SURĖMĖ IETIS: KODĖL PASIMOKIUS KELIS MĖNESIUS NEGALIMA OPERUOTI SMEGENŲ AR ŠIRDIES?

Dėl medikų Lietuvoje ligoninėms tenka konkuruoti ne tik su privačiomis klinikomis, bet ir su grožio salonais. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Medikų sąjūdžio pirmininke Auristida Gerliakiene.

– Lietuvoje dabar turime tokią situaciją, kai grožio paslaugas teikiantys specialistai uždirba daugiau nei žmonių gyvybes gelbėjantys medikai?

– Tiesiog tokia yra mūsų medikų darbo vertė. Lietuvos medikų sąjūdis jau ne vienerius metus kalba apie gydymo paslaugų įkainių peržiūrėjimo būtinybę arba kažkokių papildomų priemokų už tam tikras gydymo procedūras įvedimą. Tačiau susiduriame su atkakliu pasipriešinimu ir blokavimu šitų dalykų. Bet išlenda visiškai netikėti reiškiniai ir, aš manau, kad tuščia vieta nebūna ilgai ir į ką visai nekreipiamas dėmesys, tam atsiranda netikėti sprendimai ir nebūtinai patys geriausi.

– Dermatovenerologą paruošti kainuoja valstybei maždaug 200 tūkst. eurų. Išties dideli pinigai, o jeigu jis vėliau nenueina gydyti žmonių, teikti estetines paslaugas, ar taip nedevalvuojamas pačio dermatovenerologo prestižas?

– Jeigu dermatovenerologas baigia mokslą, nemanau, kad tai yra tragedija. Aišku, didelis nuostolis pačiai sveikatos sistemai, tačiau bandymas įteisinti, kad visas šitas pačias procedūras galės atlikti medicinos gydytojai, baigę kelių mėnesių kursus, tai čia šitą tikrai vertinu kaip devalvavimą dermatovenerologijos. Todėl, kad oda yra toks pat organas, kaip ir smegenys ar širdis ir kažkodėl nekyla klausimas, kad pasimokius kelis mėnesius galima operuoti smegenis, širdį ar dar kokį kitą organą. O čia ta senatvės baimė ir noras gražiai atrodyti sukuria tam tikrą nišą, kuria norima pasinaudoti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek galėtų uždirbti tas pats dermatovenerologas privačioje klinikoje, grožio salone, kuris turi licenciją teikti tas estetines paslaugas, ir valstybinėje įstaigoje?

– Na, tas susidomėjimas, kurį aš dabar stebiu, yra milžiniškas. Ir aš manau, kad skiriasi kelis kartus ar net dešimtimis kartų. Taip pat ne tik gydytojus šita erdvė vilioja, bet ir slaugytojas. Kadangi slaugytojų trūkumas yra tragiškas Lietuvoje. Tai, manau, nėra geras reiškinys, kad tos slaugytojos ten nueina.

– Pernai kai kurie universitetai organizavo konferencijas „Pakelkime kosmetologiją į aukštesnį lygį“, buvo įvairūs skambūs pavadinimai. Jie siūlo, kad tam tikros kosmetologijos specialybės nebūtų kolegijų, bet universitetų reikalas. Ar tai išspręstų problemą, ar tada būtų pigiau paruošti specialistą ir jis kryptingai nueitų į grožio saloną ar privačią kliniką?

– Reikėtų skaičiuoti, kiek tų specialistų reikia. Kadangi ministerija nenori skaičiuoti, kiek mes turim gydytojų, kokių specialistų ir kur reikia, labai sunku pasakyti. Bet universitetai pailgino rezidentūros studijas ir, manau, kad šitoj vietoj sužaidė.

Kad visas šitas pačias procedūras galės atlikti medicinos gydytojai, baigę kelių mėnesių kursus, tai čia šitą tikrai vertinu kaip devalvavimą dermatovenerologijos.

– Ar čia mes galim kalbėt tik apie odos gydytojus ar tai galioja ir kitų sričių specialistams?

– Šitas procedūras, mano žiniomis, gali daryti ir okulistai, ir veido žandikaulio chirurgai, ir LOR gydytojai. Tačiau norima įtraukti į visą šitą procesą ir medicinos gydytojus, kurie nebaigę rezidentūros.

– Kaip būtų galima spręsti šitą problemą?

– Manyčiau, kad turėtų ministerija labai gerai pamąstyti, kokią juodą skylę atidarys ir kaip tai paveiks visą sveikatos sistemą su dabartiniu jos deficitu.