Mainais už tai G. Balnis V. Matijošaičio šeimai pardavė 20 proc. nekilnojamojo turto valdymo įmonių akcijų paketą.

Apie užbaigtą sandorį antradienį pranešė G. Balnis, sandorio vertė neatskleidžiama.

„Sutartis pasirašyta šiandien, sandorio vertė šalių susitarimu neskelbiama. Siekiant išvengti nepagrįstų interpretacijų, sutartyje nėra aptartos ar numatytos opciono ar akcijų grąžinimo sąlygos“, – teigiama pranešime.

Mainais už „Amber Food“ akcijas G. Balnis V. Matijošaičio šeimai perdavė 20 proc. akcijų paketus nekilnojamojo turto valdymo įmonėse „Gildijos investicijos“, „Laisvės investicijos“, „Jūros investicijos“, „Vokiečių investicijos“ ir „Rinktinės investicijos“, kurių 80 proc. akcijų valdė V. Matijošaičio šeimos bendrovės.

Jos nuo šiol valdys 100 proc. Vilniaus centre statomo viešbučio „Double Tree by Hilton“ įmonės akcijų, „Metropolio“ viešbutį Kaune su kitais gretimais pastatais, patalpas Kauno Rotušėje ir Vokiečių gatvėje Vilniuje, taip pat 51 proc. bendrovės „Baltic Hospitality“ akcijų.

G. Balnis anksčiau BNS sakė, kad jo perduotų NT įmonių akcijų vertė yra didesnė nei „Amber food“, tačiau sprendimus reikėjo priimti greitai ir ne laikas buvo ginčytis.

Sandoriu G. Balnio kontroliuojama įmonė „APC Investicijos“ taip pat išpirko 100 proc. bendrovės „Knygų karta“ akcijų. Pastarajai įmonei priklauso patalpos po Baltuoju tiltu Vilniuje.

G. Balnis sako, kad sprendimui atskirti veiklas įtakos turėjo reputacijos krizė: balandžio pabaigoje jis minėjo, jog restoranai patyrė beprecedentę aktyvistų, raginančių V. Matijošaičio iš dalies valdomą „Vičiūnų grupę“ kuo greičiau trauktis iš Rusijos, ataką.

„Vos pradedančiam po pandemijos atsigauti verslui smogė reputacijos krizė. Sprendimas radikaliai atskirti veiklas leidžia kiekvienai sandorio šaliai aiškiau suvokti riziką, mažiau priklausyti nuo išorinių veiksnių ir visiškai susitelkti ties konkrečia veikla“, – sakė G. Balnis.  

„Amber Food“ nėra „Vičiūnų grupės“ dalis, tačiau visuomenės akyse akcininko sąsajos užtenka, kad viskas būtų matuojama tuo pačiu matu. Restoranai tapo patogiu taikiniu, nepaisant fakto, kad „Amber Food“ su Rusija neturi nieko bendro, toje rinkoje neveikia, nieko iš jos neperka ir nieko jai neparduoda“, – anksčiau BNS teigė verslininkas.

Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą ir Lietuvos bei kitų Vakarų šalių verslams masiškai traukiantis iš Rusijos, „Vičiūnų grupė“ pranešė stabdanti gamybą fabrike Tilžėje, o vėliau sulaukusi kritikos patikslino, jog gamybą tęs, kol turės žaliavų, ir per kelis mėnesius parduos verslą. Jos produkcija iki šiol parduodama Rusijoje ir kitose Rytų rinkose. Dėl to visuomenėje kilo pasipiktinimas.

„Amber food“ grupei priklauso restoranai „Katpėdėlė“, „Charlie Pizza“, „Manami“, „Sugamour“, „La Crepe“, „Skonis“, „Guacamole“, „Lunch up“, „Grill Terrace“  ir kiti.

„Amber Food“ pernai patyrė 497,9 tūkst. eurų nuostolių – beveik du kartus daugiau nei 2020 metais (255 tūkst.). Įmonės pajamos išaugo 20,4 proc. iki 17,9 mln. eurų, nurodoma Registrų centrui pateiktoje įmonės ataskaitoje.

Užbaigus sandorį G. Balnis valdys 100 proc. grupės „Amber Food“ akcijų, pranešė „Amber Food“.

G. Balnis sako, kad „Amber Food“ restoranai šiuo metu patiria beprecedentę aktyvistų, raginančių V. Matijošaičio iš dalies valdomą „Vičiūnų grupę“ kuo greičiau trauktis iš Rusijos, ataką – ji ardo veiklą ir santykius su klientais bei partneriais.

„Suvokdamas, kad šiandien patiriama krizė gali padaryti neatitaisomą žalą tiek prekės ženklų reputacijai, tiek grupės veiklos tęstinumui ir siekdamas išsaugoti beveik 15 metų kurtą verslą bei darbo vietas daugiau nei tūkstančiui žmonių, nusprendžiau išpirkti visas akcijas“, – pranešime sakė G. Balnis.   

Sandorio finansavimui G. Balnis V. Matijošaičio šeimai parduos 20 proc. nekilnojamojo turto valdymo įmonių akcijų paketą. Dabar V. Matijošaičio šeima valdo 80 proc. jų akcijų. Sprendimą akcininkai priėmė pirmadienį, sandorį ketinama užbaigti gegužę.

G. Balnis BNS patikslino, kad parduos jo valdomą akcijų dalį įmonėse „Gildijos investicijos“, „Laisvės investicijos“, „Jūros investicijos“, „Vokiečių investicijos“ ir „Rinktinės investicijos“. 

„Čia yra geriausi perliukai Lietuvos vietose. Tai yra viešbutis, statomas Vilniuje, „Metropolio“ (viešbutis Kaune – BNS) pastatas – visas viešbutis su kitais gretimais pastatais, Rotušėje Kaune kelios patalpos, Vokiečių gatvėje Vilniuje – visas didžiulis nekilnojamojo turto paketas“, – BNS sakė G. Balnis.

Čia yra geriausi perliukai Lietuvos vietose.

„Manyčiau, kad net ir didesnė (vertė nei „Amber food“ akcijos – BNS) yra, bet greitai dėliojomės, reikia greitai dėlioti sprendimus ir ne laikas buvo ginčytis“, – pridūrė jis.

„Amber food“ grupei priklauso restoranai „Katpėdėlė“, „Charlie Pizza“, „Manami“, „Sugamour“, „La Crepe“, „Skonis“, „Guacamole“, „Lunch up“, „Grill Terrace“  ir kiti.

G. Balnis tikina, kad „Amber Food“ yra autonomiškas verslas, kuriame V. Matijošaitis ir jo šeimos nariai veikia kaip investuotojai, neužima jokių apmokamų pareigų ir iki šiol čia uždirbtą pelną reinvestuodavo į restoranų tinklo plėtrą.

„Amber Food“ nėra „Vičiūnų grupės“ dalis, tačiau visuomenės akyse akcininko sąsajos užtenka, kad viskas būtų matuojama tuo pačiu matu. Restoranai tapo patogiu taikiniu, nepaisant fakto, kad „Amber Food“ su Rusija neturi nieko bendro, toje rinkoje neveikia, nieko iš jos neperka ir nieko jai neparduoda“, – teigė jis.

Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą ir Lietuvos bei kitų Vakarų šalių verslams masiškai traukiantis iš Rusijos, „Vičiūnų grupė“ pranešė stabdanti gamybą fabrike Tilžėje, o vėliau, sulaukusi kritikos patikslino, jog gamybą tęs, kol turės žaliavų, ir per kelis mėnesius parduos verslą. Jos produkcija iki šiol parduodama Rusijoje ir kitose Rytų rinkose. Dėl to visuomenėje kilo pasipiktinimas.

Kritikos sulaukė ir „Amber Food“, kurios dalis akcijų priklauso V. Matijošaičio bei jo šeimos narių valdomoms įmonėms.

„Galimybių pasas mūsų negelbsti. Dabar išvis yra tokie „raupsuotieji“ restoranai – tie, kurie neturi lauko terasų ir veikia viduje. Mes dabar žiūrime dinamiką, tai tie, kurie veikia viduje, veikia netgi žymiai prasčiau nei prieš metus tokiu laiku“, – antradienį diskusijos metu „Galimybių pasas: ką svarbu žinoti paslaugų sektoriui“ sakė G. Balnis.

Jis pateikė Lenkijos pavyzdį, kurioje kas antras staliukas viduje gali veikti ir be Galimybių paso.

„Žiūrint į kaimynus, ar nevertėtų jau ruoštis kaip Lenkijoje, kur šachmatų principu kas antras staliukas gali veikti viduje ir be jokio Galimybių paso. Norėtume, kad greičiau svarstytumėte normalų grįžimą, nes kol kas Galimybių paso poveikis yra arti nulio restoranų veiklai viduje“, – sakė G. Balnis.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis sakė, kad sektoriaus prašymai yra girdimi ir jie bus svarstomi, kai tai leis epidemiologinė situacija.

„Kai tik epidemiologinė situacija leis, reikės prieiti prie šitų žingsnių. Dabar nesinori duoti tokio atsakymo, kuris būtų ne iki galo tikslus, sukeltų per didelius lūkesčius arba per daug nuviltų. Tikrai apsvarstysime“, – žadėjo V. Jurgutis.

Nuo antradienio viešojo maitinimo įstaigos gali veikti nuo 7 iki 24 valandos. Lankytojai su Galimybių pasu gali būti aptarnaujami viduje, jo neturintieji – lauke. Taip pat nuo antradienio leidžiama naktinių klubų veikla.

„Iniciatyvą taikyti PVM lengvatą vertiname teigiamai, apie tai jau diskutavome turbūt daugiau nei 10 metų, dar prieš šią pandemiją. ES liko vos kelios šalys, kurios turi standartinį PVM, ir ne tik dėl šitos pandemijos. Dalis šalių, kurios turėjo sumažintą PVM, pandemijos laikotarpiu jį dar labiau sumažino“, – Eltai sakė G. Balnis.

Jo teigimu, Lietuvos maitinimo sektorius moka vienus didžiausių mokesčių ES.

„Lietuvoje kainos restoranuose yra aukštesnės nei ES vidurkis, esame priskiriami prie brangesnių šalių. Anksčiau kainų skirtumą, didelį PVM ir didelius su darbo santykiais susijusius mokesčius kompensuodavome mokėdami mažus atlyginimus. Tačiau per pastaruosius 5 metus atlyginimai pakilo 3 kartus. Tiek PVM, tiek su darbo santykiais susiję mokesčiai mūsų sektoriuje yra apskritai vieni didžiausių Europos Sąjungoje“, – akcentavo jis.

Iniciatyvą taikyti PVM lengvatą vertiname teigiamai, apie tai jau diskutavome turbūt daugiau nei 10 metų, dar prieš šią pandemiją.

G. Balnis tikino, jog mažesnis PVM leis kelti darbuotojų algas.

„Sumažinus PVM, galėsime didesnę dalį savo pajamų skirti darbo užmokesčiui: ir taip šiame sektoriuje skiriame 40 proc. pelno darbo užmokesčiui, įskaitant mokesčius. Sumažinus PVM, iki 9 proc. priartėsime prie ES vidurkio“, – kalbėjo jis.

„Galbūt vienus kitus metus kiek daugiau pelno ir liks įmonėse, bet šiuo atveju mums tas pelnas reikalingas, kad galėtume padengit pandemijos metu susidariusias skolas“, – pabrėžė G. Balnis.

„Amber Food“ vadovas taip pat teigė, kad lengvata maitinimo įstaigų pelno mokesčiui padės sumažinti maisto išvežimo ir pristatymo kaštus.

„PVM lengvata taip pat labai pagelbės teikiant maisto išvežimo ir išsinešimo paslaugas. Šių paslaugų kainodara sudaroma prie sąskaitos su PVM pridedant komisinį mokestį ir dar kartą PVM. Vadinasi, išvežimo atveju du kartus sumokame PVM. Užuot du kartus sumokėję po 21 proc., sumokėsime du kartus po 9 proc. Tad pandemijos metu ir ypač grįžtant į normalų gyvenimą, mums labai atpigs būtent maisto pristatymo paslauga“, – tikino jis.

Vertindamas Vyriausybės planus PVM lengvatą taikyti ribotam laikui G. Balnis teigė manąs, kad praėjus numatytam laikotarpiui lengvata maitinimo įstaigoms bus pratęsta.

„Esame įsitikinę, kad tas pats PVM bus sumažintas ir Latvijoje, ir Estijoje, ir ES praktiškai neliks tokių valstybių, kuriose maitinimo įstaigoms bus taikomas standartinis PVM. Tuomet bus labai keista, jei 2023 metais svarstysime apie lengvatos panaikinimą. Tuo atveju gali būti, kad būsime vienintelė šalis su standartiniu PVM“, – akcentavo jis.

Šių metų sausio 29 d. Konkurencijos taryba paskelbė, kad „Charlie pizza“ ir „La Crepe“ skleistos reklamos, kuriose skelbta apie picoms taikomas iki 66 proc. ir iki 50 proc. nuolaidų akcijas, klaidino vartotojus, nes sudarė sumažintų kainų regimybę. Už Reklamos įstatymo pažeidimus maitinimo tinklus valdančiai bendrovei „Amber Food“ iš viso skirta baudų už 13 488 Eur.

Tyrimą atlikusi Konkurencijos taryba nustatė, kad maksimalią 66 proc. nuolaidą „Charlie pizza“ pasiūlė tik vienai rūšiai iš 39 picų asortimento. Tokia tariama akcija minėtame tinkle truko 9 mėnesius – nuo 2017 m. balandžio iki 2018 m. sausio. „La Crepe“ taip pat daugiau kaip 10 mėnesių (nuo 2017 m. gegužės iki 2018 m. kovo) reklamavo iki 50 proc. tariamas nuolaidas picoms.

Konkurencijos tarybos išvadas patvirtinęs VAAT konstatavo, kad skleistos reklamos neatitiko Reklamos įstatymo reikalavimų, kadangi bendrovė neužtikrino reikšmingo prekių kiekio su maksimalia nuolaida, be to, dėl ilgos šių akcijų taikymo trukmės akcijų kainoms tapus įprastinėmis, reklamose nurodytos tariamos nuolaidos vartotojams sudarė sumažintų kainų regimybę. Taigi, vartotojai negavo naudos (sutaupymo), kurio, atsižvelgdami į reklamų turinį, pagrįstai galėjo tikėtis.

VAAT vertinimu, toks akcijų organizavimas, pratęsiant nuolaidų galiojimo laikotarpį, galėjo supainioti vidutinio vartotojo suvokimą, kad tai yra apskritai akcija, nes jos prarado laikinumo pobūdį.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Už Reklamos įstatymo pažeidimus Konkurencijos taryba maitinimo tinklus valdančiai bendrovei „Amber Food“ iš viso skyrė baudų už 13 488 eurus.

Dviem tinklams „Charlie pizza“ ir „La Crepe“ reklamuojant picas su nuolaidomis iki 66 ir 50 proc., vidutinis vartotojas galėjo tikėtis, kad iš visų parduodamų picų maksimali nuolaida bus taikoma reikšmingam kiekiui šio patiekalo rūšių, tad pasinaudojęs akcijų pasiūlymais jis sutaupys.

Tyrimą atlikusi Konkurencijos taryba nustatė, kad maksimalią 66 proc. nuolaidą „Charlie pizza“ pasiūlė tik vienai rūšiai iš 39 picų asortimento. Tokia tariama akcija minėtame tinkle truko 9 mėnesius - nuo 2017 m. balandžio iki 2018 m. sausio. „La Crepe“ taip pat daugiau kaip 10 mėnesių (nuo 2017 m. gegužės iki 2018 m. kovo) reklamavo iki 50 proc. tariamas nuolaidas picoms.

Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas atkreipė dėmesį, kad, itin ilgai ir nepertraukiamai skelbiant akciją su pasiūlymu sutaupyti, mažesnė kaina tampa įprasta, standartine kaina. Tokiu atveju vartotojas yra klaidinamas, nes sudaromas įspūdis, kad jam prekės siūlomos išskirtinai gera - sumažinta - kaina, nors iš tiesų tai įprasta kaina, už kurią prekes galima įsigyti iš esmės bet kada.

„Būtent akcijos laikinumo pobūdis skatina pirkėjus kuo greičiau pasinaudoti pasiūlymais ir jų sukuriama nauda - įsigyti prekių ar paslaugų mažesne kaina, sutaupyti. Tai yra akcijos pasiūlymo esmė, skirianti sumažintą prekės kainą nuo įprastos, standartinės kainos“, - akcentavo Konkurencijos tarybos vadovas.

Jo teigimu, tikėtina, kad, jei vartotojai būtų žinoję, jog maksimali 66 proc. nuolaida tinkle „Charlie pizza“ taikoma tik vienai picai, o abiejuose tinkluose tariamos akcijų kainos iš tiesų yra tiesiog įprastos kainos, jie galbūt būtų pasirinkę kitą maitinimo paslaugas teikiantį ūkio subjektą.

„Verslas turėtų sąžiningai nustatyti prekių ir paslaugų kainas ir neklaidinti vartotojų tariamomis nuolaidų akcijomis, kurių metu taikomos mažesnės kainos iš tiesų yra įprastos kainos“, - sakė Š. Keserauskas.

Už klaidinamas reklamas minėtus tinklus valdančiai bendrovei „Amber Food“ Konkurencijos taryba skyrė 8 688 eurų ir 4 800 eurų baudas.

Nutarimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Dėl Konkurencijos tarybos sprendimo bendrovė „Amber Food“ išplatino savo komentarą.

„Bendrovė „Amber Food“ savo kainodara ir reklaminėmis akcijomis niekuomet nesiekė klaidinti savo vartotojų - esame orientuoti ne į trumpalaikę, o ilgalaikę komercinę sėkmę, todėl vartotojų interesai ir pasitenkinimas mūsų paslaugomis yra kertinis bendrovės veiklos principas. Konkurencijos tarybai (KT) esame pateikę visus argumentus, pagrindžiančius, kad minimos akcijos neklaidina vartotojų, tad šis sprendimas mums nesuprantamas, artimiausiu metu skųsime jį Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Taip pat pažymėtina, kad kitos sektoriaus asociacijos bei institucijos, pavyzdžiui, Viešbučių ir restoranų asociacija ar net Valstybinė mokesčių inspekcija, yra linkusios, visų pirma, diskutuoti su rinkos dalyviais, teikiant rekomendacijas ir gerąsias veiklos praktikas. KT šiuo atveju pasirinko naują praktiką rinkoje įvedinėti baudomis“, - rašoma bendrovės komentare.

Jame teigiama, kad minimų nuolaidų komunikacijoje „Amber Food“ informaciją pateikė, atsižvelgdama į KT patvirtintose Rekomendacijose dėl kainų palyginimo reklamose ir KT bylų nagrinėjimo praktikoje suformuotas rekomendacines taisykles.

„Mūsų įsitikinimu, informacija apie nuolaidą picoms neklaidino vartotojų, nes picų rūšių, kurioms restoranuose „Charlie pizza“ buvo taikoma maksimali 66 proc. nuolaida, procentas yra pakankamai didelis - 6,25 proc., jį skaičiuojant nuo 16 nuolaidoje dalyvavusių picų rūšių. „La crepe“ restorane maksimali 50 proc. nuolaida buvo taikoma 2 picų rūšims iš 11 akcijoje dalyvaujančių picų rūšių, o tai sudaro 18,9 proc. Todėl vidutinis vartotojas galėjo priimti pagrįstą ekonominį sprendimą pirkti picas, kurioms buvo taikoma tokios nuolaidos kaina, - vartotojai nebuvo klaidinami. Nuolaidos komunikacijoje buvo aiškiai nurodytas nuolaidos galiojimo laikas, o prieš tai galiojusios reguliarios kainos taikymo laikotarpis buvo žymiai ilgesnis už nuolaidos laikotarpį“, - rašoma bendrovės pranešime.

Bendrovė teigia, kad restoranuose, priešingai nei kai kuriuose kituose sektoriuose, maistas vartotojams yra tiekiamas nepertraukiamai, t. y. nėra baigtinio picų kiekio, kurį suvartojus, reklamos autorius įsipareigotų nebetęsti tokios akcijos.

„Tai reiškia, kad reklamoje pateikiama maksimali nuolaida picoms buvo taikoma ne kokiam nors maksimaliam prekių kiekiui, tačiau atitinkamai prekių rūšiai, kuri pagaminama tik tuomet, kai yra užsakoma konkretaus kliento.

Svarbu tai, kad tokios ilgiau nei 6 mėnesius trunkančios nuolaidų akcijos viešojo maitinimo sektoriuje iki šiol buvo visiškai įprasta praktika. Atsižvelgiant į kaštus, skiriamus tokio pobūdžio nuolaidos reklamavimui, ir į informacijos apie nuolaidą sklaidą, restoranams kaip „Charlie pizza“ skleisti tokio pobūdžio reklamą trumpiau nei 6 mėnesius būtų paprasčiausiai nuostolinga. Tokio pobūdžio nuolaidos, atsižvelgiant į vartotojų pasiekiamumą, tampa efektyvios tik praėjus 3-4 mėnesiams nuo reklamos paskelbimo - vartotojai apie tokias nuolaidas paprastai sužino tik apsilankę restorane“, - teigia įmonė.

Žalia šviesa – tik europiečiams?

Klaipėdoje medijų filosofiją ir kultūrines industrijas studijuojantis 23-ejų M.Gurjar liko sukrėstas vieno baro apsaugininkų elgesio.

Praėjusį penktadienį trims užsieniečiams, norėjusiems patekti į "Beer Garden", apsaugos darbuotojas pareiškė, esą į vidų įleidžiami tik lietuviai ir kiti europiečiai.

Vaikinas uostamiestyje gyvena trečius metus, tačiau tokį pažeminimą teigė patyręs pirmą kartą.

Dvejus metus dažnai ten lankydavomės, tačiau pastarąjį kartą mūsų paklausė, iš kur esame.

"Su dviem draugais po filmo nutarėme užsukti į "Beer Garden". Dvejus metus dažnai ten lankydavomės, tačiau pastarąjį kartą mūsų paklausė, iš kur esame. Labai nustebau, nes paprastai apsaugininkas paprašydavo asmens dokumento dėl amžiaus", – angliškai kalbėjo M.Gurjar.

Jo teigimu, išgirdęs, kad vaikinai kilę iš Indijos, apsaugininkas atsisakė juos įleisti į barą, kuris "skirtas tik europiečiams". Esą tokios yra vidaus taisyklės.

"Mums buvo pasakyta tik tiek, kad prieš kelias savaites bare įvyko muštynės tarp imigrantų. Tada paklausiau, ar visada tik imigrantai pridaro bėdų, tačiau apsaugininkas į tai nieko neatsakė", – apmaudavo pašnekovas.

Skundžiasi ir lietuviai

Iš Klaipėdos M.Gurjar išsiveš ne pačius geriausius atsiminimus apie miestą.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kad vaikinas veikiausiai sako tiesą, verčia įtarti ir kitų žmonių atsiliepimai apie bendrovės "Amber Food" valdomą barą.

Esą tolerancijos čia išties labai trūksta.

Aštrios kritikos "Beer Garden" apsaugininkams negaili ne tik kitataučiai, bet ir patys lietuviai.

"Apsaugininkai – visiški rasistai. Atvykome su 60 užsienio studentų grupe, ne tik nenorėjo įleisti, bet dar ir pasakė, jog nenori jų įleisti, nes jie "yra purvini, netvarkingi ir šiaip šiukšlės". Paklausus, kaip jis gali tai žinoti, jei jie dar tik eilėje stovi, atrėžė – "aš juos žinau, aš čia diktuoju taisykles, nepatinka – išeik". Žinoma, išėjome. Baras ne tik prarado pelną, bet ir garantiją, jog nors vienas mūsų ten kelsime koją", – komentavo vilnietė Živilė, šio baro feisbuko paskyroje.

Neįleidžia išgėrusių žmonių

Bendrovės "Amber Food" rinkodaros vadovė Lina Nikonovaitė patikino, kad "Beer Garden" samdomi apsaugos darbuotojai tikrai neatrenka ir nediskriminuoja potencialių lankytojų pagal jų rasę, tautybę ar panašius kriterijus.

"Kaip ir daugeliui barų bei naktinių klubų, "Beer Garden" apsaugai samdoma apsaugos įmonė – profesionalai, turintys ilgametę patirtį šioje srityje. Jiems tenka atsakomybė už tvarką bei saugumą bare, tad jie priima ir galutinį sprendimą – ką konkrečiu metu įleisti, o ko ne. Šis sprendimas priimamas remiantis minėtąja apsaugininkų patirtimi ir tokiais objektyviais kriterijais kaip bendra žmogaus būklė, ar jis ne per daug išgėręs, ar nėra kitaip apsvaigęs, ar adekvačiai ir pagarbiai elgiasi, ar nėra tikimybės, kad jis gali sukelti muštynes ir panašiai", – tikino L.Nikonovaitė.

Ji patvirtino, kad prieš kurį laiką bare išties vyko kelerios muštynės, tačiau vien dėl tamsios odos spalvos žmogus esą negalėtų būti neįleidžiamas.

Pats M.Gurjar patikino, kad tą vakarą buvo visiškai blaivus, be to, apsaugininkas kalbėjo visai kitaip nei rinkodaros vadovė.

Pradės tyrimą

Studento iš Indijos istorija sulaukė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos dėmesio. Gavusi skundą tarnyba vertins paslaugos teikėjo veiksmus.

Tarnybos Komunikacijos skyriaus vedėja Mintautė Jurkutė patvirtino, kad dienraščio aprašytoje situacijoje išties gali būti diskriminacijos apraiškų – apsaugininkui neturėtų rūpėti žmogaus tautybė, etninė priklausomybė ar odos spalva.

Lygių galimybių kontrolierius už asmens diskriminavimą, priklausomai nuo pažeidimo, gali skirti įspėjimą arba baudą nuo 40 iki 560 eurų. Taikant nuobaudą pakartotinai, ji dvigubėja.

Pašnekovės žodžiais, piniginės baudos nėra efektyvios, kur kas veiksmingesnis yra viešumas.

"Dabar retas verslininkas nori save pozicionuoti kaip rasistą, homofobą. Tai – antireklama", – teigė M.Jurkutė.

Naujieji pastato savininkai šioje Kauno erdvėje nėra naujokai – prieš pat Europos krepšinio čempionatą 2011 m. čia atsidarė „Amber Food“ priklausanti „Charlie pizza“.

„Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis tikina, kad būtent šio restorano vieta ir lankytojų srautas padėjo geriau perprasti miesto centro specifiką ir įžvelgti verslo plėtros perspektyvų šioje erdvėje.

„Ankstesni šeimininkai buvo numatę viešbučio plėtrą, bet mes kol kas nelinkę skubėti – per 6 veiklos metus įsitikinome, jog potencialo augimui čia apstu, vis tik prieš priimdami konkrečius sprendimus, detaliai apsvarstysime visus galimus rekonstrukcijos variantus“, – sako Gediminas Balnis.

„Metropolis“ – ne šiaip pastatas, o savotiškas Kauno istorijos tiltas, jungiantis XIX ir XXI amžiaus miestą.

Pasak jo, jau trečią amžių skaičiuojančio pastato paskirties keisti bet kuriuo atveju neplanuojama. „Tokia vieta ir nuolat augantis žmonių srautas jau patys savaime suponuoja pastato paskirtį – čia ir toliau veiks viešbutis, restoranai. Nuodugniai įvertinus situaciją, telieka pasirinkti tinkamiausią segmentą. Labai svarbu išlaikyti ir istorinį akcentą bei architektūros unikalumą. „Metropolis“ – ne šiaip pastatas, o savotiškas Kauno istorijos tiltas, jungiantis XIX ir XXI amžiaus miestą“, – apie planus kalba „Amber Food“ vadovas.

Kauno Nikolajaus prospekto (dabar – Laisvės alėja) ir Novabazarnaja (dabar – Daukanto gatvė) sankryžoje 1899 m. pagal architekto Nikolajaus Andrejevo projektą iškilusiame statinyje šeimininkavo Izidorius ir Rachelė Volkovyskiai, dėl to būsimasis „Metropolis“ buvo vadinamas Volkovyskių namu. Pirmame aukšte gyveno šeimininkai, veikė restoranas, bufetas ir biliardo kambarys, pusrūsyje buvo įrengta virtuvė, maisto bei vyno sandėliai, o antrame aukšte savo paslaugas teikė viešbutis. Kadangi buvo įrengti net 27 kambariai, viešbutis buvo vienas iš dviejų to meto Kaune atitinkančių pirmąją kategoriją.

1922 m. pastatą įsigijo Lietuvos užsienio reikalų ministerija, ir „Metropolis“ tapo „Lietuvos“ viešbučiu, tačiau kauniečių bei Laikinosios sostinės svečių sąmonėje išliko tiek senasis pavadinimas, tiek senoji dvasia – restoranas tapo nuolatine susitikimų ir švenčių, Naujųjų metų sutikimo vieta. Grojant italų muzikantų orkestrui, čia  buvo galima sutikti beveik visą Vytauto Didžiojo universiteto profesūrą, karininkus, politikus, menininkus, aktorius, įskaitant tokias asmenybes, kaip Kazys Binkis ar Kipras Petrauskas, Vincas Krėvė ar Levas Karsavinas, Balys Sruoga ar Vincas Mykolaitis-Putinas. Čia veikiančiame viešbutyje japonų diplomatas Chijunė Sugihara Antrojo pasaulinio karo metais, uždarius Japonijos konsulatą, toliau išdavinėjo gyvybės vizas žydų tautybės žmonėms, taip tūkstančius gelbėdamas nuo mirties.

"Lietuvoje artėjame prie lūžio taško, kai įsivežti darbuotojus pradės ir mūsų restoranų sektorius. Mūsų įmonė jau kitąmet ketina įdarbinti baltarusių ir ukrainiečių, nes algos Lietuvos maitinimo sektoriuje jau pakankamai išaugo, nemažai padidėjo ir minimali alga, tad atlyginimų atotrūkis tarp Lietuvos ir kai kurių skurdesnių ES šalių maitinimo sektorių nebe toks didelis. O Baltarusijoje ir Ukrainoje dėl prastėjančios padėties algos yra net sumažėjusios", - teigė "Amber Food" vadovas Gediminas Balnis.

Jis tvirtino, kad iš pradžių kalbama apie 10 baltarusių ir ukrainiečių įdarbinimą virėjais, nes kitose darbo vietose reikalinga lietuvių kalba.