LAKSTŪNAI PERPILDĖ KANTRYBĖS TAURĘ: BAUS GRIEŽČIAU

Vidaus reikalų ministerija siūlo peržiūrėti galiojančias baudas vairuotojams už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus. Esą šiuo metu jos gerokai per švelnios. Siūlomos ir kompleksinės priemonės, kurios esą užkirstų kelią daryti daugkartinius nusižengimus. Apie tai, kaip griežtėtų baudos ir už kokius pažeidimus, LNK žurnalistas kalbėjosi su Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininku Vytautu Grašiu.

– Kodėl norima griežtinti baudas vairuotojams?

– Na, mūsų eisme vyksta pokyčiai į gerąją pusę, bet tie tempai, kuriais dabar vyksta tie pokyčiai, turbūt visų netenkina ir norime, kad tie pokyčiai būtų greitesni. Daromi tam tikri eismo taisyklių pažeidimai, o ypatingai greičio pažeidimai, viršijamas greitis ir tai viena iš pagrindinių priežasčių įvykti eismo įvykiams, kuomet būna sužalojami arba žūsta žmonės.

– Vairuotojai ir anksčiau burnojo, kad yra esą per griežtos nuobaudos, ypač kai tenka atimti vairuotojo pažymėjimą. Netgi tos papildomos priemonės nedrausmino, jeigu pačių baudų dydžiai yra per maži.

– Mes konstatuojame, kad už KET pažeidimus baudos buvo peržiūrėtos 2008 m. Po to laikotarpio ekonominė situacija gerokai pasikeitė ir vėlgi, kuomet policijos yra paskiriama bauda už iki 20 km/val. viršytą greitą, tai yra 6 eurai, žmogus su tam tikra šypsena pasako, kad du puodeliai kavos. Ar jis padaro kažkokias išvadas, gavęs tokią baudą, kad greitis, kurį jis viršijo, reikalingas tam, kad mes būtume saugesni? O tikrai absoliuti dauguma eismo dalyvių nori būti saugūs, laikosi KET. Na, ir kartais tie išsišokėliai sukelia problemas.

– Kiek turėtų didėti baudos? Apie kokius skaičius mes galime kalbėti?

– Na, mes siūlome, kad jeigu dabar bauda yra iki 20 km/val. viršytam greičiui nuo 12 iki 30 eurų, padidinti, kad būtų nuo 30 iki 60 eurų. Iki 30 km/val. viršytam greičiui – padidinti iki 120 eurų. Na, jos nėra kardinaliai didinamos, tačiau siūlome tam tikrus pakeitimus, sisteminius dalykus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kad įkliuvus antrą kartą vairuotojas netektų vairuotojo pažymėjimo.

– Taip. Viršijus greitį daugiau nei 30 km/val. antrą kartą, vairuotojas netektų pažymėjimo – neilgam laikotarpiui, sakykim, nuo 20 iki 30 dienų. Ir neturėdamas teisės vairuoti, naudodamasis visuomeniniu transportu ar vaikščiodamas pėsčiomis, galėtų pagalvoti apie tą neatsakingą elgesį. Nes, vėlgi, tas 10 km/val. viršytas greitis kartais lemiamu momentu turi esminį faktorių, kuomet pasekmės, atsitikus eismo nelaimei arba sureaguoti į kažkokią pasikeitusią eismo situaciją, yra lemiamos. Ir tikrai manome, kad tą greitį vairuotojui smegenyse reikia įrašyti griežtesnėmis priemonėmis.

– O pagal statistiką kiek šiai dienai būtų vairuotojų, kurie 20-čiai dienų netektų teisės vairuoti?

– Jeigu palyginus šių metų 10 mėnesių duomenis, tai apie 3500 vairuotojų prarastų teisę vairuoti nuo 10 iki 20 dienų. Manau, tai nėra labai didelis skaičius, bet įsivaizduokim, kad 3500 vairuotojų vis dar nesilaiko saugaus greičio ir tą daro pakankamai agresyviai, viršydami daugiau negu 30 km/val. Tas turėtų įtakos tikrai kažkiek turėti.

– Ar bus dar kažkokių kitokių drausminimų tiems lakstūnams, kurie ypatingai mėgsta greitį?

– Taip, mes turime siūlymų, kurie turėtų kažkokią įtaką padaryti. Tai vienas iš dalykų yra toks, kad asmuo, davęs savo transporto priemonę užsienio piliečiui, laiduoja už tą asmenį. Jeigu būna padarytas KET pažeidimas ir užsienietis nesumoka baudos, tai pats asmuo turi sumokėti paskirtą baudą. Tai turbūt skatintų atsakingiau dalinti savo transporto priemonę, atsakingai teikti duomenis to asmens, kuriam yra duodama transporto priemonė ir permąstyti tuos dalykus.

– Bet yra pastebima, kad ir patys vairuotojai, gavę baudą, neskuba jos sumokėti. Ir situacija šiek tiek gerėja, bet vis tiek dar nemažas procentas vairuotojų nemoka baudų.

Kiek jis girdi ausimis, turi suvokti smegenimis, kad greičio paisymas yra labai svarbus elementas saugiam eismui.

– Sakykim, nedidelis procentas, bet tokių asmenų yra. Ir vėlgi, tos administracinės atsakomybės pagrindinis dalykas yra kad asmuo kažkaip pajustų savo netinkamo elgesio pasekmes, tam yra paskiriama piniginė bauda. Ir jeigu jis piktybiškai nemoka tų baudų, neturi turto, nedirba legaliai ar dar kas nors, na, jam tos baudos vis tęsiasi ir jis jokių pasekmių nepatiria. Turime asmenų, kurie padaro po 400 pažeidimų, tai tas poveikis kažkoks turėtų būti. Ir šitoj pačioj vietoj siūlome, kad būtų apribojamos tam tikros valstybės paslaugos asmenims, kurie nesumoka baudų. Šiai dienai toks asmuo negali pasikeisti vairuotojo pažymėjimo. Siūlome, kad tokiam asmeniui priklausančios transporto priemonės dalyvavimas eisme būtų stabdomas, asmuo negalėtų savo vardu užregistruoti naujos transporto priemonės. Manau, kad tai paskatintų. Bet šitie siūlymai yra tik pradiniai. Tikrai teko girdėti, kad užsienio šalyse yra gerokai efektyvesnių. Pavyzdžiui, Latvijoj, kažkada sakė, kad labai gerai yra baudos mokamos oro uoste, kuomet bando išskristi kažkur, prisiregistruoti ir mato, kad nesumokėtos baudos.

– Gerai, bet grįžkime prie Lietuvos. Lietuvoje atsirado labai daug ir įvairių greičio matuoklių ir jų tik daugės. Ar tai padeda drausminti greičio mėgėjus ir galbūt tuose ruožuose, kur jie įrengti, stebite ir mažiau eismo įvykių?

– Be abejo. Greičio kontrolės sistemos, kurios atsiranda tam tikruose ruožuose, vienaip ar kitaip skatina vairuotojus susimąstyti ir dažniau žiūrėti į savo spidometrą. Vėlgi, tie skaičiai rodo, kad ne visus vairuotojus… Tikrai tose vietose mažėja eismo įvykių su sužeistais asmenimis. Taikome kartais ir dvigubas priemones t. y. pasibaigus vidutiniam greičio ruožui yra pastatomas vadinamasis trikojis. Na, pagrindinis tikslas yra keisti supratimą apie tą dalyvavimą eisme. Be abejo, visa Lietuva tikrai nebus padengta greičio matuokliais, bet vairuotojas, norėdamas saugiai dalyvauti eisme, turi daryti tam tikrą pokytį savo elgesy. Kiek jis girdi ausimis, turi suvokti smegenimis, kad greičio paisymas yra labai svarbus elementas saugiam eismui.