Vyras buvo sulaikytas trečiadienio popietę po išpuolio Švedijos pietuose esančiame ramiame Vetlandos mieste, turinčiame apie 13 tūkst. gyventojų.

„Jam skirtas kardomasis kalinimas. Jis įtariamas pasikėsinimu nužudyti septynis žmones kovo 3 dieną Vetlandoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė teisėja Anna Sjoman (Ana Šioman).    

Pasak jos, teismas nusprendė, jog esama grėsmės, kad įtariamasis gali bandyti bėgti ir taip sukliudyti tyrimui arba padaryti naujų nusikaltimų. 

Kaip supratau, jis turėjo tam tikrų psichologinių bėdų. Kalbant atvirai, šis vaikinas nebuvo visiškai normalus.

Įtariamasis gydomas ligoninėje, nes sulaikymo metu buvo policijos pašautas į koją. Visgi penktadienį jis buvo atvežtas į teismą.

Remiantis žiniasklaida, įtariamasis, per savo advokatą perdavęs, jog kaltės nepripažįsta, teismo posėdžio metu buvo labai susijaudinęs ir šaukė nieko nepadaręs. 

Prokurorai turės iki kovo 19 dienos nuspręsti, ar oficialiai pareikšti jam kaltinimus.

Policija informavo, kad įtariamasis yra Afganistano pilietis. Byla iškelta dėl pasikėsinimo nužudyti, tačiau pareigūnai taip pat aiškinasi, ar įtariamasis neturėjo teroristinių motyvų.  

Švedijos žiniasklaida pranešė, kad šis vyras atvyko į Švediją 2016 metais ir laukė sprendimo dėl laikino leidimo gyventi šalyje pratęsimo.

Taip pat pasirodė informacijos, kad jis turėjo psichinės sveikatos problemų.

„Kaip supratau, jis turėjo tam tikrų psichologinių bėdų. Kalbant atvirai, šis vaikinas nebuvo visiškai normalus“, – laikraščiui „Aftonblade“ sakė vienas iš jo pažįstamų.

Laikraštis taip pat pranešė, kad įtariamasis kalbėjo apie psichikos problemas, kai prieš kelerius metus buvo apklausiamas policijos, įtarus jį smulkiu nusikaltimu, susijusiu su narkotinėmis medžiagomis. 

Visi trečiadienį subadyti asmenys yra vyrai. Trys iš jų patyrė gyvybei pavojingų sužalojimų, tačiau ketvirtadienį visų jų būklė buvo stabili, informavo medikai.   

Lavoriškių užkardos pareigūnai pastebėjo, kaip iš Baltarusijos teritorijos prie sienos linijos priartėjo vyras.

Netrukus asmuo ją peržengė, taip pat perėjo Lietuvos teritorijoje įrengtą kontrolinę pėdsakų juostą. Sienos pažeidėjas priartėjo prie Lietuvos pusėje esančios apsauginės tvoros ir pradėjo judėti link Lavoriškių kontrolės punkto.

Į įvykio vietą atvykę VSAT pareigūnai vyrą sulaikė. Jis prisistatė 28-erių Afganistano piliečiu. Užsienietis kalbėjo angliškai ir rusiškai, turėjo kelis asmeninius daiktus bei savo šalies vairuotojo pažymėjimą.

Dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Už tokį nusikaltimą gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Sulaikytąjį pasieniečiai uždarė į areštinę.

Už tai vyrui skirta 3400 eurų bauda, penktadienį pranešė Generalinė prokuratūra.

„Paprastai ikiteisminis tyrimas tokio pobūdžio bylose užtrunka. Šioje byloje, dirbant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos pareigūnais, ikiteisminį tyrimą pavyko užbaigti per devynias dienas nuo jo pradžios. Tai pirma tokio pobūdžio byla, perduota teismui nagrinėti pagreitinto proceso tvarka“, – teigė ikiteisminiam tyrimui vadovavęs ir valstybinį kaltinimą byloje palaikęs Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Gedvydas Vaivada.

Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad J. S. šių metų spalio ir gruodžio mėnesiais per kelis kartus į savo mobilųjį telefoną atsisiuntė kelias elektronines bylas su pornografinio turinio vaizdais. Vienoje iš jų vaizduotas vaikas. J. S. šias bylas laikė savo socialinio tinklo paskyroje, jomis dalijosi su užsienyje esančiais artimaisiais ir draugais.

J. S. teigė nežinojęs, kad tokių filmukų platinimas yra nusikaltimas, esą, dalydamiesi tarpusavyje pornografiniais vaizdais, jie su draugais taip juokavo.

Pasak prokuroro, J. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, jam skirtina bausmė sumažinta trečdaliu.

Šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis dar gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

„Mes priėmėme sprendimą neigiamą jo atžvilgiu“, – BNS trečiadienį sakė vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius.

Afganistaniečio  Naziro Honaro kreipimąsi anglų kalba į Lietuvą vaizdo įrašų svetainėje youtube.com paskelbė JAV žurnalistas Joshas Friedmanas (Džošas Fridmanas). Pasak viceministro, patikrinus jo skelbiamus faktus paaiškėjo, kad dalis jų neatitinka realios situacijos.

„Tokia praktika, kai dedama informacija į „Youtube“ ir kažko prašoma, ji nėra oficiali. Mes patikrinome ir informacija apie jo žygdarbius ir darbus nepasitvirtino“, – sakė E.Jankevičius.

Afganistanietis įraše teigė dirbęs Jungtinių Tautų remiamoje taikos ir integracijos programoje, kur artimai bendradarbiavo su Lietuvos kariais, o jo užduotis buvo tarpininkauti tarp Lietuvos ginkluotųjų pajėgų ir Talibano - tai, anot jo, vėliau atsigręžė prieš jo saugumą. Pasak viceministro, šiuose teiginiuose yra dalis tiesos, tačiau šio afganistaniečio indėlis „buvo ganėtinai mažas“.

Kovo pabaigoje J.Fridmanas paskelbė kitą įrašą iš tos pačios pabėgėlių stovyklos, kuriame lietuviams kariams Afganistane Goro provincijoje vertėjavęs Abdul  Basir Yoususi (Abdul Basiras Jususis) kreipėsi lietuviškai, prašydamas prieglobsčio. Į žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose išplitusį įrašą greitai sureagavo Lietuvos Vyriausybės atstovai - afganistanietis  jau po savaitės atskrido į Lietuvą, šiuo metu jo prieglobsčio prašymas svarstomas.

Pasak E.Jankevičiaus, po šios istorijos pasirodė dar keli panašūs prašymai, kuriuose asmenys teigia dirbę su Lietuvos kariais.

„Tokie bandymai ir prašymai buvo ir iš kitų asmenų – jau ne viena informacija, o daug daugiau dėl tokių prašymų nepasitvirtino“, – sakė vidaus reikalų viceministras.

„Tikrai ten buvo nemažai žmonių, kurie ten rimtai talkino, bet buvo ir žmonių, kurie dirbo ir jų (paslaugų) atsisakėme. Negali taip sakyti, kad visi, kurie dirbo, yra verti čia persikelti gyventi“, - žurnalistams Vyriausybėje pirmadienį sakė J.Olekas.

„Be abejo, tie, kurie patenka į bėdą ir nusipelno tam tikros papildomos globos, tai mes tokią savo poziciją išreikšime“, - pridūrė jis.

Pasak ministro, Lietuvos kariams Afganistane talkinusių vietos gyventojų yra „keliolika ar net keliasdešimt“.

J.Olekas nekomentavo, ar prieglobsčio Lietuvoje vertas afganistanietis Naziras Honaras, kuris praėjusią savaitę viešai paprašė šalies pagalbos. Ministras teigė neturintis informacijos apie šį vyrą.

N.Honaro pasisakymo įrašą praėjusią savaitę vaizdo įrašų svetainėje „Youtube“ iš Graikijoje esančios pabėgėlių stovyklos išplatino Jungtinių Valstijų žurnalistas Joshas Friedmanas (Džošas Fridmanas).

Įraše afganistanietis teigia dirbęs Jungtinių Tautų remiamoje taikos ir integracijos programoje, kur artimai bendradarbiavo su Lietuvos kariais. N.Honaras sako, kad jo užduotis buvo tarpininkauti tarp Lietuvos ginkluotųjų pajėgų ir Talibano. Tai, anot jo, vėliau atsigręžė prieš jo saugumą.

Šis afganistanietis Lietuvos kariuomenei yra žinomas, BNS sekmadienį patvirtino kariuomenės Jungtinio štabo atstovas kapitonas Tomas Pakalniškis.

Tuo metu vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius sakė, kad N.Honaras susilauks Lietuvos pagalbos, jeigu jo pateikta informacija apie bendradarbiavimą su Lietuvos kariuomene pasitvirtins.

Kovo pabaigoje JAV žurnalistas J.Friedmanas paskelbė kitą įrašą iš tos pačios pabėgėlių stovyklos, kuriame lietuviams kariams Afganistane Goro provincijoje vertėjavęs Abdul Basir Yoususi (Abdul Basiras Jususis) kreipėsi lietuviškai, prašydamas prieglobsčio. Į žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose išplitusį įrašą greitai sureagavo Lietuvos Vyriausybės atstovai - afganistanietis jau po savaitės atskrido į Lietuvą, šiuo metu jo prieglobsčio prašymas svarstomas.

Afganistaniečio Naziro Honaro kreipimąsi anglų kalba į Lietuvą vaizdo įrašų svetainėje youtube.com paskelbė JAV žurnalistas Joshas Friedmanas (Džošas Fridmanas).

Afganistanietis teigia dirbęs Jungtinių Tautų remiamoje taikos ir integracijos programoje, kur artimai bendradarbiavo su Lietuvos kariais, o jo užduotis buvo tarpininkauti Lietuvos ginkluotųjų pajėgų ir Talibano - tai, anot jo, vėliau atsigręžė prieš jo saugumą.

„Tai yra priežastys, dėl kurių palikau savo šalį ir šiuo metu esu Graikijoje. Prašau prieglobsčio Lietuvoje, nes artimai dirbau su jais (kariais - BNS), aš jiems daug padėjau. Noriu, kad Lietuvos Vyriausybė išgirstų mano šauksmą ir man padėtų“, - įraše kalba N.Honaras.

Kovo pabaigoje J.Fridmanas paskelbė kitą įrašą iš tos pačios pabėgėlių stovyklos, kuriame lietuviams kariams Afganistane Goro provincijoje vertėjavęs Abdul  Basir Yoususi (Abdul Basiras Jususis) kreipėsi lietuviškai, prašydamas prieglobsčio. Į žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose išplitusį įrašą greitai sureagavo Lietuvos Vyriausybės atstovai - afganistanietis jau po savaitės atskrido į Lietuvą, šiuo metu jo prieglobsčio prašymas svarstomas.

Lietuvių kariams Afganistano Goro provincijoje vertėjavęs vietos gyventojas Basiras, per socialinius tinklus išplatinęs savo pagalbos prašymą iš pabėgėlių stovyklos Graikijoje, jau šią savaitę turėtų būti Lietuvoje.

„Mes patikrinome informaciją, Basiras yra daug gerų darbų padaręs Lietuvai, Krašto apsaugos ministerija patvirtino informaciją, kad jis taip elgėsi, aš tikrai manau, kad jam gresia pavojus, rytoj jam bus išduota viza, kuri galios penkias dienas, ir per tas penkias dienas jis bus atskraidintas į Lietuvą“, – pirmadienį televizijos „InfoTV“ laidoje „Infodiena“ patvirtino vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius.

Pasak viceministro, afganistanietis į Lietuvą turėtų atvykti iki sekmadienio.

„Labą dieną visai Lietuvai. Aš turiu prezidentei prašymą, reikia man padėti, aš dabar esu Graikijoje, vienintelis iš Afganistano, aš dirbau su Lietuva“, – praėjusią savaitę socialiniuose tinkluose pradėjo plisti lietuvių kalba įrašytas pabėgėlio iš Afganistano Goro provincijos prašymas.

Įraše afganistanietis sako mylintis Lietuvą ir norintis joje gyventi, o lietuvių kalbą išmoko vertėjaudamas Lietuvos kariams Gore.

Rugpjūčio mėnesį Didžiojoje Britanijoje už prekybą žmonėmis nuteisti du Lietuvos piliečiai ir afganistanietis.

1989 metais gimusiai klaipėdietei paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, 1992 metais gimęs klaipėdietis jos bendrininkas nuteistas šešerių metų laivės atėmimo bausme. Iš Lietuvos atvykusią merginą už 700 svarų nupirkęs afganistanietis kalės penkerius metus, pranešė Klaipėdos policija.

Sudėtingą tarptautinį tyrimą atliko Londono policija, Jungtinės Karalystės Karūnos prokuratūros tarnyba, uostamiesčio Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyba bei Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius.

Tyrėjai nustatė, kad nusikalstamos grupuotės nariai, tarp jų – ir lietuviai, seksualiai išnaudojo į Angliją iš Lietuvos atvykusias merginas, organizuodavo bei pelnėsi iš jų fiktyviai sudarytų santuokų su trečiųjų šalių piliečiais.

Byloje nustatytos ir nukentėjusiomis pripažintos trys prekybos žmonėmis aukos.

Pirmadienį pasieniečiai sulaikė latvį ir afganistaniečiu prisistačiusį vyrą, kurie sakė norėję nueiti iki Vokietijos.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) teigimu, pasieniečiai du įtartinus asmenis pastebėjo einančius keliu Marijampolė – Suvalkai. Ši vieta yra prie pat sienos su Lenkija, link kurios ir ėjo abu vyrai.

Tikrinimo metu vienas jų VSAT pareigūnams ištiesė 32 metų Latvijos piliečio vardu išduotą pasą. Kitas keliautojas dokumentų neturėjo. Jis prisistatė 28 metų Afganistano piliečiu. Pasak abiejų vyrų, jie pėsčiomis per Lietuvą ir Lenkiją ketino vykti į Vokietiją.

Po apklausos Latvijos piliečiui Lazdijų rinktinės pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną. Už tai gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų. Latvis uždarytas į areštinę.

Tuo metu Afganistano piliečiu prisistačiusį vyrą Lazdijų rajono apylinkės teismas pirmadienį leido laikinai apgyvendinti VSAT Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, kurs bus nustatinėjama jo tapatybė.