LIETUVOS BANKAS ĮVERTINO SITUACIJĄ DARBO RINKOJE: ĮVARDIJO, KOKIŲ DARBUOTOJŲ TRŪKSTA LABIAUSIAI

Nedarbo ir užimtumo rodikliai sugrįžo į priešpandeminį lygį, tačiau kai kurių sričių darbuotojų pastebimai trūksta, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. 

Anot jo, didžiausią darbuotojų trūkumą jaučia labiausiai nuo pandemijos nukentėjęs verslas ir statybų bei pramonės sektoriai, tačiau itin trūksta ir aukštos kvalifikacijos specialistų.

G. Šimkaus teigimu, nors bendri užimtumo ir nedarbo rodikliai grįžo į priešpandeminį lygį, skirtinguose sektoriuose pastebima nevienoda padėtis. Pasak LB vadovo, 2021 m. darbuotojų ypač gausėjo IT, transporto ir viešajame sektoriuose, tačiau labiausiai pandemijos paveikto verslo, pavyzdžiui, apgyvendinimo, maitinimo ar pramogų, įmonėse darbuotojų mažiau nei 2019 m.

Pasak jo, verslams atlaikius pandemiją, į didesnes aukštumas nei prieš ją šoko gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis.

„Tas pokytis yra labai ryškus – matome ne tik stiprų gamybinių pajėgumų „atšokimą“, bet taip pat, kad nusistovėjo itin aukštas lygis. Tai iš dalies atspindi situaciją: turime didžiulį ekonomikos aktyvumą, išnaudojami gamybiniai pajėgumai, tačiau kad procesas vyktų, reikia samdyti ir darbuotojus“, – LB spaudos konferencijoje teigė G. Šimkus, pastebintis, kad darbo rinkoje visgi susiformavęs tam tikrų kvalifikacijų darbuotojų trūkumas.

Turime didžiulį ekonomikos aktyvumą, išnaudojami gamybiniai pajėgumai, tačiau kad procesas vyktų, reikia samdyti ir darbuotojus.

Jo pristatytais Statistikos departamento duomenimis, darbuotojų trūkumas labiausiai veiklą riboja statybos įmonėms (42 proc. visų apklaustų įmonių) ir pramonei (31 proc.). Darbo rankų stygių, be šių sektorių, dar jaučia 24 proc. mažmeninės prekybos ir penktadalis apklaustų paslaugų sektoriaus bendrovių.

„Nuo pat 2021 m. pradžios statybos, pramonės, mažmeninės prekybos, paslaugų sektoriuose fiksuotas įmonių, nurodžiusių darbuotojų trūkumą, kaip veiklą ribojantį veiksnį, augimas. Šis trūkumas ypatingai akivaizdus statybų sektoriuje, kuris anksčiau nemaža dalimi rėmėsi būtent iš trečiųjų šalių importuota darbo jėga“, – nurodo G. Šimkus.

Jis teigia, kad darbdaviai, kuriems specialistų rasti sunku, konkuruoja tarpusavyje keldami darbo užmokestį. LB valdybos pirmininko teigimu, šiuo metu šalyje yra arti 30 tūkst. laisvų darbo vietų – tai 1,5 karto daugiau nei prieš metus, kas, anot G. Šimkaus, yra pakankamai daug.

„Darbo užmokestis, trečio ketvirčio duomenimis, vidutiniškai augo dešimt procentų. Šiek tiek sulėtėjo, nes šių metų antrąjį ketvirtį jis augo netgi 12 proc.“, – pažymi LB vadovas. Pasak jo, skirtinguose sektoriuose fiksuojamas ir skirtingas darbuotojų trūkumo rodiklis.

„Darbuotojų trūkumo mastai skirtingose veiklose skiriasi. Šiuo metu, verta paminėti, darbo rinkoje ypatingai trūksta aukštesnės kvalifikacijos, aukštesnės pridėtinės vertės sektoriuose dirbančių specialistų – ar tai būtų IT, ar tai būtų profesinė, mokslinė, finansinė ar draudimo, administracinė ar aptarnavimo veikla“, – vardijo G. Šimkus.

Jo nuomone, dėl to darbo užmokestis labiausiai auga būtent šiuose sektoriuose, o mažiau kvalifikuotos darbo jėgos atlyginimų augimas nėra toks ženklus.

Aukštos pridėtinės vertės sektoriui Lietuvoje stiprinti G. Šimkus siūlo daugiau investuoti į švietimą, aukštąjį mokslą ir perkvalifikavimo programas.

„Dabar yra puiki galimybė didinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų pasiūlą ir tokiu būdu augti aukštos pridėtinės vertės sektoriuose. Daug kalbame apie skaitmeninę, žaliąją transformacijas ir, žengiant šių transformacijos bei teigiamų pokyčių Lietuvos ekonomikos struktūroje keliu, prie šios kelionės link šio tikslo turėtų ir galėtų prisidėti didinamos investicijos į švietimą, priemonės ir realūs veiksmai, gerinant aukštojo mokslo kokybę, peržiūrint perkvalifikavimo programas“, – sako G. Šimkus.