Taip pat bus sprendžiama, ar nėra pagrindo patraukti jos baudžiamojon atsakomybėn.

Anot prokuratūros pranešimo, sprendimą generalinė prokurorė Nida Grunskienė priėmė gavusi tarnybinio patikrinimo išvadą bei teikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.

Patikrinimas pradėtas gavus pirminę informaciją apie situaciją, kuri susijusi su K. Mockienės artimu asmeniu, kurio naudai veikusi prokurorė galėjo pažeisti Prokuratūros įstatyme, kituose teisės aktuose ir Prokurorų etikos kodekse numatytus reikalavimus.

Patikrinimo išvadoje ir surinktoje medžiagoje konstatuota, kad K. Mockienė, sužinojusi apie artimam asmeniui galimai gresiančią teisinę atsakomybę, aktyviais, tikslingais ir užtikrintais veiksmais siekė daryti įtaką savo funkcijas vykdžiusiems pareigūnams bei kitiems susijusiems asmenims, nepaisė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų.

Vėliau, neturėdama tam įgaliojimų, K. Mockienė domėjosi policijos disponuojama informacija, aiškinosi ir aptarinėjo galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir jos kvalifikavimą su suinteresuotais asmenimis bei apie sudariusį akivaizdų interesų konfliktą neinformavo aukštesniojo prokuroro.

„Įvertinus visą tarnybinio patikrinimo metu gautą informaciją konstatuota, kad du tarnybiniai pažeidimai padaryti aktyviai veikiant, vienas – neveikimu“, – rašoma pranešime.

Išvadoje taip pat teigiama, kad, turėdama ilgametę prokuroro darbo patirtį, K. Mockienė suvokė, jog taip veikdama piktnaudžiauja jai suteiktais įgaliojimais ir tarnybine padėtimi, kenkia objektyviam ir visapusiam įvykio ištyrimui, su šiuo įvykiu susijusių asmenų veiksmų įvertinimui bei tuo žemina prokuroro vardą.

Konstatuota, kad tokiu elgesiu K. Mockienė sulaužė Lietuvos Respublikai duotą prokuroro priesaiką, pažemino prokuroro vardą ir pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso, Prokuratūros įstatymo, Prokurorų etikos kodekso bei Policijos veiklos įstatymo reikalavimus ir nuostatas.

Atliekant tarnybinį patikrinimą, Generalinė prokuratūra aktyviai bendradarbiavo su Policijos departamento Imuniteto skyriumi, taip pat buvo priimti sprendimai, kuriais siekta užtikrinti, kad su įvykiu susijęs ikiteisminis tyrimas būtų atliktas išsamiai ir objektyviai.

Generalinės prokurorės N. Grunskienės sprendimu, visa baigto tarnybinio patikrinimo medžiaga perduota Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentui įvertinti, ar K. Mockienės veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių.

2019 m. sausio pabaigoje jau 9 kartus už įvairių turtinių nusikaltimų įvykdymą teistas 17-metis kaunietis ir 20-metė Šakių rajono gyventoja sugalvojo pasipelnyti.

Pasitelkę dar vieną jaunuolį, kuris nusikaltimo padarymo metu neturėjo 16 metų, vienam degalinių tinklui priklausančiose degalinėse, esančiose Kauno miesto Dainavos, Žaliakalnio, Santakos ir Vilijampolės mikrorajonuose, per dvi savaites sugebėjo apgaulės būdu įgyti 1887,91 litrų kuro, taip padarydami žalos už 1922,22 euro.

Siekdami pasipelnyti trys jaunuoliai sukūrė planą. Mergina parsisiuntė mobiliąją automobilių nuomos programėlę ir savo duomenų pagrindu susikūrė naudotojo paskyrą, kurią galėtų naudoti, norėdama gauti automobilių nuomos paslaugas. Tą kartą išsinuomavę lengvąjį automobilį „VW Golf“, juo pasivažinėjo po miestą ir grąžino jį atgal, tačiau kitais kartais išsinuomodami automobilius „Mini One“, „BMW X1“, „Toyota Auris“ pasinaudodavo ten buvusiomis kuro užpildymo kortelėmis ir degalinėse įgydavo kuro. Tačiau jo nepildavo į išnuomotus automobilius, o pylė į kitas plastikines talpas.

Taip pat būdavo ir tokių atvejų, kai pildavo kurą tiesiai į kitų, pašalinių asmenų automobilius, o jie atsiskaitydavo jaunuoliams grynais pinigais. Tokių klientų susirasdavo net naudodamiesi socialiniais tinklais. Būtent tai pastebėjo ir galimą klastą įžvelgė įmonės atstovai, teikiantys automobilių nuomos paslaugas – jų nuomojamuose automobiliuose turėtų būti užpilta kuro, nes juk atsiskaitymai kuro kortelėmis matomi, tačiau automobilių kuro bakai likdavo tušti. Tyrimo metu nustatyta, kad visus automobilius nuomojo 20-metė Šakių rajono gyventoja.

Trijulės sugalvota nusikaltimo schema nors ir buvusi paini, tačiau Kauno miesto Dainavos policijos komisariato pareigūnų profesionalaus darbo dėka išaiškinta, kaip ir pagrindinis nusikaltimo motyvas – neva tiesiog didelis poreikis pinigų asmeninėms išlaidoms ir pramogoms.

Dėl sukčiavimo kaltieji asmenys buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir šiuo metu laukia teismo verdikto Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.

Šis eismo įvykis, pagal kurį pradėta tik administracinė teisena, užfiksuotas apie 17.15 val. Ukmergės ir Šiaurės gatvių sankryžoje. 

Nuosavą automobilį „Škoda Octavia“ vairavusi vieno Kauno apygardos prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro padėjėja R.T. pateko į šį eismo įvykį, grįždama po darbo į namus. Nustatyta, kad valstybės tarnautoja buvo blaivi.

Pirminiais duomenimis, į kairėn sukantį jos automobilį atsitrenkęs dešimtmetis tik nusibrozdino koją. Po greitosios medikų apžiūros įvykio vietoje jis išleistas gydytis ambulatoriškai.

D.Valys pasirinko kitaip

Atrankoje vadovauti Kauno apylinkės prokurorams dalyvavo keturi pretendentai. Tarp jų buvo ir naujos kadencijos šiame poste siekusi N.Urbonavičienė.

Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisija, kurios keturi nariai – įvairių prokuratūrų prokurorai, o likę trys – Prezidentės, Seimo Pirmininko ir Ministro Pirmininko pasiūlyti dviejų aukštųjų mokyklų, rengiančių teisininkus, profesoriai bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento vadovas, generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui kaip tinkamiausius ir lygiaverčius kandidatus vadovauti Kauno apylinkės prokuratūrai pasiūlė N.Urbonavičienę ir A.Bundonį. Pirmajai komisija davė 80,60 balų vidurkį. A.Bundoniui, surinkusiam didesnį balų vidurkį, negu atrankoje dalyvavęs jo vadovas – Alytaus apylinkės vyriausiasis prokuroras Stasys Kasiulis, – 85,43.

E.Pašilis nusprendė naujai penkerių metų kadencijai vadovauti Kauno apylinkės prokuratūrai skirti A.Bundonį, dalyvavusį šioje atrankoje ir 2014-aisiais. Tik tada tuometis generalinis prokuroras Darius Valys į šias pareigas paskyrė N.Urbonavičienę, 2013-aisiais tapusią pirmojo konkurso "Metų prokuroras" laureate. Pastaroji tuo metu jau turėjo beveik septyniolikos metų darbo stažą prokuratūroje, iš kurių šešerius buvo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurore.

Nomeda Urbonavičienė/Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Šeima tapo karjeros įkaite

Dirbdamas minėtame skyriuje A.Bundonis pradėjo kopti prokuratūros vadovybės laiptais.

Pradėjęs karjerą prokuratūroje nuo šio skyriaus prokuroro techninio padėjėjo pareigų, vėliau jis buvo Kauno miesto apylinkės prokuratūros, kuriai dabar yra paskirtas vadovauti, Ekonominių nusikaltimų tyrimo ir kontrolės skyriaus stažuotojas. Galiausiai tapo šio skyriaus prokuroras, kol buvo paskirtas į Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigas.

Turint tokį žmogišką ir supratingą vadovą, norėjosi eiti į darbą.

Prieš dešimt metų A.Bundonis išvyko penkeriems metams vadovauti Druskininkų prokurorams. O 2015-aisiais buvo paskirtas penkerių metų kadencijai į Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, organizavusio darbą Druskininkuose, Lazdijuose ir Varėnoje, pareigas. Nors jo šeima (žmona – Kauno apylinkės teismo civilinių bylų teisėja) liko gyventi A.Bundonio gimtajame Kaune, pas kurią jis grįždavo tik savaitgaliais.

Iškalbinga pavaldinių reakcija

Sužinoję, kad jų vadovas pasirinktas vadovauti Kauno apylinkės prokuratūrai, buvę A.Bundonio pavaldiniai Druskininkuose "Kauno dienai" teigė labai dėl to nusiminę.

"Turint tokį žmogišką ir supratingą vadovą, norėjosi eiti į darbą", – neslėpė pašnekovai, pabrėždami, kad jis turėjo ir visas geriausias Mergelės Zodiako ženklui būdingas savybes: pareigingumą, kruopštumą, analitinį mastymą.

N.Urbonavičienės, kaip Kauno apylinkės vyriausiosios prokurorės, kadencija baigiasi balandžio 2-ąją. "Kauno dienos" žiniomis, ji grįžta į prokurorės pareigas Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje. Esant tokiai situacijai, N.Urbonavičienei bus pritaikyta išlyga užimti šiuo metu laisvą vieną šio skyriaus etatą be konkurso.

Šiuo metu atostogaujantis 40-metis A.Bundonis, kurio darbo stažas prokuratūroje – aštuoniolika metų, grįžta į darbą jau kitą savaitę.

Šių metų pradžia Motiejaičių šeimoje buvo pažymėta netektimi – per eismo įvykį metu žuvo jų sūnus. Kieno interesams atstovauja prokuratūra? Toks klausimas kilo artimiesiems, devynis mėnesius po tragedijos paliktiems visiškoje nežinioje.

Neleido žinoti

Šarūnas Motiejaitis traukia vieną po kito eismo įvykį kontroliavusio Kauno apylinkės prokuroro Mindaugo Šukio nutarimus neleisti jam susipažinti su sūnaus žūties bylos medžiagoje esančiais dokumentais ir daryti jų kopijas ar išrašus. Kodėl?

Atsakymas sūnų palaidojusį tėvą pribloškė: "Siekiant, kad itin svarbi ikiteisminio tyrimo informacija nebūtų atskleista tretiesiems asmenims."

"Kam aš atskleisiu? Avarijos kaltininkui?" – retoriškai klausė Š.Motiejaitis. Prokuroras nutarime apsidraudė, esą byla tik pradėta nagrinėti, dar neatlikti itin svarbūs tyrimui veiksmai. Tuomet buvo praėjusios dvi savaitės po sūnaus žūties.

"Aš manau, kad yra palikta spragų išsisukti kaltininkams", – savo versiją pateikė žuvusio 24 metų Eimanto Motiejaičio tėvas. Visos jo pastangos prisidėti prie objektyvaus eismo įvykio išaiškinimo tyrėjų buvo atstumtos kaip nereikalingos.

Š.Motiejaitis drįso dar kartą paprašyti leisti susipažinti su byla spalio mėnesį. Atsakymas dar labiau pribloškė tėvą. Antrą kartą neleista susipažinti su byla todėl, kad nukentėjusysis neįgytų procesinio pranašumo.

"Kokį pranašumą galiu įgyti palaidojęs sūnų?" – situacijos absurdiškumu stebėjosi Š.Motiejaitis.

Atėmė galimybę

Ką gina Kauno apylinkės prokuratūra? Ar ne nukentėjusiojo interesams turėtų atstovauti valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras? Deklaruojamos pastangos greitai ir gerai atlikti ikiteisminį tyrimą tam, kad netektų ilgai varginti nukentėjusiųjų, byra į šipulius? Net devynis mėnesius žuvusio vaikino artimieji buvo kankinami nežinios.

Ir tai greičiausiai tik pradžia. Teisėsaugos "rūpestį" nukentėjusiaisiais dar stipriau atspindi pranešimas apie ikiteisminio tyrimo pabaigą. Spalio 24 d., penktadienį, Š.Motiejaičiui buvo skirtos dvi valandos susipažinti su beveik 150 lapų byla ir iki 27 d., pirmadienio, pareikšti prašymus.

"Spalio 27 d. Eimantui būtų suėję 25 metai. Tam, kad neišsikraustytume iš proto, su šeima buvome išvykę iš Lietuvos. Aš, kaip nukentėjusysis, netekau galimybės pretenzijoms. Pranešimą apie baigtą tyrimą atsiėmiau spalio 29 d.", – atsiduso Š.Motiejaitis.

Ir dar – susipažinimui skirtos dienos buvo savaitgalis. Vadinasi, Š.Motiejaitis net nebūtų galėjęs pasitarti su advokatais ar kitais konsultuoti galinčiais teisės žinovais.

Tragedijos vakaras

2014 m. sausio 30-osios vakaras. Gretos Labanauskaitės vairuojamas "Opel Astra" iš Karaliaus Mindaugo pr. suka į kairę  M.K.Čiurlionio gatvės link.  E.Motiejaitis sėdi šalia vairuojančios merginos. Viso labo akimirka, ir milžinišku greičiu lekiantis "Mercedes Benz" automobilis rėžiasi į juos.

24-erių E.Motiejaičiui medikai jau niekuo nebegalėjo padėti. Jaunas vyras nuo daugybinių sužalojimų mirė iškart. G.Labanauskaitė be sąmonės nuvežta į ligoninę. Komos ištiktai merginai pasisekė išsikapanoti.

"Eimantas ir Greta draugavo šešerius metus. Nebuvo praėję nė dviejų mėnesių, kai baigęs universitetą Anglijoje sūnus grįžo į Lietuvą. Kitą dieną jis turėjo eiti į pokalbį dėl darbo", – apie neišsipildžiusius sūnaus planus pasakojo tėvas.

Netesėjo pažadų

Nuo dviejų savaičių iki mėnesio – tokia eismo įvykio tyrimo trukmė buvo žadama Š.Motiejaičiui. Ko gali tikėtis sūnaus netekęs tėvas? Kuo objektyvesnio nelaimės aplinkybių išaiškinimo. Š.Motiejaitis neslėpė buvęs pasiruošęs apmokėti galimai brangių ir sudėtingų ekspertizių išvadas.

Galų gale, ar gali kas nors uždrausti ar neleisti nepriklausomiems ekspertams apžiūrėti tragedijos automobilius? Tokios galimybės Š.Motiejaitis neturėjo ir jau nebeturės.
Praėjus vos trims dienoms po avarijos, tyrimą atliekantys pareigūnai "Mercedes Benz" savininkams atidavė automobilį ir paprašė saugoti. Kovo mėnesį nepriklausomi ekspertai ir įvykį tiriantis pareigūnas "Mercedes" rado viešoje vietoje, visiškai nesaugomą.

Bando nuslėpti?

Avarija įvyko netoli geležinkelio tilto. Tokie objektai akylai saugomi ir visą parą stebimi vaizdo kamerų.

2 minutės – tiek vaizdo tyrėjams pakako. Kodėl ne 3 ar 23 minutės? Filmuotoje medžiagoje aiškiai matomas geležinkelio tiltas. Už kelių metrų nuo jo įvyksta tragedija. Konkrečiai tragedijos vietos kameros nebeaprėpia, tačiau skriejantis "Mercedes" labai aiškiai išsiskiria iš kitų tuo metu pravažiavusių automobilių.

Išsiskiria ne savo marke, o greičiu. Susidūrimo metu su "Opel Astra" nustatytas 108 km/val. greitis. Kokiu greičiu lėkė  "Mercedes Benz" iki avarijos? Tyrėjai į šį klausimą neatsakė. Atsakymą į šį klausimą rado žuvusiojo tėvas.

Tuo metu nelaimės vietoje buvusių ar netrukus privažiavusių automobilių vairuotojų tyrėjai taip pat neieškojo.

Jų ieškojo sūnaus netekęs tėvas. Pagalbos šauksmą išgirdo socialinio tiklalapio "Facebook" vartotojai. Tačiau jie į liudytojų sąrašą neįtraukti. Tarp liudytojų nėra tų, kurie praėjus kelioms sekundėms po įvykio stojo, bandė padėti mersedeso taranuoto opelio keleiviams, ir kuriems susidarė įspūdis, kad atvykę pareigūnai visai netrokšta apklausti nelaimės vietoje esančių žmonių.

Keisti liudytojai

Dar šiek tiek apie vaizdo kamerų užfiksuotą medžiagą. Dviejų minučių filmuke matomi dar iki įvykio važiuojantys automobiliai. Greitis, kiek tai galima suprasti be specialių matuoklių, – visų panašus.

Po to vaizdo įraše matyti, kad niekas nevažiuoja ir staiga – it žaibas praskrenda "Mercedes". Dar kelios sekundės, ir dviejų minučių trukmės medžiaga, kurios paprašė tyrėjai, baigiasi.

Nuo geležinkelio tilto iki nelaimės vietos yra vos keletas metrų. Būtų galima skaičiuoti iki trijų, po to pasigirstų tas čaižus dviejų automobilių susidūrimo garsas.

Per tas papildomas kelias sekundes vaizdo medžiagoje neužfiksuotas joks pravažiuojantis automobilis. Tačiau štai ir netikėtumas. Regis, paskui "Mercedes", atsilikdamas apie 30 m, lėkė dar vienas automobilis.

Jame važiavo "Mercedes Benz" vairavusio vyruko draugai. Jie esą matė susidūrimą. Nesusipratimas? Jų vaizdo medžiagoje nesimato.

Važiuodamas 50km/val greičiu, 70 m atstumą automobilis įveikia apytikriai per 5 sek. Tai kodėl nesimato iš paskos važiuojančio automobilio? Jo nėra ar vis dėlto tyrėjai paprašė per mažai medžiagos?

Milžiniškas greitis

Š.Motiejaitis atliko dar vieną tyrimą. Jis pabandė nustatyti, kokiu greičiu iki susidūrimo važiavo "Mercedes Benz" automobilis. "Aš ne specialistas, tačiau tai – elementari fizika", – aiškino Š.Motiejaitis.

Tyrimui buvo naudojamas prekybos centre pirktas lazerinis atstumo matuoklis. Pasirinkti nekintami taškai – vienas prieš geležinkelio tiltą, kitas – jį pravažiavus. Abu šie taškai matomi ir vaizdo medžiagoje.

Pirmiausia išmatuojamas atstumas tarp minėtų taškų. Lazerio šviesa atsimuša į sienelę. Pasinaudojęs fizikos formule, Š.Motiejaitis suskaičiuoja, kad maždaug 23 m "Mercedes Benz" įveikė per 557 mikrosekundes. Apskaičiuoja ir tai, kad toje vietoje šio automobilio greitis galėjo būti nuo 153 km/val. iki 165 km/val.

Ekspertai nustatė, kad paties susidūrimo metu "Mercerdes Benz" greitis galėjo būti apie 108 km/val.

Ar toks skaičiavimas turi įtakos tyrimui? Tyrėjams jo nereikėjo. Tačiau atsakymų į daugybę klausimų negavusiam, sūnų palaidojusiam tėvui tai buvo ženklas, kad dėl teisybės dar teks pakovoti.

Tirti neskubėjo

Automobilį "Mercedes", kuris rėžėsi į "Opel", vairavo 23 metų Darius Vilūnas. Jis nenukentėjo. Nenukentėjo, ikiteisminio tyrimo duomenimis, ir šalia jo sėdėjęs keleivis. Tačiau ar iš tikrųjų sėdėjo?

Š.Motiejaičiui užkliuvo žiniasklaidoje matytos nelaimės nuotraukos. "Mercedes Benz" keleivio vietoje oro pagalvė neiššokusi. Kodėl? Jos nėra? Sugedusi? O gal oro pagalvė neišsiskleidė tik todėl, kad keleivio vietoje nebuvo žmogaus?

Tai ir vėl – tik keli iš daugybės Š.Motiejaičiui kylančių klausimų, į kuriuos jam nepadėjo atsakyti tyrėjai.

Įtarimai dėl tragedija pasibaigusios avarijos pareikšti D.Vilūnui. Niekur nedirbantis, aštuonių klasių išsilavinimo vyrukas jau turėjęs reikalų su teisėsauga. Jo automobilyje buvo rasta galimai narkotinių medžiagų, beisbolo ir teleskopinė lazdos.

Iš karto po nelaimės buvo tikrintas D.Vilūno girtumas. Jis buvo blaivus. Tačiau narkotinių medžiagų vairuotojo kraujyje neieškota. Šis tyrimas buvo atliktas praėjus keliems mėnesiams po įvykio. Galima tik spėlioti, kokiu tikslu jis buvo atliktas.

Pasinaudojo nelaime

Dar vienas akibrokštas, šokiravęs Motiejaičių šeimą ir "Opel Astra" vairavusią merginą. Šiemet, minint žuvusiųjų per eismo įvykius dieną, prie prekybos ir pramogų centro "Akropolis" buvo demonstruojamas sumaitotas automobilis. Tas pats "Opel Astra", kuriame žuvo Š.Motiejaičio sūnus.

Prie automobilio liekanų buvo užrašas: "Važiuodamas šiuo automobiliu žuvo jaunas žmogus, kartu važiavęs keleivis buvo sužeistas. Vairuotojų neatsakingas elgesys kelyje ir leistino greičio viršijimas sukėlė tragiškas pasekmes."

"Mano sūnus nevairavo. Jis ir mergina skaudžiai nukentėjo dėl kito vairuotojo neatsakingo elgesio. Tai melagingas tekstas", – Š.Motiejaitis pasijuto apšmeižtas, jo šeima buvo priversta iš naujo išgyventi baisiausias gyvenimo akimirkas.

Sumaitotas "Opel Astra" automobilis akcijai buvo panaudotas be netektį išgyvenančių artimųjų sutikimo.

Negana to, Kelių policijos viršininkas atsisakė pakeisti užrašo tekstą. Esą taip pažeistų įstatymus, nes iki teismo draudžiama skelbti informaciją, kuri aiškiai apibūdintų tragiško įvykio aplinkybes.

Kauno apylinkės prokuratūra narplioja didelės apimties bylą dėl, kaip įtariama, neteisėtų Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojų veiksmų tvarkant konfiskuotą turtą ir daugybės kitų pažeidimų.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojai ne tik įtartinai tvarkė konfiskuotą turtą. Abejonių kelia neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių darbo organizavimo veikla, administracinių teisės pažeidimų teisenų ir bylų tvarkymas.

Tyrimas Kauno apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas tada, kai, neapsikentę kauniečių aplinkosaugininkų darbelių, grupė žmonių kreipėsi į Aplinkos ministeriją. Gavusi skundą ministerija įpareigojo Aplinkos apsaugos agentūrą surinkti Kauno departamente visus reikiamus dokumentus, kurie ir buvo perduoti prokuratūrai.

Kauno aplinkos apsaugos departamente vyko ir vidinis patikrinimas, tačiau jo rezultatai neskelbiami, nes vyksta ikiteisminis tyrimas. Bet pranešime aiškiai pripažįstama, kad, atliekant tyrimą, dviejų pareigūnų veiksmuose nustatyta pažeidimų, kaip įtariama, turinčių nusikaltimo požymių.

Dėmę Kauno aplinkos apsaugos agentūrai užtraukę pareigūnai šiuo metu nedirba. "Vienam jų buvo pradėta nuobaudos skyrimo procedūra už skunde paminėtus dalykus, kitam nuobaudos skyrimo procedūra buvo pradėta anksčiau, už ankstesnius pažeidimus", – paaiškino Kauno aplinkos apsaugos departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėja Vilija Švobienė.
Vienam iš įtariamaisiais galinčių tapti departamento darbuotojų sustabdyti jo tarnybiniai įgaliojimai, kitas jau kelintą mėnesį serga. Darbuotojų statusu, prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, jau rūpinsis Kauno apylinkės prokuratūra.

Kai kurie Kauno aplinkosaugininkai buvo nuolat linksniuojami viešojoje erdvėje. Ypač daug kritikos yra išsakę Kauno marių žvejai. Ar jų kritika ir įtarimai pasitvirtins, parodys tyrimas.
Kol kas ikiteisminį tyrimą kontroliuojanti prokurorė Rita Raulinaitienė tik patvirtino, kad tai – itin didelės apimties tyrimas. Prokurorė neatskleidė, apie kokį konfiskuotą turtą eina kalba. "Darbuotojų darbo vietose ir jų namuose buvo atliktos kratos, per kurias paimta daugybė daiktų. Pirmiausia reikia atskirti, kurie iš tų paimtų daiktų yra konfiskuoti, o kurie yra pačių darbuotojų. Taip pat dar reikia apklausti daugybę liudytojų", – aiškino R.Raulinaitienė.

Prokurorė atskleidė, kad prie šio tyrimo prijungta dar viena 2012 m. aplinkosaugininkų byla.

Metų prokurorė Nomeda Urbonavičienė nesišypso tik palaikydama valstybinį kaltinimą. Nuo pirmadienio ji pradeda naują savo gyvenimą etapą – vadovaus Kauno apylinkės prokuratūrai.
Su "Kauno diena" prokurorė susitiko dar senojoje darbovietėje – Kauno apygardos prokuratūroje. Čia ji dirbo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurore.

– Atostogavote. Suskubote pailsėti prieš imdamasi naujųjų pareigų?

– Atostogavau, bet tik savaitę, norėdama pailsėti prieš naują darbą. Kauno apylinkės prokuratūra yra viena didžiausių ir sudėtingiausių Lietuvoje. Ji aprėpia Kauno, Jonavos, Kaišiadorių ir Kėdainių miestų ir rajonų teritorijas. Be to, šioje prokuratūroje dirba daugiau nei septyniasdešimt prokurorų, per metus registruojama per 4 tūkst. baudžiamųjų bylų. Todėl šios prokuratūros efektyvus darbas, pasiekimai yra svarbūs ne tik Kauno apygardai, bet ir respublikiniu lygiu.

Puikiai suvokiau, kad pradėsiu eiti atsakingas, daug darbo ir energijos pareikalausiančias pareigas, todėl norėjosi pailsėti. Nuo pirmadienio į naujus darbus kibsiu pailsėjusi, žvali, energinga ir tik su pozityviu požiūriu ir nusiteikimu.

– Kas pastūmėjo dalyvauti konkurse Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigoms užimti?

– Prokuratūroje dirbu beveik 17 metų. Pati tyriau, kontroliavau ne dešimtis, o šimtus įvairaus pobūdžio baudžiamųjų bylų. Tai ir plėšimai, vagystės, ir nužudymai, kyšininkavimai, narkotikų platinimai, sveikatos sutrikdymai, neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir kt. Įgijau neįkainuojamos patirties ikiteisminio tyrimo atlikimo, kontrolės, valstybinio kaltinimo palaikymo srityse. Per tuos 17 metų bendradarbiavau su įvairiomis teisėsaugos institucijomis – įvairiais policijos padaliniais, specialiųjų tyrimų tarnyba. Turiu bendradarbiavimo patirties bagažą. Noras tą įgytą patirtį pritaikyti, išnaudoti ne tik kontroliuojant dešimt ar dvidešimt ikiteisminių tyrimų, bet platesnėje sferoje ir paskatino dalyvauti tame konkurse.

– Dabar, kai jau žinote, kad vadovausite Kauno apylinkės prokuratūrai, ar nesuspaudžia širdies mintis, kad vis dėlto nutolsite nuo tiesioginio prokuroro darbo?

– Anaiptol ne. Ir nemanau, kad labai nutolsiu nuo tiesioginio, kaip sakote, prokuroro darbo. Gal kažkuria prasme taip, šiek tiek nutolsiu, nes nepalaikysiu taip intensyviai valstybinio kaltinimo bylose, nesikreipsiu į teismus dėl procesinių prievartos priemonių taikymo bylose. Bet, nagrinėdama asmenų skundus, tikrindama procesinių sprendimų pagrįstumą, tikrai susipažinsiu, manau, ne su viena dešimtimi Kauno apylinkės prokuratūros prokurorų kontroliuojamų baudžiamųjų bylų, matysiu ir vertinsiu prokurorų darbą.

– Prieš jus Kauno apylinkės prokuratūrai vadovavo dabartinis Kauno apygardos prokuroras Darius Valkavičius. Jis lygino, kad prokuroras turi būti kietas kaip titnagas. Ar sutiktumėte su tokiu palyginimu?

– Taip, be jokios abejonės. Bet čia aš dar papildysiu, kad prokuroras dar turi būti ir tvirtas kaip uola, nepajudinamas ta prasme, kad niekas, net ir aukštesnieji prokurorai, paprastai sakant, viršininkai, negali daryti įtakos prokuroro priimamam sprendimui. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme labai aiškiai yra pasakyta ir apibrėžta: atlikdamas savo funkcijas, prokuroras yra nepriklausomas nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų, kitų asmenų ir vadovaujasi tik Konstitucija ir įstatymais.

– Kokiomis dar charakterio savybėmis turi pasižymėti prokuratūros vadovas?

– Pirmiausia – visada vadovautis tik įstatymo viršenybės principu. Tai svarbiausia. Būti reiklus sau ir kitiems. Būti atsakingas, nebijoti prisiimti atsakomybės už komandos darbą, rezultatus, nebijoti asmeninės atsakomybės už savo darbo rezultatus, priimtus sprendimus. Turėti gerus organizacinius gebėjimus. Būti optimistu, sugebėti skatinti ir motyvuoti komandos narius dirbti.
– Iki šiol jums tekdavo vadovauti ikiteisminiam tyrimui. Dabar teks vadovauti gerokai didesniam būriui žmonių. Kokia esate, būsite vadovė – demokratė, liberalė, despotė?

– Galiu pasakyti, kokia nebūsiu. Tikrai nebūsiu despotė, egzekucijų kambario Kauno apylinkės prokuratūros pastate tikrai nebus (juokiasi). Tikrai būsiu demokratė, ir tokią mane būti įpareigoja, kaip jau minėjau, prokuratūros įstatymas. Skatinsiu kolektyvo narių iniciatyvą, atsižvelgsiu į visų ir kiekvieno iš jų interesus.

– Ar jau turite savo veiksmų planą, kai pradėsite eiti naujas pareigas? Nuo ko pradėsite?

– Didelį dėmesį skirsiu ikiteisminio tyrimo trukmei. Juk kuo greičiau mes atliekame ikiteisminį tyrimą, tuo greičiau apginame nukentėjusiųjų žmonių teises ir interesus. Jei tyrimą nutraukiame – greičiau sudaroma galimybė žmogui skųsti sprendimą aukštesniajam prokurorui. Tačiau noriu pabrėžti, kad greitas ikiteisminis tyrimas nereiškia, kad jis nekokybiškas. Būtini ir reikalingi ikiteisminio tyrimo veiksmai byloje turi būti atlikti nepriekaištingai. Ir ypatingas dėmesys nuo pat pirmųjų darbo dienų bus skiriamas neteisėtam praturtėjimui. Žinau dešimtis situacijų Kauno mieste, kai prabangiuose, šimtus tūkstančių litų kainuojančiuose namuose gyvena, šimtus tūkstančių litų kainuojančiais automobiliais, už kuriuos atsiskaitoma grynaisiais pinigais, važinėja, paradoksalu, bet nedirbantys, dažnai ir darbo biržoje registruoti, bedarbio pašalpą gaunantys asmenys. Noriu gyventojus pakviesti, paraginti būti aktyvius, pilietiškus ir apie tokius ar panašius atvejus raštu pranešti Kauno apygardos prokuratūrai arba Kauno apylinkės prokuratūrai. Visi be išimties tokie pranešimai bus įvertinti ir juose pateikta informacija bus patikrinta.

– Kokių permainų turėtų laukti Kauno apylinkės prokuratūros prokurorai ir kiti darbuotojai?

– Prokuroras dirba ne sau, ne prokuratūrai, prokuroras dirba žmogui. Todėl visų mūsų prokurorų pagrindinis uždavinys – būti žmogaus saugumo garantu ir teisėtų interesų gynėju. Jeigu Kauno apylinkės prokuratūroje nebus tiksliai, greitai ir visiškai laikantis įstatymo viršenybės principo įgyvendinami šie mano nurodyti uždaviniai, be jokios abejonės, pokyčių bus.

– Kokios pozicijos laikysitės bendraudama su žiniasklaida: būsite atvira iki leistinos ribos ar laikysitės tylėjimo principo: "vyksta ikiteisminis tyrimas ir bet kokia informacija gali jam pakenkti"?

– Iki šiol buvau, ir tikrai ateityje būsiu atvira iki leistinos ribos. Mes, prokurorai, ne tik turime, bet privalome gerbti visas be išimties profesijas. Kiekvienas iš mūsų dirbame savo darbą – jūs dirbate savo darbą, mes dirbame savo darbą. Todėl mes, prokurorai, disponuodami tam tikra informaciją apie padarytus teisės pažeidimus, žmogaus teisių pažeidimus, argi negalime padėti jums dirbti jūsų darbą? Tikrai galime. Be to, žiniasklaida mums, prokurorams, yra viena iš priemonių, dar ir labai svarbi, informuoti visuomenę apie nuveiktus darbus.

– Ar tiesa, kad jūsų pomėgiai nežemiški? Kokie jie?

– Žemiški, žemiški tie pomėgiai (juokiasi). Sportas, gamta, dviračiai, kelionės. Ir kartais dar su vyru paskraidome padebesiais tikrąja to žodžio prasme. Mano sutuoktinis turi piloto licenciją, skraido tikru lėktuvu, pabrėžiu, tikru (juokiasi.) lėktuvu, todėl paskraidome virš Kauno, Prienų, Marijampolės. Įspūdžiai ir poilsis nepakartojami.

– Kaip jūsų vyras vertino ketinimus vadovauti Kauno apylinkės prokuratūrai?

– Aišku, šeimoje mes aptarėme mano ketinimus vadovauti Kauno apylinkės prokuratūrai, aptarėme mano dalykines, asmenines savybes, organizacinius gebėjimus ir įgytą patirtį per 17 darbo prokuratūroje metų. Ir tikrai man vyras nedraudė, neragino nedalyvauti konkurse, priešingai, skatino ir visą tą konkursinį laikotarpį labai palaikė. Argi galėtų jaustis blogai? (Juokiasi.) O jeigu rimtai, jaučiasi puikiai. Taip, kaip ir jautėsi iki tol, kol nebuvau paskirta į tas pareigas. Niekas šeimoje nepasikeitė. O ir negali pasikeisti. Nes namuose ir iki kovo 17 d. (šią dieną buvo paskirta į pareigas – red. past.) aš nebuvau Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurore. Ir tikrai nebūsiu vyriausiąja prokurore. Namuose aš esu žmona ir moteris.

Nuo praėjusių metų spalio Kauno apylinkės prokuratūra vertėsi be vyriausiojo prokuroro. Šias pareigas ėjęs Darius Valkavičius buvo paskirtas Kauno apygardos vyriausiuoju prokuroru. Šiuo metu vyksta mūšis apylinkės vyriausiojo prokuroro pareigoms užimti.

Kandidatų prašymai užimti Kauno apygardos Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigas buvo priimami iki guodžio 18 d. Juos pateikė aštuoni pretendentai iš įvairių Lietuvos prokuratūrų.

Kandidatų atranka vyko praėjusią savaitę. Artimiausiu metu  generaliniam prokurorui perduoti dokumentai apie atrankos įvertinimus.

Tik vienas kandidatas – Kauno apygardos Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Juozas Auryla prašymą padavė, tačiau atrankoje nedalyvavo.
Pagal neseniai įsigaliojusius nuostatus, informacija apie tai, kiek balų per atranką surinko prokurorai, nebeskelbiama.

Jau ir anksčiau generalinis prokuroras turėjo galią nekreipti dėmesio į surinktų balų sumą ir neskirti aukščiausią atrankos komisijos įvertinimą pelniusio kandidato. Toks akibrokštas ištiko praėjusį pavasarį tuomet Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas ėjusį Kęstutį Betingį.

K.Betingis surinko 15 balų daugiau nei antrasis likęs kandidatas, tačiau generalinio prokuroro simpatija buvo ne K.Betingio pusėje ir po trijų skelbtų atrankų buvo pasirinktas D.Valkavičius.
Konkurse dėl Kauno apylinkės vyriausiojo prokuroro vietos iš septynių kandidatų – keturi Kauno prokuratūrų prokurorai. Vienas jų – E.Zuzevičius – dalyvavo atrankoje Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pareigoms ir buvo antras po K.Betingio.

Generalinės prokuratūros paviešintame kandidatų sąraše E.Zuzevičius – trečias. Neoficialiomis "Kauno dienos" žiniomis, realiausia pretendente minima Nomeda Urbonavičienė ir oficialiame sąraše įrašyta pirmoji.

Atrankos dalyviai: 

Nomeda Urbonavičienė, Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokurorė;
Arūnas Bundonis, Kauno apygardos Alytaus apylinkės prokuratūros Druskininkų skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas;
Egidijus Zuzevičius, Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras;
Vitalijus Jaroščenka, Kauno apygardos Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Kėdainiuose;
Tomas Songaila, Vilniaus apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroras;
Renata Oželienė Kauno apygardos Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė;
Andrius Kiuršinas Kauno apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroras.