Praėjusį ketvirtadienį atrodė, kad Lietuvos politinėje padangėje gimsta nauja žvaigždė. Švietimo ministras, išvargęs kojomis žemės nelietusių veikėjų iš kažkokio tolimo ūko, pavadinto išdidžiu Nacionalinės švietimo agentūros vardu, sugalvotas užduotis, pripažino: tikėjosi lengvesnių. Ministro nuoširdumas suteikė vilties, kad gimnazistų ašarų, jų tėvų, mokytojų pasipiktinimo banga iškels šį karjeros švietimo darbuotoją į naujas aukštumas.

Supratęs, kad iš Jurgitos Šiugždinienės paveldėtas auksinis raktelis – ne nuo saugyklos su ataskaitomis apie puikiai įgyvendintą brandos egzaminų reformą, bet nuo Augėjo arklidžių, Gintautas Jakštas šiuo atradimu atvirai pasidalijo su visuomene. Ir net atsiprašė bandomaisiais triušiais paverstų vienuoliktokų! Paskui griebėsi mūsų politinei kultūrai įprasto atsarginio įrankio – nepriklausomų ekspertų komisijos. Nors rasti Lietuvoje iš tiesų nepriklausomų, t. y. kartu nestudijavusių ar bendromis pažintimis nesusietų bet kurios srities ekspertų vargiai įmanoma, nušvito viltis ne tik kebliausias užduotis gavusiems jauniesiems fizikams ir nematematikams, bet ir visai švietimo bendruomenei.

Jos gausa (pradedant mokytojais, baigiant visų bendrojo lavinimo mokyklų auklėtinių seneliais), beje, dažnai per menkai teįvertinama. „Esminis tikslas nesikeičia – kad nenukentėtų mokiniai ir būtų užtikrintas objektyvus vertinimas“, – aiškino ministras.

Deja. Po paros valdininkas pasirodė išdidžiai ant kaklo pasikabinęs tą patį auksinį raktelį. Užuot sustabdęs neparengtos reformos diegimą, nukirto: „Ne viskas taip paprasta.“ Idėja surengti gimnazistams trigubą egzekuciją esanti gera. Esą, atšaukus ją, Lietuva netektų pasitikėjimo švietimo sistema, – kažkodėl galvodamas, kad šia sistema dar kažkas tiki, pareiškė ministras.

Bandymai su gimnazistais (o ir jų mokytojais) tęsiasi ir truks iki pat gegužės. Tik ministrui, atrodo, patikrinimų metas truks gerokai ilgiau. Išmėžti ne savo pridergtas arklides jam (tiksliau, jo atstovaujamai partijai) bus iš tiesų ne taip jau paprasta. Skirtingai nei kitai šios dramos pusei – vienuoliktokams, kurių didelė dalis – siurprizas! – rudenį jau bus pilnamečiai ir, atrodo, tikrai nesunkiai nuspręs, už ką nebalsuoti.