KREMLIAUS TARNAS

Kazachstano elbasy žentui pasitraukus iš Rusijos valstybinio dujų koncerno „Gazprom“ direktorių tarybos, pretendentu į jo vietą paskelbtas buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis. Ši praėjusį penktadienį „Gazprom“ paskleista žinia nuskambėjo kaip sensacinga naujiena, nors nebuvo nei labai nauja, nei sensacinga.

Šios pareigos – dėsningas G.Schröderio putinizacijos etapas. Veikiausiai paskutinis, nes dar aukščiau – jau tik „tarnyba be antpečių“, o jai reikalingas savas ne vien siela, bet ir fizine prasme asmuo. Kur link krypsta šio elitarizmą neigusios vokiečių kartos politiko karjera, mums Lietuvoje, nepraradusiems budrumo, tapo aišku dar 2004 m., kai tuometinis kancleris neįžvelgė valdžios centralizacijos Rusijoje pavojaus. Kai sukirto rankomis su Vladimiru Putinu dėl anuomet dar bevardžio vamzdyno „Nord Stream 2“. Kai vos palikęs politinį postą ėmė vadovauti šį projektą vykdančiam koncernui – kišeniniam „Gazprom“, kurio vamzdynais it virvutėmis Kremlius gali valdyti marionetėmis verčiamus Europos politikus, dariniui. Kai priėmė kito Rusijos valstybinio koncerno „Rosneft“ direktorių tarybos nario portfelį.

Kad vieną dieną G.Schröderis virs dvokiančia bomba informaciniame kare, galėjo būti naujiena nebent tik jo tėvynainiams.

Kad vieną dieną G.Schröderis virs dvokiančia bomba informaciniame kare, galėjo būti naujiena nebent tik jo tėvynainiams. Vokietija staigiai atsako ir savo publicistų lūpomis paskelbė žudančią tiesą: taikos ir karo dilemoje G.Schröderis, Antrojo pasaulinio karo kaltės vis dar slegiamos šalies atstovas, pasirinko tarnystę agresoriui. Dar blogiau, kad daro tai ne kaip privatus asmuo. Kaip ir visi buvusieji federaliniai kancleriai, jis naudojasi valstybės suteiktu biuru su personalu, asmeniniu automobiliu su vairuotoju. Kaip ir pirmtakai, šis atsargos kancleris teoriškai turi tarnauti ir atstovauti Vokietijai – jei ne konkrečiai politinei jėgai, tai bent mokesčių mokėtojams. Deja, realybėje G.Schröderis pasirodė esąs labiau Kremliaus funkcionierius nei savo šalies lobistas.

Kremliaus dirbtuvėse sumeistrauta bomba sprogo lemiamu metu, kai kitam Vokietijos kancleriui atėjo metas rinktis tarp potencialaus agresoriaus ir taikos. Matyt, sprogimo sukelta pasipiktinimo banga naujajam socialdemokratų premjerui Olafui Scholzui padarė įspūdį. Joe Bideno siūlymui sustabdyti „Nord Stream 2“ vos Rusija pradės karą prieš Ukrainą jis nebedrįso pasipriešinti. Nors ir padarė tai labai atsargiai, šiek tiek net šrioderiškai, griežčiausius žodžius palikdamas ištarti gerokai įžvalgesniam kolegai.