Priminė veiksmo filmą

Kaip jau rašyta, pernykštę balandžio 6-ąją šis ketvirtą dešimtį įpusėjęs šilainiškis pateko ne tik į policijos, bet ir į ugniagesių gelbėtojų suvestines.

Pranešimai apie tai, kad Baltų prospekte bandyta pavogti siuntų bendrovės DPD automobilį „Renault“, kurį kurjeris, nunešęs vieną siuntinį, buvo palikęs užvestu varikliu, į Bendrąjį pagalbos centrą tada pasipylė apie 13.30 val. Skambino ne tik šio įvykio liudytojais tapę praeiviai, bet ir ne juokais išsigandęs kurjeris.

Asociatyvi DPD nuotr.

Visi jie pasakojo filmo scenarijaus vertą istoriją: kaip aukšto ūgio juodaplaukis su sportinėmis kelnėmis pasinaudojo gana tradiciniu neatsargiu skubančio kurjerio elgesiu, tačiau nesuvaldė šio „Renault“ su siuntomis ir, važiuodamas juo atbuline eiga, kliudė „Volvo“, po ko „dėjo į kojas“.

Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai pagal liudytojų nurodytą bėglio pasišalinimo kryptį atsekė iki vieno greta esančio Baltų prospekto devyniaukščio. Tiksliau – iki vieno buto antrajame jo aukšte. Šio durų, kaip ir tikėtasi, niekas neatidarė. Todėl tradiciškai tokiais atvejais buvo pasikviesti ugniagesiai gelbėtojai.

Pastarieji medines šios slėptuvės duris išpjovė diskiniu pjūklu. Į buto vidų įleisti policininkai rado ten ne tik ieškomą bėglį, bet ir jo sutuoktinę. Abiem konstatuotas sunkus girtumas: jam – 2,69 prom., jai – 2,59 prom.

O kitą dieną policijos suvestinėse buvo pranešta, kad šiame bute rasti bei paimti ir neteisėtai laikomi revolveris bei šautuvas su optiniu taikikliu. Be to, aptiktas ir startinis revolveris, penkiolika įvairių ginklų dalių, 345 šovinių kapsulės, trylika iššautų medžioklinių šovinių tūtelių bei 26 medžioklinių šovinių kamščiai.

Nemalonus siurprizas

Pagrindiniam šios istorijos herojui, kuris, kaip paaiškėjo, yra Justas V., tuo metu buvęs eiliniu vienos bendrovės darbuotoju, buvo pareikštas įtarimas dėl trijų jo galimai padarytų nusikaltimų: bandymo pavogti automobilį, vairavimo esant didesniam nei 1,5 prom. girtumui ir neteisėto disponavimo ginklais.

Paleidžiant kitą dieną įtariamąjį iš areštinės, teigta, kad visus šiuos nusikaltimus jis pripažino iš dalies. Be to, yra neteistas, todėl jam nuspręsta taikyti švelnesnę kardomąją priemonę už suėmimą – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos bei dokumentų paėmimą.

Jau pirmosios Justo V. apklausos metu paaiškėjo, kad jis – buvusio kolegos sūnus. Sulaikytasis teigė parsivežęs minėtą ginklų ir jų dalių kolekciją į savo namus vos prieš kelias dienas iš velionio tėvo – buvusio policijos pareigūno bei medžiotojo sodo Kauno rajone. Esą norėjęs šia tėvą primenančia jo kolekcija pasipuošti savo butą. Ir nemanantis, kad šie jau nuo drėgmės surūdiję ir neveikiantys ginklai gali kam nors kelti pavojų. Juolab – jau iššautų šovinių dalys.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Neigė Justas V. ir, kad norėjo pavogti siuntų automobilį, kaip pasirodė šio vairuotojui bei jam antrinusiems liudytojams. Įtariamasis teigė tenorėjęs patraukti „Renault“ nuo kelio, kad šis netrukdytų praeiviams. Tačiau jis neneigė, kad buvo tuo metu neblaivus, ką tvirtino ir minėti liudytojai, atkreipę dėmesį, kad jis svirduliuoja.

Pateko į spąstus

Justas V. pasakojo įsipainiojęs į šią kriminalinę istoriją, išsirengęs į parduotuvę nusipirkti dar alkoholio. O kai iš šios grįžo, neįsileido į savo butą policijos, todėl, kad nesuprato, ko ši pas jį atvyko, – juk muzikos garsiai tuo metu nesiklausė.

Baigus šį ikiteisminį tyrimą, iš minėtų trijų įtarimų liko du, bet vienas jų pasunkėjo.

Nepasitvirtino įtarimas dėl bandymo pavogti siuntų automobilį. Įtariamojo žodžius, kad jis norėjo tik patraukti šį į šoną, jog netrukdytų praeiviams, patvirtino tai, kad važiuota šiuo „Renault“ ne link gatvės, o gilyn į kiemą, kur nėra tolimesnio pravažiavimo.

Nors paties įvykio metu Justo V. girtumas nenustatytas, teisiškai konstatuota, kad jis buvo tokios būklės, dėl kurios už transporto priemonės vairavimą gresia baudžiamoji atsakomybė, t. y. daugiau nei 1,5 prom. girtumo. Remtasi atsakomybę už tai numatančiu Baudžiamojo kodekso straipsniu, teigiančiu, kad šiam girtumui prilygsta ir alkoholio vartojimas, pasišalinus iš eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Tačiau patį nepalankiausią Justui V. faktą konstatavo ekspertai, kuriems buvo išsiųsti rasti ginklai ir šių dalys. Pripažinus, kad kai kurios iš šių, kaip ir du ginklai, yra tinkami naudoti, pasunkėjo pirminis įtarimas dėl neteisėto disponavimo ginklais bei šaudmenimis, nes šių padaugėjo iki trijų. O neteisėtas disponavimas tokiu ginkluotės kiekiu jau grasina laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų, nenumatant jokios kitos alternatyvos. Ir visai nesvarbu, kad iki tol Justas V. ne tik buvo neteistas, bet ir nebaustas už administracinius nusižengimus.

Išlindo per adatos skylutę

Pagal gresiančią bausmę minėtas nusikaltimas yra priskiriamas sunkiems, todėl Justo V. bylą nagrinėjo Kauno apygardos teismas.

Stojęs prieš šį jau, kaip bedarbis, jis davė tokius pačius parodymus, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu. Pavyzdžiui, teisindamasis, kodėl nusprendė tada patraukti į šoną siuntų automobilį, jis teigė buvęs pasipiktinęs dėl šio vairuotojo kitiems sukeltų nepatogumų, – viena šeima net turėjo paimti ant rankų vaiką, kad galėtų perkelti per šią kliūtį vežimėlį, kuriame buvo mažylis.

Kaltinimą šioje byloje palaikiusi prokurorė, atsižvelgdama į numatytą jau minėtą bausmę už neteisėtą tokio kiekio ginkluotės laikymą bei krištolinę teisiamojo biografiją, prašė skirti jam minimalią ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, pirmuosius šešis jos mėnesius, kas taip pat yra minimalus terminas tokiomis aplinkybėmis, praleidžiant už grotų, o likusius – atidedant šios bausmės vykdymą dvejiems metams, bet įpareigojant nebevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir nuo 23 iki 6 val. neišeiti iš namų.

Teisiamojo advokatas prašė rasti galimybę skirti jo ginamajam tik laisvės apribojimą, nes šis ne pats įsigijo minėtą į teisiamųjų suolą jį pasodinusią ginkluotę, o parsivežė ją į savo namus, kaip tėvo palikimą, net netikrindamas, ar ji veikia, ir nepadarė dėl to niekam jokios žalos.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Prašė teismo nesiųsti jo už grotų ir pats Justas V.

Bylą nagrinėjęs teisėjas Giedrius Endriukaitis šiandien pripažino Justą V. kaltu dėl abiejų jam inkriminuotų nusikaltimų. Tačiau pritaikė įstatymų išlygą, leidžiančią neskirti jam laisvės atėmimo bausmės. Justui V. skirtas laisvės apribojimas vieneriems metams ir dviem mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą, ko jis ėmėsi pastaruoju metu, arba pradėti dirbti. Be to, jam dar pustrečių metų uždrausta vairuoti transporto priemonę ir iš jo konfiskuota automobilio, kurį vairavo girtas, vertę atitinkanti 5840 eurų suma.

Šį nuosprendį per 20 dienų dar galima apskųsti.

Ketino parduoti baldus

Kaunietė Rugilė pasidalijo istorija, kaip ją bandė suvilioti sukčiai. Moteris pasakojo, kad skelbimų portale buvo įdėjusi skelbimą apie parduodamus naudotus baldus. Ji išsikrausto, tad seni baldai  nebereikalingi.

Rugilė pasinaudojo keliomis skelbimų svetainėmis. Kaip įprasta, ji nurodė sumą, kurią norėtų gauti už prekes, ir telefono numerį, kuriuo pirkėjai gali su ja susisiekti. Netrukus ji sulaukė žinučių.

"Iš pradžių parašė rusiškai, bet šia kalba nerašau, tad pradėjome bendrauti angliškai. Pirkėjai teiravosi, ar nėra defektų, kokia baldų būklė, kiek laiko jais naudojausi. Nurodžiau, kad apie trejus metus", – pasakojo Rugilė.

Pirkėjai sakė, kad gyvena Klaipėdoje, todėl norėtų baldus gauti per kurjerį. Moteris teiravosi, kokios firmos kurjerį užsakyti. Sukčiai nurodė, kad jie esą naudojasi DPD kurjerio paslaugomis. Pridūrė, kad šie kurjeriai neva teikia paslaugą, kai pirkėjas sumoka pinigus, o kai prekė paimama, jie pervedami pardavėjui. Taip esą suteikiama garantija pirkėjui, kad pardavėjas, gavęs pinigus, tikrai nepersigalvos ir atiduos prekę.

Netikra svetainė

Pašnekovė nebuvo girdėjusi, kad DPD kurjeriai teiktų tokią paslaugą. Jai apsimetėlis pirkėjas atsiuntė interneto nuorodą, per kurią neva reikia pildyti užsakymą.

"Kadangi nebuvau girdėjusi apie paslaugą, kai kurjeriai perveda pinigus tada, kai paima prekę, kilo įtarimų. Pirkėjas sakė, kad čia viskas gerai, jis dažnai naudojasi tokia paslauga, nes esą labai patogu, o ir yra garantija, kad pardavėjas neapgaus ir tikrai atsiųs išsirinktą prekę. Tačiau buvo jau vakaras, todėl negalėjau pasikonsultuoti, ar DPD tikrai teikia tokias paslaugas", – pasakojo Rugilė.

Pasak kaunietės, atsiųstas interneto svetainės adresas pasirodė gana primityvus, apačioje buvo lyg ir latviškai nurodyta kažkokia informacija. Svetainės adrese buvo minima DPD, bet jis baigėsi neaiškiomis raidėmis, nors įprastai lietuviškos svetainės baigiasi lt arba com.

Svetainėje taip pat buvo skiltis, kur esą galima pasikonsultuoti, tačiau jau buvo po darbo valandų, todėl moteris nusprendė neskubėti. Nustebino ir tai, kokius duomenis reikėjo įvesti tam, kad neva pinigai už baldus pasiektų jos sąskaitą.

Apgavystė: pardavėjai atsiuntė interneto svetainės nuorodą, kur ji turėjo įvesti kortelės duomenis. / "Kauno dienos" skaitytojos nuotr.

"Pristatymas jau apmokėtas! Spustelėkite mygtuką "Gauti lėšų", tada įveskite išsamią informaciją. Gavę lėšų į savo kortelę, atsiųskite prekes pirkėjui pagal nurodytus duomenis, esančius pristatymo taškus galite peržiūrėti oficialioje DPD svetainėje", – buvo skelbiama moteriai atsiųstoje interneto nuorodoje.

Natūralu, kad, karantino metu išaugus interneto paslaugų pasiūlai, suaktyvėjo ir sukčiai elektroninėje erdvėje.

"Nuorodoje privalėjau įvesti savo vardą, pavardę, kortelės numerį, iki kada ji galioja ir tris skaičius, esančius kitoje kortelės pusėje. Kitaip tariant, visus duomenis, kurie reikalingi perkant internetu. Nustebau, kodėl turiu tokius duomenis įvesti, jei aš esu pardavėja, o ne pirkėja. Apsimetėlis pirkėjas bandė aiškinti, kad neva, įvedus duomenis, man bus pervesti pinigai tada, kai iš manęs kurjeris paims baldus", – apie bandymą apgauti pasakojo kaunietė.

Nieko nepešė

Šį kartą sukčiams nepavyko neteisėtai pasisavinti pinigų, nes Rugilė savo abejones dėl svetainės kitos dienos rytą išsakė DPD atstovams. Jie moteriai nurodė, kad tokios paslaugos, kai pinigai pardavėjui pervedami tuomet, kai paimama prekė, jie neteikia.

Apie neįvykusį sandorį moteris pranešė ir tariamam baldų pirkėjui. Ji parašė, kad buvo geras bandymas, tačiau šįsyk apmulkinti nepavyko, ir pridūrė tai, ką jai sakė DPD atstovai.

Moteris sulaukė nusistebėjimo, ar ji tikrai negavo pinigų. Sukčiai dar bandė apsimesti aukomis, kad esą kažkam pervedė pinigus už baldus.

Po pokalbio su sukčiais netikra svetainė tapo neaktyvi ir, ją paspaudus, minėtos informacijos apie tariamai apmokėtą prekės pristatymą jau nebebuvo.

Ne pirmas kartas?

Nuo sukčių išsisukusi moteris šią istoriją nusprendė paviešinti, kad ir kiti pardavėjai neapsigautų bei neatskleistų neaiškiems asmenims svarbių duomenų. Rugilė taip pat kreipėsi į DPD kurjerius, pristatė jiems susirašinėjimus, netikros svetainės nuotraukas. Bendrovės atstovai pripažino, kad sukčiai jų vardu naudojasi ne pirmą kartą.

"Ačiū, kad susisiekėte ir informavote apie šią kenkėjišką veiklą. Mums tai labai svarbu. Gavę pirmus pranešimus apie tokius atvejus, informavome atsakingas institucijas. Kenkėjiškas puslapis šiuo metu yra užblokuotas ir nepasiekiamas", – klientei atsakė DPD.

Kurjerių bendrovė taip pat rekomendavo neatidaryti įtartinų nuorodų ir naudotis tik oficialiai DPD svetainėje teikiama informacija bei paslaugomis, o kilus įtarimų, visada kreiptis į bendrovę ir pasitikslinti, ar tikrai viskas oficialu ir apgavikai neketina patuštinti piniginės.

Dėmesys: Kauno policija stebi besikeičiančius sukčių įpročius. / V. Liaudanskio nuotr.

"Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad oficialios DPD siuntų savitarnos nuorodos yra esiunta.dpd.lt ir esiunta.lt. Taip pat informuojame, kad "DPD Lietuva" svetainėje esiunta.dpd.lt nesurenka mokėjimų už parduodamas prekes. Pastebėjus panašias sukčių veiklas DPD vardu, prašome apie tai pranešti kas@dpd.lt. Dėkojame už budrumą ir bendradarbiavimą", – kokiais adresais kreiptis pastebėjus galimus sukčiavimo atvejus ir kaip oficialiai stebėti siuntų kelią, klientę informavo DPD.

"Kauno diena" bendrovei "DPD Lietuva" taip pat nusiuntė klausimus dėl galimų sukčiavimo atvejų. Prašėme įvertinti, kaip dažnai sukčiai bando prisidengti kurjerių vardu, kokius veiksmus toliau atlieka bendrovė ir kaip apskritai vertina tokią situaciją. Tačiau DPD atstovai į dienraščio siųstus klausimus taip ir neatsakė.

Siekia suklaidinti

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) specialistai pastebi, kad internete sukčiai ieško vis naujų būdų, kaip iš žmonių būtų galima išvilioti pinigų. Pareigūnai ragina neprarasti budrumo ir bet kam neatskleisti asmeninių ir banko duomenų.

"Kauno apskrities policijos kriminalistams žinomos ir tokios sukčiavimo schemos. Nors patys kriminalistai lig šiol ikiteisminių tyrimų dėl būtent tokio sukčiavimo modelio neturėjo, tačiau nuolat domisi kolegų užsienyje praktika, kurie su tokiais atvejais jau susiduria", – apie tai, kad sukčiai bando apgauti ir pardavėjus, komentavo Kauno VPK atstovai.

Pasak pareigūnų, žinomi internetinių portalų, kurjerių bendrovių pavadinimai pasirenkami neatsitiktinai. Visa tai daroma tam, kad gyventojus būtų galima lengviau suklaidinti. "Šie, pamatę nuorodą su pažįstamu pavadinimu, dažnai intuityviai pasitikėdami žinomu vardu, nieko neįtaria, iki galo neįsitikina patikimumu ir atlieka nurodytus veiksmus", – pažymėjo pareigūnai.

"Natūralu, kad, karantino metu išaugus interneto paslaugų pasiūlai, suaktyvėjo ir sukčiai elektroninėje erdvėje. Todėl gyventojai turėtų būti itin budrūs ir atkreipti dėmesį, kad sukčiaujantys asmenys dažniausiai tai daro raštu, naudojasi mobiliosiomis programėlėmis, prašo įvesti kortelės duomenis. Susidūrus su tokia schema, pareigūnai ragina neatlikti minėtų veiksmų, atidžiai įsigilinti į siunčiamas nuorodas (ypač – ar jos lietuviškos) ir, žinoma, informuoti pareigūnus apie galimą sukčiavimo atvejį", – kaip neapsigauti internete ir kur kreiptis dėl galimų sukčiavimo atvejų, nurodė Kauno VPK atstovai.

Šiam 36-erių metų asmeniui išsiblaivius, šiandien jam turėtų būti pareikštas įtarimas net dėl trijų išvakarėse padarytų nusikaltimų: neteisėto disponavimo ginklais, bandymo pavogti automobilį bei vairavimo esant didesniam, negu 1,5 prom. girtumo.

Pirminiais duomenimis, iki šiol šis asmuo policijai nebuvo žinomas. Jo biografijoje nėra jokių teistumų. Ir butas, kuriame pareigūnai po jo sulaikymo aptiko nelegalių ginklų, – jo.

Kaip jau rašyta, šis nevykėlis „apsišvietė“ vakar vidury dienos bandęs netoli savo gyvenamosios vietos pavogti siuntų bendrovės DPD automobilį „Renault“, kurį siuntinį nunešęs kurjeris buvo palikęs užvestą.

Pranešimai apie šį įvykį pasipylė apie 13.30 val. Į Bendrąjį pagalbos centrą skambino ne tik ne juokais išsigandęs kurjeris, bet ir šio įžūlaus akibrokšto liudytojais tapę praeiviai.

Visi jie pasakojo filmo scenarijaus vertą istoriją: kaip aukšto ūgio juodaplaukis su sportinėmis kelnėmis pasinaudojo gana tradiciniu neatsargiu skubančio kurjerio elgesiu, tačiau nesuvaldė palikto šio automobilio užvestu varikliu ir, važiuodamas juo atbulas, kliudė „Volvo“, po ko „dėjo į kojas“.

Įmonės nuotr.

Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai pagal liudytojų nurodytą bėglio pasišalinimo kryptį netrukus atsekė iki jo slėptuvės – vieno greta esančio Baltų prospekto devyniaaukščio antrojo aukšto buto. Šio durų, kaip ir tikėtasi, niekas neatidarė. Todėl tradiciškai tokiais atvejais buvo pasikviesti ugniagesiai gelbėtojai.

Pastarieji medines išsišokėlio slėptuvės duris išpjovė atsivežtu diskiniu pjūklu. Į buto vidų įleisti policininkai rado ten ne tik ieškomą bėglį, bet ir šiam slėptis padėjusią 34-erių sutuoktinę. Abiem konstatuotas sunkus girtumas: jam – 2,69 prom., jai – 2,59.

O šiandien Policijos departamento suvestinėse pranešama, kad šiame bute rasti bei paimti ir neteisėtai laikomi revolveris bei šautuvas su optiniu taikikliu. Be to rastas ir startinis revolveris, penkiolika įvairių ginklų dalių, 345 šovinių kapsulės, trylika iššautų medžioklinių šovinių tūtelių ir 26 medžioklinių šovinių kamščiai.

Kas pateko į pareigūnų rankas – brakonierius, pogrindinis ginkluotės kolekcionierius, metalo surinkėjas ar tiesiog pagaliau įkliuvęs nusikalsti linkęs asmuo, jau turintis ne vieną kriminalinę „uodegą“, viliamasi atsakyti pradėto ikiteisminio tyrimo metu.

Pranešimai apie šį įvykį pasipylė apie 13.30 val. Į Bendrąjį pagalbos centrą skambino ne tik ne juokais išsigandęs kurjeris, bet ir šio įžūlaus akibrokšto liudytojais tapę praeiviai.

Visi jie pasakojo filmo scenarijaus vertą istoriją: kaip aukšto ūgio juodaplaukis su sportinėmis kelnėmis pasinaudojo gana tradiciniu neatsargiu skubančio kurjerio elgesiu, tačiau nesuvaldė palikto šio automobilio užvestu varikliu ir, važiuodamas juo atbulas, kliudė „Volvo“, po ko „dėjo į kojas“.

Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai pagal liudytojų nurodytą bėglio pasišalinimo kryptį netrukus atsekė iki jo slėptuvės – vieno greta esančio Baltų prospekto devyniaaukščio antrojo aukšto buto. Šio durų, kaip ir tikėtasi, niekas neatidarė. Todėl tradiciškai tokiais atvejais buvo pasikviesti ugniagesiai gelbėtojai.

Pastarieji medines išsišokėlio slėptuvės duris išpjovė atsivežtu diskiniu pjūklu. Į buto vidų įleisti policininkai rado ten ne tik ieškomą 36-erių metų bėglį, bet ir šiam slėptis padėjusią jo dvejais metais jaunesnę sutuoktinę. Abiem konstatuotas sunkus girtumas: jam – 2,69 prom., jai – 2,59.

Išsiblaiviusio išsišokėlio laukia nemaloni sąskaita: galimas ikiteisminis tyrimas dėl bandymo įvykdyti vagystę ir galimos materialinės „Volvo“ savininko pretenzijos. O, jeigu jis dar bus uždarytas į areštinę, tai sutuoktinei gali tekti nakvoti vienai namuose prie išlaužtų lauko durų.

„Būkite dėmesingi!!! Parduodama naudotas sofas internetu gavau žinute į „Viber“ programėlę. Žmogus prisistatė Alina iš Kauno. Rašė rusų kalba, bet iš lietuviško numerio +37064828221. Susitarėme dėl kainos“, – pasakojo viena susidūrusiųjų su sukčiais pardavėjų.

Po to sekė žinutė, kad prekės atvažiuos pasiimti DPD kurjeris bei atsiuntė nuorodą, kurią atsidarius ir suvedus duomenis už prekę sutarti pinigai įkris į sąskaitą.

Nuoroda nukreipė į netikrą DPD puslapį, kur reikėjo pasirinkti „GAUTI LĖŠŲ“, suvesti korteles duomenis, vardą bei pavardę. Tačiau tokiu būdu pinigai ne jums atkeliautų, o iš jūsų sąskaitos visus pinigus galėtų siurbti sukčiai, perspėjo moteris.

Į redakciją kreipęsis Anatolijus pasakojo sukčių žinutės sulaukęs taip pat per vaiberį.

„Įdėjau skelbimą į skelbiu.lt, kad parduodu šildytuvą ir gaunu į „Viber“ programėlę žinutę, kad kažkokia Sandra norėtų ji nusipirkti. Visą mūsų susirašinėjimą prisegu. Akivaizdu, kad aferistai. Beje, jau antrą kartą tas pats, tik iš skirtingų žmonių. Praeitą kartą irgi buvo moteris, tik atseit iš Baltarusijos, rašė rusų kalba, neva norėjo šildytuvą nupirkt ir nusiųsti giminaitei, kuri gyvena Vilniuje. Gal aktualu, kad žmonės neužkibtų“, – rašė Anatolijus, kuriam sukčiai taip pat siuntė netikras nuorodas, suokė apie atsiskaitymą per DPD sistemą, ir prašė parduodamą daiktą perduoti kurjeriams.

Skaitytojo susirašinėjimas su įtariamais sukčiais/Asmeninio arch. nuotr.

Laukiame Kauno pareigūnų turimos informacijos apie tokius sukčiavimo atvejus.

Ragina neužkibti

Tuo tarpu „DPD Lietuva“ suskubo išplatinti pranešimą, kad į juos kreipėsi nemažai asmenų, kai internetiniai sukčiai bando išvilioti asmenų, pardavinėjančių prekes skelbimų portaluose, mokėjimo kortelių duomenis.

„Tai buvo daroma imituojant siuntų savitarnos internetinę svetainę esiunta.lt ir dpd.lt. Siuntų pristatymo bendrovė ragina gyventojus būti itin atidžiais ir primena, kad visuomet įsitikintų, jog atidaromi DPD internetiniai puslapiai baigiasi būtent galūne „dpd.lt“ (jeigu baigiasi galūne „dpdlt“ (be taško), tai nėra bendrovei priklausantis puslapis)“, – rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai.

Tai buvo daroma imituojant siuntų savitarnos internetinę svetainę esiunta.lt ir dpd.lt.

Anot „DPD Lietuva“ rinkodaros ir pardavimų vadovo Baltijos šalyse Gabrieliaus Bilevičiaus, šį sekmadienį buvo sulaukta informacijos apie kenkėjišką internetinę nuorodą, į kurią buvo prašoma suvesti mokėjimo kortelės duomenis.

Jis tikina, kad nors nuorodos adrese buvo minimas įmonės pavadinimas, „DPD Lietuva“ su šia nuoroda niekaip susijusi nebuvo, o įtartina nuoroda, pranešus apie tai atsakingoms institucijoms ir nustačius, kad yra kenkėjiška, buvo užblokuota.

G. Bilevičiaus teigimu, oficialios „DPD Lietuva“ siuntų savitarnos nuorodos yra esiunta.dpd.lt ir esiunta.lt, o įmonė nei viename iš šių puslapių nerenka mokėjimų už žmonių  parduodamas prekes.

„Gyventojai visuomet turėtų būti atsargūs, atidarinėdami neaiškios kilmės nuorodas. Rekomenduojame visuomet įsitikinti, kad puslapis, kuriame lankotės, yra saugus ir nekelia grėsmės jūsų asmeniniams ar finansiniams duomenims bei pinigams. Pastebėjus panašias sukčių veiklas „DPD Lietuva“ vardu, prašome apie tai pranešti el. paštu kas@dpd.lt“, – teigė „DPD Lietuva“ rinkodaros ir pardavimų vadovas Baltijos šalyse.

Veiksmas buvo filmuojamas tokiu kampu, kad buvo matomas automobilio galas. Buvo įžiūrimi „Volkswagen“ valstybiniai numeriai, tačiau nesimatė jokių bendrovės skiriamųjų ženklų. Nematyti ir siuntinius mėtančio asmens. 

„Filmavo mano vyras. Jis buvo šokiruotas tokio elgesio“, – portalui kauno.diena.lt pasakojo panevėžietė, kurios paskyroje buvo pasidalyta minėtu vaizdo įrašu. Anot moters, su tokiu kurjerių elgesiu teko susidurti pirmą kartą.

Vaizdo įrašo autorystė: „Facebook“ grupė „Gėdos lenta PNVŽ“

„DPD Lietuva“ atstovai pripažino, kad užfiksuoti yra jų atstovo veiksmai. „Būtų kvaila neigti. Deja, tai yra tiesa, ir labai nemaloni“, – portalui kauno.diena.lt teigė DPD padalinio mūsų šalyje komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila.

Anot jo, toks elgesys ne tik negražus ir neleistinas: „Kiekviena siunta yra kažkieno turtas. Klientai savo turtą tikisi gauti nepažeistą, nesubraižytą, nesudaužytą. Nufilmuotas elgesys prieštarauja visoms mūsų įmonės taisyklėms, o taip pat ir elementariam žmogiškam supratimui apie turtą“, – kalbėjo atstovas, pridūręs, kad šiuo atveju bendrovei belieka tik apgailestauti ir tikėtis, kad siuntos nenukentėjo. Jeigu vis tik nukentėjo, jis kviečia šių siuntų savininkus kreiptis į bendrovę dėl kompensacijos už padarytą žalą.

Atsisveikinome su tuo darbuotoju. Kurjerių labai trūksta, tačiau ne su tokiu požiūriu.

Kurjeris identifikuotas. Jis, anot DPD atstovo, atleistas iš darbo. „Atsisveikinome su tuo darbuotoju. Kurjerių labai trūksta, tačiau ne su tokiu požiūriu“, – teigė T. Vaišvila. 

Kurjerio paaiškinimų, kodėl jis taip elgėsi, bendrovės atstovas neįvardijo ir nekomentavo.

T. Vaišvila išreiškė bendrovės požiūrį ir į situaciją nufilmavusius panevėžiečius. „Gerai, kad  žmonės tokius dalykus fiksuoja. Ši nemaloni bendrovei situacija yra proga analizuoti tokio elgesio priežastis, šnekėtis su mūsų darbuotojais, atstovais. Yra, kur tobulėti“, – dėstė siuntų tarnybos atstovas.

Taikos prospekte gyvenanti klaipėdietė savo kieme pati ėmėsi tvarkos.

Moteris užfiksavo kurjerius, autobusiuku atvažiuojančius prie pat prekybos centrų durų.

Panašu, kad nei pėsčiųjų šaligatvis, nei žolynai jiems kelio į parduotuves neužkerta.

"Nuotraukos darytos prie Taikos prospekto 17-ojo namo. Pati gyvenu netoli ir nuolat matau, kaip kurjeriai iškrauna prekes. Palieka vėžes  važiuodami per veją. Pradeda maršrutą nuo parduotuvės "Dručkiai", tada pasiekia prekybos centrus "Varle.lt" ir "Skytech.lt". Paskui šaligatviu nuvažiuoja į Sausio 15-osios gatvę. Visos šios parduotuvės turi duris ir į kiemą, tačiau jame visada pilna mašinų. Gal todėl renkasi paprastesnį būdą", – garsiai svarstė klaipėdietė.

"Toks jausmas, kad šaligatvis – specialiai kurjeriams paklotas. Kartais net praeiti neįmanoma. Kai darbininkai vamzdžius keitė, buvo paliktas labai mažas tarpas tarp išraustos duobės ir namo, bet kurjeriai vis tiek prie durų sustodavo", – širdo pašnekovė.

Balandį klaipėdietė susisiekė su bendrovės "DPD Lietuva" darbuotojais, jie žadėjo perspėti savo darbuotojus, tačiau iki šiol situacija esą nepasikeitė.

"Man, kaip ir kitiems, nepatinka vaikščioti po "tešlynus", po lietaus visi šaligatviai būna purvini. Vieni tvarką daro, kiti dergia. Paprasčiausiai gaila kitų žmonių darbo. Jau ir taip tas mūsų rajonas neblizga, o dar vairuotojai siaubia", – apmaudavo gyventoja.

Bendrovės "DPD Lietuva" atstovas Tomas Vaišvila apgailestavo dėl susiklosčiusios situacijos ir patikino, kad ras išeitį, kaip tinkamiau pristatyti ar surinkti prekes.

"Šiuo atveju belieka atsiprašyti dėl nepilietiško mūsų kurjerio elgesio. Aišku, yra ir kita medalio pusė – gana sudėtinga išspręsti šį klausimą, nes parduotuvė kone kasdien siunčia daug prekių, ir kurjeriui reikia smarkiai padirbėti, kad susineštų keliasdešimt siuntų. Vis dėlto tai nereiškia, kad toks sprendimas geras. Šnekėsimės su parduotuvės "Varle.lt" atstovais, gal būtų galima iš kiemo pusės tą patį veiksmą organizuoti", – svarstė T.Vaišvila.

Pašnekovo žodžiais, į gyventojų skundus bus atsižvelgta artimiausiu metu.

Didėjant elektroninės prekybos mastams, patikimumas ir saugumas lietuviams vis dar išlieka svarbiausiu aspektu „Pirkti/nepirkti“ lygtyje. Saugiau apsipirkti virtualioje erdvėje padeda specialių ženklų žinojimas.

El. prekybai Lietuvoje pradedant skaičiuoti antrąjį dešimtmetį, pirkėjai vis drąsiau apsiperka internetu. Tyrimų duomenimis, kas trečias lietuvis prekes ar paslaugas jau įsigyja internete, vidutiniškai tam išleisdamas apie 160 litų per mėnesį. Prognozuojama, kad iki 2017 metų prekyba internetu Lietuvoje didės 144 proc., arba vidutiniškai 16 proc. kasmet, ir sudarys 4,5 proc. visos prekybos.

Nors el. prekybos augimo mastai stebina, retas vartotojas žino, į ką atkreipti dėmesį, norint saugiai ir sklandžiai įsigyti trokštamą daiktą internetinėje parduotuvėje. Aiškumo suteikti gali el. parduotuvių naudojami specialūs ženklai.

El. prekybos srityje naudojamų ženklų paskirtis – įvairi: vieni informuoja apie prekės ar paslaugos teikimo ypatybes, kiti nurodo prekės ar paslaugos tiekėjo patikimumą, treti primena apie vartotojų teises ir pan. Skirtingai vykdomos ir ženklinimo iniciatyvos: ženklai yra kuriami pačių el. parduotuvių, pavyzdžiui, pinigų grąžinimo garantijos, mažiausios kainos garantijos ir kt., kiti skiriami asociacijų, treti el. parduotuvėms suteikiami tam tikras paslaugas vykdančių tiekėjų, pavyzdžiui, „Patikimo pristatymo“ ženklas.

Rodo el. parduotuvės patikimumą

Vartotojo saugumui užtikrinti sukurtas Lietuvos elektroninės komercijos asociacijos pardavėjui suteikiamas „Elkoma“ nario ženklas nurodo el. parduotuvės įsipareigojimą laikytis etiško verslo principų. Ženklas suteikiamas tik oficialiai Lietuvoje ar ES šalyse registruotoms įmonėms, kurių  interneto svetainėse įdiegtos patikimos atsiskaitymo už prekę sistemos, nurodoma išsami informacija apie parduotuvę, o prekės parduodamos tik oficialiai svetainėje skelbiamomis kainomis.

Bendradarbiaujant su įvairiomis ES institucijomis bei vartotojų teisių apsaugos specialistais vykdomu Lietuvos elektroninių parduotuvių sertifikavimo projektu siekiama sustiprinti el. prekybos patikimumą ir pagerinti vartotojų apsaugą. „Saugu pirkti“ sertifikatą gaunančios parduotuvės turi atitikti 40 nustatytų kriterijų, apimančių asmens duomenų apsaugą, kainos pateikimo standartus, prekių grąžinimo garantijas ir kt. 

El. parduotuvėse taip pat galima pastebėti Pinigų grąžinimo garantijos ženklą. Jis patvirtina pirkėjo teisę grąžinti nepatikusią prekę ir atgauti už ją sumokėtus pinigus bei nurodo el. parduotuvės įsipareigojimą užtikrinti sklandų šios teisės vykdymą.

Įtvirtina kokybiškų paslaugų standartus

Vienai svarbiausių el. prekybos grandžių – prekės pristatymui – siuntų bendrovė „DPD Lietuva“ inicijavo patikimo pristatymo standartą, žymimą „Patikimo pristatymo“ ženklu. „Šis ženklas praneša vartotojui el. parduotuvės įsipareigojimą užtikrinti sklandų įsigytos prekės kelią pas pirkėją ir atsakomybę už netinkamą pristatymą, pavyzdžiui, jei gabenant siuntinys pažeidžiamas, taikoma žalos atlyginimo garantija“, – pasakoja Asta Brazaitienė, „Patikimo pristatymo“ ženklo vadovė. Specialistė atkreipia dėmesį, kad pamačius ženklą vertėtų susipažinti, kokias garantijas jis suteikia.

Pardavėjo finansinį stabilumą nurodo „Creditinfo“ sertifikatas „Stipriausi Lietuvoje“. Šis sertifikatas leidžia tikėtis, kad el. parduotuvė, iš kurios perkate prekę, laiku vykdo savo finansinius įsipareigojimus. Tai rodo ir didesnę tikimybę, kad sumokėjus pinigus už prekę ji „nepaklys“ kelyje pas jus dėl tokių priežasčių kaip el. parduotuvės bankrotas ar sukčiavimai.

„Ženklai el. parduotuvėse pirkėjui suteikia informacijos ir turėtų užtikrinti tam tikras garantijas bei patikimumą. Vis dėlto perkant el. parduotuvėje svarbu nepamiršti laikytis būtiniausių atsargumo priemonių ir paieškoti informacijos apie jos veiklą: ar įmonė, iš kurios norite pirkti prekę, yra oficialiai įregistruota, ar pateikia išsamią informaciją apie save, pavyzdžiui, el. pašto, adresą, telefono numerį, kuriais galėsite kreiptis prireikus“, – primena „Patikimo pristatymo“ ženklo vadovė.

Remiantis įvairiais duomenimis skaičiuojama, kad Lietuvoje šiuo metu veikia apie 2000 el. parduotuvių ir šis skaičius toliau auga. Populiariausios prekės, įsigyjamos virtualioje erdvėje, yra kosmetika, apranga, prekės vaikams. Ekspertai prognozuoja, kad, didėjant apsipirkimo mastams, vis svarbesniais veiksniais taps vartotojo saugumas ir pardavėjo patikimumas.