JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) antradienį apkaltino Vladimiro Putino pajėgas Ukrainoje vykdant genocidą.

„Taip, aš tai pavadinau genocidu“, – sakė prezidentas drauge su juo po Ajovą keliaujantiems žurnalistams, paklaustas apie anksčiau antradienį vienoje kalboje pavartotą terminą – pirmą kartą JAV administracijoje.

„Tampa vis aiškiau ir aiškiau, kad Putinas tiesiog bando išnaikinti idėją, kad gali būti ukrainietis“, – sakė J. Bidenas.

Pasak J. Bideno, galiausiai teismai turės nustatyti, ar Rusijos veiksmai Ukrainoje, kur ji kaltinama žiaurumais prieš civilius gyventojus, yra genocidas.

„Leisime teisininkams tarptautiniu mastu nuspręsti, ar tai atitinka reikalavimus, ar ne, bet man tikrai taip atrodo“, – sakė jis.

EPA-ELTOS nuotr.

J. Bidenas pridūrė: „Įrodymų daugėja“.

„Atsiranda vis daugiau įrodymų apie siaubingus dalykus, kuriuos rusai padarė Ukrainoje, – teigė jis. – Ir mes tik dar daugiau sužinosime apie nuniokojimą.“

Ukraina kaltino Rusiją karo nusikaltimais dar prieš tai, kai Bučoje buvo aptikti šimtai nužudytų civilių. Vaizdai iš šio netoli Kyjivo esančio miesto sukėlė tarptautinį pasipiktinimą.

Anksčiau J. Bidenas pavadino V. Putiną „karo nusikaltėliu“ ir sakė, kad jis turi stoti prieš teismą dėl įtariamų žiaurumų.

Tačiau Jungtinės Valstijos, laikydamosi ilgalaikio protokolo, nevartojo termino „genocidas“ dėl jo griežtos teisinės apibrėžties ir sunkių šio kaltinimo implikacijų.

Tampa vis aiškiau ir aiškiau, kad Putinas tiesiog bando išnaikinti idėją, kad gali būti ukrainietis.

J. Bidenas pirmą kartą apkaltino V. Putiną genocidu anksčiau antradienį sakydamas kalbą apie kylančias kuro kainas ir teigė, kad amerikiečių galimybė įsipilti degalų neturėtų „priklausyti nuo to, ar diktatorius paskelbs karą ir vykdys genocidą už pusės pasaulio“.

J. Bideno administracija kaltina V. Putino surengtą invaziją dėl staigaus kainų padidėjimo JAV degalinėse.

Anksčiau žurnalistai klausė J. Bideno, ar žudynės Bučoje prilygsta genocidui, ir jis atsakė: „Ne, manau, kad tai yra karo nusikaltimas“.

V. Zelenskis siūlo iškeisti V. Medvedčuką į belaisvius ukrainiečius

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pasiūlė iškeisti prokremlišką oligarchą Viktorą Medvedčuką, kurį Kyjivas suėmė pabėgusį iš namų arešto, į Rusijos belaisviais paimtus ukrainiečius.

„Siūlau Rusijos Federacijai iškeisti šį jūsų vaikiną į mūsų vaikinus ir merginas, kurie dabar yra Rusijos nelaisvėje“, – „Telegram“ paskelbtame vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis.

„Ir tegul Medvedčukas jums būna pavyzdys. Net ir buvęs oligarchas nepabėgo. Ką galime pasakyti apie daug paprastesnius nusikaltėlius iš Rusijos gilumos? Mes visus sučiupsime“, – kalbėjo jis.

Ukrainos saugumo tarnybos antradienį pranešė sučiupusios garsų prokremlišką ukrainiečių oligarchą V. Medvedčuką, pasprukusį iš namų arešto prasidėjus Rusijos karinei invazijai.

Siūlau Rusijos Federacijai iškeisti šį jūsų vaikiną į mūsų vaikinus ir merginas, kurie dabar yra Rusijos nelaisvėje.

Prezidentas V. Zelenskis paskelbė nuotrauką, kurioje matyti V. Medvedčukas susivėlusiais plaukais ir surakintomis rankomis, vilkintis Ukrainos kariuomenės uniformą.

„Ukrainos saugumo tarnyba įvykdė specialiąją operaciją. Šaunuoliai!“ – per platformą „Telegram“ parašė prezidentas.

Saugumo tarnybos vadovas Ivanas Bakanovas sakė, kad agentai surengė „žaibišką ir pavojingą daugiapakopę specialiąją operaciją, kad sulaikytų“ Rusijai palankų įstatymų leidėją.

Partijos „Opozicijos platforma – už gyvybę“ frakcijos narys V. Medvedčukas įtariamas valstybės išdavimu.

EPA- ELTOS nuotr.

67 metų verslo magnatas V. Medvedčukas, laikantis Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną vienu iš savo draugų, Ukrainoje vertinamas itin prieštaringai dėl savo ryšių su Maskva.

V. Medvedčukas yra vienas turtingiausių žmonių Ukrainoje: žurnalas „Forbes“ jo turtą vertina 620 mln. JAV dolerių. Parlamentaras yra sakęs, kad V. Putinas yra jo jauniausios dukters Darjos krikštatėvis.

Gegužės viduryje Ukrainos prokurorai pranešė, kad V. Medvedčukas ir kitas partijos „Opozicijos platforma – už gyvybę“ frakcijos narys Tarasas Kozakas „įtariami valstybės išdavimu ir bandymais grobstyti nacionalinius išteklius Ukrainos Kryme“, kurį 2014 metais aneksavo Maskva.

V. Medvedčukas tvirtina, kad jam kaltinimai pareikšti už jo poziciją ir yra politiškai motyvuoti.

Generalinė prokurorė gegužės mėnesį sakė, kad V. Medvedčukas 2015 metais planavo pradėti išgauti gamtos išteklius prie Juodosios jūros pakrantės, priklausančios Ukrainai ir po Krymo aneksijos monopolizuotos Rusijos.

Jis taip pat įtariamas 2020 metais perdavęs Rusijai informacijos apie vieną slaptą Ukrainos karinį dalinį.

Ukraina pakvietė Vokietijos kanclerį apsilankyti Kyjive

Ukrainos pareigūnai pakvietė Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą apsilankyti Kyjive, kai prieš tai atmetė galimą šios šalies prezidento Franko-Walterio Steinmeierio vizitą šalyje.

„Pranešėme, kad mūsų prezidentas ir vyriausybė labai džiaugtųsi, jei kancleris Olafas Scholzas apsilankytų Kyjive“, – vėlų antradienį vokiečių televizijos stotims „ProSieben“ ir „SAT.1“ sakė Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnykas. Vokietijos kanclerio vizito metu esą būtų galima skirti daug dėmesio, kaip Berlynas gali padėti Kyjivui sunkiąja ginkluote. „Mūsų prezidentas to nekantriai laukia“, – tvirtino A. Melnykas.

Prieš tai F. W. Steinmeieris pasisiūlė apsilankyti Ukrainoje, tačiau gavo atsakymą iš Kyjivo, kad jo vizitas „nepageidaujamas“. „Buvau pasirengęs tai padaryti, bet, matyt – ir turiu tai įsidėmėti – Kyjivas to nenorėjo“, – sakė jis žurnalistams.

F. W. Steinmeieris jau kurį laiką žinomas dėl savo Rusijai palankios pozicijos.

OPCW „susirūpinusi“ dėl pranešimų apie cheminę ataką Mariupolyje

Pasaulinė cheminių ginklų priežiūros institucija antradienį pareiškė, kad yra „susirūpinusi“ dėl pranešimų apie cheminio ginklo panaudojimą rusų pajėgų apsiaustame Ukrainos Mariupolio uoste.

Pirmadienį Mariupolį ginantis Ukrainos pajėgų batalionas „Azov“ pranešė, kad Rusijos bepilotė skraidyklė numetė „nuodingosios medžiagos“ ant karių ir civilių šiame mieste.

„Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) Techninis sekretoriatas atidžiai stebi padėtį Ukrainoje. Sekretoriatui susirūpinimą kelia neseniai žiniasklaidoje pasirodęs nepatvirtintas pranešimas apie cheminio ginklo panaudojimą Mariupolyje per pastarąsias 24 valandas“, – nurodė organizacija išplatintame pareiškime.

„Tai pranešta po pastarosiomis savaitėmis žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų apie Ukrainoje esančių chemijos gamyklų apšaudymą ir abiejų šalių kaltinimų dėl galimo netinkamo nuodingų cheminių medžiagų panaudojimo“, – rašoma pareiškime.

Organizacija primena, kad visos 193 OPCW valstybės narės, įskaitant Rusijos Federaciją ir Ukrainą, yra Cheminio ginklo uždraudimo konvencijos – tarptautinės sutarties, kuri yra labai svarbi nusiginklavimo srityje ir galioja nuo 1997 metų – šalys.

„Tokiu būdu jos iškilmingai ir savanoriškai įsipareigojo niekada nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, neperduoti ir nenaudoti cheminių ginklų“, – pabrėžiama pareiškime.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) praėjusį mėnesį perspėjo dėl „realios grėsmės“, kad Kremlius gali panaudoti Ukrainoje cheminius ginklus. Anksčiau panašių perspėjimų paskelbė Baltieji rūmai.

Pastarąjį kartą cheminiai ginklai konflikto metu buvo panaudoti Sirijoje, kur 2011 metais prasidėjo pilietinis karas, sukilėliams siekiant nuversti prezidentą Basharą al Assadą (Bašarą Asadą).

Sirija tik 2012 metais spaudžiama Rusijos viešai pripažino turinti cheminių ginklų.

JAV: Mariupolis dar nėra Rusijos rankose

Ukrainos Mariupolio uostamiestis dar nėra Rusijos rankose ir dėl jo toliau verda kruvina kova. Tai pareiškė Pentagonas, kuriuo remiasi „Sky News“.

„Akivaizdu, kad rusai nori Mariupolio dėl jo strateginio išsidėstymo Donbaso pietuose ir ant Azovo jūros krantų, – teigė Pentagono atstovas Johnas Kirby'is. – Jis taip pat svarbus Ukrainos žmonėms dėl savo reikšmės šalies ekonomikai ir dėl to, nes tai yra jų miestas.“

V. Zelenskio patarėjas pagyrė Mariupolio gynėjus, tačiau pridūrė, kad pradeda sekti jų turimos atsargos. Šis miestas apsiaustas beveik nuo pat Rusijos invazijos pradžios.

V. Zelenskis pasišaipė iš V. Putino tvirtinimų, kad karas vyksta pagal planą

Ukrainos prezidentas trečiadienį pasišaipė iš Rusijos tvirtinimų, kad prieš Ukrainą pradėtas karas vyksta pagal planą, ir retoriškai klausė, kaip V. Putinas galėjo pritarti planams, pagal kuriuos žuvo tiek daug rusų, praneša agentūra „Reuters“.

V. Putinas antradienį pareiškė, kad Rusija Ukrainoje įgyvendins visus savo „kilnius“ tikslus ir „ritmiškai bei ramiai“ tęs savo „specialiąją operaciją“. Maskva kovo 25-ąją paskelbė, kad iki tol Ukrainoje neteko 1 351 kario. Tačiau Ukraina savo ruožtu tvirtina, kad tikrasis skaičius jau siekia 20 000.

Joks žmogus pasaulyje negali suvokti, kaip toks planas išvis galėjo būti sukurtas.

„Rusija dar kartą pareiškė, neva jos vadinamoji specialioji operacija vyksta pagal planą. Tačiau, tiesą pasakius, joks žmogus pasaulyje negali suvokti, kaip toks planas išvis galėjo būti sukurtas, – vaizdo kreipimesi teigė V. Zelenskis. – Kaip buvo galima sukurti planą, pagal kurį per kiek daugiau nei mėnesį žūtų dešimtys tūkstančių jų pačių karių? Kas galėjo tokiam planui pritarti?“

V. Zelenskis retoriškai klausė, koks žuvusių Rusijos karių skaičius būtų priimtinas V. Putinui, ir kalbėjo apie dešimtis ar net šimtus tūkstančių žmonių. Pasak Ukrainos prezidento, Maskva per 48 šio karo dienas jau neteko daugiau karių, nei per 10 metų trukusį Afganistano karą 1979–1989 metais.

Tačiau V. Zelenskis pripažino, kad nors kai kurie žmonės juokiasi iš rusų ir jų nesėkmių karo lauke bei jų pasenusios technikos, ne visi oponentai yra bejėgiai. „Turime suvokti, kad ne visi rusų tankai yra įstrigę laukuose, kad ne visi priešo kariai pabėga iš karo lauko ir ne visi jie yra šauktiniai, nemokantys tinkamai laikyti ginklų, – kalbėjo prezidentas. – Tačiau tai nereiškia, kad mes turime jų bijoti. Tai reiškia, kad mes neturime sumenkinti mūsų gynėjų, mūsų kariuomenės pasiekimų“.

Nyderlandai dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai sulaikė iš viso 20 jachtų

Nyderlandų muitinė antradienį pranešė, kad dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, įvestų už karą Ukrainoje, sulaikė iš viso 20 jachtų, esančių šalies laivų statyklose.

„Įvedus sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, muitinė ėmė taikyti sustiprintą priežiūrą 20 jachtų devyniose laivų statyklose“, – nurodė muitinės pareigūnai išplatintame pranešime.

„Kadangi šioms 20 jachtų taikoma sustiprinta priežiūra, jų neleidžiama pristatyti, perduoti ar eksportuoti“, – priduriama pranešime.

Keturiolika prabangių laivų yra statomi, du – sandėliuojami, o keturi – remontuojami. Jachtų ilgis svyruoja nuo 8,5 iki 120 metrų.

„Nustatyta, kad dvi iš šių jachtų yra susijusios su asmeniu, įtrauktu į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą“, – nurodė muitinė.

Dėl dar vienos jachtos atliekamas tyrimas.

Prieš savaitę Nyderlandų muitinės pareigūnai pranešė sulaikę 14 jachtų, pastatytų „naudos gavėjams rusams“.

TVF 1,5 karto didina finansavimą Moldovai įveikti karo kaimyninėje Ukrainoje padarinius

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) antradienį paskelbė sprendimą 267 mln. JAV dolerių verte padidinti galiojantį finansinės paramos Moldovai paketą, kad padėtų šiai valstybei susidoroti su karo kaimyninėje Ukrainoje padariniais.

Anot TVF pranešimo, šios lėšos papildys 40 mėnesių trukmės 558 mln. dolerių vertės lengvatinio kreditavimo programą, dėl kurios sutarta pernai gruodį, tačiau tai dar turi patvirtinti šio pasaulinio krizių skolintojo valdyba.

„Dėl karo Ukrainoje Moldovos ekonomika smarkiai nukentėjo“, – sakė TVF misijos vadovas Rubenas Atoyanas (Rubenas Atojanas).

„Ši papildoma finansinė parama padės patenkinti skubius [Moldovos] mokėjimų balanso finansavimo poreikius, atsiradusius dėl stiprių išorinių sukrėtimų, tokių kaip karas Ukrainoje ir tarptautinės sankcijas Rusijai bei Baltarusijai“, – pridūrė jis.

Moldova – viena skurdžiausių šalių Europoje – susiduria su karo pabėgėlių antplūdžiu bei sparčiu maisto produktų brangimu, taip pat su šokiruojančiu gamtinių dujų kainų šuoliu, kurį sukėlė išskirtiniai Rusijos monopolinio dujų tiekėjo „Gazprom“ veiksmai šios valstybės atžvilgiu.

Pasaulio bankas antradienį pranešė apie 100 mln. JAV dolerių finansinę paramą, o paėjusią savaitę Berlyne vykusioje finansinių donorų konferencijoje buvo sutarta padėti Moldovai 659,5 mln. eurų.

OHCHR: karo Ukrainoje aukomis jau tapo 1 892 civiliai

Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) duomenimis, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios šalyje jau žuvo 1 892 civiliai ir dar 2 558 sužeisti, praneša portalas „Ukrinform“.

Pasak OHCHR, tarp žuvusiųjų – 478 vyrai, 308 moterys, 30 mergaičių ir 52 berniukai bei dar 71 vaikas ir 953 suaugusieji, kurių lytis nenustatyta. Pažymima, kad daugelio jų gyvybes nusinešė sprogstamieji ginklai.

Organizacijos teigimu, dėl stringančio informacijos perdavimo tikrieji skaičiai gali būti gerokai didesni.

Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios jau žuvo beveik 200 vaikų

Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją jau žuvo 191 vaikas. Tai pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra, kuria remiasi CNN.

Pasak prokuratūros, dar 349 vaikai sužeisti.

Kyjivas: trečiadienį pernelyg pavojinga atverti humanitarinius koridorius evakuacijai

Ukraina pareiškė, kad trečiadienį pernelyg pavojinga atverti kurį nors iš humanitarinių koridorių, kuriais iš karo nuniokotų šalies regionų evakuojami civiliai gyventojai, ir apkaltino Rusijos pajėgas pažeidus susitarimus leisti žmonėms bėgti.

„Deja, šiandien jų neatidarysime. Padėtis maršrutuose yra pernelyg pavojinga, todėl esame priversti šiandien neatidaryti humanitarinių koridorių“, – sakoma vicepremjerės Irynos Vereščuk pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.

Ji sakė, kad Zaporižios apylinkėse pietuose Rusijos pajėgos blokuoja evakuacijai naudojamus autobusus, o rytinėje Luhansko srityje Maskvos kariuomenė pažeidinėja susitarimą nutraukti ugnį, kol žmonės evakuojasi.

„Okupantai ne tik nepaiso tarptautinės humanitarinės teisės normų, bet ir nesugeba tinkamai kontroliuoti savo žmonių vietoje“, – sakė I. Vereščuk platformoje „Telegram“.

Ukrainiečių pareigūnai ragina šalies rytinio Donbaso regiono gyventojus skubiai persikelti į vakarus, būgštaujant dėl didelio masto Rusijos puolimo, kuriuo siekiama užimti regioną.

Ukrainos rytuose esančiame Kramatorsko mieste Rusijos pajėgos, kaip įtariama, neseniai smogė evakuacijai naudojamai traukinių stočiai; ataka pareikalavo daugiau kaip 50 žmonių. Maskva neigia esanti susijusi su šiuo išpuoliu.

I. Vereščuk trečiadienį sakė, kad humanitariniai koridoriai bus atverti „kaip įmanoma greičiau“.

Rusija tęsia Mariupolio bombardavimą

Rusijos kariai naktį į trečiadienį tęsė Ukrainos Mariupolio uostamiesčio bombardavimą. Anot Ukrainos šaltinių, smūgių metu, be kita ko, taikomasi į miesto uostą ir „Azovstal“ gamyklą, kurioje įsitvirtinę ukrainiečių kariai.

Ukrainos kariuomenės šaltinių teigimu, Rusija taip pat surengė artilerijos atakas rytiniame Charkivo mieste. Tačiau bendra karinė situacija pernakt esą pastebimai nepakito. Prognozuojama, kad artimiausiomis dienomis ar savaitėmis Ukrainos rytuose gali įvykti didelio masto Rusijos puolimas.

Mariupolis apsiaustas beveik nuo pat Rusijos invazijos pradžios. Vietos gyventojams trūksta vandens ir maisto, čia taip pat nėra elektros. „Tai nėra gyvenimas. Tai išlikimas“, – teigė Mariupolio vicemeras Serhijus Orlovas. Ukrainiečių skaičiavimu, mieste jau galimai žuvo daugiau kaip 20 000 žmonių.

Ukraina skelbia sužlugdžiusi Rusijos kibernetinę ataką prieš energetikos sektorių

Ukraina sužlugdė Rusijos kibernetinę ataką prieš energetikos sektorių, antradienį pranešė pareigūnai, šaliai rengiantis prognozuojamam Maskvos pajėgų puolimui rytuose.

Kibernetinę ataką surengė programišių grupė „Sandworm“, susijusi su Rusijos karine žvalgyba, nurodė Ukrainos valstybinė specialiųjų ryšių ir informacijos apsaugos tarnyba.

Pasak jos, viena jėgainė turėjo būti atakuojama dviem etapais – pradinė ataka įvyko vasarį, o sužlugdyta antroji turėjo vykti balandžio 8-ąją.

Nors „Sandworm“ žalinga programinė įranga sėkmingai prasiskverbė į tinklo valdymo sistemą, elektros tiekimas niekur nenutrūko, spaudos konferencijoje sakė Valstybinės specialiųjų ryšių ir informacijos apsaugos tarnybos vadovo pavaduotojas Viktoras Žora.

Per ataką panaudota žalingos programinės įrangos „Industroyer2“ modifikuota versija, sakė V. Žora. Jis pridūrė, kad taip siekta padidinti Rusijos kariuomenės Ukrainos fizinei energetinei infrastruktūrai padarytą žalą.

Manoma, kad pirma tokio pobūdžio kibernetinė ataka buvo įvykdyta 2015 metų gruodį, pasinaudojant ankstesne „Industroyer2“ versija. Tuomet be elektros liko šimtai tūkstančių ukrainiečių.

Per tą pačią antradienio spaudos konferenciją energetikos viceministras Faridas Safarovas sakė, kad pastiprinus kibernetinę gynybą, Ukraina iš anksto žinojo apie ataką. Vis dėlto viceministras pripažino, kad buvo neįmanoma „100-u procentų apsaugoti sistemos“.

Dienomis prieš vasario 24-ąją prasidėjusią Rusijos invaziją Ukraina skelbė patirianti „nenutrūkstamas“ ir intensyvėjančias kibernetines atakas.

Dėl šių atakų laikinai neveikė kelios valstybinės interneto svetainės, įskaitant ministrų kabineto, parlamento, Užsienio reikalų ministerijos ir saugumo tarnybos svetaines.

Ukraina: per 870 tūkst. pabėgėlių sugrįžo į šalį

Ukrainos sienų apsaugos tarnyba antradienį pranešė, jog daugiau kaip 870 tūkst. ukrainiečių, pasitraukusių į užsienį nuo Rusijos invazijos pradžios, jau sugrįžo į šalį.

Atstovas Andrijus Demčenka sakė, kad šiuo metu kasdien sugrįžta po 25–30 tūkst. ukrainiečių ir kad tarp grįžtančiųjų vis daugiau moterų, vaikų ir pagyvenusių žmonių. Pirmosiomis karo dienomis į Ukrainą atvykdavo beveik vien vyrai, grįžtantys kovoti su Rusijos invazija.

Šiuo metu grįžtantys žmonės „sako matantys, kad padėtis saugesnė, ypač vakariniuose regionuose, ir nurodo, kad nebegali likti užsienyje“, žurnalistams sakė A. Demčenka.

„Jie pasirengę grįžti į šalį ir likti čia“, – pridūrė jis.

Pokytis įvyko Rusijos pajėgoms praėjusio mėnesio pabaigoje pasitraukus nuo įnirtingai gintos sostinės Kyjivo ir rengiantis intensyvinti puolimą Ukrainos rytuose.

Ukrainos Vidaus reikalų ministerija balandžio 3 dieną skelbė, kad į šalį sugrįžo 537 tūkst. žmonių.

Jungtinės Tautos nurodo, kad nuo Rusijos invazijos pradžios bendrai iš Ukrainos išvyko daugiau kaip 4,6 mln. žmonių. Tokio pabėgėlių antplūdžio Europa nematė nuo Antrojo pasaulinio karo.

Didžioji dauguma pabėgėlių kirto sieną į kaimynines Europos Sąjungos valstybes Lenkiją, Rumuniją, Vengriją, Slovakiją, taip pat į blokui nepriklausančią Moldovą.

JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) antradienį pranešė, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios – vasario 24-osios – iš šalies pabėgo 4 615 830 ukrainiečių. Nuo pirmadienio šis skaičius padidėjo 68 095.

„Nors žmonių, kertančių sieną, skaičius reikšmingai sumažėjo, pastebėjome, kad tie, kurie kerta [sieną], yra pažeidžiamesni, turi mažiau išteklių ir... mažiau planų, kur galėtų vykti“, – Ženevoje sakė UNHCR atstovas Matthew Saltmarshas (Metjus Soltmaršas).

Apie 90 proc. iš Ukrainos išvykusių pabėgėlių yra moterys ir vaikai. Karinei tarnybai tinkamiems 18–60 metų amžiaus vyrams negalima išvykti iš šalies.

Lietuvos prezidentas kartu su Estijos, Latvijos ir Lenkijos kolegomis vyksta į Kyjivą

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Estijos, Latvijos ir Lenkijos vadovais trečiadienį vyksta į karo niokojamos Ukrainos sostinę Kyjivą.

„Vykstame į Kyjivą su tvirta politinio palaikymo ir karinės pagalbos žinia. Lietuva toliau rems Ukrainos kovą už suverenumą ir laisvę“, – tviteryje skelbė prezidentas.

Jis pasidalijo nuotrauka, kurioje drauge su kitais šalių lyderiais yra įamžintas šalia traukinio.

G. Nausėda antradienį lankėsi Lenkijoje, kur kartu su šios šalies, Latvijos prezidentais ir Estijos užsienio reikalų ministre aptarė karo Ukrainoje eigą, paramą Ukrainai ir NATO rytinio flango stiprinimą.

Kaip BNS sakė prezidento patarėjas Tomas Beržinskas, daugiau informacijos apie vizitą dėl saugumo kol kas nėra skelbiama. Plačiau apie vizitą Prezidentūra žada informuoti vėliau.

Ukrainoje prezidentas lankosi su Lenkijos, Latvijos ir Estijos prezidentais Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda), Egilu Levitu ir Alaru Kariu.

„Pakeliui į Kyjivą – miestą, kuris nuo mano pastarojo vizito siaubingai nukentėjo dėl Rusijos pradėto karo“, – tviteryje rašė Estijos vadovas A. Karis.

Jo teigimu, vizitu siekiama išreikšti stiprią paramą ukrainiečiams, taip pat ketinama susitikti su V. Zelenskiu.

„Mūsų tikslas – paremti prezidentą Zelenskį ir Ukrainos gynėjus šiuo svarbiu šiai šaliai metu“, – naujienų agentūrai PAP sakė šios šalies prezidento patarėjas Jakubas Kumochas.

Apsilankyti Ukrainoje planavo ir Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris), tačiau Kyjivas nurodė, kad jo viešnagė nepageidaujama.

„Buvau pasiruošęs vykti į Ukrainą, tačiau to nenorėjo Kyjivas“, – Vokietijos vadovą cituoja agentūra AFP.

Vokietija pastaruoju metu kritikuojama dėl ne tokios griežtos reakcijos Rusijos atžvilgiu bei dėl per menkos paramos Rusijos užpultai Ukrainai.

Ukrainos ūkininkai sėja javus beveik visoje šalyje

Ukrainos vyriausybė trečiadienį pranešė, kad ūkininkai sėja javus beveik visose šalies dalyse, nepaisant Rusijos vykdomų bombardavimų.

Tačiau sėjos pradėti nepavyksta rytiniame Ukrainos Luhansko regione, antradienio vakarą sakė ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis. Rusijos pajėgos beveik visiškai kontroliuoja Luhanską.

D. Šmyhalis sakė, kad vyriausybė padeda ūkininkams ir žemės ūkio sektoriui suteikė 3,5 mlrd. grivinų (116 mln. JAV dolerių) lengvatinių paskolų.

Pareigūnai taip pat stengiasi supaprastinti žemės ūkio technikos registravimo procesus: „Tai darome tam, kad sėja ir darbai laukuose niekur nesustotų“.

Ukraina yra viena didžiausių grūdų augintojų pasaulyje, tačiau vis labiau nerimaujama, kad Rusijai toliau bombarduojant kaimyninę šalį, gali smarkiai nukentėti būsimas derlius. Sumažėjus derliui, tarptautinėse žemės ūkio rinkose gali pritrūkti grūdų ir išaugti jų kainos.

Rusai negali atsiskaityti kiniškomis mokėjimo kortelėmis pirkdami internetu

Rusija negali kompensuoti „Visa“ ir „Mastercard“ pasitraukimo pereidama prie Kinijos kredito kortelių „UnionPay“, teigiama pranešimuose, kurie pasirodo tuo metu, kai Vakarų įmonės traukiasi iš Rusijos dėl sankcijų, įvestų dėl Maskvos karo Ukrainoje.

Užsienio internetinės parduotuvės užblokavo mokėjimus visomis Rusijoje išduotomis kortelėmis, įskaitant ir „UnionPay“, trečiadienį pranešė laikraštis „Kommersant“.

Daug kas tikėjosi, kad, iš Rusijos pasitraukus „Visa“ ir „Mastercard“, bus galima atsiskaityti Kinijos bankų išduotomis kortelėmis.

Pranešime teigiama, kad Rusijoje išduota apie 500 tūkst. „UnionPay“ kredito kortelių, t. y. per mėnesį jų padaugėjo dešimt kartų. Dauguma kortelių yra skaitmeninės ir buvo išduotos pirkiniams internetu. Tačiau tai neišsprendė problemos, nes dauguma pasaulinių pardavėjų ir jų bankai nebepriima mokėjimų Rusijoje išduotomis kortelėmis.

Teoriškai „UnionPay“ galėtų pašalinti šią problemą, tačiau kol kas Kinijos kredito kortelių grupė nesiėmė veiksmų, sakoma pranešime.

Vasario 24 dieną Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, Vakarų šalių vyriausybės įvedė plataus masto sankcijas finansų ir kitiems sektoriams.

Daugelis finansų įstaigų buvo pašalintos iš SWIFT tarpbankinių pranešimų sistemos, o didžiausios pasaulyje kredito kortelių operatorės „Visa“ ir „Mastercard“ sustabdė savo veiklą Rusijoje.

Rusijoje išduotos kortelės nuo kovo 10 dienos nepriimamos užsienyje, o užsienio „Visa“ ir „Mastercard“ kortelės nebeveikia Rusijoje. Rusijos vyriausybė pažadėjo jas pakeisti savo kreditinių kortelių sistema „Mir“ ir „UnionPay“ kortelėmis.

Nedelsiant nutraukus rusiškų dujų importą, Vokietija kitąmet panirtų į recesiją

Nedelsiant nutraukus rusiškų dujų importą, Vokietija kitais metais panirtų į recesiją, trečiadienį prognozavo šalies pagrindiniai ekonomikos institutai.

Nuo rusiškų dujų labai priklausoma Vokietija priešinasi raginimams Europos lygiu boikotuoti šios žaliavos importą iš Rusijos. Remiantis naujausiomis prognozėmis, „užsukus čiaupus balandžio viduryje“, 2022 metais ekonomikos augimas siektų tik 1,9 proc., o 2023-iaisiais kiltų recesija ir ekonomika susitrauktų 2,2 proc.

Boikoto padariniai nebūtų įveikti dar „ateinančius dvejus metus“, sakoma bendrame DIW, IFO, IwF, IWH ir RWI institutų pranešime. Tačiau net ir nesustabdžius rusiškų dujų importo, Maskvos Ukrainoje sukeltas karas vis vien „lėtina“ Vokietijos ekonomikos atsigavimą po koronaviruso pandemijos, pridūrė institutai.

Jie sumažino šalies ekonomikos augimo 2022 metais prognozę iki 2,7 proc., palyginti su spalį prognozuotu 4,8 proc. augimu. Tuo pat metu jie nuo 1,9 proc. iki 3,1 proc. padidino augimo 2023-iaisiais prognozę, tačiau toks augimas bus užfiksuotas tik tokiu atveju, jei dujų tiekimas tęsis.

Prieš Maskvos Ukrainoje sukelto karo pradžią Vokietija iš Rusijos importavo trečdalį visos naftos, 45 proc. anglių ir 55 proc. dujų. Tačiau šalis vėliau paskelbė apie planus sumažinti savo priklausomybę nuo energetikos išteklių importo iš Rusijos ir paspartino investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius bei nusprendė pasistatyti kelis suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalus.

Ukraina: Rusija gali panaudoti cheminį ginklą

Ukrainos gynybos ministerija informavo apie didelę riziką, kad Rusija gali panaudoti cheminį ginklą prieš ukrainiečius.

Ši pareiškimą padarė gynybos viceministrė Hanna Maliar. „Negalime pamiršti, kad šiandien šaliai gresia didelis Rusijos cheminio ginklo panaudojimo pavojus, nes jie svarsto tokius scenarijus“, – sakė ji.

„Karas yra aktyvioje fazėje. Negalime sakyti, kad aktyvumas krenta, kovų mažėja. Jos vyksta Ukrainos rytuose. Ten vyksta labai įnirtingos kovos. Nuo to, kaip situacija atrodys kituose regionuose, priklauso, ar priešas judės į priek“, – tikino H.Maliar.

Kyjivas skelbia apie pajėgų Mariupolyje susijungimą, Rusija – apie tūkstantį pasidavusiųjų

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius trečiadienį pranešė apie sėkmingą Ukrainos pajėgų susijungimą Mariupolyje, tuo tarpu Maskva teigia esą daugiau kaip tūkstantis ukrainiečių karių šiame strateginiame uostamiestyje pasidavė.

„Mariupolyje 36-osios jūrų pėstininkų brigados daliniai per sudėtingą ir labai rizikingą manevrą susijungė su „Azov“ pulku“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė O. Arestovyčius.

 

 

Pasak jo, „Azov“ sulaukė didelio pastiprinimo, o 36-oji jūrų pėstininkų brigada „išvengė sutriuškinimo dalimis ir gavo naujų rimtų galimybių, faktiškai – antrą šansą“.

„Apskritai miesto gynybinė sistema išaugo ir sustiprėjo“, – pabrėžė O. Arestovyčius.

Rusijos gynybos ministerija anksčiau trečiadienį paskelbė, kad Mariupolio mieste, kurį ilgiau kaip mėnesį yra apsupusios rusų pajėgos, „1 026 Ukrainos 36-osios jūrų pėstininkų brigados kariai savanoriškai sudėjo ginklus ir pasidavė“.

162 iš jų yra karininkai, be to, tarp jų karių yra 47 moterys, pridūrė ministerija. Daugiau nei 100 buvo sužeisti, nurodo Maskva.

Kariai esą pasidavė prie vienos stambios plieno gamyklos.

Ekspertai kelia versiją, kad invaziją Ukrainoje tęsianti Rusija bando sujungti 2014 metais okupuotą Krymą su Maskvos remiamomis separatistinėmis teritorijomis Donbase ir dėl šios priežasties apsiautė Mariupolį, kur prieš karą gyveno daugiau kaip 400 tūkst. žmonių.

Manoma, kad tūkstančiai civilių gyventojų žuvo mieste, kur vyko vienos intensyviausių kovų per visą karą.

Septyni žmonės žuvo per Rusijos pajėgų vykdomą apšaudymą Charkivo regione

Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Charkivo regione per pastarąją parą per Rusijos pajėgų vykdomą apšaudymą žuvo septyni civiliai, trečiadienį pranešė regiono gubernatorius.

„Per apšaudymą regione buvo sužeisti 22 civiliai, įskaitant tris vaikus. Septyni žmonės žuvo. Prieš kelias dienas per apšaudymą sužeistas dvejų metų berniukas mirė ligoninėje“, – socialiniuose tinkluose paskelbė srities administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.

V. Putinas: Rusija ieško alternatyvos Europos energijos rinkai

V. Putinas trečiadienį pareiškė, kad Maskva ieškos alternatyvių rinkų savo energijos išteklių eksportui, kai Vakarų šalių sostinės paskelbė sankcijas Maskvai dėl jos karinių veiksmų Ukrainoje.

Rusijai vasario 24 dieną užpuolus provakarietišką kaimyninę valstybę Maskva sulaukė beprecedentės Vakarų sankcijų bangos, įskaitant jos energijos importo embargą.   

„Turime visus išteklius ir galimybes greitai rasti alternatyvius sprendimus“, – sakė V. Putinas per televizijos transliuotą vyriausybės posėdį, skirtą Rusijos Arkties regiono plėtrai.

„Kalbant apie Rusijos naftą, dujas ir anglis – mes galime padidinti jų vartojimą vidaus rinkoje... taip pat padidinti energijos išteklių tiekimą į kitas pasaulio dalis, kur jų tikrai reikia“, – pridūrė V. Putinas.

Jungtinės Valstijos uždraudė rusiškos naftos ir dujų importą, o Europos Sąjunga ir Japonija uždraudė importuoti rusiškas anglis. 

ES, iš Rusijos gaunanti apie 40 proc. jai reikalingų dujų, nesutinka nedelsiant nutraukti jų importą, tačiau ieško būdų palaipsniui atsikratyti priklausomybės nuo rusiškos energijos.  

Vokietija taip pat sustabdė kontroversišką rusiškų dujų importo vamzdyno „Nord Stream 2“ projektą, turėjusį reikšmingai padidinti dujų tiekimą į ES.  

V. Zelenskis Estijos parlamentui: būtina sustabdyti Rusiją

V. Zelenskis trečiadienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Estijos parlamentą padėkojo šaliai ir jos žmonėms už paramą Rusijos agresiją patiriančiai Ukrainai ir pabrėžė, jog būtina skubiai sustabdyti Rusiją. 

V. Zelenskis sakė, jog Maskva nemano, kad Europa galėtų priversti Rusiją atsakyti už šį karą.

„Rusija tikisi europiečių susiskaldymo“, – sakė jis. 

„Dabar galime arba sustabdyti Rusiją, arba labai ilgam netekti civilizuoto gyvenimo“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Pasak prezidento, „rusiškas fašizmas“ sunaikino visa, kas buvo kuriama pastaruosius 30 metų, iš saugumo, kaip ir Ukrainos miestų, beliko griuvėsiai.

„Estija viena pirmųjų suteikė pagalbą Ukrainai, įskaitant ginklus, ir esu nuoširdžiai dėkingas jums už tai“, – sakė jis.

V. Zelenskis pabrėžė, jog būtina padaryti dar daugiau, kad Europa negrįžtų į 1940-uosius.

„Esu dėkingas, kad suprantate, jog Ukrainos narystė Europos Sąjungoje – ne ekonomikos, o saugumo klausimas ir laisvės bei demokratijos garantija. Visi, pasirinkusieji laisvę XX amžiuje, turi išsaugoti ją XXI amžiuje“, – sakė prezidentas.   

TBT vyriausiasis prokuroras: Ukraina yra nusikaltimo vieta

Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) vyriausiasis prokuroras trečiadienį lankėsi Bučos mieste – šimtų civilių žudynių, dėl kurių Ukraina kaltina kelias savaites miestą okupavusias Rusijos pajėgas, vietoje.

„Ukraina yra nusikaltimo vieta. Esame čia, nes turime svaraus pagrindo manyti, jog vykdomi nusikaltimai, priklausantys šio teismo jurisdikcijai“, – žurnalistams sakė Karimas Khanas (Karimas Chanas).

Turime prasiskverbti pro karo rūką, kad rastume tiesą.

„Turime prasiskverbti pro karo rūką, kad rastume tiesą. Tam reikia nepriklausomo, nešališko tyrimo“, – nurodė jis.

Pasak TBT prokuroro, netrukus darbą pradės teismo ekspertų komanda, „kad galėtume aiškiai užtikrinti tiesos atskyrimą nuo fikcijos“.

„Turime nedaryti skubotų išvadų ir remtis [gautais] įrodymais, – kalbėjo K. Khanas. – Teisėsaugos atstovai privalo būti mobilizuoti ir išsiųsti į mūšį ginti civilių.“

Rusija neigia atsakomybę dėl civilių mirčių Ukrainoje, o prezidentas Vladimiras Putinas sako, kad pranešimai apie rusų karius, šaudančius į civilius, yra „suklastoti“.

JT įspėja apie prekybos žmonėmis pavojų, dar 40 tūkst. žmonių pabėgus iš Ukrainos

Iš Ukrainos per pastarąją parą išvyko daugiau nei 40 tūkst. pabėgėlių, trečiadienį pranešė JT, įspėdamos, kad pažeidžiamas moteris ir vaikus pakeliui siekia išnaudoti prekeiviai žmonėmis.

JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR informavo, kad nuo Rusijos įsiveržimo pradžios vasario 24-ąją, pabėgo iš viso 4 656 509 ukrainiečiai – 40 679 žmonėmis daugiau nei antradienį.

Apie 90 proc. išvykusiųjų iš Ukrainos yra moterys ir vaikai, kadangi 18–60 metų vyrams paskelbta mobilizacija, jiems draudžiama palikti šalį.

„Ukrainos pabėgėlių krizė yra moterų ir vaikų apsaugos krizė“, – pabrėžė UNHCR vyriausiojo komisaro pavaduotoja Gillian Triggs (Džilian Trigs).

Beveik du trečdaliai visų Ukrainos vaikų buvo priversti palikti savo namus. Dalis jų tebėra karo draskomoje šalyje.

„Neįmanoma įvertinti, kiek Ukrainos pabėgėlių moterų ir vaikų galėjo tapti prekeivių žmonėmis grobiu. Kol kas žinomų atvejų, laimei, yra nedaug“, – sakė už pabėgėlių apsaugą atsakinga G. Triggs.

„Tačiau esame itin budrūs ir įspėjame pabėgėlius apie grobuonių ir nusikalstamų tinklų pavojų. Jie gali mėginti pasinaudoti jų pažeidžiamumu arba vilioti pažadais nemokamai vežti, apgyvendinti, įdarbinti ar suteikti kitokią pagalbą“, – nurodė ji.

„Nors dosnumas ir solidarumas su Ukrainos pabėgėliais įkvepia, valstybės turi neleisti grobuoniškiems asmenims ir nusikalstamiems tinklams pasinaudoti šia padėtimi“, – pridūrė komisaro pavaduota.

JT pavaldžios Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) duomenimis, nuo karo pradžios 7,1 mln. žmonių paliko savo namus, bet tebėra Ukrainoje.

Anot IOM, be ukrainiečių pabėgėlių, iš šalies taip pat išvyko daugiau kaip 210 tūkst. šalyje gyvenusių, studijavusių ar dirbusių kitų šalių piliečių.

Iš viso daugiau nei ketvirtadalis gyventojų buvo priversti palikti savo namus.

Prieš invaziją Ukrainos vyriausybės kontroliuojamuose regionuose – neskaitant Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistų užimtų rytinių rajonų – gyveno 37 mln. žmonių.

Toliau pateikiame UNHCR duomenis, rodančius, kaip pasiskirstė iš Ukrainos į kaimynines šalis pabėgę žmones.

Lenkija

Beveik šeši iš 10 ukrainiečių pabėgėlių – iki šiol 2 669 637 – kirto Lenkijos sieną, nurodo JT.

Daugelis žmonių, vykstantys į artimiausias Ukrainos vakarines kaimynes, toliau keliauja į kitas Europos valstybes, priklausančias atvirų sienų Šengeno zonai.

Rumunija

Šią ES valstybę narę iš viso pasiekė 709 249 ukrainiečiai. Daugelis jų atvyko iš Moldovos, įsiterpusios tarp Rumunijos ir Ukrainos.

Manoma, kad didžioji dauguma šių žmonių paskui išvyko į kitas šalis.

Vengrija

Iš viso į Vengriją atvyko 434 342 ukrainiečiai.

Rusija

Dar 433 083 pabėgėliai ieškojo prieglobsčio Rusijoje.

Be to, vasario 21–23 dienomis iš separatistų kontroliuojamų teritorijų Ukrainos rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose į Rusiją persikėlė 113 tūkst. žmonių.

Moldova

Moldovos siena yra arčiausiai Ukrainos svarbaus Odesos uostamiesčio. Į šią ES nepriklausančią valstybę, kuri yra viena skurdžiausių Europoje, iš viso pabėgo 415 850 ukrainiečių.

Dauguma Moldovą pasiekusių pabėgėlių vėliau išvyko į kitas šalis.

Slovakija

Į Slovakiją, su kurią Ukraina turi trumpiausią sieną, iš viso pasitraukė 323 020 žmonių.

Baltarusija

Dar 21 852 pabėgėliai nukeliavo į šiauriau esančią Baltarusiją – glaudžią Rusijos sąjungininkę.

O. Arestovyčius: Kyjivas nori O. Scholzo vizito ir ginklų, o ne prezidento

V. Zelenskio vyriausiasis padėjėjas trečiadienį pareiškė, kad Kyjivas nori, jog apsilankytų Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir pažadėtų daugiau ginklų, taip paaiškindamas atsisakymą priimti Vokietijos prezidentą. 

Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris antradienį pripažino, kad siūlėsi kartu su kitais ES lyderiais nuvykti į Ukrainą, tačiau gavo atsakymą iš Kyjivo, kad šiuo metu jis nėra laukiamas.

Toks pareiškimas buvusio užsienio reikalų ministro F. W. Steinmeierio, kuris neseniai atsiprašė už pernelyg švelnią poziciją Maskvos atžvilgiu praeityje, atžvilgiu Vokietijoje buvo plačiai įvertintas kaip diplomatinis akibrokštas.

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius trečiadienį Vokietijos visuomeninei televizijai sakė, kad V. Zelenskis neturėjo tikslo įžeisti Berlyną.

„Manau, kad pagrindinis argumentas buvo kitoks – mūsų prezidentas tikisi, kad kancleris galės priimti tiesioginius praktinius sprendimus, įskaitant ginklų tiekimą“, – sakė jis transliuotojui ZDF.

Vokietijos prezidentas atlieka daugiausia reprezentacinį vaidmenį, o kancleris vadovauja vyriausybei.

O. Arestovyčius sakė, kad strategiškai svarbaus Mariupolio uostamiesčio ir civilių gyventojų likimas rytų Ukrainoje „priklauso nuo vokiškų ginklų, kuriuos galėtume gauti“ ir kurie nebuvo pažadėti.

Laikas yra labai svarbus, nes „kiekvieną minutę, kai neatvyksta tankas... mūsų vaikai žūsta, yra prievartaujami ir žudomi“, sakė O. Arestovyčius.

Vokietijos politikai „matė siaubingus karo vaizdus“, kurie, pasak jo, primena Berlyno sugriovimą 1945 metais. Rusijos kariuomenės veiksmai Ukrainoje nuo to „niekuo nesiskiria“.

O. Scholzas susiduria su vis didėjančiu spaudimu savo šalyje didinti paramą Ukrainai dėl septynias savaites trunkančios Rusijos invazijos, jau nusinešusios tūkstančių civilių gyvybių.

Kancleris, kaip ir F. W. Steinmeieris, socialdemokratas, iš pradžių į Rusijos puolimą reagavo žadėdamas iš esmės pakeisti Vokietijos gynybos ir užsienio politiką, taip pat smarkiai padidinti karines išlaidas.

Tačiau iki šiol jis atmetė raginimus sekti kitų ES lyderių pavyzdžiu ir apsilankyti Kyjive, taip pat atsisakė, pirmiausia dėl istorinių priežasčių, siųsti sunkiąją ginkluotę Ukrainai.

Vokietija, reaguodama į konfliktą, iki šiol siuntė gynybinę ginkluotę, įskaitant prieštankinius ginklus, raketų paleidimo įrenginius ir raketas „žemė-oras“. Ši pozicija padidino įtampą O. Scholzo vyriausybėje, o koalicinės Žaliųjų partijos ministrai paragino tiekti daugiau ginklų.

Rusijos kariai Mariupolyje gegužės 9-ąją planuoja surengti paradą

Rusijos kariai Ukrainos Mariupolio uostamiestyje gegužės 9-ąją planuoja surengti paradą, jei jų vykdoma „specialioji operacija“ bus sėkminga. Tai pareiškė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka, kurį cituoja portalas „Ukrinform“.

„Mūsų turimais duomenimis, (Mariupolio meru pasiskelbusiam Konstantynui) Ivaščenkai buvo nurodyta pašalinti dalyje miesto centro stūksančias nuolaužas ir žuvusiųjų kūnus, siekiant užtikrinti, kad ten gegužės 9-ąją būtų galima surengti paradą. Sprendžiant iš šių duomenų, Mariupolyje gegužės 9-ąją okupantai planuoja surengti „pergalės karnavalą“, jei jų vykdoma „specialioji operacija“ bus sėkminga“, – tinkle „Telegram“ parašė P. Andriuščenka.

Pasak jo, mieste nėra nei tokiam paradui reikalingos įrangos, nei žmonių.

Ukrainos slaptoji tarnyba (SBU) balandžio 9-ąją Rusijos karių Mariupolio meru paskelbtam K. Ivaščenkai įteikė pranešimą apie įtarimą. Jam gresia laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos.

Berlynas susierzino dėl Kyjivo sprendimo ignoruoti Vokietijos prezidentą

Vokietijos valdančiosios koalicijos politikai trečiadienį išreiškė susierzinimą po to, kai šalies prezidentui F. W. Steinmeieriui buvo parodyta, kad jo vizitas į Ukrainą nepageidaujamas.

F. W. Steinmeieris trečiadienį ketino ten vykti kartu su Baltijos šalių vadovais, taip parodydamas paramą Ukrainai jos kare su Rusija, tačiau Ukrainos pusė nurodė, kad pageidautų vyriausybės vadovo, kanclerio Olafo Scholzo dalyvavimo.

Nuo pat pirmųjų karo savaičių Kyjivas kritikuoja Vokietiją įvairiais aspektais – kad jos politika Rusijos atžvilgiu prieš karą buvo per švelni, kad per lėtai tiekia Ukrainos kariuomenei reikalingus ginklus ir kad vilkina embargo įvedimą Rusijos iškastiniam kurui.

Trečiadienį ypatingą nepasitenkinimą sukėlė demonstratyvus F. W. Steinmeierio, kurio, kaip prezidento, vaidmuo iš esmės yra reprezentacinis, bet kuris praeityje yra ėjęs daug aukštų vyriausybinių pareigų, ignoravimas.

„Tai daugiau nei erzina“, – sakė O. Scholzo socialdemokratų (SPD) užsienio politikos ekspertas Nilsas Schmidas.

„Esame šalys sąjungininkės ir būtų buvęs geras ženklas, jei Steinmeieris būtų galėjęs vykti į Kyjivą kartu su kitų valstybių vadovais“, – sakė jis transliuotojui „Deutschlandfunk“.

Jis pridūrė, kad daugeliui Vokietijos gyventojų šis sprendimas buvo „visiškai nesuprantamas“.

Koalicinės Laisvųjų demokratų (FDP) partijos vadovo pavaduotojas Wolfgangas Kubickis, sakė, kad šis sprendimas gali turėti įtakos tam, ar kancleris pats vyks į Kyjivą: „Neįsivaizduoju, kad vyriausybės, kuriai priklauso ir FDP, kancleris vyktų į šalį, kuri mūsų valstybės vadovą paskelbė nepageidaujamu asmeniu“, – sakė jis naujienų agentūrai dpa.

Charkivo regione per rusų apšaudymą žuvo 7 civiliai, tarp jų – trys vaikai

Per Rusijos pajėgų apšaudymą Ukrainos šiaurės rytiniame Charkivo regione praėjusią parą žuvo septyni civiliai gyventojai, trečiadienį pranešė regiono gubernatorius.

„Per apšaudymą regione buvo sužeisti 22 civiliai gyventojai, įskaitant tris vaikus. Septyni žmonės žuvo. Ligoninėje mirė dvejų metų berniukas, prieš kelias dienas sužeistas per apšaudymą“, – socialinėje žiniasklaidoje pranešė gubernatorius Olegas Synegubovas.

A. Lukašenka neigia, kad Baltarusija tampa Rusijos dalimi

Nepripažintas Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka atmetė tariamus planus, esą jo šalis turėtų tapti Rusijos dalimi.

„Mes su [Rusijos prezidentu Vladimiru] Putinu nesame tokie kvaili, kad naudotume senus metodus. Mes kuriame tokią vienybę tarp dviejų nepriklausomų valstybių, kad žmonės iš mūsų mokysis“, – sakė jis trečiadienį Vladivostoke, praneša Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“.

Daugelis abiejų šalių, jau kuriančių sąjungą, gyventojų taip pat baiminasi, kad Rusija gali aneksuoti Baltarusiją, kuri yra visiškai nuo jos ekonomiškai priklausoma.

Mes kuriame tokią vienybę tarp dviejų nepriklausomų valstybių, kad žmonės iš mūsų mokysis.

V. Putino kvietimu A. Lukašenka šiuo metu yra Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, Ramiojo vandenyno pakrantėje. Baltarusija yra svarbi Rusijos rėmėja kare prieš Ukrainą.

Priešingai nei A. Lukašenka, tarptautiniai politikos apžvalgininkai mano, kad Baltarusijos prisijungimo prie Rusijos galimybė yra visiškai reali. Nuo ginčytinų 2020 metų prezidento rinkimų, kuriuose A. Lukašenka pasiskelbė nugalėtoju, nors Vakarai to nepripažino, Minskas tapo vis labiau priklausomas nuo Maskvos.

Dabar Baltarusija yra beveik visiškai izoliuota tarptautiniu mastu ir finansiškai, taip pat ir kariniu požiūriu, priklausoma nuo Rusijos.

Ukraina teigia numušusi rusų naikintuvą Su-25

Ukrainos pajėgos numušė Rusijos naikintuvą Su-25, sakoma trečiadienį paskelbtame pranešime socialiniame tinkle „Facebook“.

Tačiau, pasak Ukrainos generalinio štabo, Rusijos oro pajėgos apskritai apribojo savo veiksmus dėl blogų oro sąlygų.

Tuo tarpu Rusijos pajėgos atakavo civilinius objektus Charkivo ir Zaporižios regionuose, o Charkivas tebėra apšaudomas artilerijos pabūklais. Rusijos pajėgos taip pat vis dar bombarduoja plieno gamyklą ir uostą Mariupolyje, sakė šaltiniai Ukrainoje.

Šios informacijos nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

Kijevas taip pat spėja, kad „geltonuoju teroro lygiu“, įvestu regionuose netoli Rusijos sienos ir aneksuotame Kryme, siekiama apsunkinti pranešimus apie Rusijos pajėgų judėjimą.

Nors artimiausiu metu tikimasi naujo Rusijos puolimo Luhanske ir Donecke, Ukrainos šaltinių teigimu, pajėgų dislokavimą stabdo smarkus lietus.

Rusijos kariai Ukrainos kaime nušovė 7 žmones ir susprogdino namą

Ukrainos prokurorai trečiadienį pranešė, kad Rusijos kariai netoli fronto linijos esančiame pietų Ukrainos kaime nušovė šešis vyrus ir vieną moterį, o paskui susprogdino pastatą, kad paslėptų įkalčius.

„Balandžio 12 dieną Pravdynės kaime Rusijos kariai gyvenamajame name nušovė šešis vyrus ir vieną moterį. Po to, ketindami nuslėpti savo nusikaltimą, okupantai susprogdino pastatą su kūnais“, – sakoma prokurorų pranešime.

Dnipro morguose guli 1 500 rusų karių palaikai, sako mero pavaduotojas

Centrinės Ukrainos Dnipro miesto, kuris iš esmės išvengė kovų su okupantų pajėgomis, pareigūnas trečiadienį sakė, kad daugiau kaip 1 500 rusų karių palaikai laikomi miesto morguose.

„Dabar Dnipro morguose yra daugiau kaip 1 500 žuvusių rusų karių, kurių niekas nenori atsiimti“, – žurnalistams sakė miesto mero pavaduotojas Michailas Lysenka, pridūręs, kad tikisi, jog „rusų motinos galės atvykti pasiimti savo sūnų“.

V. Zelenskis kaltina Rusiją fosforo bombų naudojimu

V. Zelenskis kaltina Rusiją naudojant fosforo bombas, rašo agentūra „Reuters“.

Tai teroras prieš civilius gyventojus, sakė V. Zelenskis, trečiadienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Estijos parlamentą. Nepriklausomo patvirtinimo apie fosforo bombų naudojimą Ukrainoje nėra.

V. Zelenskis savo kalboje, be to, reikalavo rasti instrumentų, kurie padidintų spaudimą Rusijai, kad ši baigtų prievartinę ukrainiečių deportaciją. Jis taip pat pažymėjo, kad sankcijos Rusijai turi būti tęsiamos.

Baltijos šalių ir Lenkijos prezidentai atvyko į Ukrainą

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos prezidentai atvyko į Ukrainą. Jie Kyjive susitiks su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu, pranešė Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos biuras, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.

Per pokalbius daugiausiai dėmesio bus skiriama tam, kaip padėti civiliams gyventojams ir kariuomenei Ukrainoje, sakė Estijos prezidento Alaro Kariso atstovas. Taip pat bus kalbama apie galimų karo nusikaltimų, kuriuos vykdo Rusijos daliniai, tyrimą.

„Vykstame į Kyjivą su stipria politinės paramos bei karinės pagalbos žinia. Lietuva ir toliau rems Ukrainos kovą už suverenitetą ir laisvę“, – savo tviterio paskyroje trečiadienį rašė G. Nausėda.

JK ir ES paskelbė suderintas naujas sankcijas rusų separatistams ir oligarchams

JK ir ES trečiadienį paskelbė suderintas sankcijas prorusiškiems separatistams, be to, į sankcijų sąrašą įtraukė daugiau oligarchų ir jų artimųjų.

JK vyriausybė pranešė, kad derindama savo veiksmus su ES ji skelbia sankcijas „178 rusų separatistams“ Rytų Ukrainoje ir dar šešiems oligarchams, jų šeimų nariams ir darbuotojams.

„Sprendimas priimtas po daugybės praėjusios savaitės pranešimų, kad Rusija barbariškai taikosi į civilius tuose regionuose“, – sakoma Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

JK užsienio reikalų ministerija skelbia, į naujausią asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą įtraukti Aleksandras Anančenka ir Sergejus Kozlovas – Rusijos palaikomų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“, kurias yra pripažinusi tik Maskva, lyderiai.

„Po siaubingų raketų atakų prieš civilius Rytų Ukrainoje šiandien taikome sankcijas tiems, kurie palaiko nelegaliai atsiskyrusius regionus ir prisideda prie žiaurumų prieš Ukrainos žmones“, – kalbėjo užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras).

„Mes ir toliau taikysimės į visus tuos, kurie padeda ir kursto (prezidento Vladimiro) Putino karą“, – pridūrė ji.

Sankcijos taip pat įvestos Rusijos naftos milžinės „Lukoil“ vadovui Vagitui Alekperovui ir konglomerato „Sistema“ pirmininkui Vladimirui Jevtušenkovui.

Didžioji Britanija prisideda prie tarptautinės bendruomenės pastangų bausti Rusiją už vasario 24 dieną Vladimiro Putino pradėtą invaziją į Ukrainą, įšaldydama įvairių subjektų turtą, įvesdama kelionių draudimą ir sankcijas.

Šios sankcijos kol kas buvo nukreiptos prieš Rusijos gynybos, prekybos ir transporto bendroves.

L. Truss teigimu, naujausias sankcijų paketas numato rusiškų prekių, įskaitant plieną ir geležį, importo draudimą nuo šio ketvirtadienio.

„Mes nenurimsime vykdydami savo misiją sustabdyti Putino karo mašiną“, – sakė L. Truss.

Nuo Maskvos karo Ukrainoje pradžios Londonas įvedė sankcijų daugiau nei 1 400 asmenų ir įmonių, susijusių su Rusija, įskaitant daugiau nei 100 oligarchų ir jų šeimos narių.

Kremlius: J. Bideno pareiškimai apie genocidą Ukrainoje – nepriimtini

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pasielgė „nepriimtinai“, apkaltinęs Maskvą vykdant genocidą Ukrainoje, kur jau antrą mėnesį tęsiasi Rusijos karinė kampanija.

„Kategoriškai su juo nesutinkame. Laikome nepriimtinais mėginimus tokiu būdu iškraipyti padėtį, juo labiau, kaip jau sakėms, kad tai vargu ar dera Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Jis pridūrė, kad Jungtinės Valstijos yra „šalis, įvykdžiusi gerai žinomų darbų per naujųjų ir naujausiųjų laikų istoriją“, bet šios minties neišplėtojo.

J. Bidenas antradienį apkaltino V. Putino pajėgas vykdant genocidą Ukrainoje. Vašingtono administracija šį terminą Maskvos karo Ukrainoje kontekstu šį terminą pavartojo pirmąkart.

Ukraina kaltino Rusiją karo nusikaltimais dar prieš tai, kai Bučoje buvo aptikti šimtai nužudytų civilių. Vaizdai iš šio netoli Kyjivo esančio miesto sukėlė tarptautinį pasipiktinimą.

Anksčiau J. Bidenas pavadino V. Putiną „karo nusikaltėliu“ ir sakė, kad jis turi stoti prieš teismą dėl įtariamų žiaurumų.

Tačiau Jungtinės Valstijos, laikydamosi ilgalaikio protokolo, nevartojo termino „genocidas“ dėl jo griežtos teisinės apibrėžties ir sunkių šio kaltinimo implikacijų.

JAV lyderis antradienį sakė, kad teismai galiausiai turės nuspręsti, ar Rusijos veiksmai prieš provakarietišką kaimynę atitinka genocido sampratą.

ESBO: Rusija pažeidžia humanitarinę teisę Ukrainoje

Rusija per besitęsiantį karą Ukrainoje įvykdė „aiškių ir sistemingų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų“, sakoma trečiadienį paskelbtoje didžiausios pasaulyje saugumo institucijos ataskaitoje.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) dokumente teigiama, jog jeigu Maskva, vasario 24 dieną įsiveržusi į kaimyninę šalį, laikytųsi savo tarptautinių įsipareigojimų, „nužudytų ar sužeistų civilių gyventojų skaičius būtų likęs daug mažesnis“.

Per ESBO Nuolatinės tarybos posėdį pristatytoje 110 puslapių ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į apgadintus ir sugriautus namus, ligonines, mokyklas, vandens stotis ir kitą infrastruktūrą.

Trys ekspertai, parengę ataskaitą, grindžiama informacija, gauta iš Ukrainoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, pareiškė, kad neįmanoma nustatyti karo nusikaltimų, atsižvelgiant į jų misijos laikotarpį ir apimtį.

„Vis dėlto misija aptiko aiškių tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, kuriuos Rusijos pajėgos padarė atlikdamos karo veiksmus“, – rašoma ataskaitoje.

Misija buvo pradėta kovo 3 dieną Kyjivo prašymu. Ji apima laikotarpį nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją iki balandžio 1-osios – dar prieš pasirodant kūnų nuotraukoms iš Bučos ir kitų Ukrainos šiaurinių miestų, iš kur pasitraukė Rusijos kariai.

Šie vaizdai pribloškė pasaulį, o Maskva sulaukė kaltinimų karo nusikaltimais.

Visgi ataskaitoje pažymima, jog „įrodymai rodo, kad Rusijos pajėgos įvykdė rimtą karo nusikaltimą ir nusikaltimą žmoniškumui“, taip pat raginama atlikti tarptautinį tyrimą.

Pasak dokumento autorių, „tikėtina“, jog kiti užfiksuoti „smurtiniai veiksmai“, tokie kaip tikslinis žudymas, priverstinis civilių gyventojų dingimas ar pagrobimas, gali būti priskiriami prie nusikaltimų žmoniškumui.

Ataskaitoje taip pat nustatyta, kad konfliktas „turėjo ir tebeturi ypač neigiamą poveikį“ moterims, vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir neįgaliesiems.

ESBO ekspertai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl Ukrainos pajėgų elgesio su karo belaisviais.

„Kaip matyti iš šios ataskaitos, pažeidimų būta tiek Ukrainos, tiek Rusijos pusėje. Tačiau Rusijos Federacijos padaryti pažeidimai yra kur kas didesnio masto ir pobūdžio“, – pabrėžiama ataskaitoje.

Ataskaita parengta pagal vadinamąjį Maskvos mechanizmą, leidžiantį sudaryti ekspertų grupę, padedančią spręsti kurios nors ESBO valstybės narės problemas.

Pasak ekspertų, Rusija atsisakė prisidėti prie ataskaitos rengimo, nes laiko šį mechanizmą „daugiausia pasenusiu ir nereikalingu“.

ESBO pradėjo veikti XX amžiaus 8-ojo dešimtmečio pradžioje kaip forumas Rytų ir Vakarų šalių dialogui.

Šiai Vienoje įsikūrusiai institucijai priklauso 57 valstybės narės trijuose žemynuose, įskaitant Rusiją, Ukrainą ir Jungtines Valstijas.

Rusijos oligarchai neteko Kipro pasų

ES narė Kipras iš 21 ruso atėmė Kipro pilietybę. Apie tai trečiadienį rašo laikraštis „Philelefthero“, remdamasis vyriausybe Nikosijoje. Tai yra keturi oligarchai, kurių pavardės įtrauktos į ES sankcionuojamų asmenų sąrašą. Jie artimi Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Kipro pasai atimti ir iš jų žmonų bei vaikų – iš viso 21 asmens.

Keturi oligarchai Kipro pilietybę įgijo 2013-2019 metais, rašo laikraštis, paskelbdamas vyrų pavardes ir nuotraukas. Kad gautų „auksinį dokumentą“, kuris, be kita ko, leidžia laisvai keliauti po ES, jie Kipre turėjo investuoti mažiausiai 2,5 mln. eurų.

ES jau seniai pasisako prieš ginčytiną „auksinių pasų“ išdavimo praktiką. Europos Komisija ypač įžvelgia rizikas saugumo, pinigų plovimo, mokesčių slėpimo ir korupcijos srityse. Kipras šią praktiką sustabdė 2020 metų lapkritį.

ES toliau finansuos ginklų tiekimą Ukrainai

ES skirs dar 500 mln. eurų ginklų ir įrangos tiekimui Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Tai trečiadienį Briuselyje paskelbė ES šalių narių Taryba. Bendra skiriamų lėšų suma išaugs iki 1,5 mlrd. eurų.

Pirmajam 500 mln. eurų paketui pritarta vasario pabaigoje, dar vienam – balandį. Šiomis lėšomis, anot pranešimo, bus finansuojamas asmeninių apsaugos priemonių, pirmosios pagalbos rinkinių ir degalų, o taip pat gynybinių ginklų pirkimas.

„Kadangi Rusija ruošiasi puolimui Ukrainos rytuose, labai svarbu tęsti ir stiprinti karinę paramą Ukrainai, kad ji galėtų ginti savo teritoriją ir gyventojus ir užkirsti kelią tolesnėms kančioms“, – sakė ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis.

Lėšos karinei paramai skiriamos iš vadinamojo Europos taikos priemonės (European Peace Facility) mechanizmo. Tai naujas ES finansavimo instrumentas, kuris gali būti naudojamas ir kariuomenių pajėgumams šalyse partnerėse stiprinti. 2021-2027 metų laikotarpiui šios priemonės apimtis siekia 5 mlrd. eurų.

Rusija kaltina Vakarus, kad šie, tiekdami ginklus Ukrainai, aštrina konfliktą. „Mes matome, kaip pavojingai dabar elgiasi mūsų Vakarų kolegos, įskaitant ES“, – neseniai pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Šveicarija prisijungia prie naujausių ES sankcijų Rusijai

Šveicarija įgyvendina ir penktąjį Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketą. Tai reiškia, kad iš Rusijos ir Baltarusijos bus draudžiama importuoti anglį, medieną, cementą ir degtinę. Taip pat bus draudžiamas žibalo, tam tikrų chemikalų ir kitų prekių eksportas, praneša agentūra „Reuters“.

Bus įgyvendinamos ir naujos finansinės sankcijos, ypač – dėl patikos fondų. Alpių šalis, kuri nėra ES narė, be to, į sankcionuojamų asmenų sąrašą įtraukė dar daugiau kaip 200 asmenų ir organizacijų, įskaitant dvi Rusijos prezidento Vladimiro Putino dukras.

Kremlius atmetė idėją išmainyti Ukrainoje suimtą V. Putino sąjungininką V. Medvedčuką

Kremlius trečiadienį atmetė idėją iškeisti Ukrainos suimtą prorusišką oligarchą Viktorą Medvedčuką iškeisti į Rusijos rankose esančius ukrainiečius.

Deputatas ir verslininkas V. Medvedčukas – vienas turtingiausių žmonių Ukrainoje, žinomas dėl savo glaudžių ryšių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Oligarchas sako, kad Rusijos lyderis yra jo jauniausios dukters Darjos krikštatėvis.

Ukrainos tarnybos antradienį pranešė sučiupusios 67 metų V. Medvedčuką, pabėgusį iš namų arešto, kai Rusija vasario 24-ąją pasiuntė savo pajėgas į provakarietišką kaimynę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė iškeisti V. Medvedčuką į ukrainiečius, pakliuvusius į Rusijos nelaisvę.

Tačiau Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad V. Medvedčukas neturi „nieko bendras su specialiąja karine operacija“, kaip Maskva oficialiai vadina savo karą Ukrainoje.

„Jis yra užsienio politikas“, – žurnalistams sakė D. Peskovas ir pridūrė nežinąs, ar pats V. Medvedčukas pageidauja, kad Maskva įsikištų.

„Medvedčukas niekada nepalaikė jokių užkulisinių ryšių su Rusija“, – teigė Kremliaus atstovas, leisdamas suprasti, kad šis verslininkas priešingu atveju būtų pasitraukęs iš Ukrainos dar prieš Maskvai pasiunčiant savo pajėgas.

Dėl glaudžių ryšių su Maskva V. Medvedčukas laikomas itin kontroversišku veikėju.

Gegužės viduryje Ukrainos prokurorai pranešė, kad V. Medvedčukas ir kitas partijos „Opozicijos platforma – už gyvybę“ frakcijos narys Tarasas Kozakas „įtariami valstybės išdavimu ir bandymais grobstyti nacionalinius išteklius Ukrainos Kryme“, kurį 2014 metais aneksavo Maskva.

V. Medvedčukas tvirtina, kad jam kaltinimai pareikšti už jo poziciją ir yra politiškai motyvuoti.

Generalinė prokurorė gegužės mėnesį sakė, kad V. Medvedčukas 2015 metais planavo pradėti išgauti gamtos išteklius prie Juodosios jūros pakrantės, priklausančios Ukrainai ir po Krymo aneksijos monopolizuotos Rusijos.

Jis taip pat įtariamas 2020 metais perdavęs Rusijai informacijos apie vieną slaptą Ukrainos karinį dalinį.

V. Klyčko: mes giname ir jūsų vertybes

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko paragino Europą toliau remti Ukrainą kare prieš Rusiją. „Mes giname ir jus, kiekvieną Europoje“, - sakė V. Klyčko trečiadienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Kyjivo miesto partnerio Leipcigo (Vokietija) tarybą. Ukrainos gyventojai ir kareiviai gina ne tik savo šeimas ir namus, bet ir „mūsų vertybes bei principus“, - pažymėjo jis.

Ukraina, anot V. Klyčko, nori būti Europos dalis. „Mes nenorime gyventi šalyje, kur nėra žmogaus teisių, spaudos laisvės ir demokratinių vertybių“, - kalbėjo Kyjivo meras.

Jis teigė toliau tikįs, kad karą galima užbaigti diplomatinėmis priemonėmis, nors to šiuo metu jis nematąs. Esą yra tik dvi galimybės: sankcijomis didinti spaudimą Rusijai arba toliau kovoti, net jei niekas negali pasakyti, kiek truks šis karas – „savaites, mėnesius - aš tikiuosi, ne kelerius metus“, - sakė V. Klyčko.

Viskas, anot jo, priklauso ir nuo pasaulio bendruomenės. „Bendras uždavinys yra kiek įmanoma greitai užtikrinti taiką Europoje, Ukrainoje“, o kartu ir stabilumą visame regione, pabrėžė V. Klyčko.

Kyjivas sako laukiantis O. Scholzo vizito ir vokiškų ginklų

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausiasis padėjėjas trečiadienį pareiškė, kad Kyjivas laukia Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) vizito ir Berlyno pažado tiekti Ukrainai daugiau ginklų, taip paaiškindamas atsisakymą priimti vokiečių valstybės vadovą.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) antradienį patvirtino, kad siūlėsi kartu su kitais ES lyderiais apsilankyti Ukrainoje, tačiau Kyjivas atkirto, kad jis šiuo metu nėra laukiamas.

Toks atsakymas F.-W. Steinmeieriui – buvusiam užsienio reikalų ministrui, neseniai prisipažinusiam padaręs „klaidų“ dėl savo pernelyg minkštos pozicijos Maskvos atžvilgiu praeityje – Vokietijoje plačiai vertinamas kaip diplomatinis akibrokštas.

Tačiau Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius trečiadienį Vokietijos visuomeninei televizijai pareiškė, kad V. Zelenskis neturėjo tikslo įžeisti Berlyną.

„Manau, kad pagrindinis argumentas buvo kitoks: mūsų prezidentas laukia kanclerio, kad jis [O. Scholzas] galėtų priimti tiesioginius praktinius sprendimus, įskaitant ginklų tiekimą“, – transliuotojui ZDF sakė O. Arestovyčius.

Vokietijos prezidentui tenka daugiausia reprezentacinis vaidmuo, o kancleris vadovauja vyriausybei.

Pasak O. Arestovyčiaus, strategiškai svarbaus Mariupolio uostamiesčio ir Rytų Ukrainos civilių gyventojų likimas „priklauso nuo Vokietijos ginklų, kurių galėtume gauti“, nors jie nebuvo pažadėti.

Laikas dabar yra labai svarbus, nes „kiekvieną minutę, kai neatvyksta tankas... žūsta, žaginami, žudomi mūsų vaikai“, pareiškė prezidento patarėjas.

Vokietijos politinė klasė „mato baisius karo vaizdus“, kurie, pasak O. Arestovyčiaus, primena Berlyno niokojimą 1945 metais. Tai, ką Rusijos kariuomenė daro Ukrainoje, „niekuo nesiskiria“, teigė patarėjas.

O. Scholzas vis labiau spaudžiamas savo šalyje teikti daugiau paramos Ukrainai, besipriešinančiai prieš septynias savaites prasidėjusiai Rusijos invazijai, pareikalavusiai jau tūkstančių civilių gyventojų gyvybių.

Eskalacijos spiralė

Kancleris, kaip ir socialdemokratas F.-W. Steinmeieris, prasidėjus Rusijos puolimui pažadėjo kardinaliai keisti Vokietijos gynybos ir užsienio politiką, įskaitant didžiulį karinių išlaidų didinimą.

Tačiau O. Scholzas kol kas atmeta raginimus pasekti kitų ES lyderių pavyzdžiu ir apsilankyti Kyjive. Kancleris taip pat atsisako, daugiausia dėl istorinių priežasčių, siųsti sunkiąją ginkluotę Ukrainai.

Reaguodamas į konfliktą, Berlynas siunčia gynybinę ginkluotę, įskaitant prieštankinius ginklus, raketų leidimo įrenginius ir „žemės–oras“ klasės raketas.

Tokia pozicija padidino įtampą O. Scholzo suburtoje koalicijoje, o jai priklausančios Žaliųjų partijos ministrai ragina tiekti Ukrainai daugiau ginklų.

„Yra tik vienas asmuo, galintis parodyti kelią, ir tai yra kancleris Olafas Scholzas“, – pabrėžė žemųjų parlamento rūmų Gynybos komiteto vadovė Marie-Agnes Strack-Zimmermann (Mari-Anjes Štrak-Cimerman). Ji yra įtakinga deputatė iš Laisvųjų demokratų partijos (FDP), trečiosios valdančiosios koalicijos partnerės.

Tačiau socialdemokratų frakcijos nariai pareiškė griežtai prieštaraujantys papildomų ginklų tiekimui Ukrainai ir perspėja, kad gali įsisukti eskalacijos spiralė.

„Neturime būti palaipsniui įtraukiami į karą su Rusija“, – dienraščiui „Die Welt“ sakė parlamento narys Joe Weingartenas (Džo Vaingartenas).

„Jei tieksime sunkiąją ginkluotę, greitai susidursime su klausimu, ar reikalingos vokiečių mokymų grupės arba savanoriai iš Vokietijos, kurie valdytų ginklų sistemas“, – pridūrė jis.

Maskva pagrasino smogti Kyjivo sprendimų priėmimo centrams

Rusijos kariuomenė trečiadienį pagrasino smogti Ukrainos „sprendimų priėmimo centrams“, įskaitant esančius Kyjive, jeigu ukrainiečių pajėgos toliau atakuos taikinius Rusijos teritorijoje.

„Matome Ukrainos pajėgų mėginimus rengti diversijas ir smūgius objektams Rusijos Federacijos teritorijoje, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime. – Jeigu tokie atvejai tęsis, Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos suduos smūgių sprendimų priėmimo centrams, taip pat Kyjive, nuo ko Rusijos kariuomenė iki šiol susilaikydavo.“

Rusija skelbia visiškai užėmusi Mariupolio jūrų prekybos uostą

Rusija, anot agentūrų pranešimų, visiškai užėmė apsiausto Mariupolio miesto jūrų prekybos uostą. Tai pranešė „Interfax“, remdamasi Rusijos gynybos ministerija.

TASS cituoja ministeriją Maskvoje, kad visi įkaitai, buvę uoste esančiuose laivuose, išlaisvinti. Ukraina kol kas informacijos nepateikė.

J. Bidenas ir V. Zelenskis aptarė JAV paramą Ukrainai

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) trečiadienį paskambino Ukrainos vadovui Volodomyrui Zelenskiui, kad jį informuotų apie „JAV tęsiamą paramą“ Kyjivui, pranešė Baltieji rūmai.

V. Zelenskis savo ruožtu per „Twitter“ parašė, kad jis kartu su V. Bidenu aptarė „papildomą gynybos ir galimą makrofinansinės pagalbos paketą“.

Valandą trukęs pokalbis įvyko pasirodžius pranešimų, kad Vašingtonas nusiteikęs paskelbti apie šimtų milijonų dolerių vertės papildomų karinių atsargų perdavimą Kyjivui.

Rusija įvedė sankcijas 398 JAV Kongreso nariams

Rusija trečiadienį paskelbė sankcijas 398 JAV Kongreso nariams, atsakydama į Vašingtono baudžiamąsias priemones dėl Maskvos invazijos Ukrainoje, taip pat nurodė, kad bus įvesta tolesnių suvaržymų.

„Atsižvelgiant į sankcijas, kurias nuolat skelbia JAV, tolesni pranešimai apie Rusijos atsakomąsias priemones planuojami artimiausioje ateityje“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime. Institucija nurodė, kad sankcijos apima draudimą asmenims atvykti į Rusiją.

Atskirame pranešime URM nurodė, kad sankcijos taip pat bus taikomos 87 Kanados Senato nariams ir kad bus greitai paskelbta tolesnių priemonių, reaguojant į Otavos „trumparegišką“ politiką.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24-ąją pasiuntus pajėgas į provakarietišką Ukrainą Vakarų valstybės įvedė virtinę skaudžių sankcijų Maskvai. Be kita ko, keletas Rusijos bankų buvo atsieti nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, įvestas anglių embargas ir naujų suvaržymų investicijoms.

Vakarų šalys taip pat koordinuotai išsiuntė dešimtis rusų diplomatų, įtariamų šnipinėjimu.

Trečiadienį Rusija pranešė atsakydama išsiunčianti vieną aukšto rango Čekijos diplomatą iš Europos Sąjungos atstovybės Maskvoje.

Į kreiserį „Moskva“ pataikė dvi raketos, jis užsiliepsnojo

Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmanas kreiseris „Moskva“ užsiliepsnojo į jį pataikius dviem Ukrainos pajėgų paleistoms raketoms „Neptun“, trečiadienį vakare pranešė ukrainiečių žiniasklaida.

Kaip nurodo naujienų agentūra „Unian“, pirmasis šią žinią per „Facebook“ paskelbė žurnalistas Seržas Marko, o vėliau ją patvirtino Odesos srities administracija.

„Dviem raketomis „Neptun“ ką tik smogta kreiseriui „Moska“. Stovi, dega. Na, o jūroje – štormas. Iš visko sprendžiant, reikalingas taktinis nugramzdinimas“, – sakoma S. Marko žinutėje.

Odesos srities administracijos vadovas Maksymas Marčenka patvirtino, kad rusų kreiseris buvo atakuotas.

„Juodajai jūrai saugoti naudojamos raketos „Neptun“ Rusijos laivui padarė labai rimtų pažeidimų. Šlovė Ukrainai!“ – rašė jis.

Šiame laive – 510 įgulos narių. „Moskva“ – tai tas pats raketinis kreiseris, kurį vasario pabaigoje ukrainiečių pasieniečiai Gyvačių saloje pasiuntė visiems labai gerai žinoma kryptimi.

Apie tai, kad kreiseris liepsnoja, interviu advokatui ir žmogaus teisių gynėjui Markui Feiginui patvirtino ir Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius.

„Su kreiseriu „Moskva“ atsitiko kažkas negerai, Jis stipriai dega. Ten yra 510 žmonių ekipažas. Negalima suprasti, kas nutiko. Gal du jūreiviai parūkė ne toje vietoje, pažeidė saugumo taisyklių reikalavimus“, – juokavo jis.