„Vyras, kuris matė šitai, tvirtina, kad prie jo privažiavo mašina ir paskui atsirado kalytė“, – sakė „Būk mano draugas“ vadovė Galina Kučinskienė.

Atvykę gyvūnų globėjai vieną Laukės jauniklį rado nebegyvą, o kitų bandė ieškoti sniege.

„Mes ten keliais išvaikščiojom viską, ieškojom. Neradom. Ir tada nusprendėm ją vežti pas mus, sušildėm, pamaitinom“, – pasakojo G. Kučinskienė.

„Atėjom jau kitą dieną, ji jau buvo pagimdžiusi dar vieną šunelį. Bet jis jau buvo negyvas. Išvis, man atrodo, kad čia jos vos ne pirmas gimdymas. Ji jaunutė visiškai. Ji buvo peršalusi, pervargusi, išbadėjusi, puolė ryt maistelį. Kai pagalvoji, kaip gyvūnėlis kentėjo“, – jaudinančiais prisiminimais dalijosi „Būk mano draugas“ administratorė Sonata Baliutavičienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kita jauna kalytė Zylė buvo šeimininkų palikta prie parduotuvės.

„Paprašė žmonės pagalbos. Jie jau stebėjo pusę dienos jauną juodą šunytį pririštą. Jau visa drebėjo, kratėsi nuo šalčio. Paprašė mūsų atvažiuoti ir pasiimti. Jie palaukė, kol mes ten surasim“, – sakė „Būk mano draugas“ vadovė.

Pas gyvūnų globėjus viešėjo ir šuo Petras. Jį Klaipėdos rajono gyventojai ištraukė iš melioracijos griovio. Ir griovys, ir aukštos pusnys šuniui buvo neįveikiamos. Jis nebūtų išsiropštęs, jeigu ne geri žmonės. Jie iškėlė cypiantį iš skausmo šunį iš griovio, nunešė iki automobilio ir atvežė gyvūnų globėjams.

Jau visa drebėjo, kratėsi nuo šalčio.

„Mes vežėm į kliniką, jam pastatė lašelinę. Kraujo tyrimai visai neblogi. Jo stovis visiškai neprastas. Jam apie 14 metų. Vakar atsirado šeimininkai, jį paėmė.

Petras išėjo pasivaikščioti. Aš pastoviai tvirtinu visiems žmonėms, jeigu jis 14 metų išeidavo pasivaikščioti ir grįždavo, ateis toks laikotarpis, kai jis negrįš. Jis praranda orientaciją“, – kalbėjo G. Kučinskienė.

Anot gyvūnų globėjų, žiemą panašių istorijų apstu ir dalis jų pribloškia žiaurumu, nes augintinius šaltyje ilgam paliekantys žino, kas gyvūnų laukia.

„Vienintelis dalykas, kurio galėtų bijoti žmogus, tai jeigu būtų pas mus labai griežti įstatymai ir jeigu kas nors būtų nubaustas labai didele pinigine bauda, kitiems būtų pamoka – jie turėtų baimės jausmą ir taip nedarytų“, – tvirtino G. Kučinskienė.

Gyvūnų globėjai nesupranta, kodėl nebereikalingų augintinių kai kurie žmonės nepasivargina net iki prieglaudos atvežti.

Įstaigos „Būk mano draugas“ direktorė Galina Kučinskienė pasakojo, kad dvi dienas iš eilės prieglaudoje virė darbai.

„Atvažiavo Klaipėdos valstybinės kolegijos studentai. Gal 50 žmonių. Pas mus labai daug darbo. Todėl jaunimas padėjo tvarkyti aplinką. Buvome atsivežę dovanotos medienos. Ją reikėjo išrūšiuoti – kas nebetinka statyboms – į malkas, o ką dar galima panaudoti, reikėjo atidėti. Iš to, ką turime, remontuojame vagonėlius“, – pasakojo G. Kučinskienė.

O štai kitą dieną į įstaigos kiemą sugužėjo Jūrų muziejaus savanoriai.

Kiek anksčiau prieglaudoje aplinką tvarkė vienos lokalios įmonės iš Gargždų savanoriai.

Prieglaudos teritorija yra didelė, tad vieni savanoriai valė jos galinę dalį, o kiti ėmėsi sodinti augalus. Tretieji įrengė šunų pasivaikščiojimo aikštelę.

„Turėjau, ką pasodinti, bet niekaip tam nerasdavau laiko. Jūrų muziejaus savanoriai padėjo susodinti augalus. Visai kitaip viskas atrodo, daug gražiau“, – džiaugėsi G. Kučinskienė.

Kolegijos jaunimui teko sunkiausias darbas – išvalyti teritoriją.

„Didelis ačiū visiems pagalbininkams. Tačiau šią vasarą labiausiai mus nustebino Ugnius Radvila, pasiūlęs šunims iškasti tvenkinį. Gyvūnai vasarą labai nori maudytis, o neturėjome kur. Iškasė, sutvarkė krantą, visą taką link tvenkinio. Tikrai nustebino. Tai brangus dalykas“, – pasakojo G. Kučinskienė.

Adresai – skirtingi

Moteris nenurodė, kada tiksliai buvo skambinta į „Būk mano draugas“ ir kokių žinučių sulaukta. Paskelbta informacija, neva nuo šeštadienio žmonės skambino į kitą prieglaudą, nes niekaip nesusisiekė su minėtąja.

„Atėjus pirmadieniui žmonės man pradėjo skųstis, kad nepaimtas kačiukas, kur žadėta. Tad žmonės tiek įkyriai skambino, kol šiandien (pirmadienį) vakare galiausiai jį paėmė“, – rašė moteris, bet nenurodė, kuri tiksliai prieglauda katę pasiėmė.

Prie šio įrašo pridėtos žinučių nuotraukos su „Būk mano draugas“ prieglauda, tačiau be prieglaudos atsakymo.

Vienoje žinutėje rašoma: „Priklydęs mažas kačiukas Klaipėdos g. 133B, Kretinga“. Kitoje teigiama: „Priklydęs silpnas kačiukas laiptinėje Kretingos g. 11, Klaipėda“.

Prie šios istorijos pridėta ir dar viena apie sužalotą kalytę, kurią kažkas rado netoli Gargždų.

„Ir vėl tai „ministerijai“, „Būk mano draugas“ prieglaudai, sunku prisiskambinti, prie vartų privažiavus niekas jų neatveria. Tai ką žmogui daryti, kai nėra pagalbos?“ – piktinosi moteris.

Galina Kučinskienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Abu katinus rado

Anot „Būk mano draugas“ vadovės Galinos Kučinskienės, abu katinai į prieglaudą buvo paimti.

„Kretingos g. 11, Klaipėdoje, katiną radome, jis buvo paimtas sekmadienį. Taip pat radome ir pirmadienį pasiėmėme baltą katiną iš Klaipėdos g. 133B“, – patvirtino pašnekovė.

Tačiau neaišku, kodėl moters skunde buvo teigiama, kad į skambučius niekas neatsiliepė, kadangi G. Kučinskienė tikino telefoną visur su savimi besinešiojanti ir atsiliepianti net ir į naktinius skambučius.

„Šį šeštadienį 2 val. policija man atvežė šuniuką, kuris buvo pririštas Taikos prospekte 5. Ačiū žmonėms, kurie pastebėjo, kitaip visą naktį jis per griaustinį ten būtų pririštas. Šeštadienį visiems į laiškus atsakinėjau. Sekmadienį 22 val. prie Jakų žiedo buvo rastas partrenktas šuo. Žmonės vėl skambino, prašė pagalbos ir parvežė man tą šuniuką“, – kalbėjo G. Kučinskienė.

Jeigu buvo tokia situacija, kodėl nebuvo kviesta policija?

Skundų sulaukia nuolatos

G. Kučinskienė, šį darbą dirbanti jau 12 metų, mano, kad tokie skundai gali būti surežisuoti.

„Nesu skandalinga intrigantė ir neturiu laiko užsiiminėti tokiais niekais. Labai sunkiai dirbame su gyvūnais. Mes turime jų be galo daug. O dėl rastos kalytės, jeigu buvo tokia situacija, kodėl nebuvo kviesta policija? Visada reikia skambinti policijai, visi žmonės šitą dalyką supranta“, – tikino ji.

„Būk mano draugas“ vadovė pridūrė, kad panašių skundų ir provokacijų sulaukia nuolat.

„Prieglauda dirba visą parą. Mes dirbame taip dėl gyvūnų. Stengiamės išgelbėti kuo daugiau gyvybių. Lankymo dienos paskelbtos prie kiekvienos nuotraukos mūsų feisbuke – antradienį, ketvirtadienį, šeštadienį nuo 13 iki 16 val. Jeigu nėra manęs, nuo 9 iki 18 val. dirba administratorė. Ji pažįsta visus šuniukus, puikiausiai viską žino, yra apmokyta, telefonu viską pasitaria su manimi“, – pažymėjo G. Kučinskienė.

Pretenzija savivaldybei

Klaipėdietė Lina (vardas pakeistas – A.D.) pirmadienį ryte prie įvažos į daugiabučio kiemą, šalia I.Simonaitytės g. 4 namo, rado sužeistą katę.

"Vaizdas buvo kraupus. Gyvūnui iš akiduobės iškritusi viena akis, iš nasrų tekėjo kraujas, matėsi, kad katė labai kenčia. Iškart paskambinau į "Nuarą". Man pasakė, kad kreipčiausi į savivaldybės Miesto tvarkymo skyrių. Susisiekus su darbuotoja paaiškėjo, jog dėl beglobių gyvūnų reikalų sutartis kol kas sudaryta tik su įstaiga "Būk mano draugas", kuri aptarnaus šiaurinę Klaipėdos dalį. O kas aptarnauja pietinę miesto dalį, dar neaišku", – pasakojo Lina.

Moteris savo lėšomis iškvietė veterinarą, kad šis užbaigtų katės kančias.

"Už eutanaziją sumokėjome iš savo kišenės, tiesa, veterinaras, suprasdamas situaciją, paėmė tik pusę sumos. Chirurginis gydymas jau buvo nebeįmanomas. Pasirodo, tas katinėlis jau antrą parą taip baisiai kankinosi. Niekas jam nepadėjo, tik, kaip sužinojome vėliau, vaikai fotografavo tuos klaikius vaizdus, nes nebuvo matę iš akiduobės iškritusios akies, o padėti gyvam sutvėrimui niekas neskubėjo, tai ir yra skaudžiausia. Dar blogiau, kad neaišku, kur dabar kreiptis tokiu atveju", – piktinosi klaipėdietė.

Be sutarties – nė žingsnio?

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė pripažino, kad gavo skundą iš klaipėdietės dėl sužeistos katės.

Ir paaiškino, kad neseniai įvyko viešųjų pirkimų konkursas šiai paslaugai.

Mieste jas teiks dvi įmonės. Su viena jų – "Būk mano draugas" sutartis jau pasirašyta. Su "Nuaru" pasirašyti ketinama netrukus.

"Buvo sutarta, kad "Būk mano draugas" kol kas aptarnaus visą miestą, nors jiems priklauso tik šiaurinė Klaipėdos dalis. Jie tikrai nedaro problemų. Bet neturėjo jokių fizinių galimybių padėti. O "Nuarui" sutartis tik išsiųsta, kad pasirašytų. Išgirdę apie šią situaciją, skambinome jiems ir prašėme padėti, bet, deja, mums buvo atsakyta neigiamai. Mes tikrai būtume atsiskaitę už tą paslaugą. Nežinau, kodėl taip pasielgta, gal tai buvo noras parodyti, kad kažkas kažko nepadarė", – svarstė I.Šakalienė.

"Pas mus globos įstaigoje – 300 gyvūnų, dauguma jų sergančių, yra tik vienas darbuotojas ir vienas automobilis. Įsivaizduojate, kokia situacija? Paprašėme, kad ta moteris, kuri rado katytę, iškviestų veterinarą. Džiugu, kad ji taip ir padarė", – dienraščiui teigė įstaigos "Būk mano draugas" vadovė Galina Kučinskienė.

I.Šakalienės teigimu, šią savaitę, atsitikus panašiai situacijai, jei pagalbos reikėtų laukiniams ar beglobiams gyvūnams, gyventojai kreiptųsi į G.Kučinskienės vadovaujamą įstaigą "Būk mano draugas".

"Taip pasielgęs "Nuaras" formaliai teisus, nes su savivaldybe sutarties dar nepasirašė, bet, žvelgiant iš moralinės pusės, tokį elgesį sunku paaiškinti", – kalbėjo I.Šakalienė.

Pasiryžę bendradarbiauti

Graudi sužeistos katės istorija jau pasiekė ir įstaigos "Nuaras" vadovę Jurgitą Gustaitienę, kuri teigė, kad dabar yra labai gera proga informuoti visuomenę, kad ne tik "Nuaras" mieste atsakingas už pasimetusius, sužeistus ar beglobius gyvūnus, bet yra ir kita įmonė.

"Mūsų darbuotojai man vakar sakė, kad savivaldybė prašė paimti sužeistą katę iš I.Simonaitytės gatvės, tačiau vėliau mums buvo pranešta, kad nieko nedarytume, kol nėra sutarties. Sakė, kad gyvūną paims privati gyvūnų globos organizacija. Tik tiek žinau", – paaiškino J.Gustaitienė.

Pašnekovė tikino, kad labai pozityviai žiūri į tai, kad dvi gyvūnus globojančios įmonės nuo šiol aptarnaus miestą.

Esą jokios konkurencijos būti negali.

"Kartais būna sudėtinga, kai atsiranda labai daug gyvūnų ir neturime kur jų dėti. Taigi dabar jiems bus erdviau. Labai tikiuosi, kad imsime bendradarbiauti, juolab esame kaimynystėje, nors per tiek metų tas bendradarbiavimas taip ir neįvyko", – pažymėjo J.Gustaitienė.

Vyko pirkti į Kryžkalnį

Nei Lietuvoje gyvūnus globojančių organizacijų, nei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorių įspėjimai, jog šunis reikėtų pirkti tik registruotuose veislynuose, nepasiekia gyvūnų mylėtojų ausų.

Pogrindiniai gyvūnų daugintojai ir toliau apsukriai apgaudinėja žmones, įsiūlydami ligotus šunelius, kurie naujų šeimininkų namuose greitai nugaišta.

Tuo įsitikino klaipėdiečiai Monika ir Marius (tikri vardai ir pavardės redakcijai žinomi – I.L.).

Internete radę skelbimą apie palyginti nebrangius Maltos bišonų jauniklius, pora nieko nelaukusi paskambino nurodytu numeriu.

Susisiekus su pardavėja paaiškėjo, kad atvykti į vietą, kur veisiami šunys, žmonėms nebus leidžiama.

"Moteris pasiūlė už papildomą mokestį pristatyti šunį mums į namus arba atsiimti jį netoli Kryžkalnio esančios degalinės. Norėjome nuvažiuoti į vietą ir patys pasižiūrėti, kokiomis sąlygoms tie šuneliai gyvena, susipažinti su tėvais, bet ji kategoriškai atsisakė įsileisti pašalinius asmenis. Galiausiai sutarėme, kad susitiksime prie Kryžkalnio", – pasakojo Monika.

Pustrečio mėnesio kalytė klaipėdiečiams kainavo 300 eurų, buvo paskiepyta tik vieną kartą ir, suprantama, parduota be kilmės dokumentų.

Tuo metu dehelmintizuotas, turintis mikročipą, kitaip – lustą (ženklinimo mikroschema su unikaliu identifikacijos numeriu), skiepų pasą ir Lietuvos kinologų draugijos kilmę įrodantį dokumentą Maltos bišono jauniklis gali atsieiti iki 600–900 eurų.

Pardavė jau sergantį?

Naujuoju draugu klaipėdiečiai džiaugėsi neilgai.

Netrukus šuo rimtai sunegalavo, ėmė viduriuoti, vemti.

Sunerimę šeimininkai nuvežė keturkojį į veterinarijos kliniką. Čia paaiškėjo, kad kalytė  serga siaubinga parvovirusine infekcija (enteritu).

Dažniausiai viruso iškamuoti šunys nugaišta – liga veikia žaibiškai ir be gailesčio.

Parvovirusu užsikrečiama tiesiogiai arba netiesiogiai per šunų išmatas, per užkrėstus daiktus, žaislus, guolį.

Šunelis gydymo metu kiek atsigavo. Pabijoję, kad būklė gali vėl pablogėti, klaipėdiečiai susisiekė su pardavėja ir pareikalavo pasiimti gyvūną.

"Deja, buvome per daug naivūs ir patiklūs. Veterinaras patikino, kad šuo buvo parduotas jau sergantis. Klinikoje už gydymą suplojome 150 eurų. Maždaug per penkias dienas šuo mums iš viso atsiėjo apie 700 eurų, įskaitant du narvus – namams ir mašinai, maistą, žaislus, šampūną, pavadėlį, vaistus parazitinėms kirmėlėms išnaikinti, veterinaro paslaugas. Pasilikti gyvūno negalėjome ir dėl finansinių sumetimų, ir patirto streso. Nebuvo aišku, ar jis iš viso išgyvens", – dėstė Monika.

Pardavėja sutiko priimti šunį atgal, tačiau gydymo išlaidų nepadengė.

Maža to, klaipėdiečiai įsitikinę, kad jų serganti kalytė netrukus vėl atsidūrė internetinių skelbimų portale.

Užjaučiu tuos, kurie pakartos mūsų klaidą.

"Po pusantro mėnesio internete matėme tą patį skelbimą su vienintele vadoje likusia kalyte. Kaina pakelta iki 350 eurų. Ta moteris mūsų irgi klausinėjo, ar nenorėsime perpirkti, jei šuo pasveiks. Beje, ji veisia ne tik Maltos bišonus, bet ir Jorkšyro terjerus, Vakarų Škotijos terjerus. Sergantis šuo galėjo apkrėsti visus kitus gyvūnus veislyne. Užjaučiu tuos, kurie pakartos mūsų klaidą", – šiurpo pašnekovė.

Inspektorė: raginame nepirkti

Šiuo ir panašiais atvejais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriams belieka tik skėsčioti rankomis.

Nė viename skelbime nenurodomas nei veisėjo vardas, nei veislyno pavadinimas, o buvę pirkėjai šuniuką atsiėmė vietoje, kuri nė neturi tikslaus adreso.

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Ilona Urbutienė įspėjo, kad užsiimti gyvūnų veisimu kas tik panorėjęs negali.

Dauginti gyvūnus draudžia Lietuvos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas.

Todėl šunį žmonėms vertėtų rinktis atsakingai ir negailėti pinigų.

"Nusiperka vokiečių aviganį, o užauga nesusipratimas. Tada šuo yra išmetamas į gatvę – taip mūsų prieglaudos ir pilnėja. Tam ir reikalingi šuns kilmę patvirtinantys dokumentai, legalus veisėjas netgi sudaro sutartį su pirkėju, rūpinasi savo gyvūnu, jis yra skiepijamas, vakcinuojamas, ženklinamas, šunys tiriami genetiškai, tiek patelė, tiek patinas. Atliekami displazijos, akių tyrimai. Tada kilmės dokumentuose pažymima, ar šuo gali būti veisiamas. Jie dalyvauja parodose. O dėl tų "pakieminių", kuriuos perka degalinėse, – socialiniai tinklai mirga, ir patys veisėjai ragina nepirkti nelegalių. Nesąžiningi žmonės šuniukus parduoda neskiepytus ir nenukirmintus", – teigė pašnekovė.

Kinų kuoduotuosius laikė garaže

I.Urbutienė atkreipė dėmesį, kad legalūs veisėjai paprastai pardavinėja trijų mėnesių sulaukusius šuniukus, kurie jau yra gavę du pagrindinius skiepus.

Parvovirusu susirgusi kalytė veikiausiai gyveno neprižiūrėtoje ir nedezinfekuotoje vietoje su kitais šunimis, potencialiais virusų nešiotojais.

"Todėl būtina akcentuoti, kad žmonės nepirktų gyvūnų iš įtartinų veisėjų. Iš pradžių reikia pamatyti šunelio tėvus, kokiomis sąlygomis jie yra laikomi. Kretingoje, atrodo, prieš porą metų, buvo rastas nelegalus kinų kuoduotųjų veislynas. Šunis laikė uždarytus garaže, visiškoje tamsoje. Įsivaizduokite, kokia buvo tų šunų psichinė būklė", – šiurpo inspektorė.

Tarnybos duomenimis, Klaipėdos regione šiuo metu yra užregistruota 60 tvarkingai veikiančių veislynų.

Nelegaliems daugintojams už žiaurų elgesį su gyvūnais gali būti skiriama administracinė atsakomybė.

"Kentė pragariškas kančias"

Uostamiesčio pakraštyje veikiančios gyvūnų prieglaudos "Būk mano draugas" vadovė Galina Kučinskienė ne kartą priglaudė pogrindiniuose veislynuose išsikamavusius, sergančius ir prislėgtus šunelius.

Sausio 19-ąją ji pasidalijo šokiruojančia žinute – į prieglaudą pateko dar 11 nelaimėlių.

"Visi, perkantieji pigiau "veislinius" šuniukus, žinokite, kad jūs niekuo nesiskiriate nuo tų, kurie juos daugina. Kol jūs pirksite, tol bjaurus verslas gyvuos ir daugybė šunelių kentės pragariškas kančias. Visi šie šuneliai, daugiausia kalytės, gyveno pririšti vėjo perpučiamame tvarte, be būdų, ant sutrešusių čiužinių, numestų ant plikos žemės, maitinami "Optima linijos" ėdalu, paskendę blusose. Liūdni, nelaimingi kankiniai, kurių akyse – vien baimė. Moteris nė už ką nebūtų jų atidavusi savo noru, bet buvo priversta, nes gyvūnus konfiskavo Kretingos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba", – baisėjosi prieglaudos vadovė.

Paaiškėjo, kad nelegaliai buvo veisiami prancūzų buldogai, labradorai, špicai, bigliai ir čiau čiau veislių šunys. Jiems nustatyta dermatomikozė (sergančiųjų šia liga oda pleiskanoja, atsiranda šašų, lūžinėja ir slenka plaukai).

Greitai susidraugauti pavyko tik su dviem prancūzų buldogėmis, kiti, pamatę žmogų, drebėjo iš baimės ir gūžėsi. Trijų čiau čiau šuniukų iš pradžių nė nepavyko nufotografuoti, nes jie slėpėsi būdose.

Reikia pagalbos

Didelė našta užgulė prieglaudą "Būk mano draugas".

Šiuo metu G.Kučinskienė stengiasi, kad šuneliai pasveiktų ir galėtų iškeliauti pas naujuosius šeimininkus. Tiesa, tam prireiks nemažai laiko – mažiausiai pusės metų.

"Čia nėra greitas darbas. Jaukinamės juos, suleidžiame vaistų, maitiname, stengiamės, kad jie po truputį atsigautų psichologiškai. Stresas – labai pavojingas gyvūnams, jie atsisako ėsti, į vieną tašką žiūri", – sakė G.Kučinskienė.

Tai yra siaubinga tragedija. Iš gyvo padaro suka biznį.

Pašnekovės žodžiais, nelegalių šunų veisėjų Lietuvoje tiek daug, kad situacija jau tampa nevaldoma.

"Tai yra siaubinga tragedija. Iš gyvo padaro suka biznį. Bet ką čia bepadarysi. Jeigu vaikais prekiauja ir niekas nesustabdo, tai kaip čia sustabdysi? Būtų griežtesni įstatymai ir milžiniškos baudos, tai žmonės bijotų. Iškart viskas sustotų", – įsitikinusi moteris.

G.Kučinskienė stengiasi išgelbėti kuo daugiau gyvūnų savo pilnėjančioje prieglaudoje. Visiems jiems reikalingas maistas, lėšos veterinarinėms paslaugoms, vaistams. Norintieji gali padėti pasirūpinti nelaimingais, nualintais šuneliais finansiškai ar kokybišku maistu.

Gyvūnų daugintojai – tai nesąžininga gyvūnų prekyba užsiimantys asmenys, kurie paprastai laiko gyvūnus netinkamomis ir jų poreikių neatitinkančiomis sąlygomis, įvairių populiariausių veislių šunis verčia turėti po vadą per kiekvieną rują.

Dauguma žmonių, norėdami tam tikros veislės augintinio, perka juos būtent iš daugintojų, tikėdami, kad įsigijo veislinį šunį. Tai dažnai lemia noras sutaupyti.

Tačiau patikimuose veislynuose veisiami gyvūnai kainuoja brangiau – reikia nemenkų lėšų suteikti jiems palankias gyvenimo sąlygas, rūpestingai prižiūrėti: skiepyti, šerti kokybišku maistu, jų tėvams atlikti būtinus genetinius tyrimus, ieškoti fiziškai ir psichiškai sveikos poros kergimui.

Organizacija socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje šeštadienį rašė, kad „kol jūs pirksit, tol bjaurus verslas gyvuos ir daugybė šunelių kentės pragariškas kančias.“ Pasidaliję keturkojų nuotraukomis, gyvūnų globos organizacijos nariai teigė, kad visi gyvūnai, daugiausia kalytės, gyveno pririšti vėjo perpučiame tvarte, be būdų, ant sutrešusių čiužinių, numestų ant plikos žemės, maitinami pigiausiu maistu, paskendę blusose.

Anot organizacijos atstovų, jie – liūdni, nelaimingi kankiniai, kurių akyse – vien baimė.

„Moteris nė už ką nebūtų jų atidavusi savo noru, bet buvo priversta, nes gyvūnus konfiskavo Kretingos VMVT. Nelegaliai buvo veisiami prancūzų buldogai, labradorai, špicai, bigliai ir čiau čiau šuniukai. Į Kretingos rajoną važiavome du kartus. Parvežėme tris prancūzų buldoges, penkis čiau čiau šunelius,  biglę,  labradorę ir  špicų kalytę. Apsilankėme pas veterinarą. Visiems nustatytas blusų sukeltas alerginis dermatitas, paimti mėginiai dėl grybelio“, – aiškina gyvūnų mylėtojai.

Anot jų, greitai susidraugauti pavyko tik su dviem prancūzų buldogytėmis, kiti, pamatę žmogų, dreba iš baimės ir gūžiasi. Trijų čiau čiau nuotraukose nėra – jie slepiasi būdose ir nesirodo.

„Didžiulė našta užgulė mūsų pečius. Visiems vienuolikai šuniukų reikalingas specialus maistas, reikia lėšų veterinarų paslaugoms, vaistams. Labai prašome padėti pasirūpinti šiais nelaimingais, nualintais šuneliais. Būsime dėkingi kiekvienam, kuris prisidės prie šunelių išlaikymo finansiškai ar parems kokybišku maistu“, – pagalbos prašo globos organizacijos atstovai.

VšĮ „Būk mano draugas“ Įmonės kodas: 302639996 Sąskaitos nr.: LT977300010127500736 PayPal adresas: bukmanodraugas@inbox.lt SWIFT kodas HABALT22 Tel.: 861436617 El. p.: bukmanodraugas@inbox.lt Adresas: Klaipėdos raj., Sendvario sen., Glaudėnų km. Kaukėnų g. 9

Per karščius pjovė žolę

Kaskart išgirdę skambant telefoną, gyvūnų prieglaudų darbuotojai atsiliepia su nerimu – dažniausiai skambučiu pranešama apie kažkur rastus beglobius šunis ar kates arba klausiama, kada galima būtų atvežti savo augintinį.

Prieglaudos "Linksmosios pėdutės" vadovė Simona Šakinytė tikino, kad tokių skambučių  sulaukiama iki pusšimčio per dieną.

Ypač dažnai norima atsikratyti katėmis, o rasti joms naujus namus itin sunku. Žmonės kur kas dažniau nori priglausti šunis.

"Geriausia parama bet kuriai prieglaudai – finansinė. Meluotų kiekvienas, sakantis kitaip. Pinigus galima panaudoti mokėjimui už veterinaro paslaugas, tai yra vienos didžiausių išlaidų, – atviravo S.Šakinytė. – Labiausiai neįkainojama parama yra savanorių darbas. Turime gal šimtą savanorių sutarčių, bet tikri savanoriai yra devyni žmonės. Jie ateina ne asmenukių su gyvūnėliais pasidaryti ar paglostyti šuniukų. Turime net savanorių, gyvenančių užsienyje, gyvendami kitose šalyse jie mums padeda."

Turime gal šimtą savanorių sutarčių, bet tikri savanoriai yra devyni žmonės.

Apie vieną tokių savanorių minėjo ir gyvūnų prieglaudos "Būk mano draugas" įkūrėja ir vadovė Galina Kučinskienė. Ji bendrauja su Vokietijoje gyvenančia lietuve, kuri ieško namų Lietuvos beglobiams gyvūnams.

Ši tautietė jau rado naujus šeimininkus tris kojas turinčiam šuniui, inkstų operaciją išgyvenusiam katinui bei kitiems gyvūnams.

"Sunku rasti tinkamus dėkingumo žodžius žmogui, kuris 30 laipsnių kaitroje pasisiūlė nušienauti mūsų teritoriją. Ponas Arvydas vilkosi specialų kombinezoną ir neįprastoje mums kaitroje visą dieną pjovė žolę. Aš tikrai neturėčiau tiek sveikatos. Tai yra patys nuoširdžiausi žmonės, kurie padeda prižiūrėti gyvūnus ar paremia prieglaudą nenorėdami už tai jokios padėkos ar reklamos. Dažnai net klausiami jie nesako savo vardų ir pavardžių. Esame be galo dėkingi žmonėms, kurie skiria mums dviejų procentų nuo mokesčių paramą, tai yra vienas pagrindinių mūsų pragyvenimo šaltinių", – tikino G.Kučinskienė.

Teisme – aukų dėžutė

Klaipėdos apygardos teismas trečius metus iš eilės Tarptautinę gyvūnų dieną aplanko prieglaudą "Būk mano draugas".

Teisme niekas nevaikšto atkišęs rankos, prašydamas aukoti beglobiams gyvūnams.

Posėdžių salėje, kur vyksta pasitarimai bei renkamasi praleisti atokvėpio minutę, stovi dėžutė, pažymėta šuns pėdute. Visi dirbantieji žino, kam bus panaudotos aukos.

"Mes esame pasirinkę prieglaudą "Būk mano draugas", bendraujame su jos vadove G.Kučinskiene. Ji pasako, kokio maisto globotiniams reikia ir kur jo galima nupirkti su kainos nuolaida. Patys važiuojame į prieglaudą ir labai smagiai praleidžiame laiką. Dažniausiai teisėjai neturi tam laiko, bet jų piniginė parama yra svaresnė, nei kitų mažiau uždirbančių darbuotojų. Aktyviausiai tokioje akcijoje dalyvauja darbuotojai, kurie patys turi augintinių. Teisėjo padėjėja Jolanta Šiaučiūnaitė yra pagarsėjusi gandrų ir kitokių paukščių gelbėtoja. Mūsų psichologė Aušra Augaitienė daug metų turėjo šunį, bet ir jo netekusi tebėra jautri gyvūnų daliai. Teismo ūkio skyriaus vedėja Ingrida Ulskienė augina ne vieną katę, ji labai jautriai reaguoja ir į kitų gyvūnų bėdas", – pasakojo teismo pirmininko patarėja Gintarė Daugėlaitė.

Teismas turi išlaikyti bešališkumą, apsispręsdamas, ką paremti, todėl net rinkdamiesi gyvūnų prieglaudą teisėjai pasitikrina, ar prieglaudos reputacija yra švari.

G.Kučinskienė ragina rėmėjus atvežti ne tik maisto, bet ir nebereikalingų paklotų, antklodžių, kartoninių dėžių.

Kaip ir kitoms prieglaudoms, šiai taip pat labai aktualios piniginės aukos.

Iki metų pabaigos maisto užteks, o už veterinarines paslaugas, komunalinius mokesčius, remonto darbus reikės sumokėti, o sąskaitos jau ištuštėjo.

Plastikinių butelių neišmeta

Klaipėdietis verslininkas Gediminas Mustakimovas pasakojo, kad tada, kai šeima nusprendė įsigyti gyvūną, ėmėsi žvalgytis internete prieglaudos, į kurią galėtų kreiptis.

Dėmesį patraukė optimistinis pavadinimas "Linksmosios pėdutės", todėl ten ir nuvyko.

"Pasiėmėme tą šuniuką, kuris pirmas prie mūsų pribėgo. Dabar jis – mūsų šeimos narys, – pasakojo G.Mustakimovas. – Matėme, kad nemažai žmonių atveža gyvūnams maistelio, bet mes neturime tam laiko, todėl mano įmonė kiekvieną mėnesį pervesdavo tam tikrą sumą. Tai nėra labai dideli pinigai, bet vis šis tas."

"Būk mano draugas" vadovė tikino, kad didžiausios paramos sulaukia iš tų, kurie patys augina iš šios prieglaudos paimtus gyvūnus.

Pasirodo, viena įmonė turi neįprastą tradiciją aukoti prieglaudoms pinigus, gautus pardavus darbuotojų atsineštų gaiviųjų gėrimų tarą.

Kartą šiais pinigais buvo apmokėta dalis brangios peršauto šuns operacijos.

Šios įmonės darbuotojai nuperka ne tik maisto, bet ir būtinų priemonių

Pelno nesiekianti labdaros organizacija "Lietuva gyvūnams" kartą skyrė pinigų ilgakailių šunų kirpimui.

"Kartą gyvūnų kirpėja Meilė pati pasisiūlė apkirpti mūsų veltinukais vadinamus šuniukus, kurių kailiukas buvo virtęs tikru veltiniu", – prisiminė "Nuaro" administratorė Klaipėdoje Gintarė Liutkuvienė.

Nurašytus čiužinukus bei patalynę prieglaudoms atiduoda kai kurie vaikų darželiai. Tai leidžia gyvūnams gyventi šilčiau ir minkščiau.

Savanorių ir talkininkų dažniausiai sulaukiama vasarą, atostogų metu.

Sunkiausias metas prieglaudoms – vėlyvas ruduo ir žiema, kai žmonės turi savo rūpesčių.

Gimsta naujos tradicijos

Vis dažniau gyvūnų prieglaudos sulaukia ekskursijų.

Pasižvalgyti į gyvūnus atvažiuoja ne tik studentai, bet ir mokiniai ir net darželinukai.

"Tai yra tarpusavio pagalba. Vaikai mums atveža po saujelę maisto, patiesaliukų, savo nugaišusių augintinių guolių, o mes leidžiame jiems pavedžioti gyvūnus, pasidžiaugti, pažaisti, paglostyti, parodome, ką jie moka. Jeigu vaikai namuose neturi augintinių, jiems toks pabendravimas yra labai svarbus. Todėl mokinukai ir mažesni darželių auklėtiniai prieglaudą lanko labai noriai, – pasakojo "Nuaro" Klaipėdoje administratorė G.Liutkuvienė.

Ne vienerius metus gyvuoja tradicija jaunavedžiams, kviečiantiems į tuoktuves svečius, prašyti užuot dovanojus gėlių paaukoti puokštės kainą atitinkančią sumą.

Už šiuos pinigus jaunavedžiai patys nuperka maisto ir po vestuvių kartu su draugais apsilanko prieglaudose.

Tai tampa savotišku priminimu apie buvusią šventę, kupinu netikėtų emocijų ir naujos patirties.

Bendrai padaryto gero darbo jausmas šiuos žmones dar labiau suvienija.

Vis dažniau įmonių vakarėlių metu matomoje vietoje stovi aukų gyvūnams dėžutės.

"Kartais parama ateina labai originaliais būdais. Pavyzdžiui, tatuiruočių salonas skelbė akciją, atpiginęs paslaugą 20 procentų. Ir tuos pinigus, kurie sudaro nuolaidos sumą, ragino paaukoti beglobiams gyvūnams", – apie iniciatyvas pasakojo G.Liutkuvienė.

Tinka ne bet koks maistas

Parama maistu gyvūnams neretai tampa savotiška našta prieglaudoms.

G.Kučinskienė pasakojo labai dėkojanti už bet kokią pagalbą. Bet kai žmonės jos klausia, kokio maisto nupirkti, ji ragina pasirinkti tegu mažesnį kiekį, bet geresnio ėdalo.

S.Šakinytė minėjo, kad pati pigiausią didžiuosiuose prekybos centruose nebrangiai parduodamą maistą dažnai aukoja tiems, kas rūpinasi neglobojamais gyvūnais.

"Dauguma perka bet ką iš nežinojimo. Kiti mano, kad prieglaudoje gyvenantys gyvūnai gali ėsti bet ką. Dar kiti už tą pačią sumą nori nupirkti kuo daugiau maisto. Geriau kilogramas aukščiausios kokybės negu 10 kilogramų prasto. Visais atvejais tai yra geri norai, todėl stengiamės žmonių neįžeisti ir su jais apie tai kalbėtis", – paaiškino "Linksmųjų pėdučių" vadovė.

G.Liutkuvienė pridūrė, kad kiekvienam gyvūnui turi būti duodamas skirtingas pašaras, vienoks dideliems ir suaugusiems, kitoks – mažų veislių, dar kitas jauniems.

Ne vienodą ėdesį galima duoti šunims ir katėms.

O veisliniai gyvūnai dažnai būna alergiški, todėl nuo maisto priklauso ir jų sveikatos būklė.

Šiandien minima Tarptautinė gyvūnų diena yra ne tik prieglaudų darbuotojų, bet ir visų jiems padedančiųjų šventė.

Susirūpino mirtingumu

Interneto socialiniame tinkle "Facebook" ėmė plisti laiškas, kuriame esą atskleista visa tiesa apie gyvūnų prieglaudą "Būk mano draugas", įsikūrusią Klaipėdos rajone Glaudėnų kaime.

"Patalpose laikomi seni, ligoti ir neišvaizdūs šunys. Jų vanduo nekeičiamas ir drumzlinas, vandens talpos neplaunamos, kai kurių vandenyje plaukioja negyvos žiurkės. Nuo kirminų ir erkių vaistų paprastai šunys, kaip ir katės, negauna. Jų niekas neišveda pasivaikščioti. Labiau prižiūrimi veisliniai gyvūnai. Patalpose katės gyvena narvuose, yra apatiškos ir stresuojančios. Labai retais atvejais jos vežamos pas veterinarą. Visos sergančios ir negydomos. Katės tuštinasi arba vemia kirminais. Kačių kastracijai niekada nėra lėšų, nors žmonės tikrai nemažai aukoja šiai prieglaudai ir yra rėmėjai, skiriantys nemažas sumas. Kačių maitinimas ir priežiūra yra apgailėtini, nes geriantiems darbuotojams ir direktorei tai nerūpi. Kačių mirtingumas yra masinis. Visuomenei tai nėra viešinama. Visos išskirtos lėšos katėms nukeliauja kitiems tikslams. Stengiamasi dovanoti kuo mažiau gyvūnų, kad palaikytų kuo didesnį jų skaičių prieglaudoje. Direktorė stengiasi žmones atkalbėti pasiimti gyvūną. Kartais būna, kad koks šuo ar katė direktorei labai patinka (dažniausiai veislinis), tai gyvūnas tada gauna geresnę priežiūrą. Gyvūnai nėra migdomi, bet miršta savaime, nesulaukę pagalbos. Išlieka tik stipriausieji. Darbuotojai, kurie prižiūri, valo narvus, šeria gyvūnus, piktnaudžiauja alkoholiu darbe. Jiems gyvūnai nerūpi. Darbuotojai vagia, todėl neturi priėjimo prie maisto ir gyvūnai šeriami, kai atvažiuoja direktorė ar jos patikėtinė. Neperkama švaros priemonių, tokių kaip indų ploviklis, pirštinės, dezinfekcinės rankų priemonės (nebent atveža savanoriai). Atliekos metamos už pastato ir deginamos. Kriauklė prakiurusi ir bėga vanduo. Šunų voljerai, kačių narvai nedezinfekuojami. Lauke gausu žiurkių, kurios maitinasi šunų maistu. Yra įrengta vonia gyvūnams maudyti, šunų aikštelė, tačiau visa tai tik dėl vaizdo", – dėstoma laiške.

Jame prabilta ir apie pinigus.

"Veterinarinėms paslaugoms išleidžia nedaug pinigų, nes veterinarė daro didelę nuolaidą. Gyvūnams maistas nėra perkamas, nes žmonės paaukoja ir atveža. Vaistai nuo kirminų, erkių ir kiti, būtini gyvūnams, nėra perkami. Kam ir kur išleidžiami pinigai – neaišku. Direktorė žmonėms stengiasi parodyti, kad labai myli gyvūnus, tačiau prioritetus skiria ne gyvūnų gerai būklei ar gyvybei išsaugoti, bet kitiems dalykams", – rašoma socialiniuose tinkluose plintančiame laiške.

Sulaukė inspektorių vizito

Vieni baisėjosi, tačiau kiti suskubo ginti prieglaudos vadovę G.Kučinskienę.

"Kiek teko su ja bendrauti, niekada nebuvo jokių problemų. O dėl blogų sąlygų... Jūs patys tikriausiai labai daug paaukojote tiems gyvūnams?" – retoriškai klausė viena klaipėdietė.

"Jokiais ryšiais nesu susieta, tad rašau tik savo nuomonę iš savo asmeninės patirties. Iš šios prieglaudos esu paėmusi penkis šunelius sau ir giminaičiams. Dėl Galinos neva "kažkokio" bjauraus elgesio... Žmonės, nesusireikšminkite, jei nepasitiko jūsų su šypsena, gera nuotaika ar neišpildė jūsų lūkesčių dėl augintinio, matyt, taip turėjo būti. Dėl ten dirbančių "vartojančių" darbuotojų – džiaukimės, kad bent tokie ten gali kažkuo prisidėti, o "kitokie" vargu ar norėtų dirbti. Kelios nuotraukos su neva neprižiūrėtais gyvūnais vargu ar įrodo visos prieglaudos situaciją. Jų ten per 300. Neteisinu ir nepeikiu šios prieglaudos, juo labiau šio pranešimo, bet tinkamai atsirinkime informaciją iš patikimų šaltinių", – komentavo kita moteris.

Su šio laiško turiniu susipažino ir Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Sureagavę jau į antrą per šiuos metus gautą skundą inspektoriai vakar apsilankė prieglaudoje.

Netikėtas vizitas 9 val. ryto pribloškė "Būk mano draugas" steigėją ir vadovę.

G.Kučinskienei valstybės tarnautojai įteikė vienos moters vardu ir pavarde pasirašytą laišką.

Nemoka pasakyti "ne"

"Būk mano draugas" vadovė įsitikinusi, kad taip elgiamasi toli gražu ne iš didelės meilės keturkojams. Jos žodžiais tariant, vyksta rimta kova dėl pinigų.

"Kam naudinga būtent taip juodinti darbą, kuris kalba pats už save? Juk tiek išgelbėta gyvybių. Kas iš to, jei pasiimsiu 20 gyvūnų, kaip visi šukuosiu juos nuo pat ryto iki vakaro ir šauksiu, kokia aš gera. O kur visi likusieji? Neturime vietos, bet vis tiek pasiimame tuos, kurių nė viena prieglauda nepriima. Žmonės kartais primeta visokių ligotų, nė neatsiklausę manęs. Nemigdome jų, kiek duota Dievo, lai tiek ir gyvena. Tai yra ne kaltė, o mano pačios bėda, kad aš nemoku pasakyti "ne", – vakar kalbėjo direktorė.

Esą jai keliami nerealūs švaros reikalavimai, taip pat prašoma sumažinti gyvūnų skaičių.

"Nori, kad būtų tvarkinga, tarsi penkių žvaigždučių viešbutyje. Absurdas", – ironizavo pašnekovė.

Kova dėl 2 proc. paramos

Pirmą kartą laiškas buvo pasirašomas gyvūnų gynėjų vardu, antrąjį – konkrečiu vardu ir pavarde.

Galbūt apšmeižti bando konkurentai?

"Žinoma, viskas dėl 2 proc., dėl didesnės dalies pinigų", – neabejojo G.Kučinskienė.

"Yra tokia savanorių grupė, kuri savavališkai pradėjo rinkti pinigus ir savarankiškai spręsti, kam juos skirs. Kategoriškai uždraudžiau tai daryti, juk visos pajamos turi būti oficialios. Po to tie asmenys pradėjo mane terorizuoti ir regzti prieš mane negerus dalykus. Tai akivaizdus kerštas. Visada visus kviečiu atvažiuoti į prieglaudą, kad patys savo akimis pamatytų ir susidarytų savo nuomonę", – ragino klaipėdietė.

Tai akivaizdus kerštas. Visada visus kviečiu atvažiuoti į prieglaudą, kad patys savo akimis pamatytų ir susidarytų savo nuomonę.

Ji neneigė, kad prieglaudos darbuotojai kartais išgeria, bet gyvūnus neabejotinai myli.

"Minusas gyvūnui nebent tik toks, kad išbučiuos nuo nosies iki užpakalio ir priguls voljere kartu su juo. Baltarankiams pas mus ne vieta, o tie žmonės nebijo sugrėbti išmatų", – nukirto prieglaudos direktorė.

310 kačių ir šunų

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža patvirtino, kad įstaigoje atliktas patikrinimas.

Jo žodžiais tariant, akivaizdu, kad prieglaudos direktorė stengiasi, dirba. Tačiau vis tiek kyla klausimų.

Kaip sakė Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas-valstybinis veterinarijos inspektorius Virgilijus Valantinas, šiuo metu įstaigoje gyvena apie 310 šunų ir kačių.

Todėl nenuostabu, kad idealios švaros čia nėra.

"Apsilankę pamatėme, kad teritorija netvarkinga, daug susikaupusių šiukšlių, nenupjauta žolė, dauguma voljerų buvo neišvalyti, darbuotojai sukruto tik mums atvykus. Vadovė paaiškino, kad darbą pradeda nuo 10 val.", – kalbėjo V.Valantinas.

"Bėda – ne prieglauda"

Inspektoriams taip pat užkliuvo, kad nevykdoma kova su graužikais, neišplauti konteineriai, kuriais buvo išvežtos gaišenos.

"Tikrinimas dar nebaigtas, nes direktorė turi pateikti visus dokumentus, gyvūnų apskaitą. Surašę aktą ir įvertinę situaciją spręsime, ką daryti. Esminė problema ta, kad į gatves išmetama labai daug gyvūnų. Jeigu prieš keletą metų prieglaudose būdavo po 200, dabar tas skaičius gerokai išaugo. Keista būtų bausti žmogų, kuris priima gyvūnus. Būtų gerai, kad keturkojų globėjai skirtų dėmesį išmetamiems gyvūnams. Nes pas mus vis dar vyrauja supratimas, kad augintinis – tarsi daiktas", – užsiminė V.Valantinas.

G.Kučinskienė prisipažino, kad jai skaudu girdėti tokias kalbas, bet labiausiai siutina tai, jog trukdoma dirbti.

"Esu "išmušta" iš darbo. Turiu viską mesti ir užsiiminėti biurokratine veikla, popierizmu, o tai absoliučiai nėra susiję su gyvūnų gerove. Nė neskaičiau to laiško, nėra laiko, penki gyvūnai laukia operacijos, reikia paruošti jiems vietas. Čia vyksta masinis gyvūnų gelbėjimas", – keturkojų apsuptyje kalbėjo pašnekovė.

Permainas lėmė likimas

– Ar Klaipėda jūsų gimtasis miestas?

– Esu gimusi Ukrainoje, Donecko srityje. Klaipėdoje gyvenu nuo dvejų metų. Tai mano vaikystės, jaunystės ir brandos miestas, todėl jis man labai brangus. Su Klaipėda susiję visi gražiausi mano gyvenimo įvykiai. Čia augau, sukūriau šeimą, čia gimė mano dukrytė, anūkėlės.

– Pagal profesiją turbūt nesate nei veterinarijos gydytoja, nei zoologė?

– Esu profesionali siuvėja sukirpėja, ilgus metus siuvau rūbus pramoginių šokių šokėjams. Pati iki 41 metų šokau įvairiose grupėse bei ansambliuose. Be to, jaunystėje demonstruodavau drabužius. Vėliau ne vienus metus dariau veido masažą pagal specialią metodiką.

– Kaip jūsų gyvenime įvyko tokie kardinalūs profesiniai pasikeitimai?

– Prieš 6 metus įsteigiau gyvūnais besirūpinančią viešąją įstaigą "Būk mano draugas". Ne vienas mano pažįstamas veterinarijos gydytojas skatino imtis tokios veiklos, juo labiau kad nuoširdžiai myliu gyvūnus, todėl esu kategoriškai nusistačiusi jų nemigdyti. Manau, kad toks gyvenimo posūkis man skirtas likimo.

Misija – padėti silpniausiems

– Kas jums padeda?

– Savo veikloje nuo pat pirmųjų dienų esu ne viena. Man padeda daugybė savanorių, yra daug tokių, kurie turi jautrią sielą. Šalia manęs nuolatos būdavo nuoširdūs padėjėjai. Štai, pavyzdžiui, Valentina, moteris, kuriai 80 metų, dirbo, kol tik jėgos leido, ir tokių kaip ji – dešimtys.

– Juk nemažai gyvūnų prieglaudoje nėra jauni ir sveiki, kaip susitvarkote?

– Kaip tik dabar prieglaudoje turime vieną labai sunkiai sergančią kalytę, dėl patirto didžiulio streso jos visas kūnas žaizdotas, sutriko imuninė sistema, letenos sutinusios, bet mes dėl jos kovojame iš paskutiniųjų. Esu labai laiminga, kad pas mus dirbanti veterinarijos gydytoja irgi yra kovotoja. Jeigu yra bent mažiausias šansas, ji daro, ką gali. Pernai pas mus pateko aviganė Tera, ją rado miške, gyvūnas buvo stipriai sužalotas. Šunelį reikėjo operuoti, nes pieno liaukos buvo sutinusios, pilvas nusėtas didžiulių auglių. Operacija buvo brangi, paskelbiau, kad reikia finansinės pagalbos, kažkoks vyras iškart pervedė pinigų, ir mes Terą išoperavome. Ji po to dar išgyveno metus, šuniui tai tas pats, kaip septyneri žmogaus gyvenimo metai.

– Metų klaipėdietės konkurse už jus balsavo daugiau nei 14,5 tūkstančio skaitytojų. Vadinasi, dauguma žmonių pritaria jūsų veiklai ir ją palaiko.

– Yra daugybė žmonių, turinčių jautrią sielą, dauguma jų man talkina, kiti padeda finansiškai, dar kiti atveža nupirkę maisto gyvūnams. Be jų "Būk mano draugas" neišgyventų. Esu jiems be galo dėkinga.

Likimai, verti knygos

– Jūs nepritariate gyvūnų užmigdymui. Kaip manote, gal vis dėlto kai kurie jų, pvz., labai ligoti, tiesiog kankinasi ir jūs jiems darote meškos paslaugą?

– Labai aiškiai matome, kuris gyvūnas nori gyventi, o kuris ne. Turėjome tokį šunį vardu Princas, konfiskavome jį iš vienos įmonės, kur gyvūnas buvo labai apleistas ir žaizdotas. Mes gydėme, tačiau vieną dieną po pusės metų jis pasiprašė, kad išleistume iš karantino į lauką. Išvedėme, šuo pasižiūrėjo į mus, ir supratome, kad jau viskas. Buvo dar vienas dramatiško likimo šuo Grėjus, kuriam beveik nuo mentės viena koja buvo amputuota. Bet yra puikių žmonių, atvažiavo, pasiėmė į šeimą ir ten jis pragyveno dar trejus metus. Grėjus buvo judrus ir žaismingas, atrodė, kad jis ne tris, o penkias kojas turi.

– Iš jūsų pasakojimo galima spėti, kad kone kiekvieno pas jus patekusio gyvūno istorija yra verta plunksnos?

– Tikrai taip. Pamenate tą keistą istoriją apie "mešką", klaidžiojančią po Girulių mišką? Dar dienraštis "Klaipėda" apie tai rašė (D.Janauskaitė. "Siaubą kelia keistas gyvis", 2011 06 23). Tai buvo labai senas ir labai apleistas šuo, kurį šeimininkai veikiausiai išvarė iš namų. Kai gyvūną atvežė pas mus, jis tikrai buvo panašus į baisų padarą, bet mes gydėme, prižiūrėjome. Pas mus šis šuo dar išgyveno dvejus metus. Paskui jam sustreikavo inkstai, jis nebepajėgė atsistoti. Su savanoriais nuvežėme pas veterinarijos gydytoją. Ši pasakė, kad jam jau viskas, ir vis stebėjosi, kaip jis išvis dar gyvas. O aš žinau, kodėl jis gyvas, maitinau jį žmonėms skirtais papildais, žinau, kad jie nepavojingi gyvūnams. Negaliu apsakyti, koks tai buvo nuostabus ir protingas šuo. Kaip baisu buvo priimti sprendimą jį užmigdyti. Man du kartus teko tai daryti. Žinau, kad tokie seni gyvūnai niekam nereikalingi, o pas mus prieglaudoje labai daug "senjorų". Ir žiemą jie praleido patalpose prie krosnių. Per žiemą 7 krosnis kūrenome.

Žmogaus misija šioje žemėje ir yra padėti silpniausiems.

Sunkiausia išgyventi išdavystę

– Ar sulaukiate priekaištų, kad verčiau rūpintumėtės apleistais vaikais, o ne šunimis ir katėmis?

– Gyvūnai – pati silpniausia visuomenės grandis, jie yra gerokai bejėgiškesni už vaikus. Vaikais mūsų valstybėje rūpinamasi. Jei kokia nors bėda, žmonės sukrunta jiems padėti, seneliams – taip pat. O požiūris į gyvūnus yra labiau komplikuotas. Daugelis žmonių iš viso nemėgsta gyvūnų ir jie absoliučiai priklauso nuo žmogaus geros valios. O kuo gyvūnai kalti? Kad jie ištikimesni nei žmonės, prieraišesni, kad mums viską atleidžia? Žmogaus misija šioje žemėje ir yra padėti silpniausiems.

– Kodėl, jūsų manymu, šiuo metu tiek daug beglobių gyvūnų?

– Daugybė gyvūnų beglobiais tampa dėl šeimininkų emigracijos. Nemaža dalis augintinių nepageidaujami tampa, kai paaiškėja, kad šeimos nariai jiems alergiški. Aš pati visą gyvenimą kamavausi dėl šios ligos, daug kartų gulėjau ligoninėje, o įsteigusi gyvūnų prieglaudą, išmokau gyventi beveik be vaistų.

– Bet juk kai kurie žmonės nei išvažiuoja, nei alergiški, bet savo gyvūnus atiduoda į prieglaudą?

– Buvo atvejis, kai šeima atidavė mums 16 metų katę, kuri buvo visiškai sveika. Maldavome pasilikti ją, kad baigtų gyvenimą savo namuose, tačiau šeimininkai buvo užsispyrę. Dėl šios išdavystės gyvūnas palūžo, ji nebenorėjo gyventi, nieko neėdė, su niekuo nebendravo ir greitai nugaišo, o juk buvo sveika, būtų dar bent 3–4 metus išgyvenusi tarp savų.

– Per kiek daugiau nei penkerius metus jūs radote naujus namus 1,8 tūkst. gyvūnų. Kiek dabar jų gyvena prieglaudoje?

– Prieglaudoje nuolat gyvena apie 300 gyvūnų. Žinau kiekvieno jų vardą, kur ir kokios būklės jis buvo rastas, kaip, patekus pas mus, keitėsi jų sveikata ir net būdas.

– Ar tiesa, kad pas jus tie patenkantys gyvūnai ne tiek patys susižalojo beklajodami ir ieškodami maisto, o juos tyčia sužalojo vaikai arba suaugusieji?

– Mano nuomone, tie, kurie pakelia ranką prieš gyvūną, jie vėliau nesibodi skriausti ir žmones. Pastarąsias savaites širdis virė dėl žiauriai nužudytos Ievos Strazdauskaitės, negaliu atsitokėti, kad tokie budeliai tarp mūsų gyvena. Visą laiką galvojau apie tą mergaitę, sunku suvokti, ką ji turėjo išgyventi. Jos veidas spinduliavo šviesą ir gėrį. Ir tai, kas nutiko, siaubinga. Psichologai juk ne kartą tvirtino, kad vaikai, kurie vaikystėje kankindavo gyvūnėlius, vėliau tampa nuožmiais žudikais. Noriu tikėti, kad geros valios žmonių vis dėlto daugiau.

Vizitinė kortelė:

Gimė 1954 m. vasario 16 d. Ukrainoje, Donecko srityje.

Nuo 1956 m. gyvena Klaipėdoje.

Mokėsi Klaipėdos 2-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – M.Gorkio pagrindinė mokykla).

Raudonu diplomu baigė Klaipėdos siuvėjų mokyklą.

Nuo 2011 m. yra gyvūnų prieglaudos "Būk mano draugas" vadovė.

Dukra Elina, anūkėlės –  5-erių Estela ir 8-erių Selina.

Laimės pigiausi?

Netrukus turėtų paaiškėti, kas Klaipėdoje laimės gyvūnų surinkimo, gaudymo ir karantinavimo konkursą. Neoficialiomis žiniomis, konkurse dalyvauja tik du pretendentai, tačiau realiausių šansų laimėti turi "Nuaras", pateikęs mažiausią paslaugos kainą.

Galinos Kučinskienės vadovaujama viešoji įstaiga "Būk mano draugas", pasak šaltinių miesto savivaldybėje, net nedalyvauja konkurse, mat nepateikė reikiamų dokumentų.

Skirtingas darbo stilius

Klaipėdiečiai jau buvo įpratę, kad šeimininkų neturintys gyvūnai čia nebuvo žudomi, jie čia buvo sterilizuojami, gydomi ir laikomi, kol atsiras žmonių, norinčių juos auginti. G.Kučinskienė visada deklaruodavo, kad jos tikslas ne naikinti beglobius gyvūnus, o rasti jiems naujus namus.

Namų neturinčius šunis ir kates užjaučiantys bei maitinantys klaipėdiečiai su siaubu prisimena, kaip dirbo "Nuaras". Šios tarnybos paslaugų Klaipėdos savivaldybė atsisakė, kai ne vieną kartą patikrinę rado suvargusius, blogomis sąlygomis laikomus keturkojus.

Veterinarijos gydytoja Rita Ilgūnė neslėpė, kad "Nuaro" ir "Būk mano draugas" tarnybų požiūris į gyvūnus skiriasi kaip diena ir naktis.

"Jeigu konkursą laimėtų "Nuaras", beliktų tikėtis, kad savanoriai neleis skriausti į šios tarnybos globą patenkančių augintinių. Galbūt dabar, kai atsirado galimybė šeimininkų gyvūnams ieškoti internetiniuose tinklalapiuose, kai išplito savanorių veikla, pasikeis ir šios tarnybos darbo stilius. Žinau viena – G.Kučinskienė savo darbą dirbo labai nuoširdžiai", – kalbėjo veterinarijos gydytoja.

Rankų nuleisti neketina

G.Kučinskienė tikino pateikusi visus reikiamus dokumentus ir net dviejų tūkstančių eurų banko laidavimą gavusi bei pristačiusi savivaldybei. Moteris pasakojo, kad atėjo elektroninis laiškas, kuriame pranešta, jog tokio laidavimo reikia, tada ji per parą surinko pinigus ir įvykdė reikalavimą.

"Girdėjau, kad "Nuaras" pasiūlė itin žemą kainą, todėl gali laimėti. Mums belieka laukti, koks bus sprendimas. Norėčiau, kad tai įvyktų kuo greičiau, tada žinosiu, kaip man elgtis. Viena tikrai žinau, kad tų daugiau nei 300 gyvūnų, kurie dabar gyvena pas mus, neapleisime, ieškosime jiems namų, o jei nepavyks, patys juos globosime. Per trejus metus suradome naujas šeimas arba grąžinome šeimininkams per pusantro tūkstančio gyvūnų", – teigė G.Kučinskienė.