BAIMĖS KAINA

Nė viena iš trečią dešimtmetį Lietuvą valdančių Vyriausybių nenorėjo ar nepajėgė (turbūt ir pastaruoju atveju derėtų sakyti, kad nenorėjo) taip ir neįstengė išspręsti Rusijai labai sunkių, Lietuvai labai svarbių klausimų.

Nuolat garsiai kalbėti apie tai, kad Rusija turėtų atlygintų SSRS okupacijos metais padarytą žalą. Atkakliai reikalauti išduoti Sausio 13-osios ir Medininkų žudikus. Ar bent susigrąžinti reliktus, kurie dūli Maskvos saugyklose. Nė viena iš trečią dešimtmetį Lietuvą valdančių Vyriausybių nenorėjo ar nepajėgė (turbūt ir pastaruoju atveju derėtų sakyti, kad nenorėjo) taip ir neįstengė išspręsti Rusijai labai sunkių, Lietuvai labai svarbių klausimų.

Tai buvo "ne vieta ir ne laikas", nes deramasi dėl tranzito į Kaliningradą. Tai "ne tas" Rusijos valdžioje. Tai "ne tas" esančiųjų mūsų valdžioje galvose. Štai Vokietija sugebėjo susigrąžinti į Vilnių po Antrojo pasaulinio karo išvežtą Antonio Campi paveikslą. Mes ramiai miegame amžiams praradę Lietuvos metriką. Net prieš mūsų miestus darkančius sovietinius balvonus negalime pakelti rankos.

Vos tik tema nors kiek susijusi su mūsų ir Rusijos praeitimi, Lietuvą imdavo kamuoti kažkoks kompleksas, kurio niekaip nepavadintum taktiniu manevru – veikiau baime.
Rusijos akibrokštas – bandymas atgaivinti baudžiamąjį persekiojimą tiems, kas po 1990 m. kovo 11-osios pasitraukė iš sovietų kariuomenės arba atsisakė joje tarnauti, –  visiškai logiška tokios baimės išvada.

Kiek daugiau nei pusantro tūkstančio Lietuvos piliečių šiandien rizikuoja atsidurti Rusijos belangėje vien todėl, kad anuomet, raginami nepriklausomos Lietuvos valdžios, išvengė tarnybos SSRS kariuomenėje. Valstybės saugumo departamentas vakar primygtinai paragino juos nevažiuoti į ne ES ir ne NATO šalis.

Vadinasi, jie negali dirbti tolimųjų reisų vairuotojais, nes turėtų atsisakyti komandiruotės, pvz., į Baltarusiją? Negali vykti, pvz., poilsiauti į Azijos kurortus ar kitokiais tikslais keliauti į šalis, kurios yra pasirašiusios teisinės pagalbos sutartis su Rusija?

Maža to, būti atsargūs turėtų ir kiti Lietuvos žmonės, kurie, anot Seimo nacionalinio saugumo komiteto vadovo Artūro Paulausko, kadaise yra turėję net ir neesminių problemų su sovietų teisėsauga. Lieka tik prisiminti, ar net ir Atgimimo priešaušriu nedeginote SSRS vėliavos, nesmeigėte savo tuomečio paso ant gėdos stulpo prie Seimo.

Tikėkimės, kad tokie įspėjimai anaiptol nėra viskas, ką gindamos Lietuvos piliečius gali mūsų šalies institucijos. Tylėta ir bijota jau tikrai iki soties.