KO DAR NEŽINOME APIE VAKCINAS?

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepijimą apibūdina kaip saugų ir veiksmingą būdą apsisaugoti nuo pavojingų ligų, dar prieš jomis užsikrečiant. Tačiau, nepaisant vakcinų naudos, atliktų mokslinių tyrimų ir milijonų išgelbėtų gyvybių, vis dar atsiranda tokių, kurie pakliūva į dezinformacijos pinkles ir neigia vakcinacijos efektyvumą.

LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. dr. Auksė Mickienė akcentuoja, kad nepasitikėjimas vakcinomis pastebimas visame pasaulyje, tačiau labiausiai – Rytų bloko šalyse, taip pat ir Lietuvoje. Į klausimus, susijusius su pagrindiniais vakcinacijos mitais, profesorė atsako medicinos mokslu ir atliktais tyrimais grįsta informacija.

Naudojamos tik patikrintos vakcinos

„Vakcina – susilpnintas inaktyvuotas mikroorganizmas arba tam tikros jo struktūros dalelės, kurios įskiepijamos į žmogaus organizmą ir sukelia specifinį imuninį atsaką. Taip imuninė sistema yra treniruojama atpažinti visą infekcinės ligos sukėlėją arba konkrečius jo antigeninius komponentus ir geba jį neutralizuoti“, – aiškino A. Mickienė.

 Pasak specialistės, itin svarbu suvokti, kad tam, jog vakcinos būtų įregistruotos ir pradėtos naudoti, turi būti atlikti klinikiniai tyrimai.

Vakcina sukuriama ir išbandoma mėgintuvėlyje su ląstelėmis (in vitro), vėliau tyrimas apima dideles atsitiktinai parinktų žmonių grupes. Viena dalis jų skiepijama tiriamąja vakcina, kita – placebu. Tuomet analizuojami rezultatai ir, jeigu toje grupėje, kuri buvo vakcinuota, susirgo gerokai mažiau žmonių nei paskiepytų placebu, vakcina laikoma efektyvia ir pagal tai, kiek procentų mažiau žmonių susirgo, nustatomas vakcinos veiksmingumas atliekant klinikinius tyrimus.

„Tik tuomet, kai, atliekant klinikinius tyrimus, užfiksuojamas vakcinos efektyvumas ir įrodoma, kad ji nesukelia nepageidaujamų, grėsmingų reiškinių, vakcina registruojama ir patenka į rinką“, – nepatikrintų ir neveiksmingų vakcinų naudojimą paneigė LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovė.

Eksperimentas nesiskiepijant – su liga ir savimi

Virtualiojoje erdvėje sklando aibės mitų apie skiepus. Vienas jų teigia, kad, persirgus tam tikra liga, susiformuoja stipresnis imunitetas nei po vakcinacijos. Tai netiesa.

Specialistės teigimu, skirtumas toks, kad, persirgus tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, erkiniu encefalitu ar tymais, imunitetas susidaro visam gyvenimui. Norint, kad imunitetas susidarytų po vakcinacijos, reikia 3 erkinio encefalito vakcinos dozių ir palaikomųjų dozių arba 2 tymų vakcinos dozių. Taigi skirtumas yra toks, jo esmė – ne skirtingas imuniteto stiprumas. Be to, užsikrėtus tam tikromis infekcijomis gali kilti didžiulė rizika sveikatai.

„Pasirinkęs įgyti imunitetą sirgdamas, o ne skiepydamasis, žmogus savotiškai eksperimentuoja – prisiima riziką sirgti ir galbūt nuo tos ligos mirti. Dažnas galvoja, kad taip organizmas įgis stipresnį imuninį atsaką, bet yra didelė tikimybė, kad liga bus sunki, galimos komplikacijos, gali prireikti reanimacijos ar liga gali baigtis mirtimi“, – kalbėjo A. Mickienė.

Ragina lygiuotis į Vakarų šalis

Medicinos bendruomenė kasdien šviečia žmones apie tai, kad vakcinos yra reikalingos ir naudingos. Tačiau, kaip teigė ekspertė, būna žmonių, kurie atseit viską žino, viską supranta. Anot jos, sprendimas neklausyti kompetentingų specialistų ir remtis savo nuomone, suformuota remiantis asmenine patirtimi, yra klaidingas.

Medicinos specialistų vertinimu, daryti daugiau, nei daroma dabar, siekiant pakeisti visuomenės požiūrį, yra ilgas ir sudėtingas procesas.

„Tai bendras visuomenės edukacijos ir brandos klausimas, nes žmonės mūsų, specialistų, negirdi ir tam priešinasi didžiulis informacinis fonas. Kalbant apie išsivysčiusias Europos šalis, ypač Skandinaviją, JAV, ten visuomenės požiūris į specialistus yra visai kitoks, pasitikima profesionalais ir jų verdiktu. Stengiamės į vakariečius lygiuotis įvairiais kitais aspektais, tad būtų sveika sekti ir kitokį, specialistų suformuotą požiūrį į skiepus“, – sakė A. Mickienė.

Atvejai bus aprašomi knygose

Primindama COVID-19 pandemijos laikotarpį, specialistė kalbėjo, kad, šalį pasiekus pirmosioms vakcinoms, kai sergamumas koronavirusu buvo didžiulis, lietuviai kovėsi, kas pirmas gaus vakciną, kilo įvairių skandalų, nes pasiskiepyti norėjo kone visi ir kuo greičiau.

Nepaisant stipriai nukritusių sergamumo kreivių, pradėjus vykdyti masinę vakcinaciją, prieštaraujantys vakcinoms nebuvo įtikinti pasiskiepyti.

Dabar, remiantis Oficialios statistikos portalo duomenimis, bent viena doze nuo koronaviruso yra vakcinavęsi 1,95 mln. lietuvių.

„Kaip praėjusiame amžiuje buvo suvaldyti difterija, poliomielitas, stabligė, taip mūsų laikais suvaldytas koronavirusas.

COVID pandemijos suvaldymas skiepais bus cituojamas knygose, kurias skaitys ateities kartos. Tai jiems bus istorija, kuria mes šiandien gyvename“, – kalbėjo A. Mickienė.

Būkime savo srities specialistai

Šiais laikais vis daugiau atsakymų į klausimus galima rasti internete. Ne visi jie teisingi, kai kurie – toli nuo realybės, todėl, norint išsiaiškinti mokslu pagrįstą informaciją, patariama kreiptis į kompetentingus specialistus ir tikrus savo srities profesionalus.

A. Mickienė atkreipė dėmesį į lietuvių bruožą būti visų sričių specialistais ir mano, kad tokio mąstymo reikėtų atsisakyti: „Turbūt atėjęs gydytojas jums neaiškina, kaip pasiūti suknelę, jei esate dizaineris, ar suprojektuoti namą, jei dirbate architektu. Leiskite specialistams atlikti savo darbą ir jų paklausykite. Lygiai tas pats pasakytina ir apie medicinos darbuotojus. Reikėtų pagalvoti, kad jie apie vakcinas išmano geriau ir gali jums patarti, svarbu tik juos išklausyti.“

Daugiau informacijos apie privalomus skiepus ir vaikų skiepijimo kalendorių galima rasti LR sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje, kasmet atnaujinamą PSO rekomenduojamų ir privalomų skiepų ir profilaktinių priemonių sąrašą – NVSC interneto svetainėje.