„Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos įgaliotinių sužinojome, kad Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje nebeleidžiamas lengvasis transportas, motyvuojama koronavirusu“, – BNS sakė vidaus reikalų ministrės patarėja Božena Zaborovska-Zdanovič.

Jos teigimu, šiuo metu Lietuvos atstovai bando susisiekti su Baltarusijos puse detaliau išsiaiškinti situaciją.

Baltarusijoje daugiau kaip du mėnesius vyksta protesto akcijos prieš rinkimus suklastojusį autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas BNS sakė, kad krovininiam transportui leidžiama kirsti sieną.

„Mums tai tikrai buvo netikėta situacija. Ji pasikeitė nuo 16 valandos, kai nebuvo įleisti į Baltarusijos Respublikos teritoriją Baltarusijos piliečiai, kurie turėjo leidimus nuolat gyventi Lietuvoje. Taip pat buvo atvejis, kai neįleido Baltarusijos piliečių su leidimu nuolat gyventi Estijoje“, – sakė R. Liubajevas.

„Nuo to laiko sustabdytas buvo vykimas keleiviams. Krovininis transportas kol kas važiuoja“, – pridūrė jis.

Nuo to laiko sustabdytas buvo vykimas keleiviams. Krovininis transportas kol kas važiuoja.

Kadangi keleivių srautai yra labai sumažėję dėl įvestų keliavimo apribojimų pandemijos metu ir žmonių per sieną vyksta nedaug, pasak R. Liubajevo, kol kas sunku suprasti, kiek griežti šie apribojimai ir ar jie galioja tik Baltarusijos piliečiams, ar ir Lietuvos piliečiams.

„Greičiausiai jie, matyt, neleis atvykti kitų šalių piliečiams ir iš viso uždarys sieną būtent keleiviams“, – sakė VSAT vadas.

Lietuvos sienos įgaliotiniai bando susisiekti su kolegomis Baltarusijos pusėje ir detaliau išsiaiškinti situaciją.

„Pagal informaciją iš Baltarusijos kolegų, tai buvo padaroma dėl situacijos su COVID-19 virusu“, – sakė R. Liubajevas.

Baltarusių žiniasklaida skelbia, kad sienos taip pat uždarytos su Lenkija, Ukraina ir Latvija.

„Deja, siena dabar iš tikrųjų uždaryta. Daugeliui tai buvo netikėta, įskaitant mus. Niekas nelaukė. Nesijaudinkite – tai tikrai nėra karo padėtis. Priežastis – COVID-19“, – naujienų portalui „Onliner“ sakė Gardino sienos perėjos pasienio tarnybos budintis pareigūnas, atsakydamas į klausimą apie padėtį prie sienos su Lietuva.

Sunkvežimiai truputį sulėtėjo, bet važiuoja

Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas Eltai patvirtino, kad sunkvežimiai pro Baltarusijos sieną važiuoja toliau.

„Prieš pusantros valandos lengvuosius sustabdė, apie Medininkus kalbant, nei pirmyn, nei atgal. O sunkvežimiai truputį sulėtėjo, bet važiuoja. Kol kas sunkvežimiai važiuoja“, – Eltai teigė R. Austinskas.

„Vis tiek pavyks mums laimėti bent kelias vienmandates. Sunku tikriausiai kalbėti apie visas, bet kai kurias, tikiuosi, pavyks. (...) Na, žinoma, kad aš tikiuosi Pasaulio lietuvių palaikymo, nes ten ir pirmavau, ir kiek pirminiai duomenys leidžia manyti, dabar pirmauju. Vilniuje irgi turime net devynias (apygardas – ELTA), tai tikimės laimėti kai kur. Kaišiadoryse mūsų Laisvės partijos kandidatė irgi labai daug dirbo – tikimės pergalės ir ten“, – LRT radijui teigė ji.

A. Armonaitė taip pat pažymėjo, kad Pasaulio lietuvių apygardoje rungiasi su stipria varžove.

„Mes žinome, kad ne viską VRK (Vyriausioji rinkimų komisija – ELTA) spėja suvesti, turime kai kuriuos duomenis iš vietos, kurie leidžia mums matyti, kad aš laimiu. Bet pažiūrėsime netrukus. Tikrai konkurentė labai stipri ir, manau, kova bus taškas į tašką“, – teigė ji.

Anot jos, rinkimų kampanijoje buvo padaryta viskas, kas buvo galima.

Tikrai konkurentė labai stipri ir, manau, kova bus taškas į tašką.

„Padarėme ką galėjome. Aš pati jaučiuosi padariusi ką galėjusi. Daug bendravome su žmonėmis tiesiog gatvėje, skrajutes dalinome prie prekybos centrų, tiesiog čia, Vilniuje. Taip pat nuotoliniu būdu bendravome su užsienyje gyvenančiais lietuviais. Nesinorėjo iškart pulti kažkaip kalbėti, ar eisite į koaliciją, ar ne, nes antras rinkimų turas buvo labai svarbus, pusė Seimo nebuvo išrinkta, buvome susikoncentravę į kampaniją ir pasižiūrėsime, kaip pasisekė“, – LRT radijui sakė A. Armonaitė.

Ji teigė matanti save centro dešinės koalicijoje.

„Centro dešinės valdančiąja dauguma save tikrai matytume, turime prioritetus, kuriuos siektume įtraukti į koalicijos programą, jie yra komunikuojami visą laiką nuo partijos įsteigimo. Jei būtų toks kvietimas, žinoma, kad svarstysime“, – teigė „Laisvės partijos“ lyderė.

„JAV ir Europa turi atskirą savo vaistų registravimo, pripažinimo sistemas, agentūras, tai tikrai negaliu komentuoti, ką padarė amerikiečiai. Mes turime mūsų europietišką sistemą, kuri yra galiojanti. Kai ji bus pripažinta, registruota čia, mes jį galėsime laisviau, paprasčiau naudoti. Dabar šiuo metu remdesiviras yra vienas tiriamų vaistinių preparatų tarptautiniame klinikiniame tyrime, kuriame dalyvauja mūsų dvi universitetinės – Santaros ir Kauno – klinikos“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje teigė A. Veryga.

Šiuo metu į šį tyrimą įtraukta apie 100 sergančiųjų COVID-19 liga.

„Įtraukimas šiuo metu nėra stabdomas, yra atliktos tam tikros korekcijos ir galimas tiriamųjų skaičius išplėstas iki 200. Jeigu būtų poreikis šį vaistą skirti šiems pacientams, jie jį ir gautų“, – teigė ministras.

Pagal Europos pagalbos mechanizmą Lietuva gavusi 295 flakonus šio medikamento.

„Visas šis kiekis yra paskirstytas gydymo įstaigoms. Pagal šiuo metu turimus duomenis, 6 pacientams šis medikamentas Lietuvoje yra skiriamas, bet būtent pagal šitą klinikinį tyrimą“, – teigė A. Veryga.

„Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad Baltarusija yra itin svarbi Lietuvos importo partnerė: pernai prekių importas iš Baltarusijos siekė 782 mln. eurų, o Baltarusija buvo 14-ta didžiausia Lietuvos importo partnerė. Kas dėl prekių importo iš Baltarusijos, matau du pagrindinius rizikos segmentus: žaliavų, trąšų importas ir rizika Klaipėdos uosto krovos rodikliams“, – Eltai teigė A. Izgorodinas.

Anot jo, galimai kilus streikui Baltarusijos įmonėse, gali laikinai sutrikti medienos ir metalo žaliavų importas iš Baltarusijos.

„Dalis Lietuvos įmonių gali tam tikrą laiką negauti reikalingų žaliavų, nepagaminti produkcijos, neįvykdyti pardavimų sutarčių, kas Lietuvos įmonėms reiškia sugadintą reputaciją ir prarastus pinigus. Kita problema – sutrikus žaliavų importui iš Baltarusijos, Lietuvos verslas ieškos alternatyvių žaliavų tiekėjų kitose rinkose, tačiau tos alternatyvos gali būti brangesnės nei baltarusiškos žaliavos, kas reiškia didesnę žaliavų savikainą Lietuvos įmonėms. Pernai medienos ir metalų importo iš Baltarusijos apimtys siekė 258 mln. eurų, taigi, sutrikus Baltarusijos žaliavų tiekėjų darbui, dalis šios sumos atsidurtų rizikos zonoje“, – sakė ekonomistas.

Kas dėl prekių importo iš Baltarusijos, matau du pagrindinius rizikos segmentus: žaliavų, trąšų importas ir rizika Klaipėdos uosto krovos rodikliams.

A. Izgorodino teigimu, sutrikęs prekių iš Baltarusijos importas taip pat turėtų neigiamos įtakos Klaipėdos uosto krovos rodikliams, ypač per trąšų krovą ir baltarusiškos naftos perdirbimą bei krovą.

„Sutrikusio trąšų ir mineralinio kuro iš Baltarusijos rizika yra ganėtinai didelė, kadangi sutrikus vienų Baltarusijos tiekėjų darbui, juos būtų sunku greitai pakeisti kitais tiekėjais dėl labai mažo naftos ir trąšų tiekėjų skaičiaus. Taigi, šiuo atveju rizikos zonoje yra 205 mln. eurų suma – tiek pernai iš Baltarusijos importavome trąšų ir naftos“, – teigė jis.

Ekonomistas išskyrė dar vieną rizikos veiksnį Lietuvos verslui – eksporto prekių tranzitą per Baltarusijos teritoriją.

„Baltarusija yra viena didžiausių Lietuvos reeksporto partnerių ir viena didžiausių Lietuvos transporto paslaugų eksporto rinkų: pernai Baltarusija buvo šešta didžiausia Lietuvos transporto paslaugų eksporto rinka. Paprastai kalbant, tai reiškia, kad Lietuvos vežėjai per Baltarusijos teritoriją veža nemažai tranzitinių prekių. Šiuo atveju pagrindinė rizika kyla Lietuvos vežėjams – galimi Baltarusijos muitinės darbo sutrikimai“, – kalbėjo jis, pridurdamas, kad taip pat gali nukentėti Lietuvos verslo investicijos Baltarusijoje.

„Neramumai gali neigiamai paveikti tiek įmonių, į kurias investavo Lietuvos verslas, veiklą, tiek ir atskirų žaliavų arba gaminių importą iš šių įmonių į Lietuvą“, – sakė ekonomistas.

„Keliaujantys žmonės turėtų susipažinti su konkrečios užsienio valstybės reikalavimais atvykstant į šalį, kokių papildomų dokumentų gali reikėti. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, kad sergamumo situacija gali pasikeisti labai greitai ir tai gali lemti būtinų apribojimų tiek užsienio valstybėse, tiek Lietuvoje atnaujinimą“, – sako premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas, Visuomenės informavimo grupės vadovas Giedrius Surplys.

Vyriausybė perspėja, kad artimiausiu metu į koronaviruso paveiktų šalių sąrašą gali patekti ir Lenkija.

„Siekiame, kad dėl didėjančio užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičiaus Europoje mūsų piliečiai patirtų kuo mažiau nepatogumų, todėl šalių, iš kurių grįžus privalu izoliuotis, sąrašą atnaujiname tik kartą per savaitę. Tačiau, kaip ir iki šiol, geriausias draudimo nuo naujojo koronaviruso „polisas“ yra kiekvieno iš mūsų budrumas“, – sako G. Surplys.

Paveiktomis teritorijomis laikomos šalys, kuriose sergamumo rodiklis per paskutines 14 dienų viršija 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Užsienio šalių piliečiams, atvykstantiems iš šalių, kur sergamumo rodiklis viršija šį skaičių, privaloma 14 dienų izoliacija, o atvykusiems iš trečiųjų šalių, kurios įtrauktos į paveiktų šalių sąrašą, – privaloma ir izoliacija, ir tyrimas dėl koronaviruso infekcijos.

Izoliavimo patalpas, vežimą į izoliavimo patalpas bei tyrimo dėl koronaviruso infekcijos paėmimo vietą, taip pat tyrimus koronaviruso infekcijai nustatyti užsieniečiams, atvykusiems į Lietuvą darbo reikalais arba su specialiais leidimais, privalo užtikrinti ir apmokėti darbdavys, kviečiantysis asmuo, arba pats užsienietis. Lietuvos piliečiams, grįžusiems iš šalių, kur sergamumo rodiklis viršija 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų, privaloma 14 dienų izoliacija.

Šios priemonės taikomos ir tais atvejais, kai asmenys keliavo per paveiktas šalis tranzitu (automobiliais, viešuoju transportu), išskyrus keliavimą oro transportu, kai neišeinama iš oro uosto tranzito zonos.

Numatyta, kad asmenys, grįžę ar atvykę iš paveiktų šalių sąraše esančių valstybių, per 24 valandas turi užsiregistruoti ir pateikti savo duomenis Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC). Tokia tvarka galioja ir iš šių šalių grįžtantiems Lietuvos piliečiams, ir leidimą atvykti turintiems užsieniečiams.

Laikinai SAM vadovaujantis A. Monkevičius sako stebintis situaciją dėl Lenkijos

Sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą pavaduojantis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sako stebintis epidemiologinę situaciją Lenkijoje, kur smarkiai išaugo naujų koronaviruso atvejų skaičius.

„Aš iš ryto paprašiau Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų pateikti savo išvadas ir informuoti mane apie tendencijas ir rodiklius, kurie verstų koreguoti įtraukimą į sąrašą kitų (paveiktų) šalių, kalbama apie dvi šalis, Lenkiją ir Nyderlandus“, – pirmadienį žurnalistams sakė A. Monkevičius.

Ministro teigimu, „kol kas tas rodiklis, jų nuomone, nėra pasiektas“. „Kai tik bus pasiektas, būsiu informuotas“, – teigė laikinasis Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas.

NVSC Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė pirmadienį žurnalistams sakė, kad blogėjanti situacija Lenkijoje epidemiologams Lietuvoje kelia nerimą. „Faktas tas, kad epidemiologams kelia susirūpinimą sergamumas pas mūsų kaimynus, nes važiuojame, lankomės gana dažnai“, – žurnalistams pirmadienį sakė R. Lingienė.

Anot jos, situaciją Lenkijoje reikia stebėti, tačiau galutinį sprendimą, kada įtraukti šią valstybę į paveiktų šalių sąrašą priims Sveikatos apsaugos ministerija.

„Kalbant apie priemones, susijusias su darbo vietų, gyventojų pajamų išsaugojimu, iš viso jau yra išmokėta daugiau nei 146 mln. eurų ir tai yra 29 proc. viso numatyto finansavimo šiai sričiai. Vien per paskutinę savaitę išmokėta beveik 36 mln. eurų“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė L. Savickas.

Pasak jo, vien prastovų kompensacijoms išmokėta 40 mln. eurų, iš kurių 15,5 mln. eurų – per paskutinę savaitę.

L. Savicko teigimu, pastaruoju metu sparčiau įgyvendinamos ir „Invegos“ priemonės – per jas išmokėta 62 mln. eurų. Bendra „Invegos“ administruojamų priemonių suma viršija 1,3 mlrd. eurų.

„Atidėtų mokesčių pokytis per paskutinę savaitę nebuvo didelis, jis dabar siekia 368 mln. eurų ir per savaitę padidėjo tik 5 mln. eurų. Tačiau pastarąją savaitę pastebėtas spartesnis „Invegos“ administruojamų priemonių įgyvendinimas. Išmokėjimų dydis pagal „Invegos“ priemones per savaitę padidėjo 14 mln. eurų ir šiuo metu siekia 62 mln. eurų“, – sakė vicekancleris.

Anot jo, sumos, numatytos šioms priemonėms yra ne trumpajam laikotarpiui, o visiems metams. „Svarbu pabrėžti, kad suma, kuri numatyta šioms priemonėms, yra ne trumpajam laikotarpiui, o visiems metams. Dėl to teisinga ir prasminga lyginti šių priemonių panaudojimą pamėnesiui, pagal planą, tačiau ne nuo visos sumos“, – sakė L. Savickas.

Priemonėms, skirtoms išsaugoti gyventojų pajamas ir darbo vietas, Vyriausybė skyrė 500 mln. eurų.

Nedarbo lygis stabiliai laikosi ties 11,5 proc.

Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas L. Savickas sako, kad matomi pirmieji signalai, kad ekonomikos būklė bei darbo rinkos situacija stabilizuojasi.

„Gegužės 11-15 dienos duomenimis, įdarbintų asmenų skaičius liko didesnis nei atleistų darbuotojų skaičius. Samdomą darbą pradėjo beveik 900 asmenų daugiau negu jį baigė. Nuo mėnesio pradžios iki gegužės 18 dienos priėmimų į darbą skaičius atleidimų skaičių viršijo daugiau nei 8 tūkst. asmenų. Ir nors gegužės 18 dieną stebėta, kad atleidimų skaičius keliais šimtais viršijo įdarbintuosius, tačiau šį mėnesį tai tik ketvirtoji diena, kai yra matoma daugiau atleidimų negu įdarbinimų“, – trečiadienį sakė L. Savickas.

Anot Vyriausybės atstovo, gegužes 6-12 dienomis naujų darbo skelbimų skaičius, palyginti su savaite prieš tai, išaugo 25 proc.

„Ypatingai sparčiai skelbimų pagausėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos srityse, variklių, transporto priemonių ir motociklų remonto srityje bei statybose“, – teigė jis.

Registruotas nedarbas gegužės 18 dieną padidėjo 0,2 proc. punkto ir siekė 11,6 proc.

„Gegužės 19 dieną sumažėjo (bedarbių – ELTA) 0,1 proc. punktu ir tai yra iš tikrųjų matoma kaip įprasta tendencija, kad bedarbių skaičius išauga pirmadieniais, o kitomis savaitės dienomis sumažėja. Tačiau tai, ką matome pastarąsias kelias savaites, stabiliai laikomasi ties 11,5 proc.“, – sakė L. Savickas.

Kovo mėnesį biudžeto pajamos buvo 13,8 proc. (95,6 mln. eurų) mažesnės nei prognozuota ir 13,6 proc. mažesnės nei prieš metus.

„Kovo mėnesio rezultatus daugiausia lėmė įmonių likvidumo problemos, dėl ko jos naudojosi galimybe atidėti mokesčių mokėjimą, reikšmingesniam pajamų susitraukimui balandžio mėnesį įtakos jau turėjo ir prastesnis kovo mėnesio įmonių vykdytos veiklos rezultatas“,  – antradienį spaudos konferencijoje sakė V. Šapoka.

Pasak jo, per šių metų keturis mėnesius pajamų į valstybės biudžetą preliminariai gauta apie 10,5 proc. (beveik 300 mln. eurų) mažiau nei planuota ir apie 4,5 proc. (119 mln. eurų) mažiau nei pernai sausį-balandį.

V. Šapokos teigimu, siekiant palengvinti verslo padėtį šiuo metu yra atidėta mokesčių už daugiau kaip 330 mln. eurų beveik 200 tūkst. verslo subjektų – tiek įmonių, tiek individualia veikla besiverčiančių gyventojų.

„Kadangi yra didelis pajamų nesurinkimas, taip pat turime palaikyti ir skatinti ekonomiką, valstybė šiuo metu skolinasi. (...) Vidaus rinkoje nuo metų pradžios yra pasiskolinta 834 mln. eurų, su tarptautinėmis finansinėmis organizacijomis sudaryta sutarčių už 1,5 mlrd. eurų, išleistos dvi euroobligacijų emisijos už 2 mlrd. eurų“, – tvirtino V. Šapoka.

„Iš viso yra pasiskolinta 4,3 mlrd. eurų, kad užtikrintume, jog tiek dengiant nesurenkamus mokesčius, tiek investuojant į ateitį, tiek mokant subsidijas verslui ir gyventojams, ižde nepritrūktų lėšų“, – sakė ministras.

Patvirtintos 2020 metų valstybės biudžeto pajamos (be ES lėšų) sudaro 9,548 mlrd. eurų, su ES lėšomis – 11,53 mlrd. eurų.

Finansų ministerija dažniau atnaujins ekonomines prognozes

Finansų ministerija dėl susiklosčiusių karantino sąlygų bei neapibrėžtumo ekonomikoje dažniau atnaujins ekonomines prognozes, sako finansų ministras.

„Kadangi buvo nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios yra numatytos mūsų fiskalinę drausmę reglamentuojančiuose teisės aktuose, dėl to prognozės bus dažnesnės. Jeigu anksčiau tos prognozės buvo daromos du kartus per metus, tai dabar bus daroma kas ketvirtį, kiekvieną mėnesį darome ir ekonominę apžvalgą“, – antradienį sakė V. Šapoka.

Artimiausios ekonomikos prognozės, pasak ministro, bus pristatytos vasarą. Jos bus kaip pagrindas formuojant kitų metų biudžetą.

„Situacija realiai nesikeičia, palyginti, kokia ji buvo dar prieš krizę. Pagrindinė problema – neišmokėti darbo užmokesčiai, ta problema vis didėja. Karantinas Lietuvoje paskelbtas kovo 16 dieną, (...) tai atlyginimai už vasario mėnesį turėjo būti išmokėti be jokių trikdžių “, – Eltai teigė J. Jančauskienė.

Jos teigimu, dalis darbdavių ragina vairuotojus pasiimti nemokamas atostogas.

„Šitas sektorius visada turėjo problemą dėl (raginimų pasiimti – ELTA) nemokamų atostogų. Nesiskiria, ar tai karantinas, ar ne, maža paslaptis, kad po kadencijos dažnai vairuotojai būdavo nemokamose atostogose“, – sakė ji.

Pasak vairuotojų atstovės, mažesnius negu įprasta darbo krūvius jaučia autovežių, skirtų gabenti kitas transporto priemones, vairuotojai.

„Tie, kurie krovinius pervežinėja, jie bet kuriuo atveju dirba, užsakymų turi. (...) Su pervežimais būtent tie, kurie dirbo krovininiame transporte su transporto priemonių autovežiais, jiems labiau jaučiasi apmažėję darbo krūviai“, – teigė ji.

Anot J. Jančauskienės, nerimo kyla vairuotojams, kurie turi vykti į koronaviruso protrūkio židinį Europoje – Šiaurės Italiją.

„Baimių yra, ypatingai kai tenka važiuoti į Šiaurės Italiją. (...) Susiduriame su situacija, kai žmogus neturi teisės atsisakyti, nes jam paskirtas darbas (vykti į reisą – ELTA). Kiti nereaguoja, bet yra žmonių, kurie klausia, ką daryti, ar gali visgi atsisakyti“, – teigė ji.

K. Krupavičienė: dideli rykliai problemų neturi

Profsąjungos „Solidarumas“ pirmininkė K. Krupavičienė teigė, kad didžiųjų krovininių vežėjų įmonių pelnas karantino laikotarpiu išaugo dėl pabrangusių pervežimų. Ji taip pat pridūrė, kad profsąjungos nepasiekė žinios dėl vėluojančių atlyginimų.

„Jų pelnai dabar, girdėjau, kad išaugo, nes pervežimai pabrango, vienas tų sektorių, kuris geriau laikosi. Priklauso viskas nuo to, kokia įmonė. Jei tos mažutės įmonės, tai jos tikrai susiduria su problemomis. Dideli rykliai tikrai problemų neturi. Kiek aš esu kalbėjusi, kad žymiai daugiau uždirba (vežėjai – ELTA) nei iki to karantino, nes krovinių pervežime kai kurie tiesiog užkėlė kainas“, – Eltai sakė K. Krupavičienė.

Jų pelnai dabar, girdėjau, kad išaugo, nes pervežimai pabrango, vienas tų sektorių, kuris geriau laikosi.

Anot jos, kol kas iš vairuotojų sulaukiama užklausimų dėl eilių pasienio punktuose bei saugumo užtikrinimo.

„Mūsų profsąjungos žiniomis, dėl pasienio ruožų, kad daugiau atidarytų, nes dabar vyksta patikrinimas griežtesnis, eilės labai didelės. Dėl saugumo kėlėme klausimą, bet čia kiekviena įmonė pagal savo galimybes rūpinasi“, – teigė „Solidarumo“ pirmininkė.

K. Krupavičienės teigimu, dėl to, kad sektoriuje dirba daug užsieniečių, karantino laikotarpiu gali padidėti darbo krūvis lietuviams.

Kristina Krupavičienė

„Dėl darbo krūvio problema ta, kad labai daug dirba užsieniečių. Jeigu jie atvažiuoja, tai atgal kaip parvažiuoti? Čia transportavimas per pasienį, čia yra problema, nes jei sumažėja vairuotojų, krūviai gali didėti mūsiškių. Bet tai yra susitarimas su darbuotoju, ar jis gali važiuoti, ar negali“, – sakė K. Krupavičienė.

Moteris iš Veronos grįžo pirmadienį, antradienį pasijuto blogai, o ketvirtadienį greitosios pagalbos medicinos automobiliu buvo atvežta į ligoninę. Virusas buvo patvirtintas penktadienio naktį.

Užsikrėtusi pacientė buvo gerai informuota

R. Mažeika informavo, kad virusu užsikrėtusi pacientė buvo gerai informuota apie elgesio rekomendacijas – vengė kontakto su visuomene bei išvengė kontakto su savo kolegomis.

R. Mažeika taip pat pabrėžė, kad visos procedūros buvo atliekamos pagal ekstremaliųjų situacijų rekomendacijas bei informavo, kad į ligoninę buvo pristatytas ir jos vyras.

„Ji pasijuto ne visai gerai 25 dieną. Reikia tikrai pasidžiaugti, kad pilietė buvo labai gerai informuota apie tai, kaip elgtis, grįžus iš epideminių židinių vietų ir pasijutus negerai, nuotoliniu būdu susitvarkė nedarbingumo pažymėjimą – išvengė kontakto su savo kolegomis ir kitur, viešose vietose“, – penktadienį Respublikinėje Šiaulių ligoninėje surengtoje spaudos konferencijoje sakė įstaigos direktorius.

Remigijus Mažeika. Z. Katkienės nuotr.

Jo teigimu, pacientė greitąją pagalbą išsikvietė ketvirtadienį. Ligoninėje buvo paimtas tepinėlis ir išvežtas į Vilnių diagnozės nustatymui, kur, jau po vidurnakčio, buvo patvirtinta koronaviruso diagnozė.

Į ligoninę pristatytas ir pacientės, kuriai nustatytas koronavirusas, vyras. Pasak ligoninės direktoriaus, jis yra atskirai izoliuotas ligoninės infekciniame skyriuje – tiriama, ar jis yra infekuotas, ar ne. 

Į ligoninę taip pat pristatyti trys atskirai gyvenę šeimos nariai, jie simptomų neturi, tačiau taip pat yra tiriami.

„Šiuo metu Šiaulių ligoninėje mes turime vieną nustatytą diagnozę ir 4 (pacientus. – ELTA), kuriuos mes šiuo metu tiriame. Tyrimų duomenis turėsime per dieną“, – sakė R. Mažeika.

Pacientė jaučiasi gerai

Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus teigimu, šiuo metu pacientė jaučiasi „visiškai gerai“.

„Ji yra karantine izoliuota nuo bendruomenės, bet ji jaučiasi visiškai gerai. Šiuo metu temperatūra normali ir nusiskundimų neturi. Turime stebėti, tai pirmas atvejis Lietuvoje. Ji jautė karščiavimą, kosulį, sunkumą krūtinėje, galbūt tokie buvo pradžioje (simptomai. – ELTA)“, – sakė R. Mažeika.

Ligoninėje paskelbtas karantinas, pacientų lankymas draudžiamas.

Pacientei taikomas simptominis gydymas

Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai Vaiva Makštutienė sako, kad užsikrėtusiai pacientei bus taikomas simptominis gydymas, nes šiuo metu koronaviruso specifinis gydymas dar nėra nustatytas.

„Koronaviruso infekcija yra nauja infekcija, ir šiuo metu nėra atrasta nei vakcina, nei specifinis gydymas, todėl visais atvejais yra taikomas simptominis gydymas, pagal paciento būklę. Šioje situacijoje – kaip peršalimo atveju lygiai taip pat – vadinamasis simptominis gydymas. Jeigu reikia, tai mušam temperatūrą, šioje situacijoje to nereikėjo, nebuvo to didesnio karščiavimo, bet jei jis būtų – skysčių balanso atstatymas ir stebima dėl visų kitų galimų komplikacijų“, – penktadienį Respublikinėje Šiaulių ligoninėje surengtoje spaudos konferencijoje sakė V. Makštutienė.

Jos teigimu, atsižvelgiant į besikreipiančiųjų pacientų srautą, ligoninėje bus pakeista darbo tvarka.

„Kol kas ligoninėje darbas vyksta įprasta tvarka, yra izoliuotas tas vienas skyrius, bet taip, ligoninė turės pertvarkyti savo darbą, todėl bus tam tikri pokyčiai, kurie gali keistis ir per valandas, ir per paras. Medikai žino, kad tai bus, (...) sprendimai bus priimami pagal tai, koks bus besikreipiančiųjų srautas“, – pridūrė V. Makštutienė, pakartojusi, kad visuomenei specialių priemonių imtis nereikia, geriau laikytis rekomendacijų ir vengti masinių susibūrimų.

Šiaulių meras: gyvenimo sutrikimų mieste nėra

Šiaulių meras Artūras Visockas sako, kad jokių gyvenimo sutrikimų mieste nėra.

„Šiandien jokių kažkokių gyvenimo sutrikimų mieste nėra ir negali būti. Jei susidarys situacija, kad reikės sustabdyti mokyklų darbą arba visiškai atsiriboti ir pasakyti žmonėms, kad nereikia eiti į jokius renginius, tas ir bus pasakyta“, – penktadienį teigė A. Visockas.

Artūras Visockas. D. Labučio / ELTOS nuotr.

Šiaulių meras atskleidė, kad vienas jo kolegų grįžo iš Tenerifės ir dabar dirba nuotoliniu būdu.

„Šiandien iš Tenerifės grįžo mano sekretoriato vadovas Arnas. Jis yra protingas žmogus, pasiskaitęs, suprato, kad jam nereikia eiti į darbą, gali dirbti nuotoliniu būdu“, – sakė A. Visockas.

Susidarius ekstremaliai situacijai dėl kaukių kreiptųsi į įmonę „Intersurgical“

Už komunikaciją apie koronavirusą atsakingas premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas tikina, kad valstybė būtų pajėgi visuomenę aprūpinti papildomomis apsaugos priemonėmis. Jo teigimu, pritrūkus kaukių ir respiratorių, šalies valdžia kalbėtų su Lietuvoje veikiančia medicininių kvėpavimo sistemų kūrėja – įmone „Intersurgical“.

„Dėl kaukių ir respiratorių – Lietuva turi gamybinių pajėgumų, Lietuvoje veikia „Intersurgical“ gamykla, kuri gamina kaukes ir respiratorius. Šiuo metu jos išvežamos į Kiniją, bet mes, ekstremalios situacijos sąlygomis, kalbėtume, kad susidaręs poreikis būtų patenkintas“, – teigė S. Malinauskas.

Jo teigimu, žmonės neturėtų išsigąsti, jei šiuo metu vaistinėse nėra dezinfekcinio skysčio. Pasak S. Malinausko, valstybė, matydama būtinybę, ir čia galėtų įsijungti. Kita vertus, atkreipė dėmesį jis, ne ką blogesnis pakaitalas dezinfekciniam skysčiui – šiltas vanduo ir muilas.

„Jei matysime poreikį aprūpinti tam tikromis papildomomis priemonėmis dalį visuomenės – tai tą ir padarysime. Dabar jei trūksta dezinfekcinio skysčio – tai yra ne išsigalvojimas – muilas, šiltas vanduo ir ilgesnis jo naudojimas duos panašų efektą. Mes šiandien Ekstremalių situacijų komisijoje įvertinome, kokie yra Lietuvos gamybiniai pajėgumai“, – Šiauliuose sakė S. Malinauskas.

Grįžusius iš viruso židinių ragina likti namie

S. Malinauskas teigė, kad užsikrėtusi moteris – pavyzdys, kaip reikia elgtis tokioje situacijoje.

„Šios moters pavyzdys yra labai aiškus, kad žmogus, grįžęs iš teritorijos, kuri gali būti pavojinga, sąmoningai pasiėmė nuolatiniu būdu biuletenį ir nėjo į darbą, ir save izoliavo. Po to, kai pasijuto prasčiau, sąmoningai kreipėsi į medicinos įstaigą ir per parą ji buvo identifikuota, buvo suteikta visa absoliučiai medicininė pagalba“, – sakė S. Malinauskas.

Jis paragino visus, grįžusius iš viruso židinių, pasilikti namie ir niekur neiti.

„Šiandien visi, kurie grįžta iš Šiaurės Italijos, Kinijos, galime kalbėti apie Pietų Korėją, Japoniją, Tenerifę, be jokios abejonės, tada pasaugokite save ir kitus, pabūkite namie ir stebėkite save. Neikite į gatves, parduotuves, tiesiog pabūkite namie, jei pradedate jaustis prasčiau – kreipkitės“, – teigė S. Malinauskas.

Šv. Kūčių vakarą „Lidl“ parduotuvės dirbs iki 18.30 val., o Naujųjų metų išvakarėse – iki 20 val. Antrąją šv. Kalėdų dieną visos „Lidl“ parduotuvės dirbs nuo 10 val. iki 19.30 val.

Prekybos tinklo „Iki“ parduotuvės šv. Kūčių vakarą veiks iki 20 valandos, pirmąją Kalėdų dieną nedirbs, o gruodžio 26 d. parduotuvės atsidarys nuo 9 valandos. Prieš Naujųjų metų naktį daugelio parduotuvių darbo laikas trumpės iki 20 val., o sausio 1 d. pirkėjų parduotuvėse lauks nuo 10 val. ryto.

„Norfos“ prekybos centrai pirmąją šv. Kalėdų ir Naujųjų metų dieną neveiks. Gruodžio 24 d. visos „Norfos“ dirbs 2 valandomis, o gruodžio 31 d. – 1 valanda trumpiau.

Šv. Kalėdų pirmą dieną, gruodžio 25-ąją, nedirbs ir „Maximos“ parduotuvės. Antrąją Kalėdų dieną jos duris atvers 9 val., o darbą užbaigs įprastu darbo dienos grafiku. Kūčių dieną parduotuvės veiks iki 19 valandos. Gruodžio 31 d., „Maximos“ parduotuvės duris atvers įprastu laiku iki 21 val. Sausio 1 d. visos „Maximos“ parduotuvės dirbs nuo 12 valandos, o nedirbs penkios parduotuvės: Vilniuje – įsikūrusios „Outlet Park“, „Oze“, „Europoje“, Kaune – prekybos centre „Akropolis“, Klaipėdoje – „Banginyje“.

Visos „Rimi” prekybos tinklo parduotuvės Kūčių dieną dirbs keliomis valandomis trumpiau: „hyper“ formato prekybos centrai – iki 20 val., mažesnio formato, priklausomai nuo miesto ir vietos, dar trumpiau – iki 19, 18 ar 17 val. Per Kalėdas nė viena tinklo parduotuvė nedirbs. Antrąją Kalėdų dieną „Rimi“ parduotuvės atsidarys nuo 9 val. ir dirbs keliomis valandomis trumpiau, iki 20 val.

Iki 20 val. „Rimi” prekybos centrai dirbs ir Naujųjų išvakarėse. Sausio 1-ąją „hyper“ formato parduotuvės pirkėjus pasitiks nuo 12 ir dirbs iki 20 valandos, išskyrus „Rimi“ Vilniaus „Nordika“ ir Panevėžio „Ryto“ prekybos centruose, „Rimi“ Vilniuje, Linkmenų g. 22, ir Ukmergės g. 233, bei „Rimi“ Mažeikiuose, Žemaitijos g. 38, kurios pirmąją 2020 metų dieną nedirbs. Šią dieną vėliau darbą pradės ir „super“ formato „Rimi“ prekybos centrai, kurie dirbs nuo 12 iki 20 val.

„Akropoliai“

Pirmąją Kalėdų dieną Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliuose“ neveiks parduotuvės ir maitinimo bei kitų paslaugų ir pramogų erdvės. Kūčių dieną parduotuvės ir kitos įstaigos šiuose „Akropoliuose“ dirbs trumpiau. Kauno „Akropolis“ šventiniu laikotarpiu taip pat dirbs kitokiu grafiku.

„Pasitarę su nuomininkais nusprendėme, kad šiemet, kaip ir pernai, pirmąją Kalėdų dieną skelbiame nedarbo diena. Po jos lankytojų „Akropoliuose“ vėl lauksime ketvirtadienį, gruodžio 26-ąją“, – pranešime sako „Akropolis Group“ komunikacijos departamento vadovas Dominykas Mertinas.

Kūčių dieną, gruodžio 24-ąją, „Akropolių“ parduotuvės, maitinimo įstaigos, pramogų erdvės baigs darbą 17 valandą, išskyrus iki 19 valandos dirbsiančias „Maximą“ ir „Eurovaistinę“ bei iki 18 valandos veiksiantį Vilniaus „Ermitažą“.

Kaip teigiama pranešime, antrąją Kalėdų dieną, gruodžio 26-ąją, „Akropoliuose“ įsikūrusios „Maxima“, „Eurovaistinė“ bei Vilniaus „Ermitažas“ atsidarys valanda vėliau nei įprastai – nuo 9 valandos ryto. Kitos parduotuvės, restoranai, kavinės, kiti paslaugų tiekėjai dirbs įprastiniu laiku, o sporto ir pramogų baras „O‘Learys“ Vilniaus „Akropolyje“ klientus aptarnaus ilgiau nei įprasta – iki vidurnakčio.

Gruodžio 31-ąją Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliai“ darbą baigs anksčiau nei įprasta – 20 valandą, išskyrus iki 21 valandos klientus aptarnausiančias „Maximą“ ir „Eurovaistinę“.

Sausio 1-ąją „Akropolių“ parduotuvės, bankų bei pašto skyriai nedirbs, išskyrus „Eurovaistinę“ ir „Maximą“. Kavinės, restoranai ir pramogų erdvės sausio 1-ąją darbą pradės 12 valandą.

Kauno „Akropolis“ šventiniu laikotarpiu dirbs kitokiu grafiku. Kūčių dieną Kauno „Akropolis“ dirbs trumpiau nei įprasta, pirmą Kalėdų dieną – nedirbs, keičiasi ir darbo laikas Naujų metų išvakarėse bei pirmąją 2020-ųjų dieną.

„Visą mėnesį Kauno „Akropolio“ lankytojai, vos peržengę prekybos centro slenkstį, gali patekti į tikrą žėrintį Kalėdų miestą mieste. Kiekvieną savaitgalį lankytojus kviečiame aplankyti daug skirtingų renginių, tačiau šventinio maratono metu kelias dienas Kauno „Akropolis“ dirbs kitaip – švęs bei ilsėsis ir mūsų prekybos centro darbuotojai“, – portalui kauno.diena.lt sako Kauno „Akropolio“ valdytoja Brigita Levenauskienė.

Gruodžio 24-ąją parduotuvės ir restoranai dirbs iki 18 val., „Maxima XXX“ dirbs iki 19 val. Gruodžio 25-ąją, pirmąją Kalėdų dieną, neveiks visos parduotuvės, paslaugų teikimo vietos, pramogų erdvės, kavinės ir restoranai. Antrąją Kalėdų dieną, gruodžio 26-ąją, restoranai, parduotuvės ir paslaugų centrai veiks visiems įprastu laiku, o parduotuvė „Maxima XXX“ atsidarys šiek tiek vėliau, nuo 9 val. ryto ir dirbs iki 22 val. vakaro.

Naujųjų metų išvakarėse, gruodžio 31-ąją, Kauno „Akropolio“ parduotuvės ir paslaugų teikimo vietos dirbs iki 19 val., kiek ilgiau savo klientus aptarnaus restoranai, kurie savo darbą baigs 20 val., o prekybos centre įsikūrusi „Maxima XXX“ veiks iki 21 val.

Naujųjų metų dieną, sausio 1 d., Kauno „Akropolyje“ nedirbs „Maxima XXX“, parduotuvės ir paslaugų erdvės, restoranai pirmąją 2020 m. dieną veiks nuo 12 iki 22 val., „Forum Cinemas“ dirbs nuo 12 val.

„Mega“

Prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ informavo apie darbo laiką švenčių dienomis.

Gruodžio 24 d.

Parduotuvės, paslaugos, pramogos, restoranai: 10–18 val. (išskyrus sporto centrą „VS-Fitness“, kuris dirbs 8–18 val., sveikatingumo centras – nedirbs).

„Rimi Hypermarket“: 9–20 val.

„Senukai“: 8–18 val.

Gruodžio 25 d.

Parduotuvės, paslaugos: nedirba.

Pramogos, restoranai: 13–22 val. (nedirbs: „Bajorų kiemas“, „CurioCity“, „JO malone desertinė“, „Paslėpti receptai“, „Sushi express“).

„Rimi Hypermarket“: nedirba.

„Senukai“: nedirba.

Gruodžio 26 d.

Parduotuvės, paslaugos: 10–21 val. (išskyrus sporto centrą „VS-Fitness“, kuris dirbs 8–18 val., sveikatingumo centras – nedirbs).

Pramogos, restoranai: 10–23 val.

„Rimi Hypermarket“: 9–20 val. „Senukai“: 9–21 val.

Gruodžio 31 d.

Parduotuvės, paslaugos, pramogos, restoranai: 10–18 val.

„Rimi Hypermarket“: 9– 20 val.

„Senukai“: 8–18 val.

Sausio 1 d.

Parduotuvės, paslaugos: nedirba. Pramogos, restoranai: 13–22 val. (nedirbs: „CurioCity“, „JO malone desertinė“, „Sushi express“).

„Rimi Hypermarket“: 12–20 val.

„Senukai: nedirba.