Plačiau papasakojo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovė Dangira Skebėrienė.

– Kaip šiais metais skirstėte lėšas tam, kad eilės pas gydytojus būtų sumažintos?

– Šiemet sprendžiant šią opią eilių problemą, buvo įvesta tokia naujovė. Ligonių kasa pasirašė ne tik sutartį, bet ir susitarimą su gydymo įstaigomis, skirdama apie 23 mln. eurų papildomų lėšų. Lėšos buvo skiriamos tam, kad įstaigos galėtų suteikti daugiau paslaugų ir už jas gauti apmokėjimą.

–  Kitaip tariant, jūs užpirkote daugiau specialistų konsultacijų gyventojams?

– Taip. Padarę analizę pastebėjome, kad pagerėjo paslaugų prieinamumas. Lyginant su praeitais metais, ambulatorinių paslaugų suteikta 10-20 proc. daugiau.

– O kodėl tas prieinamumas nepadidėjo tiek, kiek norėjote? Kokie trikdžiai tebėra sistemoje?

– Pasirodo, finansai neišsprendžia visų problemų. Nors nuo lapkričio 1 d. padidėjo įkainis, buvo skiriamos papildomos lėšos. Tačiau šalia visko yra dar ir žmogiškasis faktorius. Aišku, įstaigos labai stengiasi ir įdarbina daugiau gydytojų, daro lankstesnį darbo grafiką. Kai kurios didžiosios poliklinikos dirba ir šeštadieniais. Tačiau viena iš problemų yra tai, kad užsiregistravę pacientai neatvyksta. Apklausus didžiąsias poliklinikas, pasirodo, kad net 10 proc. užsiregistravusių pacientų neatvyksta nepranešę.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Vadinasi, kas dešimtas užsirašo, bet taip ir neateina pas mediką. Specialistas per tą laiką jau nebegali priimti kito paciento.

– Tikrai taip. Gydytojas negali priimti kito paciento. Sugaištamas brangus specialisto laikas ir nesuteikiama kitam pacientui gyvybiškai reikalinga paslauga.

– Kaip būtų galima spręsti tokią problemą su nedrausmingais pacientais?

– Reikia gyventojų sąmoningumo. Įstaigos tikrai deda visas pastangas, skambina pacientams, siunčia žinutes, klausia, ar pacientas tikrai atvyks. Kai kurie ir patvirtinę vis tiek neatvyksta. Tik žmonių sąmoningumas gali išgelbėti. Žmonės turi jausti pareigą bei atsakomybę. Jei žino, kad tikrai negalės atvykti, turi kuo anksčiau informuoti gydymo įstaigą.

– Kada geriausiai pranešti apie neatvykimą?

– Bent jau prieš parą. Galima ir anksčiau.

– Galbūt organizuosite kokią nors edukacinę akciją tiems pacientams, kurie neateina? Ar gresia kokios nors sankcijos, jei užsirašai pas specialistą, bet neateini?

– Kol kas nėra jokių sankcijų. O mes informuojame per informacinius kanalus ir prašome pacientų būti atsakingesniais.

Pasak ministerijos, padidintas įkainis taikomas konsultacijoms, kurias teikia abdominaliniai chirurgai, gydytojai alergologai ir klinikiniai imunologai, burnos chirurgai, infekcinių ligų gydytojai, koloproktologai, kraujagyslių chirurgai, krūtinės chirurgai, urologai, vaikų alergologai, vaikų ligų gydytojai, veido ir žandikaulio chirurgai, vidaus ligų gydytojai, taip pat suaugusiųjų ir vaikų nefrologai, pulmonologai bei chirurgai.

Iš viso nustatyti 37 nauji paslaugų įkainiai, jie pradėti taikyti nuo spalio 7 dienos.

Anot SAM, prioritetinis ministerijos ir ligonių kasų šių metų tikslas – tobulinti gydytojų specialistų konsultacijų apmokėjimą. Pirmiausiai keliais etapais didinamos gydytojų specialistų konsultacijų, kai atliekamos dvi ir daugiau intervencijų, kainos, kad kiekvienam pacientui vienos konsultacijos metu būtų suteikta jam reikalingos apimties paslauga. Tęsiamas pavasarį pradėtas darbas ir didinami įkainiai tų konsultacijų, kurių metu pacientas ištiriamas kompleksiškai.

Pasak sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, sveikatos paslaugų prieinamumo didinimas ir eilių mažinimas yra viena iš prioritetinių krypčių, dedamos pastangos gerinti situaciją.

„Taikant įvairias priemones nuo balandžio pastebimas trumpesnis vizito laukimo laikas pas šeimos gydytojus. Dedamos nuoseklios pastangos pagerinti padėtį ir antrinėje grandinyje, pas specialistus. Skaičiuojama, kad apmokėjimas už didesnės apimties daugelio gydytojų specialistų konsultacijas išaugs 30–50 proc. Kartu su finansavimo didinimu išplėstinėms konsultacijoms, gydymo įstaigoms sudaromos sąlygos plėsti konsultacijų apimtis, taip trumpinant laukimo eiles, o tai gera žinia pacientams“, –  pranešime cituojamas A. Dulkys.

Konsultacijų, kai atliekamos dvi ar daugiau intervencijų, įkainis, šiemet didinamas antrą kartą. Nuo šių metų balandžio buvo padidintas 15 specialybių gydytojų specialistų konsultacijų įkainis – suaugusiųjų ir vaikų kardiologų, neurologų, endokrinologų, reumatologų, gastroenterologų, taip pat akušerių ginekologų, dermatovenerologų, oftalmologų, otorinolaringologų ir ortopedų traumatologų.

Anot pranešimo, pirmuoju etapu buvo pasirinkti tie specialistai, kurių kompetencijai priklauso pagrindines mirties priežastis Lietuvoje lemiančių ligų diagnostika ir gydymas, arba tie, pas kuriuos laukimo eilės yra didžiausios.

„Šis sprendimas lėmė, kad šių metų balandžio – rugpjūčio mėnesiais jau buvo suteikta beveik 93 tūkst. gydytojų specialistų konsultacijų, kai atliekamas išsamesnis ištyrimas. Iš viso gydytojų specialistų konsultacijų apmokėjimui tobulinti šiais metais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo suplanuota skirti per 17 mln. eurų“, – teigė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva.

Nuo šių metų balandžio 1 dienos specialistų konsultacijos yra trijų rūšių: konsultacija, konsultacija su viena intervencija ir konsultacija su dviem ar daugiau intervencijų.

Kaip pranešime rašo Valstybinės ligonių kasos, Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad vykdomas pažadas, duotas gydymo įstaigoms, didesne apimtimi apmokėti už suteiktas sveikatos paslaugas, taip sprendžiant eilių problemą.

„Po pandemijos sveikatos apsaugos sistema susidūrė su didžiuliu paslaugų poreikiu, eilėmis, kurioms mažinti taikoma ne viena priemonė  – tarp jų ir viršsutartinių paslaugų apmokėjimas. Gydymo įstaigoms duotas pažadas vykdomas, jos sulauks papildomo apmokėjimo už paslaugas, o tai gera žinia ir pacientams, kuriems bus atverta daugiau konsultacijų laikų“, – teigia A. Dulkys. 

Po pirmojo šių metų pusmečio ligonių kasos jau apmokėjo beveik 42 mln. eurų už visas per šį laikotarpį gydymo įstaigų suteiktas viršsutartines gydytojų specialistų konsultacijas, skubiosios medicinos pagalbos, dienos stacionaro, dienos chirurgijos, ambulatorinės chirurgijos, stebėjimo, slaugos ir paliatyviosios pagalbos paslaugas.

Visas per antrąjį šių metų pusmetį suteiktas viršsutartines ambulatorines, dienos ir slaugos paslaugas gydymo įstaigoms planuojama apmokėti metams pasibaigus, kai  bus tiksliai žinomas jų skaičius.

Didžiąją dalį reikiamų paslaugų pacientams galima suteikti nestacionarinėmis sąlygomis.

„Augantis dienos ir ambulatorinių paslaugų gydymo įstaigose skaičius, kai net viršijamos sutartys, įrodo, kad didžiąją dalį reikiamų paslaugų pacientams galima suteikti nestacionarinėmis sąlygomis. Tokiu būdu ne tik mažiau sutrikdoma paciento kasdienė veikla, bet ir efektyviau naudojami įstaigos finansiniai ir žmogiškieji resursai. Matyti, kad įstaigos sėkmingai keičiasi, persiorientuoja į kitas paslaugų teikimo formas, tačiau manome, kad galimybių stacionarines paslaugas keisti dienos paslaugomis vis dar yra ir gydymo įstaigos jas išnaudos“, – sako Valstybinės ligonių kasos direktorius Gintaras Kacevičius. 

Atsižvelgiant į tai, kad pandeminiu laikotarpiu susiformavo eilės ir tam tikroms stacionarinėms paslaugoms,  svarstoma galimybė pasibaigus 2023 metams apmokėti dalį viršsutartinių stacionarinių paslaugų, taip kompensuojant su šių paslaugų teikimu susijusias papildomas sąnaudas. Apmokama būtų tik toms  gydymo įstaigoms, kurios įvykdytų sutartinius įsipareigojimus dėl ambulatorinių ir dienos stacionaro bei dienos chirurgijos paslaugų teikimo.

Šiauliuose pas kai kuriuos gydytojus eilėje laukti tenka ir po kelis mėnesius.

„Pas traumatologą vizito sulaukiau po 3 mėn.“, – sakė moteris.

„Pas odos specialistą turi laukti eilės apie 4 mėn.“, – teigė mergina.

Anot Šiaulių ligoninės vadovybės, eilės sumažėtų, jei gydytojai siuntimus į ligoninę surašytų tinkamai.

„Kai mes gauname nekokybiškus, neužpildytus siuntimus, mūsų gydytojai sugaišta ženkliai daugiau laiko atlikti papildomus tyrimus, kurie jau turėjo būti padaryti“, – kalbėjo Šiaulių ligoninės pavaduotoja medicinai Aira Mečėjienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Visa informacija turi būti siuntime, deja, darbo praktika rodo, kad taip nėra. Anot medikų, blogai surašytų siuntimų – apstu.

„Greičiausiai 50 proc. visų siuntimų yra nekokybiški“, – sakė gastroenterologijos ir endokrinologijos skyriaus vedėja Gitana Acutė.

„Mes kiekvieną dieną galėtume jų dešimtimis skaičiuoti“, – sakė A. Mečėjienė.

Nors gydytojų siuntimuose dažniausiai trūksta informacijos apie ligą, kartais jos būna ir per daug. Tada medikai vėl gaišta laiką šifruojant šią informaciją.

„Būna surašyta, kas kurią dieną, kurią valandą, kur paėmė tyrimus. Turime visame tame šiukšlyne ieškotis informacijos, kurios tikrai reikia“, – teigė G. Acutė.

Visa tai įeina į konsultacijos trukmę. Medikams pikta, kad vietoj konkrečios pagalbos pacientui, jie didžiąją dalį konsultacijos laiko paskiria informacijos rinkimui. Jei konsultacijų laikas sutrumpėtų, jie galėtų priimti daugiau pacientų.

„Jei trys pacientai per valandą yra mums skirti, tai su kokybiškais siuntimais būtų galima priimti ir keturis pacientus“, – teigė G. Acutė.

Tuo tarpu šeimos gydytojai ginasi ir tikina, kad rašo kokybiškus siuntimus. Jie pripažįsta, kad po pandemijos susidarė eilės, tad kartais į ligoninę išsiunčia pacientus su senais tyrimais. Žinoma, yra ir kitų problemų.

Turime visame tame šiukšlyne ieškotis informacijos, kurios tikrai reikia.

„Esame sistemos įkaitai. Dažnai rašome siuntimus ne todėl, kad siuntimo reikia, o todėl, kad pacientai pageidauja. Todėl dažnai tenka atlaikyti labai daug įtampos“, – sakė šeimos gydytoja Kristina Slonksnė.

Be siuntimo konsultacija turėtų būti mokama. Tiesa, dėl siuntimų ir jų atsakymų kritikos žeria ir šeimos gydytojai.

„Specialistai neskaito mūsų siuntimų. Kartais surašome siuntimus tikslingai, bet matome, kad neatsakyta į tuos klausimus, kuriuos iškėlėme“, – sakė K. Slonksnė.

„Problemų yra ir siuntimų rašyme, ir atsakymų pateikime“, – kalbėjo Šiaulių teritorinės Ligonių kasos kontrolės skyriaus vedėja Dalia Ozolienė.

Dėl neteisingų užpildytų siuntimų viena įstaiga iš kitos gali išsireikalauti sumokėti visą konsultacijos kainą.

„Klausimas, ką apmokestinti – kiekvieną vizitą pas šeimos gydytoją ar be pateisinamos priežasties praleistą vizitą? (...) Be pateisinamos priežasties praleistų vizitų pas kiekvieną šeimos gydytoją yra gana nemažai, apie 30 proc.“, – LNK žurnalistams teigė J. Sejonienė.

Ji sakė nežinanti, kokio dydžio turėtų būti bauda už neatvykimą, tačiau ją asmuo galėtų susimokėti kitą kartą atvykdamas pas gydytoją.

J. Sejonienė vylėsi, kad toks mokestis padėtų sumažinti eiles pas gydytojus.

„Kažkas piktnaudžiauja, kažkas paslaugą užsiregistravęs ja nepasinaudoja. (...) Būna, kad žmogus užsiregistruoja pas du gydytojus specialistus ir tada jau renkasi, kuris laikas jam patogesnis ar vieta patogesnė. Man kažkada yra tekę nenueiti, bet stengiausi pranešti kiek įmanoma anksčiau, kad kažkas kitas galėtų pasinaudoti“, – teigė ji.

Kažkas piktnaudžiauja, kažkas paslaugą užsiregistravęs ja nepasinaudoja.

Seimo narės teigimu, mokestis galėtų būti taikomas ne tik asmeniui neatvykus į konsultaciją, bet ir palyginti dažnai registruojantis pas gydytojus.

„Pirmiausia turėtume įvertinti, nuo kelinto vizito jau turėtų būti laikoma mokama paslauga. Taip yra Skandinavijoje. Koks turėtų būti tas mokestis. Esame kalbėję apie tai anksčiau, buvo siūlomas 1 euro mokestis. Tačiau to 1 euro administravimas kainuos brangiau, negu turėsime edukacinį poveikį. Valstybinė ligonių kasa (VLK) turėtų vertinti, kokio mokesčio reikia, o galbūt mums reikia nepagrįstų apsilankymų skubios pagalbos priėmimo skyriuje mokesčio, kai iš tiesų nereikia pagalbos“, – teigė konservatorė.

Pasak jos, pirmiausia, reikalinga išlaidų ir naudos analizė, kad išsiaiškintume, ar toks mokestis padėtų sutrumpinti eiles pas gydytojus ir kokio dydžio jis turėtų būti. J. Sejonienės teigimu, tokį tyrimą turėtų užsakyti VLK.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Valstybinė ligonių kasa peržiūrėjo ir padidino išplėstinių konsultacijų įkainius, kad aktualiausios konsultacijos pacientams visa apimtimi būtų suteiktos vieno apsilankymo metu. Gydymo įstaigoms naujieji įkainiai bus pradėti taikyti nuo šių metų balandžio 1 dienos.

SAM trečiadienį paskelbė, kad padidintas įkainis už išplėstines konsultacijas bus taikomas14 specialybių, kurias teikia suaugusiųjų ir vaikų kardiologai, neurologai, endokrinologai, reumatologai, taip pat akušeriai ginekologai, dermatologai, gastroenterologai, oftalmologai, otorinolaringologai ir ortopedai traumatologai.

Kaip teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, bendraujant su gydytojais ir pacientais, identifikuotos situacijos, kai vieno apsilankymo metu suteikiamos tik dalinės konsultacijos, ir pacientai yra priversti pakartotinai lankytis gydymo įstaigose. Priimtas sprendimas tobulinti apmokėjimo tvarką, kad tokių situacijų būtų kuo mažiau.

Patobulintų įkainių tikslas yra paprastas – kad vieno apsilankymo metu pacientui būtų suteikta kuo įvairiapusiškesnė konsultacija ir jam nereikėtų pakartotinai grįžti į gydymo įstaigą.

„Patobulintų įkainių tikslas yra paprastas – kad vieno apsilankymo metu pacientui būtų suteikta kuo įvairiapusiškesnė konsultacija ir jam nereikėtų pakartotinai grįžti į gydymo įstaigą. Taupysime ir paciento, ir gydytojų laiką, bus mažiau situacijų, kai dėl užleistų ligų kyla komplikacijų“, – teigia ministras.

Valstybinės ligonių kasos direktorius Gintaras Kacevičius nurodo, kad įkainių perskaičiavimas inicijuotas ir įgyvendintas išanalizavus gydymo paslaugų prieinamumo situaciją.

„Didiname įkainius už tas konsultacijas, kurių metu pacientui atliekamos dvi ar daugiau diagnostinių ar gydomųjų medicininių  intervencijų. Apmokėjimas už tokias didesnės apimties tam tikrų specialistų konsultacijas, dėl kurių susiformuoja ilgiausios laukimo eilės, išaugs 30–50 proc. Tokiu būdu tikimės paskatinti gydymo įstaigas vieno apsilankymo metu pacientui suteikti daugiau paslaugų ir taip sumažinti poreikį pacientui atvykti pakartotinai, kartu – ir eiles“, – sako G. Kacevičius.

Nuo balandžio 1 dienos specialistų konsultacijos bus trijų lygių: konsultacija be intervencijų, su viena intervencija ir su dviem ar daugiau intervencijų.

Pasak pranešimo, specialybės, kurioms taikomi naujieji įkainiai už išplėstines konsultacijas, atrinktos atsižvelgiant į kelis esminius faktorius. Pirmiausiai – į laukimo eiles: nes pacientams tenka ilgiausiai laukti šių gydytojų konsultacijų. Šių specialistų kompetencijoje yra pagrindines mirties priežastis Lietuvoje lemiančių ligų diagnostika ir gydymas, taip pat jie konsultacijų metu atlieka kelias diagnostines ar gydomąsias intervencijas.

Įstatyme įtvirtinta, kad specialisto konsultacija pacientui turi būti suteikta per 30 kalendorinių dienų.

Ar  išplėstinės specialistų konsultacijos kainuos pacientui?

SAM atsakymas: Visa suma bus kompensuojama VLK, priemokų jokių nėra. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kalbama apie įstaigas ir gydytojus, kurios pasirašiusios sutartis su VLK dėl paslaugų teikimo.

Gydytojai pripažįsta, kad turėtų kelias akimirkas ir pailsėti be darbo, jei, neatkvykus užsiregistravusiam pacientui, rajono poliklinikoje pas šeimos gydytojus nepavyktų susimedžioti kito – pamaininio paciento.

„Ar aš, ar slaugytojai pasiskambinam, paprašome pacientų. Visada jų atsiranda ir aš atidirbu“, – savo pacientų paieškos taktiką pasakojo gydytoja kardiologė Vida Jakubkienė.

Pacientui pas kardiologą skirtas pusvalandis. Vadinasi, iš anksto apie neatvykimą nepranešęs pacientas iš gydytojo pavagia ne tik laiką, bet ir algos dalį, kadangi užmokestis priklauso nuo priimtų žmonių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Nežinau, gal čia tik Lietuvoje, bet tradicinis atsakymas – kad vyksta į laidotuves. Tiesiog Lietuvoje labai daug laidotuvių“, – ironizavo V. Jakubkienė.

Anot kardiologės, į gydytojo darbo laiką spjovę pacientai nesupranta, kad atimą galimybę iš tų pacientų, kurie vizito nesulaukia.

„Viena moteris meldėsi, kad priimtų, nes kitą dieną reikėjo vykti į Nacionalinį vėžio institutą dėl vėžio chemoterapijos. Būtinai turėjo apžiūrėti kardiologas ir įvertinti širdies veiklą dėl tolesnio gydymo“, – darbo niuansus pasakojo V. Jakubkienė.

Piktnaudžiaujančius pacientus arba tuos, kuriems nesibaigia tariamos laidotuvės, specialistai siūlo apmokestinti.

Paklausti, ką apie tokį siūlymą mano pacientai, vieni kėlė klausimą, iš ko pensininkai mokės, kiti –siūlė 10 eurų mokestį.

Kad būtų visiems aiškiau ir lengviau, medikai siūlo įteisinti užstatą. Vadinasi, registruojantis pas specialistą reikėtų simboliškai pervesti pinigų, bet po vizito – vėl grįžtų į sąskaitą. Tačiau jei pacientas piktybiškai nepranešęs vizitą praleistų, pinigai liktų poliklinikai.

„Nors ir eurą ar penkis. Aišku, poliklinikoms tai papildomas darbas“, – siūlymą komentavo V. Jakubkienė.

Pacientų atsakomybės klausimas yra problema, kai pacientai užsiregistruoja į įstaigas, pamiršta ateiti ar negali.

Sveikatos apsaugos ministerija žino, kad dėl komplikuotų pacientų ilgėja eilės.

„Pacientų atsakomybės klausimas yra problema, kai pacientai užsiregistruoja į įstaigas, pamiršta ateiti ar negali. Talonėlis yra be reikalo sudeginamas“, – pastebėjo Sveikatos apsaugos ministerijos patarėja Birutė Kavaliauskienė.

Drastiškos piniginės priemonės jiems drausminti nesvarsto.

„Visos materialinės ir griežtos priemonės turėtų būti reglamentuojamos įstatyminiu lygmeniu, o ne ministro ar įstaigos vadovo įsakymais“, – pabrėžė B. Kavaliauskienė.

Ministerija tiki, kad nepareigingus pacientus pakeis švietimas ir auklėjimas, pavyzdingų pacientų solidarumas.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos primena, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti žmonės, turintys galiojantį siuntimą pas gydytoją specialistą, neturi mokėti už siuntime nurodytas medicinos paslaugas, jei kreipiasi į gydymo įstaigą, dėl reikiamų paslaugų turinčią sutartį su ligonių kasa. Siuntimas galioja 60 dienų, per kurias privalu ne atvykti vizito, o užsiregistruoti pas gydytoją. Tais atvejais, kai savoje poliklinikoje ilga reikalingos paslaugos laukimo eilė, kad registracija netaptų iššūkiu, naudinga pasinaudoti keliais patarimais. 

    1. Prisiminkime, kad galime rinktis. Apdraustieji turi teisę papildomai nemokėdami gauti reikiamas gydytojų specialistų paslaugas ir atlikti tyrimus ne tik poliklinikoje, kurioje yra prisirašę, bet ir kitose sutartį su ligonių kasomis turinčiose gydymo įstaigose – tiek viešosiose, tiek privačiose. Naudojantis šia galimybe pasirinkimas tampa platesnis. 

    2. Teiraukimės siuntimą išrašančio gydytojo. Gaunant siuntimą patartina iš karto klausti gydytojo, kur teikiamos siuntime jo nurodytos paslaugos. Pacientui turi būti pasiūlytos bent 3 tokios gydymo įstaigos.

    3. Sužinokime, kur gali būti teikiama reikalinga paslauga. Ligonių kasų interneto svetainės skiltyje „Sveikatos priežiūros įstaigos ir paslaugos visoje Lietuvoje“ pateikiama informacija apie visas gydymo įstaigas, turinčias sutartis su ligonių kasomis. Pasirinkus ar įvedus norimą paslaugą ir miestą, parodomas išsamus sutartį dėl ieškomos paslaugos turinčių gydymo įstaigų toje vietovėje sąrašas, iš kurio galima rinktis sau priimtiniausias. Ar reikiama paslauga tuo metu teikiama pasirinktoje gydymo įstaigoje, reikėtų pasiteirauti su ja susisiekus tiesiogiai.

    4. Registruokimės išankstinės pacientų registracijos (IPR) sistema. Užsiregistruoti paslaugoms pacientai gali gydymo įstaigų sistemomis, telefonu arba atvykę į įstaigą. Kai savoje poliklinikoje ilga reikiamos kvalifikacijos gydytojo paslaugų laukimo eilė, praverčia IPR sistema. Joje galima matyti realų gydytojų užimtumą įvairiose sistemą naudojančiose įstaigose ir užsiregistruoti ten, kur pas gydytoją galima patekti greičiau. IPR sistemoje iki einamojo mėnesio 25 dienos skelbiami kito mėnesio paslaugų teikimo grafikai, o suplanuoti apsilankymai gali būti atšaukti, todėl iškart neradus tinkamo laiko, pravartu mėginti registruotis ir kitą dieną. Tiesa, kol kas sistemą naudoja kiek daugiau nei pusė gydymo įstaigų, tačiau jų vis daugėja ir, tikimasi, ilgainiui ims naudoti dauguma.

    5. Skambinkime įstaigoms iš ligonių kasų sąrašo. Jei nepavyko rasti reikiamos gydymo įstaigos IPR sistemoje, galima tiesiogiai susisiekti su poliklinika ar medicinos centru iš minėto ligonių kasų skelbiamo gydymo įstaigų, su kuriomis sudarytos sutartys, sąrašo.

    6. Registruokimės į laukiančiųjų sąrašą. Jei vis dėlto norima gydymo įstaiga neturi galimybės paskirti paslaugos suteikimo datos ir laiko (pvz., nepaskelbti paslaugų teikimo grafikai), ji turi pasiūlyti pacientą registruoti į laukiančiųjų sąrašą. Jei pacientas sutinka, atsiradus laisvam priėmimo laikui gydymo įstaiga į sąrašą įtrauktam žmogui automatiškai paskiria paslaugos gavimo datą ir laiką pagal jo kreipimosi eilę ir apie tai praneša. Bet kokiu atveju, visus pacientus, kurie kreipiasi telefonu ar asmeniškai atvykę, gydymo įstaiga privalo registruoti jų kreipimosi momentu.

    7. Atšaukime apsilankymą, jei negalime atvykti. Visiems kartais tenka keisti planus dėl nenumatytų aplinkybių, tačiau svarbu pasirūpinti, kad dėl to nenukentėtų kiti. Jeigu nėra galimybės numatytu laiku atvykti pas gydytoją, būtina kuo anksčiau apie tai informuoti gydymo įstaigą. Gydytojas veltui negaiš brangaus laiko ir pas jį galės apsilankyti kitas pacientas, ieškantis, kaip medicinos paslaugą gauti greičiau.  

Klaipėdiečiai pasidalijo, kad eilės pas kardiologus laukia ir pusmetį – nuo vasaros. Pažymi, kad širdininkams neturi būti jokių eilių.

Milžiniškomis gyvomis eilėmis pas kardiologus pagarsėjęs Klaipėdos universiteto ligoninės Jūrininkų filialas pakeitė registracijos tvarką, o nuo kovo ambulatorijoje įdarbina du naujus kardiologus.

„Manau, sumažės bent mėnesiu. Bus apie pusantro mėnesio planinės apžiūros kardiologų eilės, o skubios konsultacijos bus tą pačią dieną“, – pažymėjo laikinasis Klaipėdos universiteto ligoninės vadovas Jonas Sąlyga.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kad kardiologai tokie populiarūs, – nestebina.

„Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje užima pirmą vietą. Ir ne vien sergamumas, bet ir mirtingumas. Tai prioritetinė sritis, nieko nepadarysi“, – sakė J. Sąlyga.

Surinkusi duomenis apie eiles, SAM išskyrė prioritetinių specialybių gydytojų konsultacijas, tarp tokių – kardiologai, neurologai, endokrinologai, hematologai, onkologai-radioterapeutai ir onkologai-chemoterapeutai. Vizitų pas juos tenka laukti apie du mėnesius.

Kad eilės trumpėtų, koreguojama paslaugų apmokėjimo tvarka.

„Mes prašysime gydymo įstaigų, kad jos padarytų viską, ką gali, ir daugiau suteiktų šių konsultacijų, kurių labiausiai trūksta ir didžiausios eilės. Mes už tai skiriame lėšų joms apmokėti ir suteikiame joms sutartyse papildomą prioritetą“, – pabrėžė Valstybinės ligonių kasos direktorius Gintaras Kacevičius.

„Mes suteikiame prioritetą šioms paslaugoms. Vadinasi, jei jų bus daugiau nei sutartyje, jos visos bus apmokėtos. Tai labai svarbi žinutė gydymo įstaigoms. Nukreipti savo pajėgas, kad skatintų suteikti daugiau būtent tų paslaugų“, – komentavo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Prioritetinėms konsultacijoms numatyta atskira suma gydymo įstaigų ir teritorinių ligonių kasų sutartyse. Tačiau žadama apmokėti ir už viršytas konsultacijas. Jei gydymo įstaiga neišnaudos pinigų, jie atiteks toms, kurios viršys prioritetines paslaugas. Lėšos tarp gydymo įstaigų bus perskirstomos du kartus per metus.

„Norime atkreipti dėmesį, kad būtent prioritetinis finansavimas atima pinigus iš kitų medikų. Tai, kad prioritetinio finansavimo negalima panaudoti įstaigai, o reikia dalytis su kitais prioritetinio finansavimo kitos įstaigos medikais, manome, neteisinga pozicija“, – nuogąstavo Medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė.

Pasak Medikų sąjūdžio vadovės, tai nesprendžia esminių dalykų. Tad ji abejoja, kad eilės mažės.

„Kad būtų daugiau konsultacijų, reikia daugiau medikų. Ar šiek tiek padidintas, ar prioritetinis finansavimas padidins kardiologų, endokrinologų, onkologų-chemoterapeutų arba radioterapeutų skaičių? Manau, ne“, – savo nuomonę akcentavo A. Gerliakienė.

Medikų trūksta daugelyje ligoninių, ypač regionuose.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žiniasklaidai išplatintame pranešime sako, kad švieslentė naudinga gyventojams, nes padės suprasti, kuriose gydymo įstaigose eilės mažiausios, kur vykti konsultacijų.

„Atsiranda raktas, atrakinantis bene didžiausią šiandienos sveikatos apsaugos sistemos ydą – eiles. Iki šiol eilių statistika buvo grindžiama pačių gydymo įstaigų pateikiamais duomenimis, dabar bus matomas tikras vaizdas apie padėtį gydymo įstaigose“, – ministerijos pranešime cituojamas A. Dulkys.

Švieslentę sukūrė SAM, Valstybinė ligonių kasa (VLK) ir Valstybės duomenų agentūra (VDA).

Anot ministro, švieslentė taip pat leis identifikuoti tokias problemas kaip konkrečių gydymo įstaigų paslaugų prieinamumas, gydytojų laikų atvėrimas, konkrečių specializacijų medikų trūkumas.

Švieslentė prieinama internete adresu https://osp.stat.gov.lt/pacientu-eiles.

Pasak pranešimo, SAM ir VLK, išanalizavę informaciją, taikys tikslinių paslaugų kompensavimą, nustatys prioritetą įstaigoms, kurios geba suteikti daugiau paslaugų, ir kt.

„Švieslentė taip pat leis stebėti, ar taikant tam tikras priemones eilės trumpėja“, – nurodo ministerija.

Švieslentėje informacija yra nuolat atnaujinama, kad įrankis veiktų efektyviai, prie jo turi būti prisijungusios visos gydymo įstaigos.

„Jos taip pat turėtų pateikti visus konsultacijų laikus – šiuo metu tokių yra mažesnioji dalis, tad vienas svarbiausių darbų įgalinant švieslentės veikimą yra aktyvus darbas su gydymo įstaigomis“, – rašoma SAM pranešime.

Eilių stebėseną iki šiol vykdė VLK, kartą per mėnesį surinkdama gydymo įstaigų pateikiamus duomenis apie jose esančias pacientų laukimo eiles. Tačiau duomenys, pasak ministerijos, nebuvo pakankamai objektyvūs ir tikslūs, jie atvaizduodavo tik vienos mėnesio dienos situaciją.

Šiuo metu per e. sveikatos sistemą pas gydytojus registruojasi vienas iš dešimties pacientų, o gydymo įstaigos joje registruoja dalį vizitų.

„Vertinant paskutinių trijų mėnesių duomenis, per IPR informacinę sistemą buvo registruojamasi dėl 14,4 proc. pirminių sveikatos priežiūros paslaugų ir 47,4 proc. specializuotų sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis“, – rašoma pranešime.

„Dėl tokios apimties duomenų reprezentatyvumo kol kas laukimo laiko iki apsilankymų duomenis reikėtų vertinti atsargiai. Duomenų vertinimas bus atliekamas tuomet, kai bus užtikrinta pakankama imtis, nes dabartiniai duomenys atspindi tik nedidelę dalį gydymo paslaugų prieinamumo gyventojams“, – nurodo ministerija.

SAM, siekdama paskatinti gydymo įstaigas pacientus registruoti per e. sveikatos sistemą, inicijavo susitikimus su įstaigų ir savivaldybių atstovais.

Šiuo metu visa arba beveik visa apimtimi sistema pirminėje sveikatos priežiūroje naudojasi Kelmės rajono psichikos sveikatos centras, Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, Panevėžio miesto odontologijos poliklinika, Kalvarijos pirminės sveikatos priežiūros centras bei Veiverių pirminės sveikatos priežiūros centras.

Specializuotoje priežiūroje – Švenčionių rajono ligoninė, Ortopedijos paslaugų klinika, Kėdainių ligoninė, Mykolo Marcinkevičiaus ligoninė, Pasvalio ligoninė, Klaipėdos universiteto ligoninės filialas Jūrininkų ligoninė, Vilkaviškio ligoninė, Biržų ligoninė ir kitos įstaigos.