D. GRYBAUSKAITĖ: VALSTYBĖS BIUDŽETAS – NE PAGAL IŠGALES

Dabartinis kitų metų biudžetas daugmaž atspindi šalies finansines galimybes, tačiau po jo pristatymo Seime prasidės didžiulis pageidavimų koncertas. Taip LRT RADIJUI sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Aišku, kad visi norėtume skirti daugiau, bet turime suprasti, kad ir skolinimo galimybės yra ribotos, ir tų pinigų nėra“, – tvirtina prezidentė.

– Vyriausybėje pristatomas kitų metų biudžetas. Šiuokart jis pertvarkytas. Pavyzdžiui, socialinei apsaugai numatyta 18 proc., krašto apsaugai – 21 proc. daugiau. Tuo metu Švietimo ministerijai asignavimų didinti nenumatyta. Prezidente, kaip jūs tai vertinate?

– Pirmiausia gal įvertinsiu, kaip atrodo biudžetas. Jis išties atspindi ekonomikos augimą. Džiaugiuosi, kad prioritetams, kurie buvo įvardinti (užtikrinti socialinį saugumą, koncentruojantis į mažas pajamas gaunančius žmones, pensijų didinimą, atlyginimų didinimą, taip pat ir sveikatos, ir švietimo darbuotojams), papildomai skiriama net 600 mln. eurų. Net daugiau kaip 350 mln. eurų skiriama pensijoms. Taigi lengvinama našta socialiai jautrioms grupėms. Tai iš principo yra gera tendencija. [...] Bus daug dalykų, kurie tikrai padės sunkiai besiverčiantiems mūsų piliečiams.

Antra didelė išlaidų grupė bus skirta užtikrinti krašto apsaugai, gynybai. Tai irgi labai gerai. Tai maždaug trečdalis to, kas bus papildomai skiriama socialinėms reikmėms. Be abejo, visoms sritims galimybės yra ribotos.

Dar nepasiekėme, kad valstybės biudžetas gyventų pagal išgales.

Balansas vis tiek turi būti išsaugotas. Nors ir kalbame apie pozityvų viso sektoriaus biudžetą, bet norėčiau akcentuoti, kad valstybės biudžetas lieka deficitinis. Kartu su „Sodra“ ir savivaldybių biudžetais bendras valdžios sektoriaus biudžetas yra pozityvus. Dar nepasiekėme, kad valstybės biudžetas gyventų pagal išgales. Todėl galvoti, kad tų pinigų pilna ir jie auga ant medžių, be jokios abejonės, nereikia ir negalima, nes išlaidų tempas ir taip didėja.

Kiek jis atspindi visų socialinių grupių interesus? Be jokios abejonės, po pirmo biudžeto pristatymo girdėsime didžiulį pageidavimų koncertą ir Seime. Bus, žinoma, siūlomos papildomos milijardų vertos išlaidos. Tikslas – kiek galima labiau išvengti tokio pirmojo biudžeto pasiūlymo išvartymo ir išdarkymo, nes dabartinis biudžetas daugmaž atspindi tą balansą, tas finansines valstybės galimybes, kurios ir yra. Tokį [biudžeto planą] iš principo galėčiau pasirašyti, jeigu jis nebus radikaliai ir drastiškai pakeistas Seime.

– Prezidente, ar vis dėlto pakankamas dėmesys skiriamas socialinės atskirties mažinimui? Kaip žinome, trečdalis žmonių Lietuvoje gyvena ties skurdo riba.

– Tai čia ir atkreipiu dėmesį, kad net 600 mln. eurų bus skirta socialinėms reikmėms. Iš jų daugiau kaip 350 mln. – pensijoms. Tai labai didelė suma. Pavyzdžiui, gynybai skiriama tik 150 mln. eurų, kad būtų pasiekti reikalingi 2 proc.

Tai ir norėjau pasakyti, kad socialinėms reikmėms bus skiriama beveik tris keturis kartus daugiau nei kitoms, saugumą užtikrinančioms, reikmėms. Tai atitinka valstybės finansines galimybes. Aišku, kad visi norėtume skirti daugiau, bet turime suprasti, kad ir skolinimo galimybės yra ribotos, ir tų pinigų nėra.

– Kaip manote, ko trūksta, kad biudžetas nebūtų deficitinis?

– Kaip visada, pirmiausia reikia mėginti mažinti šešėlį, sudaryti sąlygas, kad verslas ir įvairios kitos veiklos veiktų skaidriai ir viešai. Matome tendencijas, kurios išlieka. Tai mokesčių vengimas, šešėliniai mechanizmai ir biudžeto perskirstymas, kuris gerokai mažesnis nei kitose Europos šalyse. Mūsų šešėlis iki šiol didelis ir tendencija vengti mokesčių išlieka.

– Kalbant apie baudą „Lietuvos geležinkeliams“, vyriausybė teigia, kad neturėjo laiko ištaisyti klaidų, bet eurokomisarė pareiškė, jog iki paskutinės minutės laukė Lietuvos pasiūlymo. Kodėl Lietuva pasirinko baudą?

– Pradėčiau nuo priešistorės. Dabar jau aišku, kad buvo padaryta klaida, dėl to nebegalime abejoti. Tačiau ir ankstesnė vyriausybė, ir, ko gero, dalis „Lietuvos geležinkelių“ šių metų pradžioje mėgino neigti tą klaidą, slėpti problemą. Tiek ankstesnė, tiek dabartinė vyriausybė demonstravo nesugebėjimą bendrauti su Europos Komisija.

Dabartinis tikslas yra sumažinti žalą finansams ir reputacijai, išvengti sniego gniūžtės efekto – delspinigių, didelių teisinių išlaidų ir galimų potencialių ieškinių.

Dabar nuostoliai fiksuoti, įvardyti, fiksuotas ir pažeidimas. Dabartinis tikslas yra sumažinti žalą finansams ir reputacijai, išvengti sniego gniūžtės efekto – delspinigių, didelių teisinių išlaidų ir galimų potencialių ieškinių.

Deja, matome, kad ir ši vyriausybė neskuba ieškoti sprendimų, bet jų reikės. Nebegalima naudoti metodo, kai mėginama vengti, viešai meluoti, kad viskas yra ir bus gerai. Kaip minėjau, tikslas yra sumažinti žalą finansams ir reputacijai, tai reikia spręsti.

Matome, kad, besikeičiant valdžioms, seimams ir vykstant periodiniams valstybės tarnybos draskymams, mes prarandame gebėjimus bendrauti tiek su tarptautinėmis institucijomis, tiek su EK, prarandama institucinė atmintis, nes išvaikomi žmonės, specialistai, o naujų nėra kur rasti. Šį fenomeną mes matome vis labiau atsikartojantį ir dabar.

Todėl vien tik nusiųsti atsakymą kovo gale, o vėliau su komisare nebendrauti ir atsakymo laukti pasyviai, negalima buvo sau leisti. Dabar taisyti nebėra ką, dabar galime tik mėginti sumažinti potencialią papildomą finansinę žalą ir žalą reputacijai. Sprendimus vyriausybė turi priimti kuo greičiau, kad nereikėtų mokėti delspinigių, kad nereikėtų perteklinių teisinių išlaidų advokatams, kuriems, matyt, labai norėtųsi dar užsidirbti, nes per metus delspinigiai gali siekti 3 mln. eurų. Taigi reikia labai greitai tuos sprendimus daryti.

– Bet EK sako, kad sprendimas galėtų būti – atstatyti geležinkelį ar įmonę išskaidyti.

– Manau, kad mūsų geopolitinėje situacijoje įmonės skaidymas kirstųsi su nacionalinio saugumo reikalais. Tai mėginame visi – ir aš, ir ministras – išaiškinti komisarei. Bėgius atstatyti greičiausiai reikės. Baudos sumažinti EK nebegali, tai galima daryti tik kvestionuojant patį skaičiavimo modelį ir formulę per teismus. Kokį variantą pasirinks vyriausybė, žiūrėsime, bet bauda iš EK pusės jau nebegali būti sumažinta.

– Tačiau turėtų būti atsakingi asmenys, kurie priėmė sprendimą išardyti 19 km geležinkelio ruožą į Latviją. Bet panašu, kad bauda bus mokama valstybės lėšomis.

– Deja, tiesioginės atsakomybės negalima pritaikyti, nes atsakomybę turėjo prisiimti ir politikai, ir, žinoma, buvę „Lietuvos geležinkelių“ vadovai. Bet jos neprisiima ir mėgina aiškinti, kad visi kiti kvaili ir neteisūs. Taigi, deja, mokėti mums reikės patiems.

Tai labai didelė pamoka, nes tokių atvejų gali būti ir daugiau. Mes vis labiau įsisukame į europinių lėšų panaudojimą ir, jei tai darome neskaidriai, jei yra korupcijos atvejų, jei yra panaudota ne pagal taisykles, Lietuvai reikės grąžinti. O grąžinti turės valstybės biudžetas. Todėl reikia galvoti apie tam tikros sugriežtintos atsakomybės įvedimą, gal iš dalies ir suasmenintos.

Be jokios abejonės, tai pirma didžiulė pamoka, labai skausminga ir galinti kainuoti dar brangiau, jei negebėsime dabar suvaldyti to sniego kamuolio efekto, nes vien tik neigimas ir pirštais badymas į kitą pusę, jau baigėsi: nuostoliai fiksuoti, pažeidimas įvardytas, bauda paskirta. Galime tik mėginti kvestionuoti formulę, bet visa kita kvestionuoti jau pavėlavome.