Šiuolaikiniai pasaulio teatrai pritraukia žiūrovus ne tik išskirtiniais spektakliais ir žinomų režisierių vardais, bet ir įspūdinga teatrų architektūra. Vienas tokių pavyzdžių – Wuxi Didysis teatras vakariniame Šanchajuje, Kinijoje.

Teatrą 2012 m. projektavo suomių architektų grupė PES. Kuriant labiausiai mąstyta apie funkcionalumo ir meniškumo sąveiką, kraštovaizdį, ekologiškumą, teatro technologijas, apšvietimą ir akustiką. Pastato aukštis – 50 m, plotas – 78 tūkst. kv. m. Teatras turi dvi sales: pagrindinę, skirtą operai, ir mažesnę, kurioje vaidinami kitų žanrų spektakliai.

Aštuoni didžiuliai stogo sparnai pastatą paverčia panašų į ant vandens nutūpusį drugelį. Drugelio forma pasirinkta neatsitiktinai: tai senosios Kinijos operos, neatsiejamos nuo operos "Drugelis", simbolis. Pastaroji kurta pagal kinų legendą apie tragišką dviejų mylimųjų meilę. Legendoje pasakojama, kaip likimo išskirti mylimieji susitinka po mirties, – jų sielos pavirsta kartu skraidančiais drugeliais ir jiedu daugiau niekada nebeišsiskiria.

Sparnai kartu apsaugo pastatą nuo saulės kaitros. Apatinė šių konstrukcijų dalis padengta perforuotomis aliumininėmis plokštėmis. Geležiniuose sparnuose yra įmontuota tūkstančiai LED lempučių, apšviečiančių fasadą skirtingomis spalvomis, priklausomai nuo rodomų spektaklių. Sparnų pavėsyje, ant salių stogų, yra įrengti sodai ir terasos. Ant pagrindinės salės stogo yra įrengta dar viena salė, skirta vaidinimams atvirame ore.

Kita įdomi detalė – 50 šviečiančių kolonų, esančių prie pagrindinės įeigos, viduje remiančių stogą ir išeinančių kitoje pastato pusėje. Kolonų aukštis – 9 m. Interjere panaudota ir Kinijos architektūrai būdingas elementas – bambuko mediena. Bambukas dominuoja pagrindinėje Operos salėje. Čia panaudota daugiau nei 15 tūkst. bambukinių pailgų plokščių, kurių kiekvienai yra suteikta individuali forma, priklausomai nuo tam tikrų akustinių niuansų.

Teatro vestibiulyje dominuoja stiklas. Didžiosios salės sieną, atsiveriančią fojė, dengia daugiau nei 20 tūkst. stiklinių plytų. Architektai teigia, kad juos įkvėpė jų gimtosios Suomijos gamta – ežerai ir ledas.

Teatras pastatytas pusiasalyje. Iš vienos pusės – Taihu ežeras, iš kitos – greitkelis. Taip pastatas tapo ryškiu architektūriniu akcentu, tarytum net ne pastatu, o didžiule skulptūra.