Paveikslo „Nusidėvėjęs“ (Worn out) eskizas, kurį V. van Goghas nupiešė savo karjeros pradžioje 1882 metais, ilgiau nei šimtmetį slėpėsi vienos olandų šeimos privačioje kolekcijoje.

Nedideliame pieštuku pieštame kūrinyje pavaizduotas ant medinės kėdės sėdintis pasilenkęs senyvo amžiaus darbininkas, rankomis susiėmęs už galvos.

„Šis [darbas] anksčiau niekur nebuvo matytas. Tai pirmas kartas, kai šis piešinys eksponuojamas viešai“, – naujienų agentūrai AFP sakė V. van Gogho muziejaus ekspertas Teio Meedendorpas (Tejas Medendorpas).

„Jis atkeliavo iš olandų privačios kolekcijos, kur išbuvo labai ilgą laiką. Tai yra pirmas kartas ir proga, kai pasaulis jį gali pamatyti“, – kalbėjo jis.

V. van Goghas netrukus nupiešė ir daugiau panašių labiau jam patikusių piešinių, kurie dabar yra saugomi V. van Gogho muziejaus kolekcijoje „Nusidėvėjęs“.

Muziejus taip pat saugo panašaus turinio litografiją, patekusią į kolekciją „Prie amžinybės vartų“ (At Eternity's Gate).

Ketvirtadienį pristatytas piešinys bus eksponuojamas laikinoje muziejaus ekspozicijoje iki sausio 2 dienos, o vėliau vėl sugrįš į privačią kolekciją.

Vyras buvo sulaikytas savo namuose centriniame Barno mieste dėl įtariamos V. van Gogo „Klebonijos sodas Niunene pavasarį“ (De pastorie in Nuenen) ir F. Halso „Du besijuokiantys berniukai“ (Twee lachende jongens) darbų vagystės, pažymima policijos pranešime.

Tačiau policija dar nerado nė vieno iš paveikslų. Paskaičiuota, kad V. van Gogho kūrinio vertė siekia 6 mln. eurų.

„Keletą mėnesių vadovaujant prokuratūrai buvo vykdomi intensyvūs tyrimai dėl abiejų paveikslų vagystės“, – rašoma Nyderlandų policijos pranešime.

„Galiausiai buvo sulaikytas 58 metų įtariamasis iš Barno. Jis buvo areštuotas šį rytą savo namuose. Vyras įtariamas pavogęs paveikslus“, – priduriama pranešime.

V. van Gogho darbas buvo išneštas iš netoli Amsterdamo esančio muziejaus „Singer Laren“ praėjusių metų kovo 30 dieną, kuomet ši įstaiga buvo uždaryta lankytojams dėl koronaviruso epidemijos.

Vagystė buvo įvykdyta minint šio XIX amžiaus tapytojo 167 gimimo metines.

Praėjus dviem mėnesiams po vagystės olandų meno detektyvas Arthuras Brandas (Arturas Brandas) gavo dvi V. van Gogho paveikslo „gyvenimo įrodymo“ nuotraukas kartu su datuotu laikraščio „The New York Times“ pirmuoju puslapiu.

Tuo metu XVII amžiaus olandų meistro F. Halso darbas „Du besijuokiantys berniukai“ buvo pavogtas rugpjūtį įsilaužus į muziejų „Hofje van Mevrouw van Aerden“ Lerdame.

Paveikslas, kuriame pavaizduoti du besijuokiantys berniukai su alaus bokalu, iš to paties muziejaus buvo pavogtas ir 2011 bei 1988 metais. Po pirmosios vagystės paveikslas buvo atgautas praėjus pusmečiui, o po antrosios – praėjus trejiems metams.

1887 metais nutapytas paveikslas „Gatvės scena Monmartre“ yra vienas daugiau kaip 200 paveikslų, kuriuos olandų tapytojas postimpresionistas nutapė per dvejus Paryžiuje praleistus metus.

Kūrinys vertinamas 5-8 mln. eurų ir nors šis paveikslas nėra laikomas vienu iš V. van Gogho šedevrų, jis gali būti parduotas ir už daug didesnę sumą. Paskutinis viešame aukcione parduotas V. van Gogho paveikslas „Darbininkas lauke“ (1889 m.) 2017 metais aukcione Niujorke parduotas už 81 mln. dolerių.

„Vienu garsiausių ginklų meno istorijoje“ vadinamą revolverį nusipirko vienas privatus kolekcininkas, pasiūlęs kainą telefonu, naujienų agentūrai AFP pranešė varžytinių „Art Auction“ atstovai.

Ginklą 1965 metais pievoje netoli kiek šiauriau Paryžiaus esančio Overo prie Uazos kaimo, kur su sunkumais susidūręs dailininkas praleido paskutiniuosius savo gyvenimo mėnesius, rado vienas ūkininkas.

Anksčiau revolveris buvo eksponuojamas Amsterdame įsikūrusiame V. van Gogho muziejuje.

Tai Amsterdame pranešė Van Gogho muziejus. Ilgą laiką ekspertai manė, kad juodai baltoje nuotraukoje nufotografuotas olandų tapytojas, kai jam buvo 13-a.

Pasigirdus kai kurioms abejonėms dėl berniuko sušiauštais plaukais tapatybės, Van Gogho muziejus užsakė atlikti išsamų tyrimą. Per jį prieita prie išvados, kad nuotraukoje iš tikrųjų yra Vincento jaunesnysis brolis Theo - tada jam buvo 15 metų. Abu broliai buvo panašūs, tačiau Theo, pasak muziejaus, buvo švelnesnių veido bruožų ir šviesesnių akių.

Audringu gyvenimu garsėjęs Vincentas van Goghas 1890-aisiais, būdamas 37-erių, nusižudė. Su savo broliu Theo, kuris buvo meno kūrinių prekeivis, kuris jį finansiškai ir emociškai rėmė, tapytojas išsamiai susirašinėjo apie savo kūrybą ir savo gyvenimą. Po mirties V. van Goghas paliko daug aliejiniais dažais pieštų autoportretų - tačiau fotografuotis jis nemėgo. Vienintelėje žinomoje savo nuotraukoje jis įamžintas 19-os.

Tariamai 13-mečio Vincento nuotrauka pirmą kartą parodyta 1957-aisiais vieno belgų tyrėjo organizuotoje parodoje. Kataloge nurodoma, kad tai „Vincento van Gogho portretas (maždaug 1886 metų)“. Vis dėlto pastaruoju metu dvejonių daugėjo, todėl buvo nuspręsta imtis tyrimo.

„Dabar mes turime viena iliuzija mažiau, tačiau vienu Theo portretu daugiau“, - sakė muziejaus direktorius Axelis Rutgeris. „Kai aš išgirdau, kad tai greičiausiai yra mano prosenelio nuotrauka, buvau nustebęs, - pasakojo Theo provaikaitis Willemas van Goghas. - Tačiau aš džiaugiuosi, kad šį mįslė įminta“.

„Oskarui“ kaip geriausią animacinį filmą nominuotą pasakojimą apie visų laikų garsiausią dailininką Vincentą van Goghą rugpjūtį žiūrovai galės išvysti Utenoje, Rokiškyje, Birštone ir Tauragėje.

Paskutinių žymiojo menininko gyvenimo dienų detektyvą į išvardytus miestus atveš po Lietuvą keliaujantis „Kino karavanas“.

2018 m. „Kino pavasaryje“ šį filmą pristatė Vilniuje viešėję jo kūrėjai Dorota Kobiela ir Hughas Welchmanas. Vincento van Gogho gyvenimą režisieriai atkūrė iš laiškų, biografinių knygų ir paveikslų, kuriuose nutapyta menininką supusi aplinka. „Jis nupiešė ir paliko mums pasaulį, kurį matė savo akimis“, – sako filmo autoriai, kurie šį filmą kūrė kartu su 125 dailininkais. Jiems prireikė net 7-erių metų, kad nupieštų 65 tūkst. filmo kadrų, kuriuose atgaivinami Van Gogho paveikslai.

„Jūsų Vincento“ kūrybiniame procese – užgimė režisierių meilė

„Kai buvau šešiolikos, mane labai suintrigavo Vincento laiškas broliui Teo. Jis leido pamatyti visiškai kitokią menininko asmenybę. Pajutau norą sulaužyti išprotėjusio genijaus stereotipą, pasauliui žinomą tik dėl nupjautos ausies. Juk Vincentas turėjo puikią fotografinę atmintį, buvo intelektualus ir išsilavinęs bei daug ir sunkiai dirbo. Tai mane labai įkvėpė“, – sako lenkų dailininkė, filmo režisierė, visą gyvenimą paskyrusi Van Gogho darbų tyrinėjimui D. Kabiela.

Iš pradžių šiai ryžtingai moteriai kilo sumanymas sukurti trumpametražį filmą apie mėgstamą dailininką, kuris būtų nutapytas jo stiliumi. Laukdama finansavimo savo idėjai įgyvendinti ji susipažino su kino režisieriumi, scenaristu, prodiuseriu H. Welchmanu. Jis D. Kabielą ir įkalbėjo kurti pilnametražį filmą. Dirbdami kartu Dorota ir Hughas įsimylėjo, o vėliau ir susituokė.

„Kai pasiūliau pilnametražio filmo idėją, Dorota pasakė, kad išprotėjau. Tačiau kuo toliau, tuo labiau pradėjome tuo tikėti. Vincento van Gogho paveikslai – nuostabūs, ypač kai priverti juos judėti. Nieko panašaus nebuvome matę ir tai dar labiau įkvėpė. Filmas yra pieštas ant drobės dailininko stiliumi, nežinau, ar galima dar labiau priartėti prie tapytojo gyvenimo“, – sako H. Welchmanas.

Iš viso buvo nutapyta 850 paveikslų, kuriuos visus galima pamatyti filme ir net įsigyti. Daugelis jų jau parduota kolekcininkams, filmo gerbėjams, eksponuoti parodose.

„Jūsų Vincentas“ tapo žiūroviškiausiu šių metų „Kino pavasario“ filmu, susilaukė daugybės gerų įvertinimų, atsiliepimų. Į šią savaitę Valdovų rūmų kieme „Kinas po žvaigždėmis“ organizuotą  didžiulį filmo seansą netilpo visi norintieji jį išvysti.

Nemokami filmo „Jūsų Vincentas“ seansai:

• rugpjūčio 9 d. 21.30 val. Utenos Vyžuonos parko amfiteatre;

• rugpjūčio 14 d. 21.30 val. Rokiškio krašto muziejaus kieme;

• rugpjūčio 17 d. 21 val. prie „Vytautas Mineral SPA“ poilsio komplekso Birštone;

• rugpjūčio 23 d. 21 val. Tauragės pilies kieme.

Juose bus parduota beveik tūkstantis Itin vertingų rankraščių ir kitų meno vertybių: nuo Vincento van Gogho laiško bičiuliui iki pirmojo „Mažojo princo“ leidimo.

Wolfgango Amadeuso Mozarto partitūra, Vincento van Gogho laiškas ir 900 kitų vertingų rankraščių bus parduoti šeštadienį prasidedančiuose aukcionuose. Iš viso bus surengti 7 aukcionai, per juos planuojama parduoti beveik 150 tūkst. meno kūrinių ir literatūros vertybių.

Tarp jų – pirmasis „Mažojo princo“ leidimas.

„Tai nuostabi kolekcija, kuri priklauso tūkstančiams savininkų. Iš viso apie 18 tūkst. savininkų ir per 130 tūkst. darbų“, – pasakoja aukciono rengėjas Claude`as Aguttesas.

18 tūkst. žmonių nuo 1990 aukojo lėšų asociacijai „Aristophil“ Prancūzijoje. Fondas pirko vertingus kūrinius, o žmonės buvo jų bendrasavininkiai. Prieš trejus metus fondas bankrutavo, dalininkai patyrė nuostolių, įkūrėjas – sulaikytas dėl įtarimų sukčiavus. Pirmoji kolekcijos dalis parduota praėjusį gruodį. Pardavus visą kolekciją tikimasi surinkti 15-ka milijonų eurų ir taip kompensuoti žmonėms dalį nuostolių.

„Rinkos lūkesčiai dideli, nes kelerius metus šis fondas nupirkdavo beveik viską, neprileisdamas kitų meno pirkėjų ir kolekcininkų. Dabar šie darbai pasiekiami, taigi žmonės vėl gali pamatyti juos įvairiose parodose ir galbūt net juos įsigyti“, – tikis C. Aguttesas.

Už Ludwigo van Bethoveno ir Johanno Sebastiano Bacho muzikinius rankraščius tikimasi gauti iki 200 tūkst. eurų, už Mocarto – 150 tūkst. O V. van Gogho laišką bičiuliui tikimasi parduoti už 300 tūkst. eurų.

1882 metais nutapytą paveikslą „Moterys lopo tinklus kopose“ (Raccommodeuses de filets dans les dunes) po intensyvaus varžymosi nupirko amerikiečių kolekcininkas. Prieš aukcioną paveikslas buvo vertinamas 3-5 mln. eurų.

„Tai pasaulio aukcionų rekordas Van Gogho olandiškojo periodo peizažams“, – nurodė „Artcurial“.

„Per metus pasaulyje įvyksta ne daugiau kaip du ar trys Van Gogho darbų aukcionai“, – priduriama pranešime.

Pirmadienio renginys buvo pirmasis šio olandų tapytojo darbo aukcionas Prancūzijoje per daugiau kaip du dešimtmečius.

V. Van Goghas minimą paveikslą nutapė savo karjeros pradžioje, būdamas 29 metų amžiaus.

„Jau matome visus Vincento tapybos bruožus, ypač peizažo traktavimą ... Nuostabus darbas, svarbi šio menininko karjeros gairė“, – sakė Bruno Jaubert'as (Bruno Žoberas) iš „Artcurial“ šiuolaikinio meno skyriaus.

Tai vienintelis V. Van Gogho tuo metu nutapytas peizažas. Jis buvo sukurtas kaime netoli Hagos, sakė B. Jaubert'as.

Buvęs paveikslo savininkas, Europos kolekcininkas, šį darbą buvo aštuonerius metus, iki 2015-ųjų, paskolinęs Van Gogho muziejui Amsterdame.

Praėjusį kartą V. Van Gogho darbas aukcione Paryžiuje buvo parduotas 10-ojo dešimtmečio viduryje. Tai buvo „Sodas Overe“ (Le Jardin a Auvers), kuris buvo nupirktas už 10 mln. dolerių (8,5 mln. eurų).