LB išnagrinėjo beveik 70 vartojimo kredito sutarčių, sudarytų 2018–2020 metais su klientais, kurių pajamas arba jų dalį sudarė ne atlyginimas, o įvairios socialinės ar kitokio pobūdžio išmokos, pavyzdžiui, invalidumo, specialiųjų poreikių, nedarbo pašalpos ir panašiai.

„Tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė netinkamai vertino klientų galimybes grąžinti vartojimo kreditą (pavyzdžiui, kai kurių gyventojų pajamos per mėnesį nesiekė nė 100 eurų) ir taip pažeidė Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingo skolinimo nuostatų ir Vartojimo kredito įstatymo reikalavimus“, – nurodo Lietuvos bankas.

Centrinis bankas nurodo, kad „Credit Service“ ėmėsi priemonių, kad ištaisytų padėtį – pakeitė vartotojų kreditingumo vertinimo principus, sustiprino kreditingumo vertinimo procesų automatizavimą.

Karantinas išmokė planuoti finansus

Bendrovės „Credit Service“, valdančios vartojimo kreditų prekės ženklą „Vivus.lt“, direktorė Giedrė Štuopė sako, kad pirmieji pokyčiai paskolų rinkoje buvo jaučiami vos paskelbus karantiną – žmonės kur kas atsargiau skolinosi, sumažėjo prašomos sumos. Gyventojai buvo linkę atidėti didesnius pirkinius, tokius, kaip automobilis ar brangesnis buities įrenginys. Verslas taip pat nebuvo linkęs skolintis. Tam įtaką darė jaučiama grėsmė dėl pranašautos ekonominės krizės, fizinių parduotuvių uždarymas, prarastos pajamos, neaiški padėtis dėl darbo vietos išsaugojimo.

Finansų ekspertės teigimu, karantinui besibaigiant buvo aiškiai juntamas atsigavimo laikotarpis. Jau birželio pabaigoje Lietuvoje į darbą buvo priimta gerokai daugiau žmonių, nei pavasario pradžioje buvo atleista, o antrąjį vasaros mėnesį priimtų darbuotojų skaičius buvo net 14 tūkst. vienetų didesnis, nei atleistųjų. Vasarą taip pat gerokai ūgtelėjo naujų įmonių skaičius – net 20 proc. daugiau, nei praėjusią vasarą. Dalis jų buvo finansuotos vartojimo kreditų, siekiančių iki 15 tūkst. eurų, pagalba.

„Vasarą stebėjome ne tik finansinį gyventojų bei įmonių atsigavimą, bet ir besikeičiančius skolinimosi tikslus. Pavyzdžiui, fiziniai asmenys buvo linkę skolintis buities gerinimui, o juridiniai – verslo steigimui arba plėtrai. Būtent tokių paraiškų skaičius išaugo labiausiai“, – aiškina G. Štuopė.

Smulkūs verslininkai renkasi mažiau kintančią kainodarą

Anot G. Štuopės, sveikintina tai, kad karantino metu sumažėjus daugelio gyventojų pajamoms ar praradus darbą, kai kurie rinkosi patys susikurti sau darbo vietą, todėl augo naujų verslų skaičius. Užimtumo tarnybos duomenimis, liepos mėnesį savarankišką veiklą pradėjo 10,5 tūkst. gyventojų, kurių 10,3 proc. sudarė 18–29 m. jaunimas.

Pastebima tai, kad bankams padidinus palūkanas bei kreipiantis dėl verslo paskolos prašant pateikti daug papildomos informacijos, taip gerokai pailginant procesą, smulkūs verslininkai dažniau rinkosi alternatyvas, pavyzdžiui, vartojimo kreditų bendroves.

„Krizinėje situacijoje verslas turėjo prisitaikyti žaibiškai, tad ir finansavimo partnerius rinkosi tuos, kurie gebėjo greitai ir efektyviai pasiūlyti pagalbą“, – aiškina G. Štuopė.

Į antrąją pandemijos bangą žvelgiama optimistiškai

Finansų ekspertės teigimu, paskolų rinkos atstovai su pirmąja COVID-19 banga susitvarkė be didesnių iššūkių: „Su gyventojais, kurie karantino metu neteko pajamų ir jau turėjo paskolą, buvo derinamos įmokų atidėjimo sąlygos. Įsivyravus finansinei nežinomybei, besiskolinantieji elgėsi atsakingai ir teikė paraiškas paskolai tik tuomet, kai tai buvo būtina. Buvo prašoma mažesnių sumų arba pasirenkami ilgesni paskolos mokėjimo terminai, kad mėnesio įmoka būtų mažesnė ir sudarytų tik nedidelę dalį šeimos mėnesio išlaidų“.

Prisitaikymas prie kintančių situacijų ir atsižvelgimas į gyventojų finansinės būklės pokyčius pelno ne tik klientų lojalumą ir pasitikėjimą, bet ir gerina ekonominius šalies rodiklius. Pasak finansų ekspertės G. Štuopės, tikėtina, kad užklupus pranašaujamai antrajai COVID-19 bangai, rinkos tendencijos bus panašios.

Apklausos rezultatai atskleidė, kad net 63 proc. šalies gyventojų paskutines dienas skaičiuojančią vasarą leido Lietuvoje – poilsiavo šalies kurortuose, sode ar kaimo sodybose. Visgi, paklausti apie svajonių atostogas, 70 proc. respondentų sutiko, kad turėdami pakankamai pinigų, mieliau poilsiautų užsienyje.

Paaiškėjo, kad 27 proc. šalies gyventojų, kurių amžius siekia 30 m. ir daugiau, atostogas rinktųsi tolimose egzotinėse šalyse. Į svajonių atostogų krypčių sąrašą dažniausiai patenka Pietryčių Azijai priklausančios šalys, tokios kaip Filipinai, Singapūras ar Tailandas. Septintadalis (14 proc.) šiai amžiaus kategorijai priklausančių tyrimo dalyvių svajoja apie kruizinę kelionę laivu.

Populiarieji užsienio kurortai, tokie kaip Turkija, Graikija ar Ispanija, yra patrauklios atostogų kryptys beveik ketvirtadaliui (23 proc.) lietuvių. Šių respondentų amžius svyruoja nuo 18 iki 30 m., o vidutinės pajamos yra aukštesnės nei 701 Eur per mėnesį.

Labai nedidelė dalis respondentų – tik 6 proc. – svajoja poilsiauti Alpių apsuptose šalyse – Šveicarijoje, Slovėnijoje, Italijoje ar Austrijoje. Kalnuotos vietovės labiausiai žavi jaunesnius nei 50 m. respondentus, kurių mėnesinės pajamos viršija 1200 Eur.

Pasak bendrovės „Credit Service“, valdančios vartojimo kreditų prekės ženklą „Vivus.lt“, direktorės Giedrės Štuopės, svajonių atostogos reikalauja detalaus planavimo, ypač finansiniu atžvilgiu.

„Viena pagrindinių priežasčių, neleidžiančių mėgautis poilsiu išsvajotuose kampeliuose, yra finansinių išteklių stygius. Išanalizavus duomenis matome, kad dažniausiai skiriama suma atostogoms vienam asmeniui vidutiniškai svyruoja nuo 100 Eur iki 350 Eur, o daugiau nei pusė šalies gyventojų atostogoms naudoja pinigus iš paskutinės algos. Tai – ne itin atsakingo planavimo pavyzdys, kuris neleidžia mėgautis poilsiu ten, kur norima“, – sako finansų ekspertė.

Tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių suaugusiųjų Lietuvos gyventojų atostogų išlaidoms padengti taip pat naudotų turimas santaupas, kurias kaupė pastaruosius metus, o asmenys iki 30 metų nevengtų ir pasiskolinti savo svajonių atostogoms.

G. Štuopės teigimu, skolinimasis savaime nėra bloga alternatyva, tačiau svarbu įsivertinti savo galimybes skolą grąžinti.

2019 metų kovo 25 – balandžio 10 d. atlikto tyrimo metu apklausti 1000 suaugusiųjų Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresni), tyrimas vyko 118 atrankos taškų.

Pamanė, kad išdykauja vaikai

"Tai kartojasi ne vieną mėnesį. Pradžioje, kai atsiliepusi telefonu išgirsdavau muziką, pamanydavau, kad vaikai išdykauja. Tiesiog nekreipdavau dėmesio. Bet vieną dieną pagalvojau, o gal čia kas nors rimtesnio. Nusprendžiau ilgiau neišjungti pokalbio", – pasakojo klaipėdietė Irena.

Moteris buvo kantri, nors ir baiminosi, ar ilgai klausydamasi muzikos telefone nebus priversta už tai sumokėti pati.

Grojo ilgai, bent jau taip pasirodė moteriai. Muzika nenutilo, bet joks žmogus nepaaiškino, kodėl telefonu skambino būtent jai ir ko norėjo. Po poros minučių skambutis tiesiog išsijungė.

Pagauta smalsumo klaipėdietė surinko skambinusiojo telefono numerį. Tiesa, baiminosi, ar jai skambutis numeriu 700 nekainuos brangiau, nei skambinant kitu numeriu.

Moteris nustebo, kai atsiliepusi mergina greitakalbe prisistatė: "Vivus lt, klausau"

Reikalavo gimimo datos

"Paklausiau, kodėl man skambina šios bendrovės telefonu nurodytas asmuo ir nekalba. Mergina paklausė, gal esu negrąžinusi greitosios paskolos. Bijau tokių skolintojų kaip velnias kryžiaus, geriau gyvensiu pusbadžiu, bet nesiskolinsiu. O jei jau prispirs bėda, prašysiu pinigų artimų žmonių, bet ne už palūkanas skolinančių bendrovių. Pasakiau, kad nesu skolinga. Tada manęs ėmė klausinėti vardo, pavardės. Labiausiai supykdė, kai jiems to neužteko, pareikalavo pasakyti gimimo datą. Pradėjau ginčytis, man atrodo, kad mus vis įspėja bet kam savo asmens duomenų neatskleisti. Gimimo data yra dalis asmens kodo. Kad ir kaip klausinėjau, kokiu reikalu man skambinėja greitųjų paskolų bendrovė ir iš kur gavo mano telefono numerį, atsiliepusi mergina neatsakė. Ji vis kartojo ir kartojo, kad nežinodama gimimo datos niekuo negali man padėti", – piktinosi klaipėdietė.

Ji vis kartojo ir kartojo, kad nežinodama gimimo datos niekuo negali man padėti.

Moteris pareikalavo išbraukti jos pavardę ir telefono numerį iš paskolų bendrovės sąrašų ir daugiau nebeskambinti.

Ar operatorė išgirdo šį prašymą ir ar jį įvykdys, moteris nesuprato. Į šį prašymą nebebuvo atsakyta.

Vartotojų teisių apsaugos tarnyba nuolat akcentuoja, kad savo asmens duomenis reikia saugoti.

Žmonės gali ir pareikalauti jiems nebeskambinti privačiu telefono numeriu. Toks reikalavimas turi būti vykdomas.

"Jeigu klientams įkyriai skambinama, jie turi turėti teisę reikalauti taip nebesielgti ir jų reikalavimų privalu paisyti", – teigė Vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovė Giedrė Nenartavičiūtė.

Moka tas, kas skambina

Klaipėdiečiai išties neretai sulaukia įvairias paslaugas reklamuojančių įmonių darbuotojų skambučių.

Žmonės neretai piktinasi, kai būna staiga atitraukiami nuo darbo, kai priversti klausytis jiems neaktualios informacijos, atsakinėti į laiką gaišinančius klausimus, tačiau tokiais atvejais jie turi galimybę nutraukti pokalbį.

Galimybė bendrauti su gyvu žmogumi, paprašyti paskambinti vėliau arba nebeskambinti niekada suteikia vilties, kad būtent taip ir atsitiks.

Tačiau, kai atsiliepęs į skambutį žmogus girdi tik muziką ir neturi galimybės bendrauti, o norėdamas sužinoti, kas jam skambino, verčiamas rinkti nepažįstamą telefono numerį, jis jaučiasi ne tik nejaukiai, bet ir mano, kad kažkas galbūt kėsinasi į jo privatumą arba pinigus.

Ko gero, tokių abejonių turintys žmonės gali būti teisūs.

Klientams skambinama iš telefono numerio +370 700 77 788.

Tai reiškia, minėta greitųjų paskolų įmonė naudojasi 700-ąja paslauga.

Bendrovės "Telia" tinklalapyje oficialiai skelbiama, kad 700-ojo numerio paslauga leidžia turėti vieną numerį Lietuvoje, greitai aptarnauti klientus ir valdyti skambučius.

"Telia" nieko neslėpdama skelbia, kad "ši paslauga skirta toms bendrovėms, kurios dėl kokių nors priežasčių nepageidauja mokėti už klientų, verslo partnerių ar kitų interesantų pokalbius. Už pokalbius 700-uoju numeriu moka skambinantysis".

Kainą nustato patys

Ryšių įmonės darbuotoja papildomai informavo, kad pačios įmonės nustato skambučio kainą.

Kokia ji yra, "Telia" bendrovės atstovė patarė pasidomėti tos įmonės, į kurią norima skambinti, internetiniame puslapyje.

"Vivus lt" apie skambučių įkainius bei nesuprantamų skambučių politiką savo tinklalapyje nepraneša.

Nurodytu telefonu užvakar atsiliepusi įmonės operatorė pažadėjo perduoti, kad dienraščio "Klaipėda" žurnalistai domisi šia veikla.

Operatorė pažadėjo, kad perduos šią informaciją atsakingiems asmenims ir jie patys susisieks su klausimą pateikusiais žurnalistais.

Operatorė užsirašė laidinio bei mobiliojo ryšio telefonų numerius bei elektroninio pašto adresą, tačiau nei tą, nei kitą dieną niekas nesusisiekė.

Bendrovės "Credit Service", valdančios "Vivus lt", oficialiai skelbiamuose rekvizituose nurodoma įmonės vadovė Giedrė Štuopė. Jos telefonas nurodomas tas pats, kaip ir operatorių – +370 700 77 788, tad susisiekti tiesiogiai su įmonės viršininke taip pat nėra galimybės.

Kaltas sutrikimas?

Agnė Barkauskaitė

Bendrovės "4finance" Marketingo projektų vadybininkė

"Bendrovė yra sudariusi sutartį su technologijų kompanija, kuri yra atsakinga už klientams suformuotų įrašų kokybišką pateikimą. Kaip paaiškėjo, vietoje bendrovės suformuoto įrašo kai kuriems klientams buvo leidžiama muzika, todėl dėl techninių kliūčių klientai negalėjo išgirsti jiems skirto pasiūlymo. Ši situacija bendrovei jau yra žinoma, o paslaugos teikėjas iš savo pusės jau yra padaręs reikiamus pakeitimus, kad sutrikimas nepasikartotų. Norime atkreipti dėmesį, kad klientai, kurie sulaukia skambučio iš telefono numerio +370 700 77 788, už skambutį nieko nemoka, paslauga yra apmokama iš bendrovės lėšų. Telefono numeris +370 700 77 788 nėra padidinto tarifo, todėl skambinant į šį numerį, bet kuris asmuo moka pagal skambinančiojo operatoriaus taikomus tarifus. Kas dėl klausimų, kuriuos bendrovė užduoda skambinančiam klientui, tokia tvarka yra nustatyta laikantis asmens duomenų apsaugos reikalavimų, siekiant tinkamai identifikuoti asmenį, kuriam ketinama suteikti informaciją apie turimą finansinę paslaugą" – teigiama atsakyme.

Komentaras

Audrius Šniepis

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Tinklų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas

RRT nėra gavusi nusiskundimų iš vartotojų dėl skambučių iš įvairių greitųjų kreditų ar lizingo įstaigų. Elektroninių ryšių įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog "naudoti elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą". Kaip asmenys įgyvendina šio straipsnio reikalavimus, prižiūri Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Operatorius, teikdamas telefono ryšio paslaugas, privalo užtikrinti abonentui galimybę naudotis sulygtomis paslaugomis, t.y. užtikrinti dvipusio ryšio galimybę, o jei sulaukiama nepageidaujamų skambučių tiesioginės rinkodaros tikslais, turėtų būti kreipiamasi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją. Papildomai pažymime, kad daugumos telefono aparatų nustatymuose galima blokuoti tam tikrus numerius. Užblokavus atitinkamą numerį, vartotojas nematys įeinančių skambučių iš šio numerio. Atsiliepti skambučiai Lietuvoje nėra apmokestinami, todėl vartotojas, atsiliepęs į skambutį, kuriuo siūloma kokia nors paslauga ar prekė, tiesioginių išlaidų nepatiria, tačiau vartotojams reikėtų būti budriems keliaujant užsienyje – priklausomai nuo šalies ir pasirinkto mokėjimo plano, užsienyje už atsilieptus skambučius gali būti taikomi mokesčiai.

Audrius Stasiulaitis

„Telia“ atstovas spaudai

700-osios serijos numeriai yra skirti žmonių ir verslo patogumui ir skambinti į juos galima nepadidintais tarifais. Skambinant iš “Telia” fiksuoto tinklo minutės kaina yra 5 centai, o skambinant iš mobiliųjų operatorių tinklų skambučio kaina apkaičiuojama kaip skambutis į paprastą miesto telefoną pagal kiekvieno kliento turimą planą. Už naudojimąsi šios serijos numeriu papildomai moka tik šią paslaugą pasirinkusios įmonės. Tačiau būtina pažymėti, kad tai yra reguliuojama telekomunikacijų rinkos paslauga, ji turi aiškiai nustatytas taisykles ir kainodarą, kurios laikomės.

Lietuvos banko sprendimu veiklą nuo penktadienio vidurnakčio privalanti stabdyti greitųjų kreditų rinkos lyderė bendrovė „4finance“ perleidžia verslą susijusiai įmonei „Credit Service“.

„4finance“ vadovas ir bendrasavininkis Gediminas Velička BNS patvirtino, kad veikla perleidžiama „Credit Service“, kuriai vadovauja Igoris Kaparis - „4finance“ rizikos ir operacijų vadybininkas.

„Mums tai nėra pats naudingiausias sandoris, bet svarbiausia buvo, kad verslo neperimtų Lietuvos banko aplinkos įmonės, o tokius signalus jau turėjome“, - BNS sakė G.Velička.

Lietuvos bankas teigia esą pasiruošęs „katės ir pelės žaidimui“, kurį po veiklos sustabdymo penktadienį pradėjo „4finance“. G.Veličkai pareiškus, kad verslą jis perduoda kitai įmonei ir paskolas teiks toliau, centrinio banko atstovas tvirtina, kad priežiūros institucija elgsis principingai.

„Mes apsvarstėme įvairius galimus scenarijus ir viskam esam pasiruošę. Tokie katės ir pelės žaidimai mūsų nestebina. Toliau dirbsime savo darbą principingai ir stebėsime tuos rinkos dalyvius, kurie toliau daro pažeidimus“, - BNS sakė Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.

Jis neatskleidė galimų LB veiksmų, tačiau tikino, kad bus žiūrima, ką daro įmonė ir į tai bus reaguojama.

Pasak V.Valvonio, su „4finance“ akcininkais nebuvo bendraujama, tačiau susitikti norėjo „4finance Holding“ grupės vadovai.

„Su akcininkais mes kontaktų neturėjome, buvo bandymų iš įmonės grupės vadovų susisiekti, bet jis iki šiol neįvyko, nes nepavyko suderinti laiko“, - BNS sakė V.Valvonis.

„4finance“, priklausanti tarptautinei finansų grupei „4finance Holding“ ir naudojanti prekės ženklus „SMSCredit“ ir „Vivus“, pareiškė neketinanti nutraukti veiklos. Įmonė tvirtina, kad prekės ženklus, svetaines ir sistemas perleido kitai bendrovei.

Įmonės generalinis direktorius ir bendrasavininkis Gediminas Velička, su kuriuo BNS susisiekti nepavyko, pranešime teigė, kad „4finance“, dar net nežinojusi Lietuvos banko sprendimo, iš kitų rinkos dalyvių sulaukė pasiūlymų perimti klientų duomenų bazę, prekės ženklus, kreditų portfelius.

G.Veličkos žodžiais, LB „4finance“ veikla ėmė domėtis šiemet, Seimui pradėjus svarstyti Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai, o bendrovė aktyviai reiškė savo poziciją ir nuomonę apie rinkos reguliavimą ir priežiūrą.

Lietuvos bankas griežčiausią sankciją įmonei pritaikė už daugkartinius teisės aktų pažeidimus. Sprendimas įsigalios penktadienį vidurnaktį, jį įmonė gali skųsti teismui.

Įmonė veiklą Lietuvoje pradėjo 2008 metais. Ji teigia, kad yra patikima ir atsakinga kompanija, tarptautinės bendrovės, kuria pasitiki daugiau nei 12 mln. klientų visoje Europoje, dalis. „4finance“ priklauso Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijai. Jos vadovas Liutauras Valickas telefonu penktadienį nepasiekiamas.