PROFESORIUS: JEI PER ŠVENTES LANKYSIME GIMINES, BŪRIUOSIMĖS PRIE EGLUČIŲ, VIRUSAS PLIS TOLIAU

Šalyje stebint vis augantį užsikrėtimų ir mirčių skaičių, profesorius Vytautas Kasiulevičius pasidalijo įžvalgomis apie koronavirusą, pabrėždamas, jog siekiant suvaldyti COVID-19 plitimą turime nukirsti jo plitimo grandines.

Anot V. Kasiulevičiaus, nėra efektyvu, jei dalis šeimos stengiasi likti namuose, o kiti eina į mokyklą, į darbą, pramogų vietas. Jo teigimu, jei visa šeima stengsis likti namuose, o į svečius atvyks „mieliausi giminės“, virusas plis toliau.

„Pandemijos sukeltų mirčių skaičius smarkiai priklauso nuo to, kiek virusas išplinta visuomenėje.

1889-1890 metais siautusios ir pirmosios geriausiai aprašytos gripo pandemijos metu atvejų – mirčių santykis (angl. case – fatality rate) rodiklis svyravo tarp 3-4 procentų, mirčių buvo daug, nes vien Švedijoje per 8 savaites virusas apėmė 60 procentų populiacijos. Tuo tarpu 2020 metais švedai laikėsi rekomendacijų, kiek įmanoma dirbo iš namų ir virusas šalyje apėmė tik nedidelę populiacijos dalį.

Mokslininkai iki šiol nesutaria dėl 1918 metų pandemijos padarinių visame pasaulyje, tačiau Jungtinėse valstijose ispaniškuoju gripu užsikrėtė maždaug 28 procentai iš tuometinės 105 millijonų žmonių populiacijos. 1918-1919 metais JAV mirė nuo 500 tūkst. iki 850 tūkst. žmonių arba 1,7-2,8 proc. nuo visų susirgusių.

1957–1958 metų Azijos gripo pandemija nusinešė nuo 1,5 iki 4 milijonų gyvybių. Azijos gripo pandemijos atvejų – mirčių (angl. case – fatality rate) santykis – 0,67 proc. Tačiau Azijos gripo metu pasaulis jau turėjo antibiotikus. Kadangi daugelis gripo sukeltų mirčių buvo susiję su bakterinėmis komplikacijomis (dažniausiai plaučių uždegimais), tos šalys, kurių sveikatos apsaugos sistemos turėjo antibiotikų ir geras ligonines Azijos gripo bangą išgyveno daug lengviau. Vėlesnės gripo pandemijos tiek galvos skausmo nebesukeldavo, kadangi gera sveikatos priežiūra ir antibiotikai gelbėdavo daugelį.

„Facebook“ nuotr.

COVID-19 pandemija savo žala prilygsta XIX-XX amžiaus pradžios pandemijoms. Tik šį sykį bakterinės komplikacijos nebėra svarbiausia mirties priežastis. Koronaviruso sukelta citokinų audra ir jos pasekmės pasiglemžia daugumą gyvybių. Antibiotikai ir antivirusiniai vaistai čia mažai gelbsti, o monokloninių antikūnų kokteliai, išgelbėję prezidentą Donaldą Trampą, dar vis tiriami ir jų užtenka tik JAV rinkai. Vakcina pirmiausia pasiekiama galingosioms ir aktyviausioms pasaulio šalims. Reikia kasdienių, nenuilstančių ir sutelktų pastangų gauti vakciną savo šaliai. Sėdėti galiniame suole ir kantriai kelti ranką neužtenka.

Jeigu visa šeima sėdės namuose, o į svečius atvyks „mieliausi giminės“ ar draugai, virusas plis toliau.

Todėl pasiūlymo esmė paprasta – mes turime sumažinti naujų susirgimų skaičių. Pirmosios bangos metu mums visiems kartu tai sekėsi daryti. Net ir dabar, kai tenkantis milijonui susirgimų skaičius gyventojų toks pats kaip Švedijoje, COVID-19 mirčių skaičiumi 1 milijonui gyventojų Švedija mums dar vis nusileidžia daugiau kaip 3 kartus. Tačiau, jeigu viskas klostysis taip kaip dabar, tai mes šia blogaja prasme aplenksime ir švedus.

Lapkričio 7 dieną įvedus karantiną Lietuva pritaikė vokišką karantino modelį. Vokietija situaciją „užšaldė“ ir ji nekinta jau mėnesį, o Lietuvoje reikalai blogėjo (2 skaidrė). Išvada paprasta – mūsų taikomi ribojimai nebuvo pakankamai efektyvūs, susirgimų kreivė nors ir ne eksponentinė, bet visgi šliaužia į viršų. Privalome rasti sprendimus, kurie pasuks kreivę žemyn.

(2 skaidrė) / „Facebook“ nuotr.

Turime nukirsti viruso plitimo grandines, maksimaliai apriboti žmonių kontaktų skaičių. Jeigu tėvai dirba nuotolyje, o vaikai eina į mokyklą – tėvų nuotolis nebus efektyvus. Jeigu vaikai bus namie, o tėvai darbovietėje su kolegomis gers kavą – moksleivių atostogos nebus prasmingos. Jeigu visa šeima sėdės namuose, o į svečius atvyks „mieliausi giminės“ ar draugai, virusas plis toliau. Jeigu būriuosimės kartu prekybos centruose, šalia eglučių ar kitose vietose, negelbės nei puiki ištraukiamoji ventiliacija, nei milžiniškas vėjas lauke. 2 metrų atstumas, minimalus buvimo laikas kartu ir kaukės – vieninteliai vaistai, galintis sustabdyti infekciją pačiu palankiausiu jos plitimo metu – gruodžio mėnesį.

Ir paskutinis – Lietuvos mirčių kreivė pasuko paskui lenkus, čekus, austrus ir dar daugelį kitų šalių, kuriose pandemijos protrūkiai didžiausi. (3 skaidrė). Ten, kur pandemijos situacija valdoma, mirčių kreivės yra stabilios“, – dėsto profesorius savo feisbuko paskyroje.

(3 skaidrė) / „Facebook“ nuotr.