ATOMAZGA LATVIJOS STATYBININKŲ GINČE LIETUVOJE
Ilgai „grojusioje“ istorijoje dėl korupcinių veiksmų Klaipėdos uoste ir galimų prielaidų, kad galėjo būti kartelinių susitarimų, po teismų procesų galutinai sudėlioti taškai.
Kaltino išdavus paslaptį
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme neginčijama nutartimi priimtas sprendimas atmesti „Latvijas tilti“ skundą dėl Lietuvos konkurencijos tarybos veiksmų apklausiant vieną iš šios bendrovės darbuotojų.
„Latvijas tilti“ skundėsi, kad darbuotojo apklausos protokole buvo įrašyta kompanijos komercine paslaptimi esanti informacija. Joje 10 kartų paminėtas jos verslo partnerio pavadinimas ir 4 kartus to verslo partnerio vadovas.
Laikytasi nuostatos, kad tokios informacijos atskleidimas sumažino jos konkurencinį pranašumą, nes konkurentai galėtų pradėti bendradarbiauti su „Latvijas tilti“ verslo partneriu. Tokiu būdu kompanija turėtų ieškoti naujo verslo partnerio. Tai sumažintų jos galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimo konkursuose. „Latvijas tilti“ buvo viena iš svarbesnių Klaipėdos uosto hidrotechninių objektų statytojų.
Vilniaus apygardos teismas teiginius apie apklausos informacijos vertę ir galimą žalą laikė prielaidų pobūdžio. Jis „Latvijas tilti“ skundą dėl komercinių paslapčių atskleidimo atmetė. Tai, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimas dėl to buvo teisingas, patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Konkurencijos tyrimą nutraukė
Šis Lietuvos Konkurencijos tarybos teismuose laimėtas epizodas nieko nepakeitė.
Konkurencijos taryba nutraukė tyrimą dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant krantinių ir kitų objektų rekonstravimo bei statybos darbų viešuosiuose pirkimuose.
Tyrimas buvo pradėtas 2018 m. rugsėjį, gavus iš Specialiųjų tyrimų tarnybos informaciją, kuri leido įtarti, kad Latvijos įmonės „Latvijas tilti“ ir „BMGS“ bei Lietuvos bendrovės „Hidrostatyba“ ir „Borta“, dalyvaudamos krantinių ir kitų objektų rekonstravimo bei statybos darbų viešuosiuose pirkimuose, galėjo sudaryti draudžiamą, konkurenciją ribojantį susitarimą.
Tyrimo metu buvo atlikti patikrinimai dalies įtariamų bendrovių patalpose, gauti paaiškinimai iš įtariamų bei kitų ūkio subjektų atstovų, taip pat surinkta informacija ir paaiškinimai iš įvairių valstybės institucijų.
Šių metų gegužės 10 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė neskundžiamą nutartį, kurioje pripažino, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros sprendimas leisti perduoti STT pareigūnams dalį ikiteisminio tyrimo duomenų Konkurencijos tarybai yra neteisėtas. Buvo konstatuota, kad STT duomenis rinko slapta klausydamasi pokalbių be sankcijų.
Po šio sprendimo Konkurencijos taryba minėtus duomenis iš tyrimo pašalino. Likę įrodymai nebuvo pakankami pažeidimui nustatyti, todėl nuspręsta tyrimą nutraukti.
Kyšio davimo atomazga
Įvairūs tyrimai prasidėjo dar 2015-aisiais. 2016 m. birželį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje buvo užfiksuotas faktas dėl kyšio davimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė galutinį sprendimą dėl Klaipėdos uosto ir „Latvijas tilti“ korupcijos.
Buvęs „Latvijas tilti“ valdybos pirmininkas Genadijus Kamkalovas dėl buvusio Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Gedimino Zumaro papirkimo buvo nubaustas beveik 9,5 tūkst. eurų bauda. Aukščiausiasis Teismas G.Zumarą galutinai pripažino kaltu dėl kyšininkavimo stambiu mastu. Jis nuteistas pustrečių metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant dvejiems metams.
„Latvijas tilti“ pagal susitarimą su prokuratūra Rygos teismo pernai gruodį priimtu sprendimu turėjo sumokėti 77,4 tūkst. eurų baudą už jos valdybos pirmininko duotą kyšį.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
0 komentarai -
4 komentarai -
2 komentarai
Manyčiau