„Mūsų medikai profesionalai realiomis sąlygomis Ukrainoje mokėsi iš Ukrainos kolegų medikų, kaip dirbti karo sąlygomis ir kaip dirbti su karo sukeliamomis traumomis“, – penktadienį žurnalistams kalbėjo sveikatos apsaugos ministrė.

M. Jakubauskienė teigė, kad tokios stažuotės, kurių metu šalies medikai įgyja žinių ir praktikos, kaip dirbti ekstremaliomis situacijomis, yra labai svarbios šalies sveikatos sistemai. Todėl, pasak jos, ministerija, bendradarbiaudama su šalies sveikatos įstaigomis, ketina toliau vykdyti tokias stažuotes.

„Ši medikų misija ir praktinis vizitas į Ukrainą yra pirmoji mūsų iniciatyva. Toliau iš visų Lietuvos regionų medikai, chirurgai, traumatologai, anesteziologai, psichikos sveikatos specialistai, slaugytojai ir greitosios medicinos pagalbos medikai vyks į Ukrainą pagal planą ir perims pagalbos organizavimo ir teikimo patirtį būtent karo sąlygomis“, – akcentavo M. Jakubauskienė.

Jos teigimu, labai svarbu tai, kad iš karo zonos grįžę medikai galės perduoti visą savo sukauptą patirtį Lietuvoje dirbantiems kolegoms bei padės suformuoti kritinę medikų komandą, gebančią reaguoti ištikus ekstremaliai situacijai.

Grįžę į Lietuvą medikai ir toliau dalinsis savo žiniomis regionuose ir padės mums formuoti tinklą, kaip organizuoti, koordinuoti ir teikti pagalbą ekstremalių situacijų atvejams.

„Grįžę į Lietuvą medikai ir toliau dalinsis savo žiniomis regionuose ir padės mums formuoti tinklą, kaip organizuoti, koordinuoti ir teikti pagalbą ekstremalių situacijų atvejams. Tokiu būdu mes formuojame kritinę masę medikų. (...) Suformavę kritinę masę pasirengusių medikų šalyje mes galėsime laiku ir tinkamai reaguoti, jeigu sveikatos sistemoje iškiltų grėsmės“, – akcentavo ministrė.

Operacijoje dalyvavę medikai: ten vyksta tikras gyvenimas, tikras karas

Keturių medikų komandą vos per kelias valandas suformavęs Klaipėdos universiteto ligoninės vadovas Audrius Šimaitis sako, jog sužinoti, kaip vyksta darbas ligoninėje karo metu, galima tik pamačius tai realiai.

„Mes, kaip valstybė, medikai galime sužinoti, kas vyksta karo sąlygomis, tik nuvykę ir pamatę, kaip tai yra iš tikrųjų“, – pabrėžė A. Šimaitis.

Daugiau apie tai, ką pamatė ir ko išmoko lankydamiesi Rytų Ukrainoje esančioje ligoninėje, papasakojo ir misijoje dalyvavę du gydytojai.

Į pirmąją stažuotę Ukrainoje vykęs gydytojas traumatologas Tadas pabrėžė, kad nors tai, ką pamatė Ukrainoje ligoninėje, stipriai skiriasi nuo to, kaip gydytojai dirba Lietuvoje, dirbdami karo sąlygomis ukrainiečiai puikiai su tuo susitvarko.

„Ten realiai vyksta tikras gyvenimas, tikras karas 100 procentų. Ir jie su tuo susitvarko. Operacinių darbas, anesteziologų darbas, pacientų atvykimas, išvykimas, reabilitacija, tolesnis grįžimas į gyvenimą – viskas preciziškai veikia“, – akcentavo Klaipėdos ligoninės medikas.

Savo ruožtu kartu misijoje dalyvavęs gydytojas anesteziologas Nerijus nurodė, kad ukrainiečių medikai lietuviams akcentavo, jog ekstremalių situacijų metu ligoninės turėtų būti autonomiškos, kad gebėtų pačios apsirūpinti elektra ar vandeniu.

„Ypač Ukrainos medikai pabrėžė, kad turi būti atlikti infrastruktūros pokyčiai. Turime įvertinti galimybes dirbti ir išnaudoti požemines struktūras, kurias turime ligoninėje. Gydymo įstaigos privalo tapti pakankamai autonomiškos, apsirūpinti atskirais energijos tiekimo šaltiniais, vandeniu“, – teigė jis.

ELTA primena, kad vasario pradžioje sveikatos apsaugos ministrė M. Jakubauskienė teigė, kad šalies sistema nėra pasirengusi karinėms, hibridinėms ir civilinėms grėsmėms.

„Situacija, švelniai tariant, nėra gera. Pasiruošimas nėra tinkamo lygio. Dėl to sveikatos sistemos pasirengimas civilinėms, hibridinėms ir karinėms grėsmėms yra vienas iš mūsų prioritetų“, – interviu laidoje „ELTA kampas“ tikino sveikatos apsaugos ministrė.

Jos teigimu, itin daug dėmesio numatoma skirti infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių, kompetencijų stiprinimui ir visos sistemos valdymo pasirengimui.

Taip pat Jaunųjų gydytojų asociacijos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos medikų pasirengimu suteikti pirmąją pagalbą ekstremalių situacijų metu visiškai pasitiki tik 2 iš 10-ies šalies gyventojų.

SAM nurodė, kad siekiant gerinti situaciją, iki 2027 m. numatyta apmokyti veikti krizės sąlygomis apie 6 tūkst. sveikatos sektoriaus specialistų.