-
Klasterių plėtrai – milžiniškas potencialas
Patvirtinta nauja koncepcija
Ūkio ministerija siekia plėtoti klasterizaciją, didinti narių skaičių ir stiprinti jų brandą. Todėl 2017 m. atnaujino Lietuvos klasterių plėtros koncepciją, kurioje taip pat atnaujinti klasterių plėtros tikslai ir uždaviniai, pagal šių dienų realijas atnaujinta tiek paties klasterio, tiek klasterizacijos samprata.
Koncepcijoje nustatyta, kad būtina plėtoti klasterių inovacijų potencialą, skatinti klasterių narių sukurtų produktų eksportą ir jungimąsi į tarptautines vertės grandines, didinti klasterių narių veiklos našumą, suformuoti klasteriams steigti, veikti ir plėtoti palankią aplinką, skatinti tarpsektorinį, tarpregioninį ir tarptautinį bendradarbiavimą bei skleisti klasterizacijos naudą.
Pagal naują koncepciją klasteriai bus skirstomi į besiformuojančius, susiformavusius, besivystančius ir brandžius – šie lygiai taps ir vienu kriterijumi siekiant Europos Sąjungos finansavimo.
Klaipėda neišnaudoja galimybių
2017 m. parengtoje Lietuvos klasterizacijos studijoje pateikti duomenys rodo, jog klasterių nariai yra išsidėstę 34 Lietuvos miestuose ir rajonuose – aktyviausiai procesai vyksta Vilniaus bei Kauno, vangiausiai – Tauragės, Marijampolės ir Telšių apskrityse. Tenka pripažinti, jog Klaipėdos regionas kol kas patenka tarp vidutiniokų.
Studijos duomenimis, uostamiestyje suskaičiuojama 10 klasterių, o jų veikloje dalyvaujančių įmonių skaičius siekia 25.
Gargžduose, Palangoje, Šilutėje veikia po vieną, Kretingoje – trys, Plungėje – du klasteriai. Palyginti – Šiauliuose esama 14, Panevėžyje – 10 klasterių.
Iš pateiktų duomenų darytina išvada, kad Klaipėda dar turi didelio potencialo ir galimybių šioje srityje tiek verslo (uostas, laisvoji ekonominė zona), tiek rekreacijos ir kitomis prasmėmis.
Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, susiduriama su tokia pat klasterizacijos plėtros problema – esama organizacijų tarpusavio pasitikėjimo lygio ir bendradarbiavimo kultūros stokos, įmonės vienos kitas laiko ne partnerėmis, o konkurentėmis, dėl pasitikėjimo trūkumo nedidėja klasterio narių skaičius, o ir esami narių ryšiai nėra tvirti.
Partneriai – ir iš užsienio
Kaip vienas iš gerųjų pavyzdžių minėtinas Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP), kuris siekia aktyviau dalyvauti Klaipėdoje susikūrusių klasterių veikloje – koordinuoja ne tik Lietuvos suskystintų gamtinių dujų (SGD) klasterio veiklą, bet ir prisidėjo kuriant geoterminio vandens išteklių panaudojimo klasterį, taip pat palaiko Klaipėdos pasyviųjų namų bei kitus Vakarų Lietuvoje veikiančius ar besikuriančius klasterius.
2016 m. balandį SGD klasterio steigimo sutartį pasirašė bendrovių „Klaipėdos nafta“, „Vakarų laivų gamykla“, KMTP ir Klaipėdos universiteto vadovai, o metų pabaigoje platforma jau vienijo 10 narių.
Lietuvos klasterių dalyvavimas tarptautinėse iniciatyvose ir tarptautinėse programose dar yra menkas, todėl siekiant stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą šiemet buvo įsteigtas Baltijos jūros regiono šalių SGD klasteris ir Baltijos jūros regiono šalių SGD kompetencijų centras. KMTP aktyviai dalyvauja abiejų platformų veikloje.
Daugiau apie naują Lietuvos klasterių plėtros koncepciją – Ūkio ministerijos tinklalapyje ukmin.lrv.lt.
-
Išmanieji miestai – netolimos ateities realybė 2
Klaipėdoje kuriasi inovatyvus verslas
Neseniai Klaipėdoje įsikūrusi bendrovė „Iamus Inovacijos“ įgyvendina „Išmaniųjų miestų“ projektą, kurio tikslas – sukurti protingiausią miestą Baltijos šalyse. Įmonė kuria inovatyvias apšvietimo technologijas, taip pat įvairias modernias technologijas pagyvenusiems žmonėms ir siūlo daug įvairių technologinių sprendimų.
Nesenai Kinijoje lankęsi įmonės atstovai siekia bendradarbiauti su „Huawei“ bendrove, taip pat po vizito Turkijoje užmezgė glaudžius ryšius su įvairiomis šios šalies įmonėmis.
Išmaniųjų miestų ateitis gali būti labai įdomi: siuntas pristatantys robotai, miestų aikštėse įrengtos saulės energijos įkrovimo stotelės, dronai, stebintys eismą ir pranešantys apie eismo įvykius, išmanios transporto valdymo sistemos ir panašiai.
Vertybė – kūrybiški žmonės
Neatsitiktinai išmaniojo miesto tema tapo šiais metais net septyniuose šalies miestuose, tarp jų ir Klaipėdoje, vykusios „Inovacijų savaitės 2017“ leitmotyvu.
Ūkio ministerijos kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) organizuotas renginys kvietė atidžiau pažvelgti į inovacijas, jų teikiamą naudą ir iš naujo atrasti, kaip jas būtų galima pritaikyti savo reikmėms. Konferencijose ir seminaruose buvo kviečiama dalytis mintimis apie miestui ir verslui naudingas inovatyvias idėjas, diskutuoti apie kūrybiškumą, sveikatingumą skatinančias technologijas, elektromobilius, robotikos galimybes ar pasiklausyti verslo atstovų sėkmės istorijų.
„Šiemet organizuodami „Inovacijų savaitę“ bandėme ieškoti atsakymų, kurie padėtų kurti modernesnius, švaresnius ir gyventojams patogesnius miestus. Siekėme parodyti, kaip Lietuvos miestams tapti išmaniems bei paskatinti pokyčius juose“, – pasakojo „Inovacijų savaitės 2017“ organizatoriai.
Vizijoje – išmanumo idėja
Ūkio ministerijos inicijuota „Inovacijų savaitė 2017“ tapo puikia galimybe diskutuoti, dalytis mintimis apie miestui ir verslui naudingas inovatyvias idėjas, pasiklausyti verslo atstovų sėkmės istorijų. Buvo siekiama, kad per renginius pasidalytos žinios ir įžvalgos įkvėptų bendruomenes dar aktyviau prisidėti prie modernių miestų kūrimo.
Renginių metu buvo išgrynintos septynios esminės idėjos, kuo pasižymi išmanieji miestai: naujomis iniciatyvomis, inovatyviomis verslo idėjomis, kūrybišku požiūriu, sveika ir sąmoninga visuomene, verslo, mokslo ir viešojo sektoriaus partneryste, originaliu įvaizdžiu, inovacijų taikymu miesto poreikiams.
Taip pat pabrėžta, kad kiek-viena savivaldybė, bendradarbiaudama su verslu ir vietos bendruomene, turi išsigryninti prioritetus ir sukurti aiškią miesto viziją, kuri neabejotinai turi būti paremta ir išmanumo idėja. Išmanus apšvietimas, inovatyvūs atliekų rūšiavimo ir perdirbimo sprendimai, daugiau elektroninių paslaugų gyventojams – apie visa tai ir buvo diskutuojama renginiuose.
Daugiau informacijos apie Ūkio ministerijos iniciatyvas ir inovacijų skatinimo priemones rasite tinklalapyje ukmin.lrv.lt.
-
"Puokštės" floristų gėlių siena – šių metų topas 2
Nekantriai laukta naujiena
Šiltas žalias atspalvis pulsuoja gaivumu, simbolizuoja natūralumą, gamtos atgimimą, jos vitališkumą, taigi nuteikia naujai pradžiai bei pokyčiams.
Taip teigia savo pasirinkimą paskelbęs pasaulinis spalvų institutas "Pantone", kuris simbolinę iniciatyvą rinkti metų spalvą įvardija kaip nūdienos aktualijų atspindį – tai, kokiomis nuotaikomis šiuo metu gyvename ir kokį pasaulį kuriame ar siekiame kurti.
Pasaulinių tendencijų nuošalyje neliko ir Klaipėdos gėlių salono "Puokštė" kūrėjai. Bemaž prieš trejus metus pirmieji Lietuvoje pristatę naujovę – dekoratyvinę gėlių sieną – šiandien jie ir vėl žengia kartu su karščiausiomis aktualijomis.
"Greenery" tema sukūrėme visiškai žalią gėlių sieną. Tai yra karščiausia šio sezono naujiena, kurios nekantriai laukė tiek vestuves planuojantys jaunieji, tiek įvairių renginių organizatoriai", – kalbėjo gėlių salono "Puokštė" savininkė ir direktorė Diana Šileikienė.
Sprendimas stilingiausiesiems
Pašnekovė prisipažino, jog ypatingo kruopštumo pareikalavęs kūrybinis procesas tapo ir savotišku atradimu.
"Iki šiol žalia veikiau atrodė kaip foninė spalva, tačiau įsitikinome, kokia ji gali būti gili ir įdomi, kiek ji suteikia kūrybiškumo, kiek yra žalių žiedų, kuriuos galima panaudoti, – šypsojosi D.Šileikienė. – Ši žalios spalvos begalybė "suskamba" subtiliais niuansais nuo salotinių iki samaninių ar pušų žalio mėlynumo tonų, ir visi atspalviai susimiksuoja viename, sukurdami neįtikėtiną vizualinį efektą."
Pašnekovė neneigė, jog tokį išgrynintą "žalią sprendimą" renkasi drąsūs, itin stilingos šventės pageidaujantys žmonės.
"Tuo metu dar nemažai jaunųjų šiek tiek baiminasi šios visiškai žalios stilistikos, konsultuojasi, ar galėtų įterpti šiek tiek baltų ar kitokių akcentų. Žinoma, esant pageidavimui, mūsų "greenery" gėlių sieną galima papildomai akcentuoti tam tikros spalvos tiek dirbtinių, tiek gyvų gėlių dekoru", – pasakojo "Puokštės" vadovė.
Žiedus skaičiuoja nebe šimtais
Pašnekovės pastebėjimu, dekoratyvinės gėlių sienos išpopuliarėjo tiek asmeninėse šventėse, tiek įmonių, visuomeniniuose renginiuose.
"Šis pastaruoju metu labai madingas iškilmių akcentas atlieka įvairias funkcijas – tai gali būti ir kampelis fotosesijai, tokia siena gali stovėti stalo gale kaip foninė interjero detalė, šalia jos gali vykti pati santuokos ceremonija ir pan. Gėlių sienos puikiai transformuojamos, jas esame statę ir prie jūros, ir ant kopų, be to, šio dekoratyvinio elemento ir gamtinė dermė stulbinamai graži", – teigė D.Šileikienė.
Dekoratyvinėms gėlių sienoms naudojamos dirbtinės gėlės bei žaluma, tačiau natūralių augalų įspūdį galima sukurti tik naudojant itin aukštos kokybės gaminius. "Renginiuose yra ne kartą tekę girdėti svečius sakant – tik nepamirškite palaistyti sienos. Tad tai turbūt daug ką pasako", – prisiminusi tokį savo kūrinių įvertinimą šypsojosi pašnekovė.
D.Šileikienė skaičiavo, jog didžiausiai "Puokštės" sukurtai gėlių sienai, kurios aukštis siekia 2,4 m, o ilgis – 3 m, prireikė ne mažiau kaip tūkstančio žiedų. O visos gėlių salono sukurtos dekoratyvinės kompozicijos pristatomos internetinėse svetainėse www.geliusiena.lt ir www.gamtospuokste.lt.
-
Klaipėdiečiams – dar patogesnės telefonų taisymo paslaugos 3
Viskas vienoje vietoje
Latvių alėja 269 – toks yra prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ atidaryto naujojo MTTC salono Klaipėdoje adresas. Arba, paprasčiau tariant, centro salonas įsikūrė strategiškai patrauklioje paslaugų tiekėjų linijoje priešais „Maxima“ kasas.
Kaip pabrėžė MTTC privačių klientų vadovė Auksė Jurgaitienė, klientų skaičiaus Klaipėdoje augimas, aptarnavimo kokybės gerinimas yra vienas prioritetinių įmonės uždavinių.
Pašnekovė neabejoja, kad klaipėdiečiai palankiai įvertins tiek naują paslaugų teikimo vietą, tiek patogesnę aptarnavimo sistemą.
Iki šiol Klaipėdoje veikė du MTTC salonai: Taikos pr. 35/ Paryžiaus Komunos g. 1 bei vienoje elektronikos parduotuvėje „Akropolyje“ – pastarąjį iš esmės būtų galima pavadinti taisytinos įrangos priėmimo ir išdavimo punktu, nes čia nebuvo sąlygų dirbti technikui.
„Nuo šiol klientams galėsime pasiūlyti strategiškai patogesnę vietą, komfortiškesnę aplinką bei viename taške sukoncertuotas paslaugas: naujame salone dirbs ne tik priėmėjai, bet ir technikas, kuris atliks įrangos remonto darbus, įrenginio diagnostiką. Čia bus galima įsigyti ir įvairių mobiliųjų įrenginių priedų“, – komentavo MTTC privačių klientų vadovė.
Šiaurės Europoje – treti
MTTC direktorius Gintaras Kručkas atkreipė dėmesį, jog nuo pat įkūrimo 2004-aisiais įmonė siekia būti kuo arčiau savo klientų.
Tad šiandien MTTC veikia ne tik trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, bet ir Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje bei Marijampolėje.
MTTC vardas puikiai žinomas ir už Lietuvos ribų – tinklas taip pat turi savo įmones Latvijoje, Estijoje, Suomijoje bei Olandijoje.
Mobiliosios įrangos remonto paslaugas įmonė teikia ne tik šių šalių, bet ir Švedijos, Austrijos, Danijos, Italijos, Islandijos klientams, bendradarbiauja su draudimo kompanijomis. Vienas didžiausių MTTC eksporto klientų – Europoje padalinį atidariusi JAV draudimo kompanija.
Didžiausias autorizuotas mobiliųjų įrenginių remonto ir priežiūros paslaugas teikiančių centrų tinklas Lietuvoje užima lyderio pozicijas ne tik Baltijos šalyse – naujausiais duomenimis, pagal apyvartą Šiaurės Europos šalyse MTTC užsitikrino trečiąją vietą. 2015 m. nekonsoliduota apyvarta siekė 11,5 mln. o 2016 m. – 18 mln. eurų.
Kasmet įmonės paslaugų apimtys nuosekliai auga – antai 2013 m. buvo sutaisyta 250 tūkst., 2015 m. – 285 tūkst., o praėjusiais metais – 290 tūkst. vienetų mobiliosios įrangos.
Detalės atkeliauja iš gamintojų
MTTC turi remonto gamyklas Vilniuje, Rygoje, Taline, tačiau didžiausia veikia centrinėje tinklo būstinėje, Kaune, kur dirba daugiau nei 100 darbuotojų.
Autorizuotas mobiliųjų įrenginių remonto ir priežiūros centras turi teisę teikti garantinės priežiūros paslaugas net 14 gamintojų mobiliesiems įrenginiams.
„Kaip ir daugelio kitų, taip ir šių paslaugų segmente konkurencijos nestinga. Viena vertus, tai reiškia vis naujus iššūkius, kita vertus – skatina pasitempti ir nuolatos ieškoti tobulėjimo šaltinių“, – pripažino MTTC privačių klientų vadovė A.Jurgaitienė.
Anot pašnekovės, pirminis ir vienas svarbiausių kriterijų – užtikrinti paslaugų kokybę.
„Detales mobiliųjų įrenginių – telefonų, planšečių – remontui gauname iš patikimų tiekėjų – tiesiogiai iš gamintojų. Tai reiškia, kad jos yra kokybiškos, sertifikuotos. Patyrę įmonės technikai dirba su pažangiausia įranga bei nuolatos kelia savo kvalifikaciją įvairiuose mokymuose“, – įvardijo A.Jurgaitienė.
Pašnekovė pasidžiaugė, jog nemaža dalis MTTC specialistų, tarp jų – ir Klaipėdoje, yra ilgamečiai įmonės darbuotojai.
