„Sveikinu naują kadenciją susirinkus į pirmą tarybos posėdį“, – antradienį sakė trečiai kadencijai išrinktas Šiaulių meras Artūras Visockas, kuriam posėdžio metu buvo įteiktos mero regalijos.

Taryba pirmajame posėdyje 23 nariams balsuojant už ir keturiems susilaikius pritarė A. Visocko pasiūlyto vicemero Justino Švėgždos kandidatūrai. Praėjusioje kadencijoje 26-erių netrukus sulauksiantis politikas dirbo mero patarėju. Jo biografijoje nurodoma, kad 2021 metais vyras baigė vystymosi valdymo studijas Adgerio universitete Norvegijoje. Kokią sritį J. Švėgžda kaip vicemeras kuruos kol kas nenustatyta, tai bus patvirtinta atskiru mero potvarkiu.

A. Visocko komitetas „Dirbame miestui“ Šiaulių miesto taryboje pelnė 18 vietų ir turi absoliučią daugumą taryboje.

Poros politinių jėgų atstovai antradienį pranešė ketinantys dirbti opozicijoje. Apie tai pagarsino du „Šiaulių labui“ atstovai bei du Lietuvos socialdemokratų partijos politikai. Kitos politinės jėgos nepranešė, ar rinksis darbą su mero komitetu, ar opoziciją.

„Kol kas nemanau, kad reikėtų kalbėti apie opoziciją, nes dar nėra pasiskelbusi jokia pozicija. Nėra prasmės skelbtis opozicija, jei nėra koalicijos“, – teigė A. Visockas.

Kol kas nemanau, kad reikėtų kalbėti apie opoziciją, nes dar nėra pasiskelbusi jokia pozicija. Nėra prasmės skelbtis opozicija, jei nėra koalicijos.

Keturias vietas taryboje pelniusi Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai pranešė iš savo narių formuojantys frakciją. Kitos partijos ir komitetai frakcijų nesuformavo, nes jie turi mažiau nei keturis politikus – mažiausiai tiek jų, pagal naująjį reglamentavimą, norint sukurti frakciją turi būti 27-31 narių turinčiose savivaldybėse.

Įsigaliojus Vietos savivaldos įstatymo pokyčiams, antradienį taryba patvirtino tris tarybos narius, kurie turėtų teisę pirmininkauti posėdžiui merui nesant. Tokia teisė deleguota „Dirbame miestui“ atstovams Simonai Potelienei, Vytautui Juškui ir Gintautui Sitnikui.

Meras A. Visockas pabrėžė, kad pavaduodamas merą posėdžiui pirmininkausiantis tarybos narys neturės teisės balsuoti.

„Šioje vietoje matosi loginės šio įstatymo klaidos“, – sakė meras.

Iš 31 tarybos nario pirmajame posėdyje dalyvavo ir prisiekė 29 tarybos nariai.

Taryboje be mero komiteto „Dirbame miestui“ ir konservatorių, tris narius turi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, po du – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Lietuvos socialdemokratų partija ir komitetas „Šiaulių labui“.

Naujai išrinkta Šiaulių miesto taryba į kitą posėdį rinksis gegužės 4 dieną.

Liberalų sąjūdžio atstovas Arūnas Rimkus apkaltino siūlymą pateikusius Socialdemokratus ir jį palaikantį mero Artūro Visocko judėjimą diskriminuojant vaikus bei palygino šią situaciją su garsia totalitarizmo satyra „Gyvulių ūkis“.

Pasiūlymo šalininkai savo ruožtu teigė, jog tai būdas palengvinti finansinę naštą mokykloms, kurioms yra sudėtinga savo lėšomis aprengti savo tautinių šokių šokėjus.

„Šiaulių Socialdemokratai senu įpročiu, kartu su A.Visocko judėjimu, sugalvojo vienus vaikus padaryti vertesniais už kitus pagal tai, ar šie šoka tautinius šokius. (...) Gal ir teisėta, kai grupė, turinti valdžią, apdovanoja, išskiria sau patinkančius, bet tikrai ne teisinga. Taip elgiasi kiaulės Džordžo Orvelo novelėje „Gyvulių ūkis“ ir Šiauliuose tikrai vyksta esminis vidinis proveržis blogąja prasme“, – posėdžio metu teigė liberalas A.Rimkus.

Jis ragino politikus nepalaikyti sprendimo, kuriuo „Šiauliuose kuriama Orvelo „Gyvūlių ūkio“ tvarka“ ir teigė, kad tokios iniciatyvos neturėtų būti vykdomos iš biudžeto pinigų.

„Gerbiami tarybos nariai, pagalvokite, kaip jūs, patvirtinę savo balsavimu vienų vaikų išskirtinumą prieš kitus, galėste ramiai žvelgti į akis tiems nuvertintiems, antrarūšiams, kurie sportuoja, žaidžia, šoka, bet ne tautinius šokius“, – kalbėjo A.Rimkus.

Meras A.Visockas po šio pasisakymo ragino tarybos narius suvaldyti emocijas ir „nereaguoti į tai, į ką neįmanoma reaguoti“.

Konservatorius Vladas Artūras Balsys siūlymą vadino nejautriu ir ragino visų nesutvarkytų Šiaulių gatvių gyventojus kreiptis į vadovus dėl to, kad nesirūpinama jų interesais.

Tuo tarpu socialdemokratė Zina Žuklijienė pabrėžė, kad savivaldybė nesirengia vaikams pirkti kostiumų, o tik palengvinti finansinę mokykloms tenkančią naštą bei siūlė kitus kultūrinės veiklos atstovus paremti ateityje. Jos bendrapartietis socialdemokratas Justinas Sartauskas priminė, kad kiekviena biudžeto eilutė dažniausiai būna susijusi su parama kokiai nors vienai sričiai.

Pasak J.Sartausko, vienam kostiumui vidutiniškai teks apie 100 eurų, jie bus skiriami ne konkrečiam vaikui, o mokykloms, kurios atnaujins savo turimus drabužius.

Į tarybos narus kreipėsi ir Violeta Laugalienė, vadovaujanti šokių kolektyvui „Šėltinis“, kuri pabrėžė, kad tautiniams šokiams skiriamos lėšos yra itin mažos, o kostiumus vadovams tenka persiuvinėti iš senų drabužių.

„Pasilikome patys stipriausi, patys atkakliausi, dirbame už tikrai ubagišką algą. Vadovai patys siuva kostiumus, patys važiuoja po kaimus, iš kaimiečių supirkinėja senų kultūros rūmų senus skudurus, persiuvam ir taip mes puošiame savo vaikus. (...) Mūsų kolektyvai Šiaulių mieste užkišinėja visur, kur tik yra nišos: vėliavą pakelti, vėliavą nuleisti, pastovėti, gėles įteikti, palydėti, sutikti svečius, palaikyti juosteles. Kas tą dalyką darytų? Ir tai turi būti vaikai su ypatingai gražiais rūbais“, – kalbėjo choreografė.

Pasak jos, suma, kurią vienam kostiumui skirs savivaldybė, yra tik nedidelė dalis to, kiek kainuoja tautinis kostiumas.

Nepaisant aršių diskusijų, sprendimą palaikė 21 tarybos narys, du susilaikė, keturi nebalsavo. Pagal jį 709 vaikams iš penkių kolektyvų bus skiriama 73,3 tūkst. eurų.

Pernai metų pabaigoje valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis paskelbė apie idėją apie 150 tūkst. ikimokyklinukų 2018 metais padovanoti po tautinį kostiumą. Jis skaičiavo, kad tam reikėtų apie 3 mln. eurų ir planavo įsteigti specialų fondą bei pabrėžė, kad tai būtų privati iniciatyva. Idėjai sulaukus kritikos, R.Karbauskis pranešė ją atidedantis neribotam laikui.

„Kol kas tebesame procedūriniuose klausimuose, tai niekaip nebaigsim, buvo vasara... dėl to ir prašome pratęsti“, – BNS trečiadienį sakė šios komisijos pirmininkas, Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų atstovas taryboje Jonas Bartkus.

Pasak jo, tyrimas, kurį komisija turėtų baigti spalio 15 dieną, pasistūmėjęs nedaug, kol kas į komisijos posėdžius nebuvo kviečiami ir politikai, kurių veiklą tiria komisija, todėl prašoma jos darbą pratęsti iki gruodžio 15 dienos.

„Čia yra sudėti abu tyrimai vienai komisijai, tai apimtis yra nemaža. Antras dalykas, Lietuvoje tos praktikos beveik nėra ir kiek mums žinoma, praktikos, kadangi po komisijos yra teismas, atmestos dėl procedūrinių netikslumų. Dėl to mes bandome atidžiai žiūrėti, kad viską padarytume teisingai, pagal procedūras“, – kalbėjo komisijos pirmininkas.

Komisija atlieka tyrimą pagal du teikimus.

Teikime nurodoma, kad socialdemokratas Justinas Sartauskas, judėjimo „Už Šiaulius“ atstovas Denis Michalenko, liberalas Aurimas Lankas ir „tvarkietis“ Aurimas Lankas sulaužė priesaiką. Pasak iniciatorių, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos darbas tapo nebeįmanomas dėl grupės tarybos narių destruktyvios veiklos sabotuojant tarybos posėdžius. Rašte pateikiami faktai, kai minėti politikai sugriovė kvorumą ir reikėjo nutraukti tarybos posėdžius nepriėmus sprendimų.

Teikime dėl mero Artūro Visocko įgaliojimų nutraukimo procedūros nurodoma, kad meras viršijo savo įgaliojimus priimdamas kai kuriuos potvarkius. Vienas iš minimų atvejų – tarybos narių sprendimu atstatydinto vicemero Domo Griškevičiaus grąžinimas į pareigas, su meru sudarant taikos sutartį. Taip pat tarybos nariai mano, kad meras įgaliojimus viršijo paskirdamas tarnybines nuobaudas ugdymo įstaigų vadovams, nors tam taip pat turėjęs gauti tarybos pritarimą.

Šiauliuose įtampa tarp tarybos narių ir mero tęsiasi nuo pernai rudens. Meras A.Visockas tuomet prarado daugumą balsų taryboje ir buvo suformuota nauja dauguma. Per pusmetį buvo suformuotos iš viso trys valdančiosios daugumos, pastarąjį kartą apie daugumą, oponuojančią merui, vasarį paskelbė socialdemokratas Justinas Sartauskas, balandį paskirtas savivaldybės vicemeru.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą, mero atstatydinimo procedūrą galima pradėti, jeigu jis sulaužė priesaiką arba nevykdo įstatymuose nustatytų įgaliojimų. Iniciatyvą turi pareikšti ne mažiau kaip trečdalis savivaldybės tarybos narių.

Savivaldybės tarybos nario įgaliojimus nutraukti galima dėl priesaikos sulaužymo arba įstatymuose nustatytų įgaliojimų nevykdymo. Teikimą tarybai pradėti įgaliojimų netekimo procedūrą turi teisę ne mažiau kaip trečdalis tarybos narių.

Gavusi tokį teikimą savivaldybės taryba kitame posėdyje, bet ne vėliau kaip per mėnesį turi sudaryti komisiją pateiktiems faktams ištirti ir nustatyti terminą, iki kada ji pateiks išvadą. Jeigu komisija nutaria, kad nėra pagrindo naikinti tarybos nario įgaliojimų, procesas tuo ir baigiasi. Jeigu vis dėlto pagrindas apkaltai įžvelgiamas, privalu kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kad šis įvertintų, ar tarybos narys sulaužė priesaiką nevykdė įstatymuose nustatytų įgaliojimų.

Jeigu ir teismas patvirtina, kad priesaika buvo sulaužyta ar nevykdyti įgaliojimai, savivaldybės taryba trijų penktadalių balsų dauguma priima sprendimą, kad tas tarybos narys neteko savo įgaliojimų. Jeigu neužtenka balsų tokiam sprendimui, tarybos narys gali toliau eiti pareigas.

VTEK atliko tyrimą po gauto skundo, kuriame informuota, kad politikai šių metų kovo pradžioje vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje nenusišalino ir balsavo dėl asmeniškai su jais susijusio klausimo įtraukimo į posėdžio darbotvarkę.

Tuomet siūlyta sudaryti specialią komisiją, kuri tirtų, ar tarybos nariai nesulaužė priesaikos - skunde nurodyta, kad sudarius komisiją būtų pradėta A.Lankauskui ir buvusiam savivaldybės merui J.Sartauskui nepalanki savivaldybės tarybos nario įgaliojimų netekimo procedūra, todėl siūlymo įtraukti minėtą klausimą į posėdžio darbotvarkę jie nepalaikė.

VTEK patvirtino, kad šioje situacijoje politikai buvo asmeniškai suinteresuoti išvengti jiems neigiamas pasekmes galinčios sukelti procedūros.

„Dėl to A.Lankauskas ir J.Sartauskas minėtojo klausimo svarstyme dalyvauti negalėjo. Siekdami išvengti interesų konflikto, politikai privalėjo imtis atitinkamų priemonių: informuoti posėdyje dalyvavusius asmenis apie susidariusią situaciją, nusišalinti nuo klausimo svarstymo ir jokia forma nebedalyvauti tolesnėse procedūrose. J.Sartausko balsuojant pasirinktas mygtukas „susilaikau“ tinkamu nusišalinimu nelaikytinas. A.Lankausko argumentas, kad jo balsas nebuvo lemiamas, šiuo atveju jokios reikšmės neturi“, - nurodo VTEK.

Taryba teigia sureagavusi į žiniasklaidos informaciją apie Šiaulių miesto savivaldybės ketinimus suteikti paramą Savivaldybei priklausančiai ir sunkumus patiriančiai bendrovei „Žiburio knygynas“. Vienas iš svarstomų paramos šaltinių yra Savivaldybės bendrovės „Šiaulių energija“ paskola.

„Konkurencijos taryba raštu informavo savivaldybę, kad paramos teikimas sunkumų turinčiam knygynui gali būti laikomas valstybės pagalba. Savivaldybė, kaip valstybės pagalbos teikėja, privalo atsakingai įvertinti, ar ketinama suteikti parama knygynui nepažeidžia valstybės pagalbos teikimo taisyklių“, - nurodo už konkurencijos priežiūrą atsakinga institucija.

Pasak pranešimo, savivaldybei nurodyta, kad ji turėtų nepamiršti, jog valstybės pagalba „nėra tikslas, o tik priemonė skatinti verslą imtis bendruomenei naudingų iniciatyvų“, kurių jis nesiimtų be savivaldybės paramos. Pabrėžiama, jog jeigu paaiškėtų, kad suteikta valstybės pagalba buvo neteisėta, ją gali tekti grąžinti kartu su palūkanomis.

„Konkurencijos taryba nuosekliai laikosi pozicijos, kad savivaldybės neturėtų užsiimti ūkine veikla tiesiogiai ar per savo įsteigtus ūkio subjektus. Knygyno veikla yra ūkine veikla ir ja turėtų užsiimti verslas“, - nurodo Konkurencijos taryba, pabrėždama, kad savivaldybė turėtų apsiriboti viešojo administravimo funkcijomis.

Kaip skelbė Šiaulių kraštas, pernai metais „Žiburio knygyno“ nuostoliai sudarė per 26 tūkst. eurų, vien tiekėjams už knygas knygynas buvo skolingas 86 tūkst. eurų.

Per slaptą balsavimą už jo kandidatūrą balsavo 26 tarybos nariai, trys buvo prieš.

Kandidatą pristatęs Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas Alvydas Stulpinas tvirtino, kad savivaldybei ir miestui reikia žmogaus, kuris visus jungtų, turinčio patirties ir verslo, ir viešajame administravime.

„Jūsų priimtas sprendimas mane labai įpareigoja. (...) tarimasis su taryba, tarimasis su visomis partijomis, tarimasis dėl visų reikalingų miesto gyvenimo klausimų bus mano įprastinė praktika, aš savęs nepozicionuosiu kokios vienos partijos atstovu, aš būsiu visų jūsų vykdančiosios institucijos atstovas, į kurį galėsite kreiptis visais rūpimais klausimais“, – po išrinkimo žadėjo A.Bartulis.

Jis priklauso Tėvynės sąjungai - Lietuvos krikščionims demokratams.

Naujasis administracijos direktorius garantavo, kad tarybai teikiami sprendimų projektai bus parengti kiek įmanoma kokybiškiau.

A.Bartulis yra baigęs agronomijos, ekonomikos ir teisės studijas. 1996–1999 metais jis yra ėjęs ūkio viceministro, buvo bendrovės „Dolomitas“ generalinis direktorius, yra Lietuvos karjerų asociacijos prezidentas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidiumo narys,

Šis paskyrimas panaikino tiesioginio valdymo įvedimo ir pirmalaikių rinkimų Šiauliuose grėsmę.

Penktadienį, kovo 3 dieną, būtų suėjęs dviejų mėnesių terminas, kai miestas neturi nuolatinio administracijos vadovo. Nuo sausio 3-iosios atleistas buvęs administracijos vadovas Eduardas Bivainis, o naujo paskirti vis nepavykdavo. Praėjusią savaitę atmesta į šias pareigas teiktas Arno Ilgausko kandidatūra.

Tiesioginio valdymo įstatymas numato, kad du mėnesius nepaskyrus vicemero ar administracijos vadovų savivaldybėje gali būti įvedamas tiesioginis valdymas. Sprendimą dėl tiesioginio valdymo, kuris gali trukti iki pusmečio, priima Seimas, jis taip pat nustato naujų rinkimų į savivaldybės tarybą datą.

Ketvirtadienį Šiaulių miesto politikai nutarė nesvarstyti klausimo dėl keturių tarybos narių įgaliojimų panaikinimo. Planuota sudaryti komisiją, kuri tirtų iniciatorių pateiktus kaltinimus keturiems tarybos nariams, ir nustatyti terminą, iki kada komisija privalėtų pateikti išvadą. Tačiau įtraukti šį klausimą į darbotvarkę pritrūko balsų.

Praėjusią savaitę surinkti būtini trečdalio – 11-os – tarybos narių parašai dėl Justino Sartausko, Denio Michalenko, Aurimo Lanko ir Alfredo Lankausko įgaliojimų nutraukimo prieš laiką.

Socialdemokratas, judėjimo „Už Šiaulius“, liberalas ir „tvarkietis“ kaltinami sulaužę priesaiką. Pasak iniciatorių, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos darbas tapo nebeįmanomas dėl grupės tarybos narių destruktyvios veiklos sabotuojant tarybos posėdžius. Rašte pateikiami faktai, kai minėti politikai sugriovė kvorumą ir reikėjo nutraukti tarybos posėdžius nepriėmus sprendimų.

Surinkti būtini trečdalio – 11-os – tarybos narių parašai dėl Justino Sartausko, Denio Michalenko, Aurimo Lanko ir Alfredo Lankausko įgaliojimų nutraukimo prieš laiką.

Socialdemokratas, judėjimo „Už Šiaulius“, liberalas ir „tvarkietis“ kaltinami sulaužę priesaiką. Pasak iniciatorių, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos darbas tapo nebeįmanomas dėl grupės tarybos narių destruktyvios veiklos sabotuojant tarybos posėdžius. Rašte pateikiami faktai, kai minėti politikai sugriovė kvorumą ir reikėjo nutraukti tarybos posėdžius nepriėmus sprendimų.

„(...) pasiskelbusios daugumos tarybos narių grupė sabotuoja Šiaulių miesto savivaldybės veiklą ir tokiu būdu faktiškai atsisako vietos savivaldos įstatyme nustatytų pareigų, o tuo pačiu laužo tarybos nario priesaika prisiimtus įsipareigojimus“, – teigiama dokumente.

Anot jo, J.Sartausko, D.Michailenko, A.Lanko ir A.Lankausko „tyčinis posėdžių žlugdymas, kitų asmenų kurstymas, skatinimas ir organizavimas vykdyti destruktyvią veiklą laikytinas ne tik formaliu Vietos savivaldos įstatymo 23 str. 1 p. nevykdymu, bet ir šiurkščiu įstatyme nustatytos pareigos pažeidimu“ – atsisakymu vykdyti savivaldybės tarybos nario funkcijas piktnaudžiaujant asmeniniais interesais. Atsižvelgus į tokio elgesio pobūdį, atlikimo aplinkybes, sistemingumą, jį siūloma laikyti priesaikos sulaužymu.

Pasak Šiaulių vicemero Domo Griškevičiaus, teikimas dėl minėtų Šiaulių politikų apkaltos parengtas remiantis miestiečių iniciatyva.

„Šitas teikimas išaugo iš žmonių parašų: 70 žmonių pasirašė ir prašo daryti kažką. Tai tas kažkas ir yra daroma“, – ketvirtadienį per tarybos posėdį paskelbė savivaldybės meras A.Visockas.

D.Griškevičiaus teigimu, kovo 2 dieną savivaldybės taryba turėtų svarstyti šį teikimą ir pradėti procedūrą.

„Tvarkietis“ A.Lankauskas tokį mero ir jo rėmėjų elgesį vadina agonija. Politiko teigimu, naujoji dauguma planuoja rengti savo teikimą atstatydinti patį merą.

„Dauguma žada savo ruožtu rengti mero atstatydinimą. Jis nesuvokia, kad prarado politinę valdžią, griebiasi šiaudo ir bando neutralizuoti šitą. Dėl to sakau, kad tai yra agonija“, – penktadienį BNS sakė A.Lankauskas.

Politinė krizė Šiauliuose vyksta nuo rudens, kai A.Visockas prarado daugumą balsų taryboje. Šiuo metu ją sudaro 16 tarybos narių iš judėjimo „Už Šiaulius“, socialdemokratų, liberalų ir „Teisingumo“ frakcijų. Taryboje yra 31 narys.

A.Lankauskas vylėsi, kad kovo 2 dieną Šiaulių miesto savivaldybės taryba nepritars mero teikimui pradėti procedūrą dėl keturių tarybos narių įgaliojimų nutraukimo.

„Kam čia žaisti tuos kvailus žaidimus, šaudyti merui tuščiais šoviniais? Jis net to nesusigaudo“, – tvirtino politikas.

Jis atmetė kaltinimus priesaikos sulaužymu.

„Čia yra ne priesaikos laužymas, čia mano konstitucinė teisė balsuoti taip, kaip noriu. Balsuoju „už“, balsuoju „prieš“ arba išvis nebalsuoju tuo klausimu. Ir jokio priesaikos sulaužymo nėra. Čia išsigalvojimas ir paprasčiausias šmeižtas“, – BNS sakė A.Lankauskas.

Politikas tvirtino, kad jam kerštaujama, nes nesutiko pasitraukti iš merui oponuojančios daugumos.

„Šmeižtas už tai, kad nesutikau išduoti tos naujosios daugumos ir pereiti į jo pusę. Prieš tris savaites aš juk buvau geriausias vicemeras, jo akimis žiūrint. Aš buvau kviečiamas jo pavaduotoju dirbti. Jis man du sykius siūlė, o dabar pasidariau didžiausiu priešu ir dar tris prijungė“, – teigė „tvarkietis“.

Balsų persvarą taryboje turintys Šiaulių politikai yra parengę kreipimąsi į prezidentę, premjerą, Seimo pirmininką. Jie nori atkreipti dėmesį į Vietos savivaldos įstatymo trūkumus, kai nėra išspręsta situacija, kaip dirbti tarybai, merui neturint jos daugumos palaikymo.

„Mes norime, kad šalies valdžia suprastų Savivaldos įstatymo netobulumą. Dabar Savivaldos įstatymo dvasia yra tokia – ateina gražus meras, prie jo prisijungia šauni kompanija, ir visi dirba daugumoje. Ir nė vienas įstatymo straipsnis ar punktas nenumatė to atvejo, kai meras turi mažą politinį palaikymą. Susidarė patinė situacijai, kai merui suteiktos teisės ignoruoti visą miesto tarybą“, – teigė A.Lankauskas.

Šį šiauliečių kreipimąsi išprovokavo daugumos valia atleisto vicemero Domo Griškevičiaus grąžinimas į pareigas, teisme sudarius taikos sutartį.

„Meras šiuo atveju pamynė pagrindinius demokratijos principus, pamynė daugumos teisę ir pamynė išimtinę tarybos teisę. Įstatyme yra parašyta: išimtinė tarybos teisė – skirti ir atleisti mero pavaduotojus, administracijos direktorių ir pan. Jis mano, kad Šiauliai – tai aš“, – piktinosi „tvarkietis“.

Vietos savivaldos įstatymas numato, kad savivaldybės tarybos nario įgaliojimus nutraukti galima dėl priesaikos sulaužymo arba įstatymuose nustatytų įgaliojimų nevykdymo. Teikimą tarybai pradėti įgaliojimų netekimo procedūrą turi teisę ne mažiau kaip trečdalis tarybos narių.

Gavusi tokį teikimą savivaldybės taryba kitame posėdyje, bet ne vėliau kaip per mėnesį turi sudaryti komisiją pateiktiems faktams ištirti ir nustatyti terminą, iki kada ji pateiks išvadą. Jeigu komisija nutaria, kad nėra pagrindo naikinti tarybos nario įgaliojimų, procesas tuo ir baigiasi. Jeigu vis dėlto pagrindas apkaltai įžvelgiamas, privalu kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kad šis įvertintų, ar tarybos narys sulaužė priesaiką nevykdė įstatymuose nustatytų įgaliojimų.

Jeigu ir teismas patvirtina, kad priesaika buvo sulaužyta ar nevykdyti įgaliojimai, savivaldybės taryba trijų penktadalių balsų dauguma priima sprendimą, kad tas tarybos narys neteko savo įgaliojimų. Jeigu neužtenka balsų tokiam sprendimui, tarybos narys gali toliau eiti pareigas.

Be to, kitą savaitę Šiauliams vėl bus priminta apie tiesioginio valdymo įvedimo grėsmę. Šį ketvirtadienį nepaskyrus naujo administracijos direktoriaus, kovo 3 dieną sueis dviejų mėnesių terminas, kai miestas neturi nuolatinio administracijos vadovo.

Tiesioginio valdymo įstatymas numato, kad du mėnesius nepaskyrus vicemero ar administracijos vadovų savivaldybėje gali būti įvedamas tiesioginis valdymas. Sprendimą dėl tiesioginio valdymo, kuris gali trukti iki pusmečio, priima Seimas, jis taip pat nustato naujų rinkimų į savivaldybės tarybą datą.

Meras teigia sekmadienį per socialinius tinklus gavęs garso įrašą, kaip trys tarybos nariai kalba apie galbūt neteisėtus veiksmus. Jį atsiuntė kitas Šiaulių tarybos narys.

A.Visocko duomenimis, sekmadienį vykusiame pokalbyje dalyvavo buvęs meras „tvarkietis“ Alfredas Lankauskas, buvęs meras socialdemokratas Justinas Sartauskas ir judėjimo „Už Šiaulius“ frakcijos seniūnas Denis Michalenko.

Šiaulių miesto savivaldybės paskelbtame pranešime teigiama, kad įraše užfiksuota, kaip tarybos nariai aptaria, jog A.Lankauskas už tariamus mokslinius tyrimus pasiims atlyginimą ir jį atiduos politinei veiklai finansuoti.

Esu medžiojamas meras ir nenoriu būti apkaltintas, kad iš tarybos nario gavau įrašą ir nieko nedariau.

„Girdėti jų balsai, pagrindinis kalbėtojas yra A.Lankauskas, kiti asmenys girdi, pritaria, o paskui tas pokalbis pereina, kaip jie darys kitos dienos spaudos konferenciją“, – BNS sakė A.Visockas.

Anot mero, jo turimas įrašas labai trumpas, tai rodo, kad jis ne visas. A.Visocko teigimu, visas aplinkybes ir turės išsiaiškinti STT.

„Esu medžiojamas meras ir nenoriu būti apkaltintas, kad iš tarybos nario gavau įrašą ir nieko nedariau“, – tvirtino jis.

Miesto vadovas sakė nežinąs, ar gali viešinti turimą įrašą.

„Jeigu žinočiau, kad jis gali būti laisvai viešinamas, jau būčiau taip padaręs“, – teigė A.Visockas.

Tuo metu Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariai D.Michalenko, J.Sartauskas ir A.Lankauskas antradienį pranešė, kad gindami savo garbę bei orumą, dalykinę reputaciją, dėl A.Visocko teiginių kreipsis į prokuratūrą.

„Suprantame mero įtampą desperatiškai kovojant dėl politinės įtakos, tačiau šiuo atveju jis peržengė visas ribas. Mūsų adresu išsakytas kaltinimas, esą ketiname panaudoti galimai nusikalstamu būdu įgytas Šiaulių miesto savivaldybės ir Šiaulių universiteto lėšas „politinės veiklos finansavimui“, yra laužtas iš piršto. Paprastai tariant – melas ir šmeižtas. Už tokius veiksmus A.Visockas turėtų atsakyti baudžiamąja tvarka“, – teigia tarybos nariai.

Jie tvirtina apie Šiaulių universiteto ateitį, viziją ir perspektyvas, finansavimo galimybes, tarp jų ir iš Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto, diskutuojama nuolatos.

„Natūralu, mums rūpi universiteto ateitis, mes norime, kad jis išliktų, gyvuotų ir stiprėtų. Tačiau nė viename pokalbyje nebuvo net užuominų apie kokias nors machinacijas ar neteisėtus veiksmus. Universitetui skirtų lėšų „pasisavinimas“ jokia forma, nė vienam tarybos nariui, nėra įmanomas ne tik praktiškai, bet net ir teoriškai“, – pabrėžė A.Lankauskas.

Šiauliuose nuo pernai rudens tęsiasi politinė krizė, kai buvo suformuota nauja valdančioji dauguma. Ją sudarė iki tol opozicijoje buvę socialdemokratai, „tvarkiečiai“, „darbiečiai“, judėjimo „Už Šiaulius“ atstovai ir iš buvusios daugumos pasitraukę liberalai. Iš viso – 17 tarybos narių iš 31. Jų reikalavimu iš pareigų atleisti vicemeras Domas Griškevičius ir administracijos direktorius Eduardas Bivainis.

Po to į Šiaulių mero A.Visocko formuojamą koaliciją perėjus dviem „darbietėms“ meras buvo įgijęs minimalią daugumą taryboje. Tačiau pasikeitus vienai tarybos nariai, šios daugumos nebeliko.

Praėjusią savaitę per tarybos posėdį pranešta apie naują daugumą. Šįkart į koaliciją susibūrė keturi socialdemokratai, du „tvarkiečiai“, keturi liberalai, du Lietuvos liaudies partijos atstovai ir keturi visuomeninio komiteto „Už Šiaulius“ atstovai.

Dėl nesutarimų suskilo ir iki šiol bendra buvusi Darbo partijos ir „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija.

Tarybai jau antras mėnuo nepavyksta paskirti naujo vicemero ir administracijos direktoriaus, dėl to kyla grėsmė mieste įvesti tiesioginį valdymą ir surengti pirmalaikius savivaldos rinkimus.

„Aš matau 15 dalyvaujančių tarybos narių, toliau posėdis tampa negalimas. (...) Esu priverstas skelbti posėdžio pabaigą“, – sakė meras Artūras Visockas.

Ketvirtadienio posėdyje taryba vis dėlto spėjo patvirtinti biudžetą. Vėliau paskelbus pertrauką ir atsisakius ją pratęsti, dalis tarybos narių paliko posėdžių salę.

Posėdžio pradžioje Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariai paskelbė vėl suformavę naują valdančiąją daugumą, oponuojančią merui A.Visockui.

„Mes, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariai (...), susitariame, jog sudarome savivaldybės tarybos daugumą bei deklaruojame, kad siūlysime savo kandidatus į savivaldybės vykdomąją instituciją, mero pavaduotojų pareigas“, – paskelbė socialdemokratas Justinas Sartauskas.

Naująją koaliciją sudarė 16 tarybos narių iš 31.

Tai trečia valdančioji dauguma mieste per pastarąjį pusmetį.

Šiauliuose nuo pernai rudens tęsiasi politinė krizė, kai buvo suformuota nauja valdančioji dauguma. Ją sudarė iki tol opozicijoje buvę socialdemokratai, „tvarkiečiai“, „darbiečiai“, judėjimo „Už Šiaulius“ atstovai ir iš buvusios daugumos pasitraukę liberalai. Iš viso – 17 tarybos narių iš 31. Jų reikalavimu iš pareigų atleisti vicemeras Domas Griškevičius ir administracijos direktorius Eduardas Bivainis.

Po to į Šiaulių mero A.Visocko formuojamą koaliciją perėjus dviem „darbietėms“ meras buvo įgijęs minimalią daugumą taryboje. Ketvirtadienį paaiškėjo, kad šios daugumos nebeliko.

Šįkart į koaliciją susibūrė keturi socialdemokratai, du „tvarkiečiai“, keturi liberalai, du Lietuvos liaudies partijos atstovai ir keturi visuomeninio komiteto „Už Šiaulius“ atstovai.

Dėl nesutarimų suskilo ir iki šiol bendra buvusi Darbo partijos ir „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija.

„Darbo partijos ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijos narių tiesiog išsiskyrė nuomonės: Darbo partija priėmė sprendimą likti darbui su mero komanda ir dėl tokių priežasčių iširo frakcija, nes „Tvarka ir teisingumas“ lieka naujoje susiformavusioje daugumoje“, – sakė „darbietė“ Danguolė Martinkienė.

Ją meras A.Visockas siūlo į vicemeres. Ši kandidatūra turėjo būti svarstoma ketvirtadienį.

„Potencialiai galima dirbti su vienu mero pavaduotoju, bet nebūtinai tai bus daroma. Ir pagrindinis motyvas yra – kad neįvyktų jokia spekuliacija ir nebūtų paleista jokia žinia į eterį ir nesusidarytų absoliučiai jokia teisinė galimybė pradėti priešlaikinių rinkimų procedūrą“, – apie šio siūlymo motyvus kalbėjo jį pateikęs Šiaulių meras Artūras Visockas.

Priėmę sprendimą naikinti pareigybę, Šiauliai atitolino miestui kilusią tiesioginio valdymo grėsmę, nes trečiadienį suėjo du mėnesiai, kai yra laisva antro vicemero pareigybė. Šias pareigas ėjęs Stasys Tumėnas buvo išrinktas į Seimą.

„Šiandien sueina du mėnesiai nuo S.Tumėno, kai jis išėjo į Seimą, vadinasi, vienas mero pavaduotojas turėtų būti paskirtas. Kadangi jūs turite dvi pareigybes mero pavaduotojo, suprantu, kad meras eina į kompromisą – bent laikinai naikina vieną pareigybę, kol bus rastas politinis sutarimas“, – posėdyje kalbėjo Vyriausybės atstovė Šiaulių apskrityje Asta Jasiūnienė.

Tiesioginio valdymo įstatymas numato, kad du mėnesius nepaskyrus vicemero ar administracijos vadovų toje savivaldybėje gali būti įvedamas tiesioginis valdymas. Sprendimą dėl tiesioginio valdymo, kuris gali trukti iki pusmečio, priima Seimas, jis taip pat nustato naujų rinkimų į savivaldybės tarybą datą.

Gruodžio 29 dieną A.Visockas jau mėgino tarybai pateikti klausimus dėl vieno vicemero pareigybės naikinimo, administracijos direktoriaus pavaduotojų atleidimo, tačiau tuomet dauguma tarybos narių po pertraukos negrįžo į salę ir teko posėdį nutraukti.

Šie klausimai buvo svarstyti trečiadienį tarybos posėdyje, tačiau nuspręsta posėdyje svarstyti tik du klausimus – dėl vicemero pareigybės naikinimo ir administracijos nuostatų pakeitimo. Abiem klausimams buvo pritarta.

Politinė krizė Šiauliuose tęsiasi nuo praėjusių metų rudens. Lapkritį pranešta, kad suformuota nauja valdančioji dauguma. Ją sudarė iki tol opozicijoje buvę socialdemokratai, „tvarkiečiai“, „darbiečiai“, judėjimo „Už Šiaulius“ atstovai ir iš buvusios daugumos pasitraukę liberalai. Iš viso – 17 tarybos narių iš 31. Jų reikalavimu iš pareigų atleisti vicemeras Domas Griškevičius ir administracijos direktorius Eduardas Bivainis.

Praėjusią savaitę per spaudos konferenciją Darbo partijos Šiaulių skyriaus vadovė ir savivaldybės tarybos narė Danguolė Martinkienė pranešė, kad su kolege Angele Kavaliauskiene prisideda prie mero A.Visocko formuojamos daugumos. Tokiu atveju meras užsitikrina minimalią balsų persvarą Šiaulių savivaldybės taryboje – 16 balsų iš 31.