"Ieškinyje nurodytų atsakovų veikla privalėjo būti orientuota į bendrovės lėšų kaupimą, rengiantis šilumos ūkio perėmimui iš nuomos. Deja, tuometinio vadovo ir valdybos priimti sprendimai rodo, kad atsakingo požiūrio, orientuoto į ūkio susigrąžinimą, nebuvo. Įmonės lėšomis buvo disponuojama neatsakingai, todėl šiandien bendrovė yra priversta skaičiuoti nuostolius ir išsiieškoti juos iš tai padariusių asmenų", - pranešime spaudai sakė VŠT vadovas Mantas Burokas.

Anot jo, Vilniaus apygardos teismui pateiktame ieškinyje minima, kad žalpos, be A.Keserausko, įmonei padarė buvę valdybos nariai Jonas Urbanavičius, Virginijus Dastikas ir Kęstutis Karosas.

Pasak pranešimo, daugiau nei 2,3 mln. eurų nuostolį bendrovė patyrė, vadovaujant A.Keserauskui ir VŠT finansuojant žlugusią ir bankrutuojančią oro bendrovę "Air Lituanica". Dar 800 tūkst. eurų žalos patirtaė, pasirašius nuostolingą sutartį su koncerno "Icor" ir Vilniaus savivaldybės valdoma įmonė "Reenergy", o 400 tūkst. eurų - dėl A.Keserausko užsakytų nereikalingų paslaugų bei paramos dalijimo.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nusprendė netirti buvusio Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) vadovo Arūno Keserausko veiksmų, dėl kurių, Vilniaus savivaldybės teigimu, miestui galėjo būti padaryta beveik 3 mln. eurų žala.

STT atstovas spaudai Ruslanas Golubovas BNS patvirtino, kad sprendimas nepradėti tyrimo po Vilniaus savivaldybės skundo priimtas prieš dvi savaites, tačiau tai savivaldybei neužkerta kelio išsiieškoti iš A.Keserausko galimą žalą.

„Atlikę pareiškimo patikslinimą, nenustatėme A.Keserausko nusikalstamos veikos požymių. Pasiūlėme kreiptis dėl žalos atlyginimo, jei ji yra, civiline tvarka“, - BNS nurodė R.Golubovas.

Jis pažymėjo, jog dėl dalies savivaldybės pareiškime nurodytų aplinkybių, t.y. VŠT skirtos 2 mln. eurų paramos dabar jau bankrutavusiai savivaldybės skrydžių bendrovei „Air Lituanica“, tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas BNS sakė, jog įvertinti galimybes išsiieškoti patirtą žalą pavesta VŠT valdybai.

„Tikrai tokių planų neatsisakėme, nes manome, kad tas patirtas didelis nuostolis. Dėl paties A.Keserausko veiksmų iš baudžiamosios teisės pusės tikrai nėra viskas pabaigta, nes FNTT atlieka tyrimą - tai yra didžioji pinigų dalis, kurių išleidimo teisėtumą mes kvestionuojame. Vilniaus šilumos tinklų valdybos paprašyta įvertinti dėl žalos išieškojimo civiline tvarka, nes kai kuriais atvejais sumos yra palyginus smulkios, bet išlaidos niekaip nesusijusios su įmonės veikla“, - BNS sakė jis.

Naujosios kadencijos savivaldybė, atlikusi VŠT išlaidų analizę, nustatė įvairių abejotinų išlaidų: be įvairių brangių pirkinių reprezentacijai, buvo sudaromos įvairios paramos sutartys su sporto klubais, kitomis įstaigomis, teniso aikštelių nuomos, viešinimo ir reklamos sutartys, taip pat suteiktos 6 paskolos bendrovei „Air Lituanica“, kurių bendra vertė - beveik 2 mln. eurų. Anot savivaldybės, paskolos suteiktos kuomet bendrovė jau turėjo didelių finansinių problemų.

Tyrimui dėl „Air Lituanica“ vadovauja Generalinė prokuratūra. Kaip BNS informavo Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė, šiuo metu įtarimai nėra niekam pareikšti.

„Tyrimas vyksta dėl galimo didelės vertės turto iššvaistymo, piktnaudžiavimo tarnyba, apgaulingo apskaitos tvarkymo, galimo sukčiavimo“, - sakė ji.

Anksčiau A.Keserauskas aiškino, kad didžiosios išlaidos buvo tvirtinamos VŠT valdybos ir apie tai buvo informuojama savivaldybė. Šios išlaidos, anot jo, buvo dengiamos iš pajamų, gautų už parduotą įmonės turtą. Tuo metu reprezentacijai ir, kaip jis įvardijo, „kanceliarinėms reikmėms“ pinigai esą buvo reikalingi ir skiriami iš „ Vilniaus energijos“, tad „savivaldybei ir vartotojams jokio nuostolio nebuvo daroma“.

Nuo 2009 metų lapkričio VŠT vadovavęs A.Keserauskas įmonę paliko šiemet rugpjūčio pradžioje. Spalio pabaigoje jis įsidarbino su „ Vilniaus energija“ susijusioje šilumos tiekimo bendrovėje „Litesko“.

Vilniaus valdžia prašo prokurorų ištirti, ar buvęs Vilniaus šilumos tinklų, kurių turtas išnuomotas „Vilniaus energijai“, vadovas Arūnas Keserauskas galėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, pasisavinti įmonės turto bei padaryti jai apie 3 mln. eurų žalos.

„Matant kai kurias veiklas, atliktas prie buvusio VŠT vadovo – įvairias paramos ir teniso aikštelių nuomos sutartis bei kitus sandorius – kyla klausimas, ar nebuvo veikiama savo ar trečiųjų asmenų naudai“, – pranešime sakė Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.

„Kalbame apie milijonus galimai iššvaistytų mokesčių mokėtojų pinigų, todėl norime, kad prokuratūra įvertintų, ar šios lėšos buvo išleistos teisėtai, o įtarimams dėl galimo turto iššvaistymo pasitvirtinus – pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl žalos atlyginimo“, – pridūrė V.Benkunskas.

Pasak pranešimo, vadovaujant A.Keserauskui, nuo 2009 metų pabaigos iki šių metų rugpjūčio pradžios pasirašytos abejotinos sutartys, tarp jų – teniso aikštelių nuomos, viešinimo ir reklamos, taip pat 6 paskolos bankrutavusiai bendrovei „Air Lituanica“ sutartys - jas pasirašant, ji jau turėjo finansinių problemų.

Abejonių kelia ir komandiruotės į užsienį, parama sporto klubams bei kitos neva reprezentacinės išlaidos.

Dėl šių sandorių bendrovei galėjo būti padaryta 2,839 mln. eurų žalos.

BNS duomenimis, VŠT skyrė šimtatūkstantinę paramą sporto klubams, išlaidas viešiesiems ryšiams. Didžiausią sumą - 63,7 tūkst. eurų - VŠT pernai skyrė Vilniaus futbolo klubui „Žalgiris“.

Anksčiau A.Keserauskas aiškino, kad didžiosios išlaidos buvo tvirtinamos VŠT valdybos ir apie tai buvo informuojama savivaldybė. Šios išlaidos, anot jo, buvo dengiamos iš pajamų, gautų už parduotą įmonės turtą. Tuo metu reprezentacijai ir, kaip jis įvardijo, „kanceliarinėms reikmėms“ pinigai esą buvo reikalingi ir skiriami iš „Vilniaus energijos“, tad „savivaldybei ir vartotojams jokio nuostolio nebuvo daroma“.

Nuo 2009 metų lapkričio VŠT vadovavęs A.Keserauskas įmonę paliko šiemet rugpjūčio pradžioje. Spalio pabaigoje jis įsidarbino su „Vilniaus energija“ susijusioje šilumos tiekimo bendrovėje „Litesko“.

Vilniaus savivaldybės sutartį su „Vilniaus energija“ prižiūrintys Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) tūkstančius eurų leido darbuotojų studijoms, teniso aikštelių nuomai, kavai ar dovanų čekiams.

BNS turimuose VŠT  išlaidų ataskaitos dokumentuose taip pat atsispindi įmonės skirta šimtatūkstantinė parama sporto klubams, išlaidos viešiesiems ryšiams. Iš viso savivaldybė, nagrinėjusi 2014-ųjų pradžios -2015 metų rugpjūčio mėnesio įmonės išlaidas, nustatė, jog per 230 tūkst. išleistų eurų galėjo būti nesusiję su įmonės veikla.

Buvęs VŠT vadovas Arūnas Keserauskas tvirtina, kad išlaidos buvo teisėtos ir apie jas savivaldybė buvo informuota.

Kaip pažymima ataskaitoje, didžiausią sumą - 63,7 tūkst. eurų (220 tūkst. litų) - VŠT pernai skyrė Vilniaus futbolo klubui „Žalgiris“, tuo metu 43,4 tūkst. eurų (150 tūkst. litų) atseikėta viešosios įstaigos „Krepšinio rytas“, valdančiai Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio komandą ir areną, paramai.

Pernai nemenka parama skirta ir kitiems sporto klubams: ledo ritulio komandai „Geležinis Vilkas“ - 5,7 tūkst. eurų (20 tūkst. litų), Vilniaus teniso klubui - 4,3 tūkst. eurų (15 tūkst. litų) ir dar 1,5 tūkst. eurų (5 tūkst. litų) klubui sumokėta už reklamos paslaugas, klubui „Lemiamas tritaškis“ VŠT 2014-aisiais paaukojo 5,7 tūkst. eurų (20 tūkst. litų), Krepšinio veteranų sporto klubui - 4,3 tūkst. eurų (15 tūkst. litų), Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijai - 2,8 tūkst. eurų (10 tūkst. litų), dar 1,5 tūkst. eurų (5 tūkst. litų) - Baltijos moterų krepšinio lygai.

Beveik 31 tūkst. eurų (108 tūkst. litų) pernai už paslaugas sumokėti ir „VIP Viešosios informacijos partneriai“ - ši viešųjų ryšių specialisto Dariaus Gudelio valdoma įmonė nuo 2014-ųjų spalio yra ir „Krepšinio rytas“ dalininkė. Dar daugiau nei 8,5 tūkst. eurų išleista radijo „Znad Willi“ laidoms.

Nemažą dalį turimų pajamų VŠT per dvejus metus skyrė reprezentacijai: bendrovės „Teniso pasaulis“ teniso aikštelių nuomai išleista 3 tūkst. eurų, dar 4 tūkst. eurų skirta „Tiketos“ bilietams ir dovanų čekiams, 2,6 tūkst. eurų - kavai. Kaip rašoma ataskaitoje, įmonės lėšos leistos ir buvusios VŠT direktoriaus padėjėjos studentės Vitos Tatarinavičiūtės studijoms Vilniaus universitete - iš viso tam sumokėta 1,5 tūkst. eurų. Dar 8,5 tūkst. eurų skirta VŠT vadovybės civilinės atsakomybės draudimui.

Bent dvejus metus VŠT rėmė ir viešąją įstaigą „Žaliosios energetikos centras“ - jai iš viso skirta 34 tūkst. eurų.

Dar apie 4,5 tūkst. eurų išleista įvairioms įmonės vadovų komandiruotėms.

Buvęs įmonės vadovas A.Keserauskas BNS aiškina, kad didžiosios išlaidos buvo tvirtinamos VŠT valdybos ir apie tai buvo informuojama savivaldybė. Šios išlaidos, anot jo, buvo dengiamos iš pajamų, gautų už parduotą įmonės turtą. Tuo metu reprezentacijai ir, kaip jis įvardijo, „kanceliarinėms reikmėms“ pinigai esą buvo reikalingi ir skiriami iš „Vilniaus energijos“, tad „savivaldybei ir vartotojams jokio nuostolio nebuvo daroma“.

„Visos išlaidos, kurios priklauso, buvo tvirtintos valdyboje, mažesnės išlaidos, kurių nereikėjo tvirtinti valdyboje, buvo tvirtintos dėl to, kad jų reikėjo. Tiesiog, jei darbuotojas yra vertingas ir jo studijos mums reikalingos, mes galime apmokėti - įmonė naudojasi tomis teisėmis, kurias turi“, - paaiškino jis.

Pasak A.Keserausko, civilinės atsakomybės draudimu valdyba ir direktorius buvo apdrausti irgi vadovaujantis įprasta įmonių praktika, o dideli pinigai viešiesiems ryšiams skirti „tam tikrų procesų“ viešinimui, pavyzdžiui, susijusių su biokuro katilinėmis. Vis dėlto jis teigė nepamenantis tikslių sutarties detalių bei pačios įmonės, su kuria sutartis sudaryta.

„Man tas (VIP Viešosios informacijos partneriai) pavadinimas nieko nesako. Matyt, buvo konkursas ar apklausa, priklausomai nuo sumos - kas laimėjo konkursą, tas ir atliko. O dėl sporto klubų - yra sporto klubai, kurie egzistuoja, mes nueiname ir sergame už juos, džiaugiamės, dauguma  jų egzistuoja iš bendrovių paramos. Mes nebuvome ta kompanija, kuri neprisidėjo prie Lietuvos sporto. Taip, mes prisidėjome“, - aiškino jis.

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas tvirtino, kad naujajai VŠT valdybai surinkus duomenų apie nepagrįstas išlaidas, savivaldybė žada užsakyti platesnį nepriklausomą teisinį auditą ir vertinti galimybes lėšas susigrąžinti.

„Drįsčiau vadinti, kad tai yra piktnaudžiavimas tarnyba: įmonė, kuri turi stabilius finansinius srautus, galėjo neatsiskaitomai atlikti išlaidas buvusio vadovo ar administracijos reikmėms tenkinti. Iš esmės, tai yra mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas. Teisininkai šį klausimą turi savo darbotvarkėje - jie turės įvardinti, ar iš formaliosios pusės pinigai buvo išleisti teisėtai. Jei matysime, kad įmonės finansams yra padaryta žala, neatmetame galimybės, kad gali būti pradėtos teisinės procedūros tai žalai atlyginti“, - BNS sakė V.Benkunskas.

Anot jo, VŠT veikla pastaruosius 15 metų apsiribojo tik sutarties su šilumos tinklus išsinuomojusia „Vilniaus energija“ priežiūra, joje pastaruoju metu dirbo 10 darbuotojų.

Nuo 2009 metų lapkričio VŠT vadovavęs A.Keserauskas įmonę paliko rugpjūčio pradžioje. Spalio pabaigoje jis įsidarbino su „Vilniaus energija“ susijusioje šilumos tiekimo bendrovėje „Litesko“.

VŠT vadovo poste A.Keserauską pakeitusi buvusi prezidentės patarėja ekonomikos klausimais Giedrė Kaminskaitė-Salters iš šių pareigų atsistatydino spalio viduryje. Nuo to laiko laikinai įmonei vadovauja bendrovės teisininkas Mantas Burokas.

Po to, kai dėl nesutarimų su savivaldybės deleguotais VŠT stebėtojais ir valdybos pirmininku Arvydu Daruliu pasitraukė 4 nepriklausomi valdybos nariai, buvo paskirtas ne tik laikinasis įmonės vadovas bet ir laikina valdyba.

Savivaldybės valdomos įmonės Vilniaus šilumos tinklai, kuri iš „Vilniaus energijos“ 2017 metais perims sostinės šilumos ūkį, vadove paskirta buvusi prezidentės patarėja Giedrė Kaminskaitė-Salters teigia, kad jos pagrindinis tikslas bus skaidriai perimti sostinės šilumos ūkį.

„Mano pagrindinė užduotis bus skaidriai ir efektyviai perimti Vilniaus šilumos ūkį. Dar reikės išsiaiškinti, koks turtas, kiek į jį investuota“, - BNS sakė G.Kaminskaitė-Salters.

Ji tikino, kad kompromisų dėl skaidrumo perimant turtą nebus. Naujoji šilumos tinklų vadovė pripažino, kad laiko pasiruošti turto perėmimui nėra daug.

„Aš manau, kad laiko tarpas nedidelis, reiks labai intensyviai dirbti“, - sakė ji.

G.Kaminskaitė-Salters teigė, kol kas negalinti pasakyti, kokie pokyčiai laukia pačių šilumos tinklų, mat pirmiausiai jai reikės susipažinti su kolektyvu, įmonės finansine padėtimi.

G.Kaminskaitė-Salters nuo ketvirtadienio pakeis buvusį Vilniaus šilumos tinklų vadovą Arūną Keserauską.

„Šiandien susirinkusi valdyba atsisveikino su buvusiu vadovu ir nuo rytojaus paskyrė Giedrę“, - BNS patvirtino savivaldybės tarybos ir šilumos tinklų įmonės stebėtojų tarybos narys Mykolas Majauskas.

Jis teigė, jog svarbu, kad naujoji vadovė yra nepriekaištingos reputacijos.

Vilniaus savivaldybė vasario pabaigoje jau pradėjo šilumos ūkio perėmimo iš „Vilniaus energijos“ procedūrą - suformavo darbo grupę, kuri rūpinasi turto perėmimu.

2002 metais vasarį pasirašyta savivaldybės šilumos tinklų nuomos sutartis su „Vilniaus energija“ baigiasi 2017 metais vasarį. „Vilniaus energija“ tvirtina, kad iki 2014 metų į šilumos ūkį yra investavusi 162,4 mln. eurų (557,2 mln. litų) - maždaug 96 proc. sumos, kurią įsipareigojo investuoti.

2010 metų birželį miesto taryba nepritarė siūlymui dar dvidešimčiai metų - nuo 2017 iki 2037 metų pratęsti ūkio nuomą koncernui „Dalkia“. Tuomet skelbta, kad tik su tokia sąlyga „Dalkia“ sutiktų investuoti į biokuro katilus.

G.Kaminskaitė-Salters prezidentės patarėja ekonomikai dirbo nuo 2014 metų rugsėjo. Iki tol ji dirbo Didžiojoje Britanijoje. Ji studijavo Londono ekonomikos mokykloje, Oksfordo universitete, kur apsigynė tarptautinių politikos mokslų magistro laipsnį, Nyderlandų Mastrichto universitete studijavo energetikos teisę ir apsigynė teisės daktaro laipsnį. Be to, ji specializavosi komercinėje energetikos teisėje, ilgą laiko dirbo advokate Jungtinėje Karalystėje, pastarosios Vyriausybės Tarptautinių santykių departamente, Elektros ir dujų rinkų tarnyboje.

Vilniaus termofikacijos elektrinę modernizuoti ketinančios bendrovės Vilniaus šilumos tinklai vadovas teigia, kad miesto valdžios šilumos ūkio vizija ir numatomas įgyvendinti projektas yra geresnis nei Vyriausybės planuojama šilumos ūkio pertvarka.

„Mes savo nuomonę išreiškėm ir vakarykščiame pasitarime, ir raštu, kad mūsų projektas yra tikrai naudingesnis vartotojui dėl investicijų dydžio, dėl laiko jo įgyvendinimui, dėl tarifo vartotojui. Visus skaičius mes atidavėme ir paprašėme, kad įvertintų ekspertai ir būtų parengtas toks projektas, kuris būtų naudingiausias vartotojui“, - BNS sakė Arūnas Keserauskas.

Trečiadienį premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad Vyriausybės projektas yra geresnis nei savivaldybės. A,Keserauskas tikino, kad A.Butkevičius tiesiog neturėjo laiko įsigilinti į skaičius.

„Turbūt nei premjeras neturi laiko tiek įsigilinti, nei patarėjai. Todėl ir sakau, kad į tokius projektus turi ateiti ekonomistai, technikai, kurie matytų projekto naudingumą ir jį galėtų palyginti. Mes nebijome ateiti su savo projektu į bet kurią žmonių grupę, kuri linkusi išgirsti skaičius ir patikrinti galimybes“, - sakė savivaldybės atstovas.

A.Keserauskas tikino, kad šilumos, pagamintos iš biokuro, kaina Vilniuje siektų 18 centų, o iš biokuro kartu su atliekomis - apie 16 centų. Anot jo, „Lietuvos energijos“ projektas būtų maždaug 1 centu brangesnis. Šilumos tinklų vadovas skaičiuoja, kad savivaldybės projektas galėtų būti įgyvendintas jau 2017 metais, o Vyriausybės - nebent 2019-2020 metais.

A.Keserauskas tikino, kad „Lietuvos energija“ tapus nepriklausomai tiekėjai, tai neišspręstų kainų problemos. Jis aiškino, kad norint sumažinti kainas, pirmiausia pigiau šilumą turi pradėti gaminti savivaldybė.

„Savivaldybė yra turto šeimininkas ir mūsų pareiga yra aprūpinti gyventojus pigia šiluma ir patikimai ją tiekti. Taigi, atsiradimas „Lietuvos energijos“ kaip nepriklausomo tiekėjo mums nesprendžia visai reikalų. Jis nepriklausomas tiekėjas, o mums reikia patiems gaminti pigią šilumą, nes jei mes negaminame - kiti mums diktuoja sąlygas“, - tikino savivaldybės atstovas.

Anot jo, jeigu „Lietuvos energijai“ atitektų visas šilumos ūkis su visa atsakomybe, situacija būtų kitokia.

Vilniaus šilumos tinklai dėl Vyriausybės priimtų sprendimų negali gauti ES paramos, tačiau balandį jie kreipėsi į Finansų ministeriją dėl galimybės tokią paramą gauti. Pasak A.Keserausko, įmonė atsakymo dar negavo.

„Mes turime variantų, kad net be Europos Sąjungos paramos galėtume modernizuoti. (...) Tai būtų nuosavos lėšos, tik tada būtų mažesnis projektas, bet bet kuriuo atveju modernizuotume savo šilumos ūkį, pritaikant biokurui“, - sakė šilumos tinklų vadovas.

Vilniaus valdžia balandžio pradžioje pritarė 720 mln. litų preliminarios vertės trečiosios Vilniaus termofikacinės elektrinės (TEC) rekonstrukcijos projektui. Jis būtų pradėtas 2016 metų pabaigoje, kai iš „Vilniaus energijos“ bus perimtas šilumos ūkis. Savivaldybės skaičiavimais, pastačius 540 MW biomasės garo katilą, šilumos kaina sumažėtų iki 18,4 cento.

Nepaisant to, kad savivaldybė pernai su „Lietuvos energija“ susitarė kurti bendrą įmonę jėgainės rekonstrukcijai, alternatyvus jos atnaujinimo planas parengtas be „Lietuvos energijos“. Pastarosios ir miesto valdžios pozicijos dėl investicijų išsiskyrė, kai pastaroji pasiūlė statyti mažesnės galios kogeneracinę jėgainę.

„Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas BNS yra sakęs, jog alternatyva pasirinkta skubotai, be to, pasak jo, jėgainė būtų tokia didelė, kad pasaulyje yra vos dvi įmonės, galinčios pagaminti tokius katilus.

Vilniaus valdžia trečiadienį iš esmės pritarė 720 mln. litų vertės trečiosios Vilniaus termofikacinės elektrinės (TEC) rekonstrukcijai. Pritarus projekto pateikimui, jį toliau svarstys komitetai, po to taryba dar kartą jį svarstys.

Vilniaus šilumos tinklų vadovas Arūnas Keserauskas tarybos posėdyje sakė, jog iš 6 alternatyvų pasirinkta 540 MW biomasės garo katilo statyba.

„Mūsų pagrindinis tikslas - maksimaliai sumažinti šilumos kainą vartotojams, padidinti atsinaujinančių išteklių vartojimą ir sumažinti dujų importą. Šiai dienai ši alternatyva yra palankiausia vartotojams ir atitinka Vyriausybės projektus, kurie yra daromi“, - sakė jis.

Jo teigimu, Vyriausybė palankai žiūri į biokuro panaudojimą.

A.Keserauskas sakė, jog miesto ir „Lietuvos energijos“ pozicijos dėl investicijų šiek tiek išsiskyrė, kai pastaroji siūlė statyti 150 MW šilumos ir 70 MW galios kogeneracinę jėgainę. Tačiau, pasak jo, tai nereiškia, kad projektas negali būti įgyvendintas kartu.

„Lietuvos energija“ turėtų labai ramiai sureaguoti ir pradėti konstruktyvų darbą. Aš manau, kad jie apsispręs ir galvos, kaip įgyvendinti mūsų pasiūlytą sprendimą“, - sakė Vilniaus šilumos tinklų vadovas.

Jis nedetalizavo, kokiu būdu ir kokiomis lėšomis projektas būtų įgyvendintas. A.Keserauskas spėjo, jog projektas galėtų startuoti 2015-2016 metais.

Kartu jis tikino, jog naujo katilo statybų projektas nesusijęs su „Vilniaus energija“: „Su dabartiniais nuomininkais (šilumos ūkio - BNS) tai nekoreliuoja“.

Nepaisant to, kad savivaldybė pernai su „Lietuvos energija“ susitarė kurti bendrą įmonę jėgainės rekonstrukcijai, alternatyvus jos atnaujinimo planas parengtas be „Lietuvos energijos“.

„Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas BNS sakė, jog alternatyva pasirinkta priimant skubotus sprendimus. Be to, pasak jo, jėgainė būtų tokia didelė, kad pasaulyje yra vos dvi įmonės, galinčios pagaminti tokius katilus.

Savivaldybė ir Vilniaus šilumos tinklai praėjusią savaitę pateikė siūlymą, kad termofikacinėje elektrinėje būtų galima įrengti 540 megavatų galios biokuro katilą, kurio šilumos galia siektų 360 megavatų, o elektros galia - 180 megavatų.

Anot savivaldybės, šilumos kaina Vilniuje dėl naujo katilo šilumos kaina mažėtų 22 proc. iki maždaug 18,4 proc. 60 proc. projektui reikalingos sumos tikimasi gauti iš Europos Sąjungos fondų.