visi dispečeriai išeitų, būtų perkelta laikinai iš kitų įstaigų, iš kitų GMP po keletą žmonių. Valstybėje dėl kelių dešimčių darbuotojų krizės tikrai nevyksta, tikrai nėra tokių skambučių srautų, kad pradėtų gatvėse mirti žmonės“, – ramino ministras.

Jau ne vienus metus bandoma GMP dispečerius integruoti į Bendrąjį pagalbos centrą. Pagal naujausią Vidaus reikalų ministerijos siūlymą, 112 vieninteliu pagalbos numeriu taptų nuo 2019 metų, palikus vieną pagalbos numerį į BPC bus pradėtos integruoti ir šiuo metu atskirai dirbančios 8 greitosios medicinos pagalbos dispečerinės bei 11 policijos operatyvaus valdymo skyrių.

Anksčiau Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) priešindavosi GMP dispečerinių integravimui į BPC, tačiau dabartinis ministras Aurelijus Veryga pertvarkai pritaria.

Vilniaus GMP administracijos pareiškimą apie besitraukiančius iš darbo dispečerius SAM vadina manipuliaciniu.

„Labai keista girdėti vieno žmogaus klaidingas interpretacijas ir bandymus manipuliuoti kitais, juk tai ne kas kita, o kenkimas miesto ir valstybės gerovei. Kita vertus, ši situacija rodo, kad pokyčiai yra būtini, dėl kurių ir yra kalbamasi tarpinstituciniame lygmenyje“, – BNS teigė sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.

Ji nurodė, jog SAM Vilniaus savivaldybei siūlo pagalbą, kad sostinės greitosios pagalbos pajėgos neliktų be valdymo.

„Kalbant apie VRM siūlymus ilgainiui, t. y. po pereinamojo laikotarpio pereiti prie vieningo pagalbos numerio 112, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad šie pokyčiai nesusiję su personalu. Kalba eina tik apie pagalbos numerių centralizavimą. Kitaip tariant, nė vienas GMP darbuotojas nebus atleistas – specialistai reikalingi ir jie turi dirbti bei teikti paslaugas pacientams“, – pabrėžė A.Verygos patarėja.

Vilniaus GMP direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė nuo platesnių komentarų susilaiko.

„Kodėl jūs manęs klausiate? Viskas jums parašyta, aš nieko daugiau nepaaiškinsiu“, – BNS sakė ji, paprašyta paaiškinti, ką reiškia dispečerių pasitraukimas.

Stoties pranešime spaudai sakoma, kad visi dispečerinės tarnybos darbuotojai pasiprašė nuo liepos atleidžiami arba pervedami į išvažiuojamąsias brigadas. Be to, Ryšių reguliavimo tarnyba paprašyta įpareigoti fiksuotų ir mobiliųjų ryšių operatorius nuo liepos visus skambučius, įeinančius į  tel. Nr. 85 263 8800, perjungti į bendrąjį pagalbos numerį 112.

Vidaus reikalų ministro teigimu, BPC dar nepasirengęs perimti greitosios pagalbos pajėgų valdymo.

„Mes nekalbame apie savaitę, dvi ar tris. Mes dabar deriname rengiamą Vyriausybės nutarimo projektą, deriname su įvairiomis institucijomis, numatysime pereinamąjį laikotarpį, per kurį laiką būtų galima tą paslaugą perimti. Bet jeigu jūs klausiate, ar kitą savaitę gali BPC perimti greitosios pagalbos valdymą, tai manau, kad jeigu būtų ekstremali situacija, tikrai Vilniaus miestas neliktų be greitosios pagalbos pajėgų iškvietimo ar valdymo“, – aiškino E.Misiūnas.

Kelių konservatorių bei Valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovų teikiamomis pataisomis būtų uždrausta pėstiesiems naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis pėsčiųjų perėjose, jeigu jomis naudojamasi rankomis.

Pasak Seimo narių, pataisomis siekiama užtikrinti, kad visi eismo dalyviai būtų dėmesingi, sumažėtų eismo įvykių, per kuriuos nukenčia žmonės.

„Mobiliojo ryšio įrenginiai blaško pėsčiųjų, taip pat, kaip ir vairuotojų, dėmesį, todėl didina galimybę sukelti eismo įvykį“, – aiškina parlamentarai.

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys BNS sakė, kad tokios pataisos – reikalingos.

Mobiliojo ryšio įrenginiai blaško pėsčiųjų, taip pat, kaip ir vairuotojų, dėmesį, todėl didina galimybę sukelti eismo įvykį.

„Kai mes žiūrime, kaip elgiasi pėstieji pėsčiųjų perėjose, manau, kad kažkokių priemonių reikia imtis, nes jie eidami per gatvę mažiausiai kreipia dėmesį į tai, kaip jie elgiasi eisme: kalba telefonais, naršo internete. Bet iš tikrųjų Kelių eismo taisyklės reikalauja, kad dėmesys einant per gatvę būtų kreipiamas būtent į eismą“, – aiškino pareigūnas.

Dabar draudimas naudotis telefonais numatytas vairuotojams. Pasak V. Grašio, visuomenė turėtų būti nepakantesnė telefonus naudojantiems eismo dalyviams.

„Tai yra pačių mūsų, eismo dalyvių, reikalas, kaip mes tą dalyką toleruojame. Jeigu sėdėdami šalia įspėtume vairuotoją, kad jis nesinaudotų mobiliu įrenginiu, nes tai kelia pavojų mums patiems, tai turėtų įtakos saugumui. Nemaža dalis eismo dalyvių dar toleruoja naudojimąsi telefonais, čia reikalinga ir švietėjiška veikla, mums reikia visiems susitarti, kad naudotis telefonu vairuojant yra gėda, taip elgiasi neatsakingi žmonės. Tas pats pasakytina ir apie pėsčiuosius“, – BNS penktadienį dėstė V.Grašys.

Po susitikimo jie taip pat išsakė abejonių dėl švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės – esą ji nevaldo situacijos.

„Mes iš tikro daugeliu klausimu matome, kad ministrė nėra geranoriška ir nenori bendrauti kaip su partneriais, nori daugmaž primesti savo valią. Manome, kad tai yra netinkamas metodas“, – po susitikimo Vyriausybėje sakė Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) pirmininkė Asta Lapinskienė.

Tuo metu premjeras, A.Lapinskienės teigimu, yra geranoriškas ir galėtų paveikti ministrę, kad ši pasitaisytų.

„Manau, kad ir paveiks ministrę, ir turėsime visi geranorišką komandą, kurioje iš tikro padarysime Lietuvai naudingą darbą“, – dėstė ji.

Ketvirtadienį protesto akciją dėl aukštųjų mokyklų pertvarkos prie Seimo ir Vyriausybės rengusios LAMPSS vadovė sako iš premjero negavusi atsakymų į proteste keltus klausimus, pavyzdžiui, dėl planuojamų atleidimų.

„Šiandien premjeras negali to pasakyti, nes tą dalyką turi padaryti ministrė, tai yra ministerijos darbo grupė turi paskaičiuoti, kiek reikia atleisti žmonių, tai ne premjero reikalas. Aš manau, kad tas bus daroma ir padaryta“, – sakė A.Lapinskienė.

Mokytojus atstovaujančios Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas penktadienį po susitikimo su premjeru taip pat teigė negavęs atsakymų į jam rūpimus klausimus dėl pertvarkų švietime. Anot jo, pavyzdžiui, etatinio mokytojų darbo apmokėjimo įvedimas gali nusikelti.

„Aš manyčiau, kad jeigu nebus būtent statusas suteiktas mūsų reformoms struktūrinio pertvarkymo, ko gero, turėtų nusikelti. Jeigu sąžiningai viską vykdytume, priimtume sprendimus, pripažintume, kad iš tikrųjų šalis neturi pakankamai finansinių galimybių, tai visi numatyti struktūriniai pokyčiai turėtų nusikelti mažiausiai metams“, – sakė jis.

E.Jesinas irgi išsakė priekaištų ministrei J.Petrauskienei. Pastaroji penktadienio susitikime nedalyvavo.

„Nevisiškai (pasitikime), kadangi iki šio laiko jinai mūsų pasitikėjimo neįgavo. Įvyko tik vienas susitikimas praėjusią savaitę su ministre, mes išgirdome daug populistinių pažadų ir padarėme tokią išvadą, kad ministrė praktiškai nelabai žino realią situaciją. Jinai nevaldo tos situacijos ir Švietimo ministerijoje, ten veikia sugedusio telefono principas: viena šnekama mums darbo grupėse, kita šnekama jai. Taip neturėtų būti iš tikrųjų“, – sakė jis.

Kitas švietimo srities profesinių sąjungų ir premjero susitikimas planuojamas liepos pradžioje.

M.Majauskas BNS sakė, kad tai ketvirtadienį sutarta su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu.

„Sutarėme, jog pratęsiu savo darbą Seimo komisijos pirmininko pareigose. Taip pat kviesime prisijungti daugiau Seimo narių, norinčių dalyvauti jos veikloje, ir lauksime Valstiečių frakcijos siūlymo dėl naujo pavaduotojo“, - BNS teigė M.Majauskas.

Konservatorius V.Pranckiečiui atsistatydinimo pareiškimą įteikė praėjusią savaitę - po to, kai Seime radosi iniciatyva performuoti minėtą parlamento komisiją. Atsistatydinimo pareiškimą tada pasirašęs M.Majauskas sakė norintis apsaugoti komisiją.

Visgi Seimas ketvirtadienį dviejų balsų persvara atmetė „valstiečių“ inicijuotą Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pertvarką.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis siūlė, kad būtų panaikinta šios kadencijos pradžioje opozicinių konservatoriaus M.Majausko ir liberalės Aušrinės Armonaitės iniciatyva įsteigta Savižudybių ir smurto prevencijos komisija ir suformuota Smurto ir savižudybių prevencijos komisija.

Opozicija tokius valdančiųjų žingsnius vertino kaip susidorojimą su dabartiniu komisijos pirmininku M.Majausku, siekiant naujai suformavus komisiją vadovu paskirti savo atstovą.

Teismas konstatavo, kad LMT kvietimas teikti paraiškas projektams nėra norminis administracinis aktas, todėl byla turi būti nutraukiama.

S.Šedbaras į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kreipėsi dėl Lietuvos mokslo tarybos nustatyto reikalavimo projektų vadovams skelbti publikacijas nurodytose prestižinėse duomenų bazėse. Parlamentaras skunde teismui aiškino, kad sklaidos reikalavimai pernelyg suabsoliutinti, apribotos galimybės mokslininkams, reikšmingų mokslinių straipsnių paskelbusių kituose leidiniuose ar kitais mokslo bendruomenei pripažįstamais būdais. Lietuvos mokslo tarybos reikalavimus diskriminaciniais viešai vadino ir Vilniaus universiteto (VU) atstovai.

Teismas, sausio pabaigoje priėmęs nagrinėti skundą, parlamentaro prašymu Mokslo tarybai uždraudė atlikti konkurse pateiktų socialinių mokslų srities paraiškų vertinimą, dėl to įstrigo paraiškų vertinimas ir finansavimo skyrimas mokslininkams. Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas Dainius Haroldas Pauža tada BNS sakė, kad teismo sprendimas stabdyti paraiškų vertinimą paveikia ir tuos mokslininkus, kurie neturėjo pretenzijų dėl reikalavimų.

Po teismo sprendimo ketvirtadienį D.H.Pauža sakė, kad socialinių mokslų srities projektai finansavimą gaus vėliau nei kiti.

„Tai tam tikras stabdis tų mokslininkų gyvenime, nes mes nieko negalėjome vertinti. Visus kitus nugalėtojus jau šiomis dienomis skelbiame ir jie pradės tyrimus, o šitie buvo sulaikyti“, – aiškino jis.

Pasak LMT pirmininko, socialinių mokslų srities projektų vertinimas dar užtruks bent mėnesį.

„Nemanyčiau, kad reikėtų sakyti, jog tie mokslininkai negalėtų dėl to gyventi, moksliniai darbai yra tik dalis jų pajamų (...). Paraiškas vertina užsienio ekspertai, dabar ne už kalnų atostogų metas, geras ekspertas gali tuo metu atostogauti, kada pas mus turi įvykti derinimo procesai. Kol suderini visų galimybes, pakankamai atima laiko“, – aiškino jis.

„Mes už pertvarką, bet pertvarka turi būti demokratiška, pertvarka turi būti atsakinga“, - žurnalistams prie Seimo prasidėjusiose akcijoje sakė Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) pirmininkė Asta Lapinskienė.

BNS paklausta, kas dabar planuojamoje pertvarkoje yra nedemokratiško, ji kritikavo tai, kad pradinį reformos planą rengė darbo grupė be akademinės bendruomenės atstovų. Premjero Sauliaus Skvernelio sudarytoje darbo grupėje, kuriai vadovavo švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauuskienė, buvo viceministras Giedrius Viliūnas, Studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas, pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, premjero patarėja Unė Kaunaitė, bendrovės „Lietuvos energija“ vadovas Dalius Misiūnas, bendrovės „Visionary Analytics“ direktorė Agnė Paliokaitė, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro laikinasis vadovas Ramojus Reimeris, Investuotojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas ir kiti.

„Jeigu skaitai apie darbo grupę, joje nėra nė vieno akademinio darbuotojo, kuris supranta, ką tai reiškia daryti mokslą (...). Kada aš 30 ir daugiau metų dirbu universitete ir sako, kad aš nekompetentinga, arba mano kolegos, kurie dirba daugiau aš mažiau metų, nekompetentingi pasakyti, kaip reikia daryti pertvarką, tai yra įžūlus melas“, - sakė A.Lapinskienė.

Darbo grupė, be kita ko, nagrinėjo ir aukštųjų mokyklų pateiktus siūlymus, kaip turėtų atrodyti pertvarka.

Anot A.Lapinskienės, jau studentui aišku, kad rengiant reformą svarbu konkrečiai įvardyti, kokie bus jos padariniai, pavyzdžiui, kiek žmonių bus atleista ir kur jie eis, kaip bus matuojama kokybė, kurios siekiama.

Protesto akcijos dalyviai atsinešė plakatus, kurie skelbė: „Rinkimų programa apie ratus, darbai - apie batus“, „Regionai be universitetų - regionai be ateities“, „Mokslas ir verslas - tai ne tas pats!!“ ir kt.

Nuo pat pradžių aš tą kalbėjau, kad bendruomenių sprendimai turi būti matomi ir girdimi, o ne iš viršaus nuleidžiam kokį nors planą.

Su protestuotojais atėjęs sutikti Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis žadėjo, kad akademinės bendruomenės bus išklausyta. Anot jo, dviejų valdančiųjų frakcijų atstovai kitą savaitę susitiks su visų universitetų atstovais.

„Nuo pat pradžių aš tą kalbėjau, kad bendruomenių sprendimai turi būti matomi ir girdimi, o ne iš viršaus nuleidžiam kokį nors planą“, - protestuotojams teigė Seimo pirmininkas.

Protesto akciją prie Seimo pradėjęs LAMPSS ją tęsė prie Vyriausybės. Joje dalyvavo per 100 žmonių.

Oponuoti protestuojantiems universitetų darbuotojams prie Vyriausybės susirinko kelios dešimtys studentų iš įvairių aukštųjų mokyklų. Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Mažvydas Savickas BNS teigė, kad planuojant pertvarką studentų nuomonė buvo tinkamai išklausyta.

„Kadangi studentai yra didžiausia akademinės bendruomenės dalis, mes privalėjome čia būti, mes norime reikšti savo nuomonę ir mes tikrai pasisakome už konsolidaciją. Mes turėjome savo atstovą ir darbo grupėje, ten buvo mūsų klausiama, kaip mes įsivaizduojame konsolidaciją (...). Konsolidacija yra būtina ir ji turi vykti kaip įmanoma greičiau, kadangi studentų skaičius mažėja, o infrastruktūros nemažėja, yra labai didelės administracinės išlaidos“, - aiškino jis.

M.Savickas vylėsi, kad darbo grupės iškelti pertvarkos tikslai nepasikeis koreguojant reformos planą Seime.

„Pasiūlymų išties yra daug, yra galimi skirtingi modeliai, bet tikslai išlieka vienodi, kurie yra buvo pasiūlyti Vyriausybėje, mes labai tikimės, kad tie tikslai ir išliks“, - sakė studentų atstovas.

Kvietimą LAMPSS organizuoto mitingo metu ateiti prie Vyriausybės palaikyti reformos išplatino Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas, tačiau studentai teigė čia susibūrę savo iniciatyva. Ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad minėtą kvietimą Komunikacijos skyriaus darbuotojas parengė savarankiškai - nesuderinęs su atsakingais asmenimis, ir atsiprašė „dėl šio nesusipratimo“.

„Netinkamai pasielgęs darbuotojas bus įspėtas“, - paskelbė ŠMM.

Seimas šiuo metu svarsto universitetų tinklo pertvarkos planą. Palyginti su Vyriausybės pateiktu projektu, šis planas parlamente keičiamas, nors tiek premjeras Saulius Skvernelis, tiek J.Petrauskienė tvirtina, kad „valstiečių“ pasiūlymai atitinka pirminį projektą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiai registravo naują pasiūlymą dėl universitetų tinklo optimizavimo. Pagal jį, šalyje veiktų po klasikinį universitetą Vilniuje ir Kaune, taip pat šiuose miestuose galėtų veikti technologinių, sveikatos mokslų universitetai, Šiaulių ir Klaipėdos universitetai taptų padaliniais. Šis siūlymas atitinka Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) planą jungtis su Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetais, taip pat Lietuvos sporto universitetu.

Ankstesniame Vyriausybės plane buvo konkrečiai nurodyta, kaip universitetai turėtų jungtis. Pagal šį planą, sostinėje turėjo veikti klasikinis Vilniaus universitetas ir profilinis Vilniaus Gedimino technikos universitetas, o Kaune – Kauno universitetas, sujungiant šiame mieste esančius Aleksandro Stulginskio, Kauno technologijos, Lietuvos sporto ir Vytauto Didžiojo universitetus, prie jo turėtų būti prijungtas ir Vilniuje veikiantis Lietuvos edukologijos universitetas. Taip pat Kaune turėjo likti vienas profilinis universitetas – Lietuvos sveikatos mokslų.