Už tokią išvadą balsavo 11 VRK narių.

„Moterims dovanojamos gėlės yra laikytinos dovana Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. suteikiama turtinė nauda, ir nepatenka į šio straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį, kas nėra laikoma rinkėjų papirkimu“, – nurodė VRK.

Anot komisijos, Rinkimų kodeksas nenumato draudimų politinės kampanijos laikotarpiu politinei partijai, jos skyriams, kandidatams ar numatomiems kelti kandidatais asmenims dalyvauti įvairiuose renginiuose, šventėse, tačiau jų metu neturėtų būti teikiamos dovanos, paslaugos ar kitoks atlyginimas.

„Gėlės minėta proga neturėtų būti dalijamos (dovanojamos) moterims, išskyrus vidinius uždarus renginius ar kandidatų darbo vietose dirbančioms darbuotojoms moterims ir pan.“, – rašoma VRK sprendime.

Pasak komisijos, I. Vėgėlės gėlių dovanojimas moterims vertinamas kaip siekis skatinti asmenis dalyvauti rinkimuose ir balsuoti už jį.

„Neabejotinai, kad dovanojamos gėlės vykstant rinkimų procesui gali prisidėti prie rinkėjų nuomonės formavimo apie kandidatą, galimą apsisprendimą už ką balsuoti rinkimuose“, – per posėdį sakė VRK narė Jolita Baušytė.

Ji kėlė klausimą, ar gėlės būtų dovanojamos, jei rinkimai nevyktų.

Neabejotinai, kad dovanojamos gėlės vykstant rinkimų procesui gali prisidėti prie rinkėjų nuomonės formavimo apie kandidatą, galimą apsisprendimą už ką balsuoti rinkimuose.

Apie tokius advokato veiksmus VRK kovo 12 dieną gavo keturis pranešimus. Kovo 8 dieną I. Vėgėlė savo feisbuko paskyroje pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame jis su rožių puokšte vaikšto po Gedimino prospektą ir dalina gėles moterims.

Savo įrašu advokatas pasidalijo ir kitoje savo feisbuko paskyroje, kuri deklaruota VRK mokamos politinės reklamos skleidimui.

Kandidato į prezidentus feisbuke taip pat buvo publikuotas ir kitas įrašas, kuriame jis sako tokius žodžius: „Ir ypatingą puokštę mūsų rinkimų štabas parengė kandidatei į prezidentus Ingridai Šimonytei. Ypatinga spalvų gama, ypatinga juostelė. Linkime viso ko geriausio stipriai vadovei“.

Ši puokštė vėliau buvo padėta prie įėjimo į Vyriausybę.

I. Vėgėlė teigė, kad kovo 8 dieną gėles dovanojo premjerei ir pažįstamoms moterims. Anot jo, ir iki šios dienos jis ne kartą tai yra daręs viešai.

Advokato nuomone, šis gėlių dovanojimas nėra susijęs su jo dalyvavimu prezidento rinkimuose. Pats I. Vėgėlė VRK posėdyje nedalyvavo. Apmokėjimą patvirtinančio dokumento jis sakė neturintis, už gėles mokėjo pats.

Vis dėlto, komisijos nuomone, advokatas nepateikė savo teiginius patvirtinančių įrodymų, kad gėles dovanojo, anot VRK, neturinčioms rinkimų teisės pažįstamoms moterims ir ne Lietuvos pilietėms.

Kaip nurodoma Rinkimų kodekse, nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios, tai yra nuo rinkimų datos paskelbimo iki rinkimų dienos, taip pat rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėjus dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį, numatomą kelti kandidatu, kandidatą arba kandidatų sąrašą.

Šis komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui.

I. Vėgėlė žada skųsti teismui VRK išvadą

I. Vėgėlė tokią VRK išvadą vadina nepagrįsta ir žada ją skųsti teismui.

„Tai prielaidomis, o ne realiu faktų tyrimu grįstas VRK sprendimas“, – BNS teigė I. Vėgėlė.

„Vienareikšmiškai, ir aš skųsiu šitą sprendimą teismui kaip nepagrįstą“, – paklaustas, ar laiko save nepapirkinėjusiu potencialių rinkėjų, pridūrė jis.

I. Vėgėlė taip pat sakė rekomenduojantis „VRK išlikti nešališka ir neįsivelti į rinkimų batalijas“.

„Navalno sankcijos yra patvirtintos“, – žurnalistams Briuselyje prieš Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybą sakė ministras.

„(Kalbėsime – BNS) apie 14 paketą, bet turbūt jau nebegaliu išvengti ironijos, pasakydamas, kad kalbėsimės apie tai, ko negalime padaryti. Negalime priimti naujo stipraus sankcijų paketo, negalime patvirtinti papildomos karinės paramos Ukrainai“, – pridūrė G. Landsbergis.

Anot jo, šioje taryboje bus bandoma įtikinti kolegas, bet „daugiau ar mažiau aišku, kur tie pokalbiai veda.“

G. Landsbergis sankcijas po A. Navalno mirties vadino teisingu, bet minimaliu žingsniu.

„Tai yra daugiau asmeninės sankcijos žmonėms, prisidėjusiems prie jo žūties“, – sakė jis.

Minint antrąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, ES vasario pabaigoje oficialiai įvedė naują sankcijų Maskvai paketą – jau 13-ąjį nuo 2022 metų vasarį pradėto plataus masto karo.

Jame numatyti eksporto apribojimai trims Kinijos įmonėms už Rusijos kariuomenės aprūpinimą ir Šiaurės Korėjos gynybos ministro įtraukimas į juodąjį sąrašą už raketų tiekimą Maskvai. Į sąrašą taip pat įtraukta Turkijos ir Indijos įmonių. ES vis dažniau taikosi į trečiąsias šalis, kurios padeda Maskvai apeidinėti jos sankcijas.

Pakete numatyta apie 200 subjektų, daugiausia iš gynybos ir saugumo pramonės sričių.

ES šiuo metu taiko sankcijas apie 1,5 tūkst. Rusijos ir Baltarusijos piliečių bei 207 subjektams.

G. Landsbergis: nemanau, kad Europos lyderiai gali sutarti dėl karių dislokavimo Ukrainoje

Lietuvos užsienio reikalų ministras sako nemanantis, kad Europos šalių lyderiai gali rasti vieningą poziciją dėl karinių pajėgų dislokavimo Ukrainoje.

„Netikiu, kad yra galimybė sutarti dėl to. Praeityje įrodėme, kad negalime sutarti dėl mažiau jautrių klausimų, tad nemanau, kad galėtume sutarti dėl šito“, – žurnalistams sakė į ES Užsienio reikalų tarybą Briuselyje atvykęs G. Landsbergis.

Taip jis sakė paklaustas, ar Europos šalių lyderiai aptars vieningą poziciją dėl karių dislokavimo Ukrainoje.

Netikiu, kad yra galimybė sutarti dėl to. Praeityje įrodėme, kad negalime sutarti dėl mažiau jautrių klausimų, tad nemanau, kad galėtume sutarti dėl šito.

„Kalbant apie mano šalį, esame pasiruošę svarstyti visus variantus ir dalyvauti koalicijose, kurios padeda Ukrainai laimėti šį karą“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Pasak jo, pirmadienį vykstanti ES Užsienio reikalų taryba suteikia progą vėl kalbėti apie Rusijos karą prieš Ukrainą, „pasveikinti ukrainiečius už jų pasiekimus nepaisant mūsų nesugebėjimo pasiūlyti pagalbą“.

„Kita vertus, kalbėsime apie dalykus, kurių negalime duoti Ukrainai. Negalime sutarti dėl naujo sankcijų paketo. Akivaizdžiai, yra sunkumų rasti datą tarpvalstybinei konferencijai, kuri duotų pradžią Ukrainos narystės deryboms, taip pat negalime sutarti dėl papildomo karinės paramos Ukrainai ir daug kitų dalykų“, – teigė užsienio reikalų ministras.

„Yra gerų dalykų ir yra kaip visad, iš savo pusės ne tik atkreipsime dėmesį į situaciją Ukrainoje, bet būsime kiek labiau politiški ir pasiūlysime savo paramą“, – pridūrė G. Landsbergis.

Valstybinė ligonių kasa nuo šiol per metus Kaune finansuos iki 50 tokių prietaisų.

Šis prietaisas skirtas padėti pacientams, kuriuos vargina lėtinis nugaros ar galūnių skausmas.

Pirmoji klinikų pacientė, kuriai implantuotas stimuliatorius, lėtinį nugaros ir kairės kojos skausmą, anot gydymo įstaigos, jautė dešimt metų.

Procedūra moteriai atlikta prieš dvi savaites, savaitę pačios prašymu ji praleido gydymo įstaigose, bet įprastai tokie pacientai, anot ​​neurochirurgo Andriaus Radžiūno, būtų išleidžiami kitą dieną.

„Tai tolygu stebuklui. Sakau, rankas turėčiau nubučiuoti gydytojams atsiklaupus. Aš guliu, vaikštau, ir man nieko neskauda!“ – po dešimties metų pagaliau atsikračiusi nuolatos kamavusio, pasak jos, nežmoniško skausmo, sakė Alvida.

Pacientė Alvida/Regimanto Zakšensko nuotr.

Prietaisas kainuoja per 10 tūkst. eurų

„Bandomąjį implantavimą atlikome prieš 14 metų, kad parodytume, jog procedūra veikia, bet nuo tada laukėme kompensacijos iš Valstybinės ligonių kasos. Pagaliau turime sutikimą pirkti stimuliatorius ir implantuoti jį procedūros laukiantiems pacientams“, – sakė Neurochirurgijos klinikos Funkcinės neurochirurgijos sektoriaus vadovas ​​A. Radžiūnas.

Pasak jo, prietaiso kompensacija buvo pagrindinė kliūtis, neleidusi taikyti šios terapijos. Stimuliatoriai yra brangūs, kainuoja daugiau kaip 10 tūkst. eurų, jie įsigyjami ligoninei vykdant viešąjį pirkimą.

Aš guliu, vaikštau, ir man nieko neskauda!

Ligonių kasa Kauno klinikoms leido įsigyti iki 50 stimuliatorių per metus.

Šiuo metu neoficialiame A. Radžiūno sąraše yra apie 60 ligonių, kuriems būtų galima taikyti šią terapiją.

Pasak neurochirurgo, Lenkijoje implantuojama apie 1000 stimuliatorių per metus. Latvija ir Estija šios terapijos kol kas netaiko, siunčia ligonius į kitas šalis.

Anot A. Radžiūno, operacija nesudėtinga, trunkanti apie valandą. Elektrodai įvedami į stuburo kanalą, atliekama bandomoji stimuliacija ir tuomet sprendžiama, ar galima taikyti šią procedūrą nuolat. Žmonės kitą dieną įprastai išleidžiami į namus, kur savo aplinkoje turi atlikti bandomąją stimuliaciją.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Keičiama tik stimuliatoriaus baterija arba jis įkraunamas išoriniu prietaisu. A. Radžiūno teigimu, tokia terapija pasaulyje egzistuoja daugiau kaip 30 metų.

„Pacientė jaučia tam tikrus malonius virpesius buvusio skausmo vietoje, bet yra skirtingi virpesių režimai, kuriuos įjungus asmuo nejaučia visai nieko“, – apie pirmos implantacijos rezultatą pasakojo medikas.

Kai niekas kitas nepadeda

Anesteziologijos klinikos Skausmo gydymo poskyrio vadovės Liudos Brogienės teigimu, pacientų, kurie skundžiasi lėtiniu apatinės nugaros dalies ir galūnės skausmu, savo klinikoje medikai mato daug. Daugiadalykė komanda pradėjo vertinti, ar šie pacientai tinkami implantacijai.

Skausmo priežastys gali būti specifinės, sukeltos diagnozuotos ligos, arba nespecifinės. Pirmiausia gydoma skausmo priežastis, ir kai specialistas konstatuoja, kad jos išgydyti arba nustatyti neįmanoma, pacientai kreipiasi į Skausmo gydymo poskyrį.

„Galime taikyti medikamentus, intervenciją, bet būna, kad niekas nepadeda, jautiesi išsisėmęs. (...) Tie pacientai būna naudoję daug medikamentų, patyrę daug intervencijų, praėję daug specialistų, jų psichologinė ir fizinė gyvenimo kokybė būna prasta“, – kalbėjo L. Brogienė.

Pacientas turi įveikti tam tikrus gydymo etapus, atitikti griežtas indikacijas, kol konsiliume sprendžiama, ar jam galima taikyti implantaciją.

Pasak L. Brogienės, nors pritaikius nugaros smegenų implantą skausmo priežastis lieka, procedūra leidžia jį suvaldyti.

Skausmas vertinamas individualiai

Neurologijos klinikos Neurologijos skyriaus Periferinės nervų sistemos ir neuroraumeninių ligų sektoriaus vadovo Kęstučio Petrikonio teigimu, pacientė tvirtino po procedūros skausmo nebejuntanti visai.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Nedaug matęs pacientų su lėtiniu skausmu, kad taip jį pavyktų suvaldyti. Dalį skausmo pacientas dažniausiai turi nešioti, su juo susitaikyti, būna sudėtingesni ir lengvesni atvejai. Gydant lėtinį skausmą daug psichologijos, nusiteikimo, tikėjimo“, – sakė K. Petrikonis.

Prieš taikant terapiją, kiekvieno žmogaus patiriamas skausmas vertinamas individualiai. Anot K. Petrikonio, pacientų potencialiai yra tūkstančiai, bet gydymo kol kas bus nedaug.

K. Petrikonio manymu, Lietuva į naujas technologijas per mažai investuoja, dažnai viskas sprendžiama „sauja vaistų“, kas galiausiai atsieina brangiau nei kokio nors prietaiso pritaikymas.